Vilniaus apygardos teismo nutartis

Teisėjas O.Zaicevas Teisminio proceso Nr. 1-24-1-00892-2011-1

2015 m. vasario 6 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios S. P. gynėjo advokato Šarūno Ivanausko apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-15 nuosprendžio, kuriuo S. P. (U.) pripažinta kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d., 300 str. 1 d ir nuteista :

pagal LR BK 300 str. 1 d. - 30 MGL (3900 litų (1129 eurų)) bauda;pagal LR B K 222 str. 1 d. - 40 MGL (5200 litų (1506 eurų)) bauda;

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 45 MGL (1694 eurų) dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. P. (U.) nuteista už tai, kad ji, būdama UAB „Solorano“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. Šarkuvos g. 14-4, Kaune, nuo 2006-08-23 iki 2011-04-08 95 % akcininke bei nuo 2008-10-14 iki 2008-12-11 bendrovės direktore, žinodama, kad jai 2008-11-25 dienai priklauso 95 % UAB „Solorano“ akcijų, VĮ Registrų centre save nurodžiusi 2008-12-02 protokole Nr. 84 bei 2008-12-12 akcininkų sprendime Nr. 01 kaip 95 % akcininkę, ikiteisminio tyrimo pareigūnams pareikalavus pateikti UAB „Solorano“ buhalterinės apskaitos dokumentus, siekiant suklaidinti ikiteisminio tyrimo pareigūnus, ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu bei nenustatytoje vietoje, nenustatytam asmeniui atspausdinus ikiteisminio tyrimo 2008-11-25 akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje buvo įrašyti žinomai tikrovės neatitinkantys duomenys, t.y. jog S. P. (U.) 2008-11-25 pardavė UAB „ Solorano“ 95 % akcijų I. N., kurio paso Nr. (duomenys neskelbtini) už 9500 litų, po ko, ji ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje, pasirašiusi 2008-11-25 UAB „Solorano“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje kaip akcijų pardavėja, žinodama, jog ji realiai jokių akcijų nepardavė I. N., o jis jų nepirko, 2012-01-30 pateikė šią suklastotą pirkimo-pardavimo sutartį Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno m. Santakos policijos komisariate, M. D. g. 10, Kaune, tyrėjai V. K. tariamai kaip tikrą dokumentą.

Šiais savo veiksmais S. P. (U.) padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 300 str. 1 d.

Be to ji, būdama UAB „Solorano“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. Šarkuvos g. 14-4, Kaune, nuo 2006-08-23 iki 2011-04-08 95 % akcininke ir steigėja, o nuo 2008-10-14 iki 2008-12-11 bendrovės direktore, užimamų direktorės pareigų pagrindu, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 str., būdama atsakinga už priemonių, užtikrinančių dokumentų saugumą, nustatymą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, pažeisdama Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-02-22 įsakymo Nr. 13 „Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų“ nuostatus, numatančius, kad uždarosios akcinės bendrovės privalo saugoti 10 metų apskaitos dokumentus, surašomus ūkinės operacijos metu arba tuoj pat jai pasibaigus, numatydama, kad paslėpus UAB „Solorano“ apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus už laikotarpį nuo 2006-08-23 iki 2009-03-20 tuo bus trukdoma nustatyti UAB „Solorano“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydį, ar struktūrą ir to siekdama, nusikalstamu būdu, žinodama, jog realiai N. T. laikotarpyje nuo 2006-08-23 iki 2008-10-14, būdama atsakinga kaip direktorė už buhalterinės apskaitos dokumentų tvarkymą, jų netvarkė, netinkamai organizavo bendrovės veiklos dokumentų apskaitą, po ko ji būdama nuo 2008-10-14 iki 2008-12-11 bendrovės direktore, žinant, jog jos žinioje yra UAB „Solorano“ buhalterinės apskaitos dokumentai už laikotarpį nuo 2006-08-23 iki 2008-12-11, ji 2008 m. gruodžio 11 d., VĮ „Registrų Centras“ Kauno filialo patalpose, kartu su T. B. Juridinių asmenų registre įregistravę duomenis apie UAB „Solorano“ direktoriaus pasikeitimą, tuo sudariusi tariamai teisėtą UAB „Solorano“, dokumentų, o taip pat įsipareigojimų perleidimo įvaizdį T. B., tyčia 2008-12-11 neperdavus naujajam direktoriui T. B. buhalterinių apskaitos dokumentų, 2009-03-20 atleidus iš direktoriaus pareigų T. B., 2009 m. kovo mėnesio pabaigoje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje paslėpė UAB „Solorano“ apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus, dėl ko visiškai neįmanoma nustatyti UAB „Solorano” veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio nuo 2006-08-23 iki 2009-03-20.

Šiais savo veiksmais S. P. (U.) padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 222 str.1 d.

2014-11-11 Vilniaus apygardos teisme gautas nuteistosios S. P. (U.) gynėjo advokato Šarūno Ivanausko apeliacinis skundas, kuriuo prašoma – panaikinti Vilniaus miesto apylinkes teismo 2014-10-15 nuosprendį ir S. P. (U.) išteisinti pagal Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d., kadangi neįrodyta, kad ji dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką taip pat išteisinti pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-15 nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turėtų būti panaikintas.

Be to, apelianto teigimu, yra nepagrįstas apkaltinamojo nuosprendžio argumentas, kad pagal pažymą iš Rusijos Federacijos Interpolo ir akcijų pirkimo-pardavimo sutartį nesutampa duomenys dėl pirkėjo tapatybės. Apeliantas pažymi, kad Interpolo pažymoje yra nurodytas vardas anglų kalba „I.“, gi, akcijų pirkimo-pardavimo sutartis buvo surašyta lietuvių kalba, o lietuviškai šis vardas rašosi „I.“ (rusiškai – ?.), todėl, apelianto manymu, šis argumentas yra teisiškai nereikšmingas. Apelianto manymu, kaltinimai S. P. (U.) yra pagrįsti hipotetinėmis prielaidomis bei prieštaringomis išvadomis, todėl visi prieštaravimai turėtų būti vertinami jo ginamosios naudai.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistosios gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios S. P. gynėjo advokato Šarūno Ivanausko apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (LAT baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-04-21 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-204/ 2008).

Dėl S. P. (U.) veikos kvalifikavimo pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d.

Kolegijos nuomone, S. P. (U.) veika pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d. kvalifikuota tinkamai.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.

Šio straipsnio dispozicijoje nurodytos veikos yra alternatyvios, todėl tam, kad atsirastų atsakomybė pagal BK 300 str. 1 d., pakanka padaryti bent vieną iš jų. Pažymėtina ir tai, jog BK 300 straipsnio 1 dalies nusikalstamos veikos sudėtis yra formali ir baudžiamosios atsakomybės buvimui nereikalauja padarinių atsiradimo.

Pagal teismų praktiką dokumentu BK 300 straipsnio 1 dalies prasme, laikytinas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas (kasacinės nutartys Nr. 2K-426/2006, 2K-16/2010, 2K-263/2010, 2K-401/2011, 2K-139/2012). Teismų praktikoje dokumentu laikytinas bet koks rašytinis aktas, kuriuo asmuo liudija faktą, turintį teisinę reikšmę. Rašytinio akto teisinė reikšmė pasireiškia tuo, kad jis suteikia tam tikras teises ir pareigas. Dokumento turinys ir forma turi didelę reikšmę, nes suteikia informaciją, koks asmuo jį sukūrė, kam atsiranda sukurto ir pasirašyto dokumento pagrindu atitinkamos teisės ir pareigos, tačiau, priešingai negu nurodo kasatorius, tai nereiškia, kad nepatvirtinti notaro dokumentai nėra šio nusikaltimo dalykas. Pažymėtina, kad privačių asmenų sukurti dokumentai gali būti šio nusikaltimo dalykas, jei juose įtvirtinta informacija, turinti reikšmės juridinių faktų atsiradimui, pasikeitimui ar pasibaigimui (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-200/2008).

Dokumentas laikomas netikru tada, kai jo turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys ir kaltininkas tokį dokumentą surašė, atspausdino ar kitaip pagamino kito asmens vardu. Netikro dokumento pagaminimas – tai visiškai naujo žinomai melagingo dokumento pagaminimas, t. y. kaltininkas neteisėtai visą dokumentą, kuriame įtvirtinta tikrovės neatitinkanti informacija, surašo, atspausdina ar kitokiais būdais sukuria siekdamas išleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip autentišką.

Faktinėmis bylos aplinkybėmis nustatyta, kad S. P. (U.) ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje, pasirašė 2008-11-25 UAB „Solorano“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje kaip akcijų pardavėja, žinodama, jog ji realiai jokių akcijų nepardavė I. N., o jis jų nepirko, 2012-01-30 pateikė šią suklastotą pirkimo-pardavimo sutartį Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno m. Santakos policijos komisariate, M. D. g. 10, Kaune, tyrėjai V. K. tariamai kaip tikrą dokumentą.

Nors nuteistosios gynėjas S. P. (U.) kaltę dėl jai inkriminuoto dokumentų klastojimo neigia, jos kaltė neginčijamai įrodyta viešame teismo posėdyje ištirtais ir įvertintais byloje esančiais įrodymais: pačios nuteistosios S. P. (U.) ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje duotais parodymais (t.5, b.l. 112-114, t.6, b.l. 97-98); liudytojos N. T. ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdyje duotais parodymais (t.5, b.l. 44-45, t.6, b.l. 14-16); liudytojos E. A. ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdyje duotais parodymais ( t. 1, b.l. 191-193, t.6, b.l. 73), kitais rašytiniais byloje esančiais įrodymais.

Apklausta teismo S. P. (U.) savo kaltę dėl jai inkriminuoto nusikaltimo pagal BK 300 str. 1 d. neigė, parodė, kad greitojo maitinimo bendrovę UAB „Solorano“ įsteigė 2006 m. kartu su N. T., joms priklausė po 50 % akcijų, nuo 2008 metu jai, t.y. S. P. (U.), priklausė 95 % akcijų, N. T. – 5 %, 2008 m. N. T. nutraukus veiklą bendrovėje, ji nusprendė bendrovę parduoti, nes negalėjo tęsti veiklos. Su ja susisiekė vyras vardu J., siūlė parduoti akcijas, ji sutiko, akcijų pirkimą-pardavimą ruošė Jurijus, jo pavardės ji nežino, kontaktų neturi. Būtent J. surado akcijų pirkėją, Rusijos pilietį I. N., kurio ji net nėra mačiusi. Parengęs 2008-11-25 akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, kurią jau buvo pasirašęs I. N., J. davė pasirašyti ir jai. Kai pasirašė sutartį, vieną egzempliorių grąžino Jurijui, kurį jis turėjo perduoti pirkėjui, o ar perdavė, nežino. Registrų centras atsisakė registruoti 95 % akcijų pardavimą, reikalavo kad būtų parduodami 100 %. Ji apie tai pasakė J., kuris žadėjo sutvarkyti dokumentus, bet taip nieko nepadarė. Pagal pirkimo-pardavimo sutartį J. jai sumokėjo 9500 Lt grynais (t. 5, b.l. 112-114).

Pirmosios instancijos teismas šiais S. P. (U.) argumentais pagrįstai nesivadovavo, vertindamas juos kaip gynybinę versiją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Juos paneigia kiti viešame teismo posėdyje ištirti ir įvertinti baudžiamojoje byloje esantys rašytiniai įrodymai.

Iš 2012-01-30 S. P. ( U.), daiktų pateikimo protokolo Kauno aps. VPK Santakos PK tyrėjai V. K. matyti, kad S. P. (U.) pateikė 2008-11-25 akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje nurodyta, kad ji pardavė 95 proc. I. N., be gimimo datos, be pilietybės, kurio paso ser. Nr. 4506248009, už 9500 litų. Sutarties pasirašymo vieta – Vilnius. Sutartyje nurodyta, kad sutartis pasirašyta 3 egzemplioriais lietuvių kalba. Sutartis su vertimu į rusų kalbą, tyrimui nebuvo nepateikta. Visi trys originalūs egzemplioriai buvo pateikti prie bylos (t.5, b.l. 82-89).

Tačiau iš UAB „Solorano“ 2008-12-02 akcininkų susirinkimo protokolo Nr. 84 matyti, kad jau po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo su I. N. S. P. (U.), turinti UAB „Solorano“ 95 procentus akcijų, 2008-12-02 akcininkų susirinkimo protokolu Nr. 84, kartu su kita akcininke N. T., turinčia 5 procentus akcijų, „nutarė direktorę S.P. U. atleisti iš pareigų nuo 2008-12-03 ir paskirti jas eiti T. B. nuo 2008-12-03“ (t.3, b.l. 42). Būtent šiuo akcininkų sprendimo protokolu, 2008-12-04 T. B. VĮ registrų centrui pateikė prašymą jį įregistruoti kaip vadovą (t.3, b.l. 35-40).

Be to, iš VĮ Registrų centras pateiktos medžiagos matyti, jog S. P. (U.) yra įregistravusi 2008-12-12 akcininko sprendimą Nr. 01, kuriame nurodyta, jog ji bendrovės „ Solorano“ 95 procentų akcininkė (t.3, b.l. 33-34), 2008-12-02 protokole Nr. 84, taip pat save nurodžiusi 95 procentų akcininke (t.3, b.l. 42). 2008-12-12 akcininko sprendime, dėl įstatų patvirtinimo, nurodyta, jog S. P. (U.) turi 95 procentus akcijų, o T. B. 5 procentus akcijų (t.3, b.l. 91).

Apklausta teismo posėdyje Lietuvos teismo ekspertizių centro Rašysenos teismo ekspertė J. K., parodė, kad iš pateiktų tyrimui 2008-11-25 akcijų pirkimo-pardavimo sutarčių, ties grafa „pirkėjo vardu”, I. N., parašas netinkamas pasirašiusio asmens indentifikavimui (t. 5, b.l. 97).

VSAT pažymose, dėl I. N., be gimimo datos, kurio paso ser. Nr. (duomenys neskelbtini), LR valstybės sienos kirtimo, nėra duomenų, jog šis asmuo buvo kada kirtęs LR valstybės sieną ( t. 5, b.l. 91-92).

Vilniaus aps. VPK Migracijos valdybos pranešime nurodoma, kad užsieniečių registro vizų modulyje bei kitose registruose nėra duomenų apie Rusijos Federacijos pil. I. N. atvykimą bei buvimą Lietuvos Respublikoje (t. 5, b.l. 95-96).

Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos pranešime nurodoma, jog pagal Rusijos Federacijos Interpolo duomenis, pasas (duomenys neskelbtini), buvo išduotas 2003-09-12 Maskvos m., N. I. V., gim. 1968-07-19. Nuo 2009-03-26 pasas yra ieškomas kaip dingęs (t. 5, b.l. 94).

Apklausta pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoja E. A. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ir parodė kad ji greito maitinimo kavinėje, adresu Vokiečių g. 18, Vilniuje dirbo nuo 2008 m. vasario mėnesio iki 2009 m. kovo mėnesio buhalterės pareigose. Niekada nematė jokio I. N. ir nežinojo, jog akcijos 2008-11-25 buvo kažkam parduotos. Ji nebuvo mačiusi 2008-11-25 akcijų pirkimo-pardavimo sutarties. S. U. taip pat nėra sakiusi, jog kažkam pardavė akcijas taip pat nebuvo atėjęs joks akcininkas ir pareikalavęs perduoti jam buhalterinės apskaitos dokumentus. 2008-12-02 visuotinių akcininkų susirinkimo protokolu S. U. ir N. T. paskyrė T. B. direktoriumi. Jei būtų akcininkas I. N., tai jis turėjo skirti T. B. direktoriumi, tačiau 2008-12-02 visuotinių akcininkų susirinkimo protokole nurodyta, kad S. P. (U ) priklauso 95 procentai akcijų, ne I. N. (t.1, b.l. 191-193).

Tai kad UAB „Solorano“ pirkimo-pardavimo sutarties suklastojimas nebuvo atsitiktinis, kad, S. P. (U ) nepavykus suklastotos sutarties įregistruoti VĮ Registrų centre, nurodant, kad I. N. yra vienintelis UAB „Solorano“ akcininkas (t.3, b.l. 1-125), ji pakartotinai siekė UAB „Solorano“ fiktyviai parduoti asocialiam užsieniečiui ir tokiu būdu neteisėtai išvengti privalomų įmonės uždarymo procedūrų, taip pat patvirtina apklaustos pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytojos N. T. parodymai, kuri parodė, kad 2009 m. pavasarį, galėjo būti kovo mėnuo, jai paskambino S. U. ir paprašė susitikti, pasakydama, kad reikės pasirašyti kažkokius dokumentus. Susitiko degalinėje „Statoil“, esančioje Vilniuje, prie Minsko žiedo. S. U. atvirai pasakė, kad verslas nesiseka, todėl reikia galvoti ką daryti su jų įmone, nes anot Sonatos ji dar buvo bendrovės 5 procentų akcininkė, kadangi jos anksčiau pasirašytą sutartį dėl akcijų perleidimo T. B. sunaikino. Dar S. U. aiškiai sakė, kad jai kažkas patarė bendrovę parduoti asocialiam užsieniečiui ir tuomet visos bendrovės bėdos baigsis. Ji aiškiai suprato, kad S. U. ketino fiktyviai parduoti bendrovę. Ji su tuo nesutiko ir jokių dokumentų nepasirašė. Daugiau S. U. nesutiko (t. 5 b.l. 44-45, t. 6 b.l. 15).

Įvertinus šiuos įrodymus, kolegija sutinka su pirmosios instancijos išvada, kad S. P. (U.), veikdama tiesiogine tyčia, t.y. žinodama, kad UAB „Solorano“ akcijos niekam nebuvo parduotos, jų tariama pirkimo-pardavimo sutartis tarp jos ir neegzistuojančio asmens I. N. yra netikra, tyčia pateikė minėtą netikrą dokumentą policijos pareigūnui.

Dėl S. P. (U. ) veikos kvalifikavimo pagal Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d.

S. P. (U.) veika pagal 222 str. 1 d. taip pat kvalifikuota tinkamai.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d. atsako, tas kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį kyla tuo atveju, kai dėl straipsnio dispozicijoje išvardytų veikų padarymo negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, o kilus abejonių dėl jų pagrįstumo gali būti skiriama ekspertizė (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-305/2009, 2K-216/2011, 2K-157/2011).

Nors nuteistosios gynėjas S. P. (U.) kaltę dėl jai inkriminuoto apgaulingo apskaitos tvarkymo taip pat neigia, jos kaltė neginčijamai įrodyta viešame teismo posėdyje ištirtais ir įvertintais byloje esančiais įrodymais: N. T. ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdyje duotais parodymais (t.5, b.l. 44-45, t.6, b.l. 14-16); liudytojos E. A. ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdyje duotais parodymais ( t. 1, b.l. 191-193, t.6, b.l. 73), liudytojo T. B. ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdyje duotais parodymais (t.5, b.l. 29-30, 34-35, 36-37; t.6, b.l. 13-14); kitais rašytiniais byloje esančiais įrodymais.

Iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2013-05-02 Nr.5-1/51 specialisto išvados dėl UAB „Solorano“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo matyti, jog specialistei buvo pateikti klausimai ar iš pateiktų dokumentų, galima nustatyti, kokie teisės aktai buvo pažeisti vedant dvigubą buhalteriją ir kas buvo atsakingas už rastų kratos metu dokumentų tvarkymą pagal rastų dokumentų datas, ar dėl netvarkymo bei neišsaugojimo UAB „Solorano“ buhalterinės apskaitos dokumentų šiuo atveju visiškai ar iš dalies negalima nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros.

Specialistės R. V. išvadoje nurodyta, kad 2013-01-11 Vilniaus apskr. VPK NTV ENTS buvo surašytas daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriame nurodyta, kad buvo pareikalauta buvusio UAB „Solorano“ direktoriaus T. B. pateikti UAB „Solorano“ buhalterinės apskaitos dokumentus, dokumentų priėmimo – perdavimo aktą, surašytą tarp S. P. (U ) ir T. B.. T. B. 2013-01-11 raštu pateikė paaiškinimą, kuriame teigė, kad dokumentų negali pateikti, nes jie nebuvo jam perduoti, jų neturi. Priėmimo-perdavimo aktas tarp jo ir S. P. (U.) nebuvo pasirašytas.

2013-01-14 Vilniaus VPK NTV ENTS buvo surašytas daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriame nurodyta, kad buvo pareikalauta buvusios UAB „Solorano“ direktorės N. T. pateikti UAB „Solorano“ buhalterinės apskaitos dokumentus, dokumentų priėmimo – perdavimo aktą, surašytą tarp S. P. (Urbelienės) ir jos. N. T. 2013-01-14 raštu pateikė paaiškinimą, kuriame teigė, kad UAB „Solorano“ buhalterinės apskaitos dokumentų neturi ir negali pateikti. Visi buhalterinės apskaitos dokumentai, jai išeinant iš darbo buvo palikti buveinės adresu: Vokiečių g. 18 „Burger House“ greito maisto restorane, kur ir buvo tvarkomi buhalterinės apskaitos dokumentai. Perdavimo aktų neturi, jie nebuvo pasirašyti“.

Nepateikus 2008-12-11 – 2009-03-20 laikotarpio Bendrovės apskaitos dokumentų, iš dalies negalima nustatyti turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už tiriamąjį laikotarpį (t.2, b.l. 12-74).

Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustas liudytoju T. B. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ir parodė, kad UAB „Solorano“ dirbo nuo 2008-07-21 iki 2009 metų vasario mėnesio. Jį į darbą priėmė S. P. (U.). Nuo 2008 gruodžio mėn. jis pakeitė S. P. (U.) direktoriaus pareigose, nes pastaroji pasiūlė didesnį atlyginimą, realiai jokių ataskaitų jis nepildė, įsakymų nepriiminėjo, prieš pradedant eiti direktoriaus pareigas jokių dokumentų neperėmė. Iki 2008-12-11 vadovavimo patirties neturėjo. Laikotarpiu nuo 2008-12-11 iki 2009-03-20 UAV „Soloranas“ realiai viskam vadovavo, tame tarpe ir organizuojant bei tvarkant buhalterinę apskaitą, S. P. (U.). Jis, kaip ir anksčiau, atliko vadybininko funkcijas – rūpinosi produktų tiekimu bei vykdė ūkvedžio funkcijas. S. U. sakė, kad ji su buhaltere viską tvarkys pačios, jis, gi, formaliai bus direktoriumi, kol S. P. (U.) suras naują vadovą. Jį paskyrus direktoriumi, buhalterinės apskaitos dokumentai nebuvo perduoti, bendrovės antspaudo niekada neturėjo, todėl neturėjo galimybės jų tvarkyti. Darbo užmokesčius darbuotojams išmokėdavo pati S. P. (U.). Jo prie finansinių reikalų neprileido. Jam nebuvo žinoma, kas ir kiek gaudavo darbo užmokesčio oficialiai ar neoficialiai. Kadangi jis nebuvo perėmęs buhalterinės apskaitos dokumentų, todėl buhalterinės apskaitos neorganizavo. Išeidamas iš darbo jis dokumentus paliko bendrovės patalpose. Kiek jam žinoma bendrovės dokumentacija buvo laikoma bendrovės pagalbinėse patalpose, dalis dokumentų buvo laikoma ofise ant stalo, rūsyje seife, raktai nuo kurio buvo pas S. P. (U.).

Apklausta pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoja N. T. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ir parodė kad 2008-03-05 judviejų su S. P. (U.) susitarimu, ji pastarajai neatlygintinai perleido savo 45 procentus akcijų. Nuo tos dienos ji negalėjo atlikti visų direktorės pareigų, kurios buvo susijusios su bendrovės finansais, t.y. atsiskaityti su tiekėjais, darbuotojais, už komunalines paslaugas ir nuomą, taip pat neturėjo banko kodų generatoriaus. Su bankinėmis sąskaitomis dirbo tik buhalterė E. A.. Per dieną uždirbtus pinigus ji paimdavo iš kasos, juos suskaičiuodavo bei padėdavo į kabinete esantį seifą ir jį užrakindavo. Kokią dalį pinigų nunešti į banką ir kokią dalį palikti grynais seife jai nurodydavo S. P. (U.). Taip pat tik jos nurodymu galėdavo atsiskaityti su tiekėjais, darbuotojais bei sumokėti už komunalines paslaugas ir patalpų nuomą. Ji bandė aiškinti S. U., kad reikia atsiskaityti su skolininkais, tačiau ši pasakydavo, kad vėliau atsiskaitys. Dėl didėjančių bendrovės skolų kilo vis didesni nesutarimai ir konfliktai. Kabineto seifo raktas buvo vienas, kurį jos laikydavo judviejų sutartoje vietoje ir tai žinojo tik ji ir S. P. (U.). Matydavo, kad kabineto seife nebūdavo visos paliktos pinigų sumos. Apie tai paklausta S. P. (U.) atsakydavo: „reikėjo ir paėmiau“, iš pradžių dar pasakydavo, jog „už buto kreditą, už vaikų būrelius, už kelionę“ ir panašiai. Jai dėl to priekaištaujant, S. U. pasakydavo, jog „tai jos verslas, ji čia nieko neįdėjo“. 2008 m. rugsėjo mėnesį dėl to galutinai susipykusi su S. U., ji parašė prašymą, kad ją atleistų iš direktorės pareigų, o gruodžio mėnesį S. U. prašymu savo 5 procentus akcijų perrašė T. B., kuris tuo metu jau buvo paskirtas bendrovės direktoriumi. Visi bendrovės dokumentai buvo tvarkingi ir susegti į segtuvus, juos paliko kabineto, esančio Vokiečių g. 18, Vilniuje, lentynose. Bendrovės buhalteriniai dokumentai buvo pas bendrovės buhalterę E. A., jos kabinete, taip pat esančiame adresu Vokiečių g. 18, Vilniuje.

Apklausta pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytoja E. A. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir parodė, kad ji nuo 2008 m. vasario mėnesio iki 2009 m. kovo mėnesio dirbo greito maitinimo kavinėje, adresu Vokiečių g. 18, Vilniuje buhalterės pareigose. Jos darbo vieta buvo pagalbinėse kavinės patalpose. Ten buvo laikoma visa buhalterija. Ji nežinojo, kad kavinė dirbo neturėdama licencijos prekiauti maistu. Jos darbo metu realiai kavinės veiklai vadovavo S. P. (U.), kuri pati tvarkė piniginius reikalus, susijusius su grynaisiais pinigais, mokėjo darbo užmokesčius darbuotojams. N. T. realiai dirbo administratore. Raktą nuo seifo, kur buvo laikomi pinigai, turėjo S. P. (U.). Ji raktų nuo seifo neturėjo. Pasibaigus pamainai, pinigai būdavo išimami iš kasos. Kitą dieną ji ant stalo rasdavo kasos kvitukus, patvirtinančius išimtų iš kasos pinigų kiekį. Pagal kvitukus ji užpildydavo kasos pajamų orderius, kasos knygą bei kasos aparato žurnalą. Atlyginimai buvo mokami grynaisiais pinigais. Pagal pateiktus S. P. (U.) ar kito darbuotojo laiko apskaitos žiniaraščius ji išrašydavo kasos išlaidų orderius, kuriuos paduodavo S. P. (U.). Nežino, kokias sumas S. P. (U.) mokėdavo darbuotojams, ir kiek darbuotojams buvo mokama neoficialiai už viršvalandžius. Nors jai išeinant iš darbo, bendrovės direktoriumi buvo paskirtas T. B., tačiau realiai jis dirbo vadybininku, o bendrovės veiklai vadovavo ir bendrovės vardu sprendimus priimdavo S. U., t.y. priimdavo visus finansinius sprendimus (mokesčių apmokėjimas, atsiskaitymai su darbuotojais, tiekėjais ir kreditoriais). 2008 m. gruodį ir 2009 m. sausį bei vasarį nebuvo pilnai atsiskaityta su bendrovės darbuotojais, nes tik S. P. (U.) disponavo visais bendrovės pinigais ir neleido jų išmokėti. 2009 m. sausio mėnesio pabaigoje – vasario mėnesio pradžioje S. P. (U ) sprendimu buvo sustabdyta restorano veikla, nes dėl UAB „Solorano“ įsiskolinimų buvo nutraukta patalpų nuomos sutartis. T. B. ne kartą sakė, kad nori išeiti iš direktoriaus pareigų ir kad tačiau S. U. jo neatleidžia. Ji (E. A.) padėjo T. B. parengti dokumentus Juridinių asmenų registrui dėl jo atšaukimo iš direktoriaus pareigų, tačiau S. P. (U.) jų nepasirašė. Iš darbo bendrovėje S. P. (U.) ją atleido 2009 m. kovo mėnesį ir kas toliau vyko, nieko nežino. Bendrovės visi buhalteriniai dokumentai liko nuomojamose patalpose, adresu Vokiečių g. 18, Vilniuje, jokių dokumentų namuose nepasiliko. S. P. (U.), kaip akcininkė, turėjo visus raktus nuo restorano patalpų ir žinojo kur yra dokumentai, tačiau dokumentai nebuvo perduoti pasirašytinai, nes jie niekam nerūpėjo. Kadangi buvo greitai nutraukta patalpų nuomos sutartis, patalpos užrakintos, raktai buvo pas S. P. (U.), ji nespėjo surašyti buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimo akto bei duoti jį pasirašyti T. B. ar S. P. (U.). Taip pat ji nematė, jog T. B. imtų buhalterinės apskaitos dokumentus 2009 metų sausio mėnesį iš restorano patalpų.

Taigi, neginčijamai įrodyta, kad S. P. (U.), būdama 95% UAB „Solorano” akcijų savininke ir realiai vadovaudama bendrovei, veikdama tiesiogine tyčia, tai yra suvokdama, kad pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 str. yra atsakinga už priemonių, užtikrinančių dokumentų saugumą nustatymą, o pagal 21 str. – ir už apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, pažeisdama Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-02-22 įsakymo Nr. 13 „Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų“ nuostatus, numatančius, kad uždarosios akcinės bendrovės privalo saugoti 10 metų apskaitos dokumentus, surašomus ūkinės operacijos metu arba tuoj pat jai pasibaigus bei numatydama, kad, paslėpus UAB „Solorano“ apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus už laikotarpį nuo 2006-08-23 iki 2009-03-20, tuo bus trukdoma nustatyti UAB „Solorano“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydį, ar struktūrą, savo veiksmais sąmoningai to siekė.

Atmestini ir apeliacinio skundo teiginiai, kad nuteistoji, nebūdama buhaltere, nėra apgaulingo buhalterinės apskaitos subjektas ir negali atsakyti pagal BK 222 str. 1 d.. Kaip jau buvo minėta už apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas. Be to, teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad buhalterinės apskaitos tvarkymas negali būti perkeliamas vien tik samdomam buhalteriui ar samdomos įmonės kompetencijai ir kad vadovas, veikęs per jo nusikalstamų veiksmų nesuvokusį asmenį, kuris tvarko įmonės buhalterinę apskaitą, atsako kaip nusikaltimo vykdytojas (kasacinės nutartys Nr. 2K-415/2011, Nr. 2K-379/2012, 2K-376/2012, 2K-454/2012 ir kt.).

Taigi S. P. (U.) pagrįstai pripažinta BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo subjektu. Apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, vadovavosi tik hipotetinėmis prielaidomis, yra nepagrįsti. Teismas savo išvadas grindė ne prielaidomis, kaip teigia apeliantas, o bylos duomenimis ir dokumentais, kurie viešame teismo posėdyje pagrįstai pripažinti įrodymais. Išanalizavus baudžiamosios bylos medžiagą, apkaltinamąjį nuosprendį bei apeliacinio skundo argumentus, darytina išvada, kad nuteistosios S. P. (U.) veiksmai kvalifikuoti teisingai, paskirtoji bausmė atitinka įstatymo reikalavimus ir nėra aiškiai per griežta. Abejoti priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu nėra pagrindo. Tai, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas atmetė nuteistosios S. P. (U.) versijas, o patikimais pripažino duomenis, pagrindžiančius jos kaltę padarius BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, nėra pagrindas konstatuoti, kad įrodymai byloje buvo tiriami ir vertinami pažeidžiant BPK reikalavimus ar kad buvo suvaržytos nuteistosios teisės.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014- 10-15 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį keisti ar naikinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutarė:

Nuteistosios S. P. (U.) gynėjo advokato Šarūno Ivanausko apeliacinį skundą atmesti.