- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-23
- Bylos Nr.
- 2S-1049-324/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-40-3-00005-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Pareiškėjas
- A. M. J.
- Suinteresuotas asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Šakių šilumos tinklai“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos A. M. J. atskirąjį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-161-384/2015 pagal A. M. J. skundą dėl antstolio A. B. veiksmų, suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Šakių šilumos tinklai“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja prašė pripažinti neteisėtu ir panaikinti antstolio A. B. 2014 m. gruodžio 2 d. turto arešto aktą Nr.0087/13/01183, kuriuo uždėtas areštas pareiškėjai priklausančiam 0,0390 ha žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad vykdomas išieškojimas iš pareiškėjos UAB „Šakių šilumos tinklai“ naudai keturiose vykdomosiose bylose, iš pareiškėjos gaunamų pajamų reguliariai daromi išskaitymai. Antstolis, areštuodamas pareiškėjai priklausantį žemės sklypą, pasielgė neteisėtai, nes įsiskolinimai dengiami kiekvieną mėnesį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 5 d. nutartimi netenkino pareiškėjos skundo. Nustatė, kad šešių mėnesių terminas nuo skolų išieškojimo yra suėjęs, tačiau išieškojimas nebuvo įvykdytas. Sprendė, kad pagal daromus įsiskolinimo dydžio išskaitymus iš skolininkės gaunamų pajamų įsiskolinimas nebus padengtas ir per ateinančius šešis mėnesius, todėl antstolis pasielgė teisėtai, panaikinti turto arešto nėra pagrindo.
III. Atskirojo skundo argumentai ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskirajame skunde ieškovė nurodo, kad nutartis yra neteisinga ir nepagrįsta, todėl turėtų būti panaikinta.
Atsiliepimas
Nutartimi teismas pažeidė protingumo, sąžiningumo, teisingumo principus, nesilaikė CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatos, neatsižvelgė, kad pareiškėja nesiekia vengti skolos išieškojimo, o UAB „Šakių šilumos tinklai“ yra pelno siekianti įmonė. Areštuotas 0,0390 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra būtinas pareiškėjai išgyventi. Kito turto, išskyrus butą ir areštuotą sodo sklypą, neturi. Nėra garantijos, kad pasibaigus teismams, turtas nebus parduotas iš varžytinių. Nurodo, kad pareiškėjos pajamas (pensijos ir našlės pensijos) sudaro 222,30 Eur, pagal vykdomuosius dokumentus išskaitoma 121,65 Eur. Pragyvenimui lieka 131,15 Eur, tačiau jų neužtenka, priversta skolintis iš kitų asmenų. Areštuotas sodo sklypas yra vienintelis pragyvenimo šaltinis, kur augina daržoves, vaisius ir pan., tokiu būdu sutaupo turimas lėšas. Gyvena viena, turi sveikatos problemų, nuolat gydosi, vaistams išleidžia nemažai pinigų. Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punktas numato, jog išieškojimas negali būti nukreiptas į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos. Nors turto areštu neišieškoma, aiškinant nuostatas sistemiškai, į jas turi būti atsižvelgiama.
Nurodo, kad yra reguliariai atliekami išskaitymai iš pareiškėjos gaunamų išmokų. 2014 m. lapkričio mėnesį pagal kiekvieną vykdomąją bylą išskaičiuota daugiau kaip po 6,02 Eur (20,79 Lt). VSDFV Marijampolės skyriaus 2014-10-14 sprendimu Nr. PE_SP15-21074 nustatyta iš kompensuojamos draudimo senatvės pensijos kas ketvirtį daryti atskaitymus. VSDFV Marijampolės skyriaus 2014 m. gruodžio 15 d. pažymos Nr. VI-1389, VI- 1390, VI-1388, VI-1391 patvirtina, kad yra atliekami išskaitymai išieškotojo naudai, taigi jo teisės ir teisėti interesai nėra pažeidžiami. Turto savininko teisės yra neatskiriamos nuo kito asmens pareigų šio turto atžvilgiu, reikalaujama gerbti svetimą nuosavybę, laikytis sutartinių įsipareigojimų, susilaikyti nuo neteisėtų veiksmų, pažeidžiančių kito asmens nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2006). Įstatymų leidėjas, detalizuodamas konstitucinius nuosavybės teisių apsaugos ir subjektų lygiateisiškumo principus, CPK normose, reglamentuojančiose išieškojimo iš skolininko turto tvarką, nustato skolininko ir kreditoriaus interesų pusiausvyrą: skolininkui, nevykdančiam savo įsipareigojimų, gali būti taikomos turtinio poveikio priemonės ir skola išieškoma priverstinai, kartu yra saugomi ir ginami kreditoriaus, sąžiningai įvykdžiusio savo prievoles, interesai. Kita vertus, įgyvendinant kitus Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintus principus (proporcingumo, teisingumo bei socialinės damos) vykdymo procese tam tikrai skolininko turto daliai, kuri būtina esminiams ir gyvybiškai svarbiems poreikiams patenkinti, yra nustatyta absoliuti neliečiamybė, todėl iš jos negali būti išieškoma (CPK 668 straipsnis), net jei skola kreditoriui nebūtų grąžinta (2008 m. sausio 28 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl areštuoto turto pardavimo iš varžytynių arba skolininko pasirinktam pirkėjui apžvalga, Teismų praktika 28.).
Prašo nutartį panaikinti.
Kitų atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų, areštavus pareiškėjai priklausantį žemės sklypą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis raštas (CPK 587 straipsnio 1 punktas). CPK 18 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo privalomumo principas. Įsiteisėjęs teismo sprendimas, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublik?s teritorijoje. Antstoliui nesuteikti įgaliojimai nevykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo arba keisti jo vykdymo tvarką. Vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (LR antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Taigi antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti atliekama, atsižvelgiant į tai, jog nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012).
Atmestinas apeliantės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas formaliai vertino išieškojimo aplinkybes ir jų neanalizavo.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad skolininkei yra iškeltos keturios vykdomosios bylos: pagal 2011 m. spalio 3 d. vykdomąjį raštą išieškoma 1 102,78 Eur ir 5 procentai metinių palūkanų vykdomojoje byloje Nr. 008/11/01581, pagal 2012 m. spalio 12 d. vykdomąjį raštą – 1 202,86 Eur ir 5 procentai metinių palūkanų vykdomojoje byloje Nr. 0087/12/01659, pagal 2013 m. birželio 25 d. vykdomąjį raštą – 1 322,79 Eur ir 5 procentai metinių palūkanų vykdomojoje byloje Nr.0087/13/01142, pagal 2013 m. spalio 30 d. vykdomąjį raštą – 1 068,69 Eur ir 5 procentai metinių palūkanų vykdomojoje byloje Nr.0087/13/02029.
Atskiruoju skundu apeliantė prašo pripažinti neteisėtais antstolio veiksmus, areštuojant žemės sklypą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad antstolis skundžiamu veiksmu savo kompetencijos neviršijo.
CPK 664 straipsnis nustato išieškojimo iš skolininko turto eilę, t. y. nurodoma, kad antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto. Iš paskesnės eilės turto gali būti išieškoma tuo atveju, jeigu šio turto gali neužtekti išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti (CPK 662 straipsnio 4 dalis). CPK 663 straipsnio 1 dalis nustato, kad pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškomą pinigų sumą galima išieškoti per šešis mėnesius, darant CPK 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitymus iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Šiuo atveju antstolis gali areštuoti skolininko turtą, jei paaiškėja, jog darant išskaitas iš skolininko pajamų sprendimas nebus įvykdytas. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus 2014 m. gruodžio 15 d. pažymų matyti, kad kiekvieną mėnesį iš apeliantės pajamų daromas išskaitymas yra mažesnis, negu turėtų būti išskaityta pagal vykdomąjį dokumentą, o išskaityta suma, lyginant su įsiskolinimo dydžiu, yra labai nedidelė (b.l. 5-15) (tai paneigia apeliantės argumentą apie minimalios algos viršijimą). Iki antstolio veiksmų areštuoti žemės sklypą 2014 m. lapkričio 24 d. skolą sudarė 3 519 Eur (12 150,40 Lt). Vykdymo eiga rodo, kad išieškoma suma per šešis mėnesius darant išskaitas nebuvo išieškota, o pareiškėjos skundo bei atskirojo skundo argumentai – kad 3 519 Eur per šešis mėnesius nebus išieškota, darant CPK 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitymus iš skolininkės pajamų.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas fundamentalus nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus ir gali būti ribojamas paties savininko valia, įstatymo arba teismo (CK 4.39 straipsnio 1 dalis). Savininkas, turėdamas teisę valdyti nuosavybę, ja naudotis ir disponuoti, negali pažeisti įstatymų, taip pat kitų asmenų teisių (Konstitucinio Teismo 2002 m. kovo 14 d., 2002 m. rugsėjo 19 d., 2011 m. sausio 31 d. nutarimai). Apeliantė, nesutikdama su taikytu areštu jai priklausančiam žemės sklypui, nenurodė, kokiu pagrindu antstolio veiksmai galėtų būti laikomi neteisėtais ir pažeidžiančiais išieškojimo vykdymo privalomumo ir proporcingumo principus. Išieškotojo ir skolininkės turtinė padėtis buvo įvertinta priimant teismo sprendimą, kurio pagrindu antstolis vykdo išieškojimą, todėl vykdymo proceso metu negali būti vertinamas skolos pagrįstumas. Apeliantė vykdymo procese galiojančius interesų derinimo ir proporcingumo principus traktuoja vienpusiškai, kaip galimybę išvengti išieškojimo CPK 663 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nėra duomenų, kad išieškomą pagal vykdomuosius dokumentus pinigų sumą galima išieškoti per šešis mėnesius, todėl antstolis, siekdamas realaus sprendimo įvykdymo, teisėtai areštavo skolininkei priklausantį žemės sklypą.
Nesutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad žemės sklypo areštas prieštarauja CPK 668 straipsnio 1 daliai. CPK 668 straipsnyje nurodytas turtas, iš kurio negali būti išieškoma, nes tokiu būdu yra apsaugomas turtas, kuris yra reikalingas patenkinti būtiniausius skolininko ir jo šeimos narių poreikius. Šio turto išplėstinis sąrašas yra nurodytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje (instrukcijos 93.1–93.6 punktai). Antstolio areštuotas žemės sklypas nepatenka į turto, iš kurio negalimas išieškojimas, sąrašą. CPK 663 straipsnio 3 dalyje nustatyti apribojimai taikomi išieškant iš būsto, ne žemės sklypo. Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, apeliantės vardu yra registruotas butas, esantis Šakių r. sav. Šakių m. Šiaulių g. 18-32, kuriam nėra taikyti disponavimo apribojimai. Skųsdama apeliacine tvarka vertinamą procesinį sprendimą, apeliantė nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 16 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2006. Pastarosios bylos kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai yra susiję su teisės normų, reglamentuojančių parduodamo iš varžytynių turto kainos nustatymą ir turto įgijėjo pripažinimą sąžiningu įgijėju bei restitucijos taikymą. Nagrinėjamos apeliacijos dalykas yra kitas – tai antstolio veiksmai, areštuojant skolininkės žemės sklypą.
Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl apeliantės 2015 m. kovo 16 d. prašymo išreikalauti iš antstolio duomenis apie tai, kokiose bylose buvo areštuota ir iki šiol nepanaikinta jos sąskaita banke Swedbank, nes ši aplinkybė su ginčo klausimu nėra susijusi.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas apeliantės skundą dėl antstolio veiksmų, procesinės teisės normų nepažeidė, taikė jas tinkamai ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vadovaujantis išdėstytais motyvais, apeliacine tvarka peržiūrima nutartis nekeistina.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 5 d. nutartį palikti nepakeistą.