Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Cirulienės (kolegijos pirmininkė), Nerijaus Meilučio ir Rūtos Palubinskaitės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka nagrinėdama ieškovės P. S. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-67-570/2015 pagal ieškovės A. D., kurios teises ir pareigas perėmė P. S., ieškinį atsakovei Izabelei O. V. dėl paskolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Teismas nepagrįstai A. D. 2014 07 10 pasirašytą pakvitavimą laikė patikimu, tinkamu ir atitinkančiu pasirašyto asmens valią įrodymu. Jo gavimo aplinkybės kelia abejonių dėl jo atitikimo kreditorės valiai, kadangi A. D. jau buvo ligota, prie lovos prikaustyta senyvo amžiaus moteris, silpna ir bejėgė ir tuo pasinaudojo atsakovė. Teismas yra nenuoseklus, kadangi vienu atveju nurodo, kad būdama bejėgiškos būklės ir sveikatos A. D. buvo priklausoma nuo ieškovės ir vykdė jos valią, o jau vertindamas atsakovės ir jos sūnaus veiksmus išgaunant pakvitavimą, A. D. vertina kaip veiksnią, galinčią apsispręsti dėl savo poelgių, juos valdyti. Teismas neteisingai interpretuoja vaizdo juostoje užfiksuotą medžiagą. vaizdo įrašas patvirtina, kad atsakovė ir jos sūnus su A. D. visą laiką bendravo niekieno netrukdomi, pakvitavimas išgautas slapčia, nedalyvaujant jokiam trečiajam asmeniui (pvz. antstoliui, notarui, nešališkam senelių namų personalo darbuotojui), todėl pakvitavimas turėjo būti įvertintas kritiškai. Teismas neįvertino, kad pakvitavimas parašytas formaliai, nesiejant su realiu pinigų grąžinimu. Vaizdo įrašas atspindi, kad nei R. V., nei atsakovė, kalbėdami nepaminėjo konkrečiai dėl kokio paskolos raštelio kalbina A. D., apie kokią pinigų sumą eina kalba, todėl tikrai negalima daryti išvados, kad tai suprato pati A. D. ir kad būtent apie tą skolą buvo surašytas pakvitavimas. Teismas aplinkybę, jog A. D. būdama išsilavinusi, dirbusi buhaltere, 2009 m. būdama geresnės sveikatos beveik šešerius metus po prievolės įvykdymo pasibaigimo nesikreipė į teismą, nepagrįstai vertino patvirtinančią paskolos grąžinimą. Teismas visiškai neįvertino tai, kad būtent atsakovė pasiūlė pasirašyti skolos raštelį, tačiau teismui ji nesugebėjo įtikinamai paaiškinti, kodėl grąžindama skolą nepareikalavo pakvitavimo. Liudytojos D. V. parodymai apie skolos grąžinimo faktą negali būti vertinami teisingais, kadangi ji yra atsakovės dukra, todėl suinteresuota bylos baigtimi. Ši liudytoja nenurodė, kurioje vieno kambario buto patalpoje buvo grąžinta skola. Liudytojos G. A. parodymai nėra objektyvūs ir patikimi, kadangi šią liudytoją atsakovė kvietė paskolos suteikimo aplinkybėms paaiškinti, tačiau posėdyje liudytoja nurodė paskolos grąžinimo aplinkybes. Teismas neįvertino liudytojos Marijampolės Policijos komisariato tyrėjos M. K. parodymų, kuriai A. D. apklausos metu buvo nurodžiusi, kad atsakovė skolos negrąžinusi. Senelių namuose „Smiltelė" apklausos metu A. D. neigė ne tik, kad atsakovė jai dar skolinga, bet ir tai, kad pasirašė ant pakvitavimo, todėl šios apklausos duomenys nei paneigia, nei patvirtina bylos aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

Byloje kilo ginčas dėl paskolos sutarties įvykdymo. Apeliantė, nesutikdama su skundžiamu teismo sprendimu, teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė įrodymų vertinimą, leistinumą, sąsajumą reglamentuojančias civilinio proceso normas, todėl nepagrįstai konstatavo skolos grąžinimo faktą.

Byloje nustatyta, kad A. D. ir atsakovė 2008 m. vasario mėn. (diena nenurodyta) sudarė paskolos sutartį, pagal kurią A. D. paskolino atsakovei 8000 Lt, o atsakovė įsipareigojo šiuos pinigus kartu su palūkanomis grąžinti iki 2009 m. vasario mėn. Sutartis parašyta vienu egzemplioriumi, kuris liko pas kreditorę. Ieškovė pareiškė ieškinį dėl skolos priteisimo, o atsakovė prašė jį atmesti, nes paskolą ji gražinusi.

Vadovaujantis CK 6.65 straipsniu, kreditorius, priimdamas prievolės įvykdymą, privalo duoti skolininkui pakvitavimą apie visišką ar dalinį prievolės įvykdymą, jei sutartis nenumato ko kita. Jeigu skolininkas yra išdavęs prievolei patvirtinti skolos dokumentą, tai kreditorius, priimdamas visą prievolės įvykdymą, privalo tą dokumentą skolininkui grąžinti, o kai tokios galimybės nėra – nurodyti tai pakvitavime. Atsižvelgiant nurodytą ir į tai, kad nagrinėjamu atveju buvo sudaryta rašytinė paskolos sutartis, prievolės įvykdymas taip pat turėjo būti patvirtintas rašytine tvarka arba skolininkei grąžinta pati paskolos sutartis. Byloje nustatyta, kad ieškinio padavimo metu paskolos sutartis buvo pas kreditorę, kreditorė A. D. rašytinės formos pakvitavimo apie prievolės įvykdymą nebuvo išdavusi. Atsakovė, siekdama įrodyti tinkamą prievolės įvykdymo faktą, bylos nagrinėjimo metu teismui pateikė kreditorės A. D. 2014 07 10 pasirašytą patvirtinimą, kad prievolė pagal 2008 m. vasario mėn. paskolos sutartį įvykdyta. Apeliantės teigimu, šis pakvitavimas išgautas naudojant psichologinį spaudimą, kreditorei esant sunkios sveikatos būklės ir nesuvokiant savo veiksmų reikšmės, todėl jis nepatvirtina paskolos grąžinimo fakto. Nežiūrint to, pirmosios instancijos teismas, neištyręs visų bylos aplinkybių ir netinkamai įvertinęs pakvitavimo gavimo aplinkybes, remdamasis šališkų liudytojų parodymais nepagrįstai šį pakvitavimą laikė tinkamu prievolės įvykdymą patvirtinančiu įrodymu.

Aiškindamas CPK 185 straipsnyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformulavo esmines nuostatas, kad įrodymus, vadovaudamasis įstatymais, vertina tik teismas, remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle, pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu teismo posėdyje; teismo įsitikinimo laipsnis ar kriterijai pagal CPK nekonkretizuoti; kad pagal įrodinėjimo procese CPK įtvirtintą supratimą faktas vertinamas kaip įrodytas, jeigu taip sprendžiama protingo žmogaus požiūriu: faktas pripažintinas įrodytu esant visiškam arba beveik visiškam vidiniam teismo įsitikinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012; 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013 ir kt.). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas turi pagrindą konstatuoti byloje reikšmingų aplinkybių egzistavimą arba neegzistavimą, kad faktiniai duomenys nustatomi šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais ir kitomis priemonėmis (CPK 177str. 1 ir 2 d.). Tais atvejais, kai įstatyme nereikalaujama tam tikras bylos aplinkybes įrodinėti tik tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 str. 3 d.), teismas vertina visus įrodymus, atitinkančius leistinumo, sąsajumo, patikimumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012; 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013 ir kt.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas (CPK 176 str., 185 str.). Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo pirmosios instancijos teismas savo išvadas grindė nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti ir jas įvertinęs visų byloje esančių įrodymų kontekste. Pirmosios instancijos teismas 2014 07 10 pakvitavimą vertindamas tinkamu įrodymu, patvirtinančiu prievolės įvykdymą, jį vertino ne kaip pavienį dokumentą, o kartu su kitais byloje esančiais įrodymais: vaizdo ir garso įrašu, liudytojų parodymais, ikiteisminio tyrimo duomenimis, šalių paaiškinimais. Bylos duomenys nepatvirtina apeliacinio skundo argumentų, kad 2014 07 10 pakvitavimas iš A. D. buvo išgautas apgaulės būdu ar naudojant prieš ją prievartą (CPK 178 str. 185 str.). Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo kitaip nei pirmosios instancijos teismas vertinti vaizdo įraše užfiksuotų pakvitavimo sudarymo aplinkybių. Ištyrus šį įrodymą pakartotinai apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su skundo argumentais, jog A. D. buvo sumišusi, išgąsdinta, kad su ja buvo kalbama nepagarbiai, bauginamai. Atmestinas ir apeliacinio skundo argumentas, kad pakvitavimas parašytas formaliai, nesiejant su realiu pinigų grąžinimu, kadangi vaizdo įraše užfiksuota, kad su A. D. buvo kalbėta apie atsakovei 2008 metais paskolintus pinigus, dėl kurių dabar vyksta teisminis ginčas, A. D. garsiai perskaitytas pakvitavimo tekstas, kurį A. D. pati savo ranka pasirašė ir dar kartą žodžiu patvirtino, kad atsakovė jai skolą yra grąžinusi. Vertinant ieškovės skundo argumentus dėl teismo nenuoseklumo vertinant A. D. valią, pažymėtina, kad teismas išvadą, jog labiau tikėtina, kad skola yra grąžinta nei negrąžinta, grindė visų byloje nustatytų aplinkybių ištyrimu: kad pati kreditorė, pasibaigus prievolės įvykdymo terminui, į teismą dėl skolos priteismo nesikreipė, kad krikšto dukros, su kuria buvo artimos, apie negrąžintą skolą taip pat neinformavo, ieškinys teismui paduotas krikšto dukters iniciatyva, taip pat aplinkybes, jog kreditorė civilinėje byloje ir ikiteisminio tyrimo medžiagoje davė skirtingus parodymus, liudytojų apklausos duomenimis. Apeliantė nesutinka su liudytojos D. V. parodymų vertinimu, nes ji yra atsakovės dukra, tačiau teismas šios liudytojos parodymus taip pat vertino sąsajoje su kitais byloje esančiais įrodymais. Liudytojos G. A. parodymų apie paskolos grąžinimo aplinkybes nėra pagrindo vertinti neobjektyviais ir nepatikimais vien dėl to, kad atsakovė šią liudytoją kvietė paskolos suteikimo aplinkybėms paaiškinti. Nėra pagrįstas skundo argumentas, kad teismas neįvertino liudytojos Marijampolės Policijos komisariato tyrėjos M. K. parodymų, kadangi teismas šios liudytojos nurodytą aplinkybę, jog ikiteisminio tyrimo medžiagoje A. D. davė skirtingus parodymus įvertino visų byloje nustatytų aplinkybių kontekste. Pažymėtina, jog pagal P. S. pareiškimą dėl galimo sukčiavimo buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą (t.1, b.l. 95-98).

Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesines teisės normas ir tuo pagrindu priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą, todėl ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 23 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, atsakovei priteistinos 150 Eur bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme (t. 2, b. l. 18-19) (CPK 93 str., 98 str.), o valstybei – 1,82 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (t.2, b.l. 22) (CPK 96 str.). Todėl valstybei priteistos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos padidintinos iki 6,64 Eur (4,82+1,82).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Apeliacinio skundo netenkinti.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei I. O. V., fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės P. S. fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) 150 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteistą iš ieškovės P. S. (fizinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų sumą padidinti iki 6,64 Eur, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.