Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens A. A. ir ieškovo V. A. atskiruosius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-998-717/2016 pagal ieškovo V. A. ieškinį atsakovei Ž. B., trečiajam asmeniui A. A. dėl skolos priteisimo, atsakovės Ž. B. priešieškinį dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Nedarbingumas ar sumažėjęs atlyginimas nelaikyti ypatingomis sąlygomis dėl skolos išdėstymo. CPK 47 skyriuje nustatytos bendrosios išieškojimo iš skolininko pajamų ar turto taisyklės bei sureguliuotos skolininko ir kreditoriaus teisės ir pareigos sprendimo vykdymo procese, o CPK 51 skyriuje yra nuostata dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų, kurioje numatyti sprendimo vykdymo apribojimai. Taigi, CPK numatyti saugikliai, kurių laikantis nebus pažeistos skolininko teisės, todėl bet koks atsakovės kreipimasis į teismą netenka prasmės, nes vykdant skolos išieškojimą iš darbo užmokesčio, negalima vykdyti išieškojimo kitaip, nei nustatyta. Be to, atsakovės turtinė padėtis nėra sunki, nes atsakovei nuosavybės teise priklauso prabangus gyvenamasis namas ir erdvus butas. Dėl to atsakovė yra pajėgi sumokėti priteistą sumą.

Ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro ne vien dokumento paruošimas, bet ir susipažinimas su bylos medžiaga, konsultacijos ir kitos paslaugos. Dėl to ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos pilna apimtimi.

Teismui nustačius kitokią nei CPK nustatytą bendrąją vykdymo tvarką, skolininkas turi pareigą vykdyti prievolę pagal nustatytą teismo tvarką ir terminus. Teismo nutartyje nurodyta sprendimo vykdymo išdėstymo tvarka ir terminai atitinka CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, nepažeidžia bylos šalių interesų pusiausvyros bei teisingumo ir sąžiningumo principų. Atsakovės pajamos sumažėjo dėl jos sveikatos būklės; nebaigtas įrengti ir nešildomas gyvenamasis namas įkeistas bankui; ji moka mėnesines įmokas kreditui, kuris paimtas šiam turtui įsigyti, padengti; pati atsakovė gyvena dviejų kambarių bute. Kito turto, į kurį galima būtų nukreipti išieškojimą, atsakovė neturi. Kadangi ieškovo interesas yra realus teismo sprendimo įvykdymas, todėl toks jo išdėstymas, užtikrinant atsakovės mokumą, gina ir ieškovo interesus.

Ieškovas nepateikė jokių dokumentų, pagrindžiančių jo sunkią turtinę padėtį, turimą nekilnojamąjį turtą, UAB „Travel oasis“ akcijas, ar kad jo gaunamos pajamos sumažėjo. Teismas neturėjo galimybės palyginti abiejų šalių turtinę padėtį, todėl nagrinėjo tik atsakovės pateiktus įrodymus. Ieškovas įrodymų neteikė, todėl atmestini jo argumentai dėl teismo šališkumo.

Atsakovė neprašė, o teismas nenagrinėjo ir nenustatė sprendimo vykdymo išdėstymo tvarkos ir terminų trečiojo asmens atžvilgiu, todėl jo teisių, teisėtų lūkesčių ir interesų skundžiama nutartis nepažeidė. Trečiojo asmens atskirasis skundas ir prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atmestinas, kadangi nenurodytas tiesioginis teisinis suinteresuotumas dėl atsakovės prašymo išdėstyti sprendimo vykdymą dėl skolos ieškovui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas pareiškėjos prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų

Apeliantas V. A. atskirajame skunde teigia, kad klausimą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. Nurodo, kad Kauno apylinkės teismo teisėja O. V. turėjo nusišalinti nuo šio klausimo nagrinėjimo, nes jos priimtas sprendimas, išnagrinėjus bylą iš esmės, buvo panaikintas aukštesnės instancijos teismo. Dėl to šioje byloje tai pačiai teisėjai nagrinėjant klausimą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo yra pažeidžiami ieškovo lūkesčiai į teisėtą teismą.

CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės taip pat yra taikomos nagrinėjant atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių (CPK 338 straipsnis).

Pagal CPK 65 straipsnio 1 dalies 6 punktą teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas, jeigu jis dalyvavo priimant sprendimą byloje žemesniosios ar aukštesniosios instancijos teisme. CPK 71 straipsnio 1 dalis numato, jog teisėjas, dalyvavęs nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, negali dalyvauti nagrinėjant tą bylą apeliacinės instancijos teisme ir kasaciniame teisme, taip pat nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, jeigu panaikintas sprendimas, buvo priimtas jam dalyvaujant.

CPK 65 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir 71 straipsnio 1 dalies normos taikytinos tais atvejais, kuomet tas pats teisėjas bylą iš esmės nagrinėjo pirmosios instancijos teisme, o aukštesnės instancijos teismui panaikinus jo procesinį sprendimą jis pakartotinai nagrinėja tą pačia bylą iš esmės, t. y. neleistinumas teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant civilinę bylą įstatymo yra siejamas su konkretaus ginčo išsprendimu iš esmės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad teisėjas, procesiniame sprendime išreiškęs savo nuomonę dėl bylos esmės, negali nagrinėti bylos iš naujo, nes tai reikštų jo ankstesnės nuomonės peržiūrėjimą ir prieštarautų principui, kad niekas negali būti teisėjas savo byloje (lot. nemo judex in causa sua), neatitiktų objektyviojo nešališkumo kriterijaus (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2010).

Nagrinėjamoje byloje Kauno apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 7 d. nutartimi išdėstęs sprendimo vykdymą, nenagrinėjo bylos iš esmės, t. y. nevertino įrodymų, nenustatė materialinių teisinių santykių ir iš naujo ginčo tarp šalių neišsprendė. Skundžiama nutartimi nustatyti tik įsigaliojusio teismo sprendimo vykdymo terminai ir tvarka. Taip pat pažymėtina, kad ieškovas, nors atskirajame skunde kelia abejones dėl teisėjos O. V. šališkumo, tačiau atsiliepdamas į atsakovės prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, nepasinaudojo teise pareikšti nušalinimą teisėjai. Be to, teisėja O. V. jau vieną kartą nagrinėjo atsakovės prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo ir 2017 m. sausio 18 d. priėmė nutartį. Tuo metu ieškovas pretenzijų dėl teismo šališkumo nereiškė, taip pat neskundė ir priimtos nutarties. Šios nustatytos aplinkybės ir nurodytas teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad apelianto pareiškimai apie teismo šališkumą tik deklaratyvaus pobūdžio.

Esant nustatytoms aplinkybėms, nėra pagrindo pripažinti, jog byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo ir sprendimą panaikinti dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 71 straipsnis, 329 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl atskirųjų skundų trūkumų

Atsakovė atsiliepime į atskiruosius skundus teigia, kad ieškovo ir trečiojo asmens atskirieji skundai yra su trūkumais, nes nėra pasirašyti advokatų. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiu atsakovės argumentu.

CPK 338 straipsnyje nustatyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis. CPK 306 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad apeliacinį skundą surašo advokatas. Juridinio asmens apeliacinį skundą taip pat gali surašyti juridinio asmens darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Jeigu apeliantas yra fizinis asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, surašyti apeliacinį skundą turi teisę jis pats. Be to, apeliacinį skundą gali surašyti šio Kodekso 56 straipsnio 1 dalies 4, 5, 6 ir 7 punktuose nurodyti asmenys. Apeliacinį skundą pasirašo jį paduodantis asmuo ir skundą surašęs asmuo.

Pagal šiuo metu formuojamą teismų praktiką, bylose, nagrinėjamose pagal atskiruosius skundus, iš byloje dalyvaujančių asmenų CPK nustatyta tvarka nėra reikalaujama būti privalomai atstovaujamiems advokatų. Laikomasi nuomonės, kad profesionalaus atstovo dalyvavimas atskirųjų skundų nagrinėjimo procese, atsižvelgiant į šia tvarka sprendžiamų klausimų teisinę prigimtį, nenumatytas, nes nagrinėjant atskiruosius skundus yra vertinamos tos pirmosios instancijos teismo nutartys, kuriomis išspręsti tarpiniai procesiniai klausimai. Manoma, kad privalomo advokato atstovavimo bylose pagal atskiruosius skundus reikalavimas nėra pateisinamas ir dėl tos priežasties, jog pagal CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punktą atskirasis skundas gali būti išnagrinėtas pirmosios instancijos teisme, pačiam teismui patenkinus atskirąjį skundą, t. y. iš viso atskirojo skundo nenagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Kitoks aiškinimas būtų nesuderinamas su teise į teisingą teismą (teisminės gynybos prieinamumu, efektyvumu) (žr., pvz., Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-2028-264/2017; Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-688-544/2017; Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-684-755/2017; Šiaulių apygardos teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-984-856/2017).

Taigi, nagrinėjamu atveju, apeliantams, teikiant atskiruosius skundus, visiškai pakako, jog atskiruosius skundus pateikė ir pasirašė tik patys apeliantai, kadangi, kaip minėta, atskiriesiems skundams netaikoma visa apimtimi CPK 306 straipsnio 3 dalies nuostata.

Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo

CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai. Jų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko (atsakovo), bet ir į išieškotojo (ieškovo) interesus. Jeigu dėl tam tikros sumos priteisimo yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kreditoriaus teisėti lūkesčiai siejami su teismo sprendimo privalomumu, kuris reiškia, kad įsiteisėję teismo sprendimai turi būti vykdomi įstatymų nustatyta tvarka (CPK 18 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Kita vertus, vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino išdėstymo, o tik su šia aplinkybe, pažymėtina, ir yra siejamas atsakovo prašymas. Teismas taip pat turi nustatyti, ar, išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui, bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimo privalomumo principas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004; 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006).

Pareiškėja Ž. B. būtinybę pakartotinai išdėstyti skolos mokėjimą ieškovui V. A. motyvavo savo sunkia finansine padėtimi ir ją grindė tokiomis aplinkybėmis – pareiškėja šiuo metu yra nedarbinga, gauna tik Socialinio draudimo išmokas, iš kurių jai reikia pragyventi (mokėti paskolą bankui, mokesčius, pirkti vaistus). Apeliantai su tuo nesutinka ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino pareiškėjos Ž. B. turtinę padėtį. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokiais apeliantų teiginiais.

Iš skundžiamos teismo nutarties matyti, kad nagrinėjant pareiškėjos Ž. B. prašymą dėl teismo priteistų sumų mokėjimo išdėstymo, atsakovės turtinė padėtis buvo nustatyta remiantis atsakovės pateikta pažyma apie gaunamas socialinio draudimo išmokas. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino, ar atsakovė neturi jokio kito kilnojamo ar nekilnojamo turto. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjos su prašymu į bylą pateikti jos turtinę padėtį pagrindžiantys dokumentai gali būti aktualūs tik konstatuojant sudėtingą finansinę situaciją pareiškėjos pajėgumo įvykdyti teismo sprendimą piniginėmis lėšomis aspektu, bet neparodo tikrosios jos turtinės padėties, kurią lemia visas turimas turtas (CPK 178, 185 straipsniai).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 18 d. nutartimi, kuri palikta nepakeista Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 5 d. nutartimi, pareiškėjai jau yra išdėstytas priteistos skolos sumokėjimas 12 mėnesių. Pažymėtina, kad vien atsakovės bloga turtinė padėtis nėra pakankamas pagrindas dar ilgesniam laikotarpiui išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, kadangi įstatymas reikalauja atsižvelgti ir į kitos šalies – ieškovo – padėtį, jog nebūtų pažeisti jo teisėti interesai ir pabloginta jo padėtis, t. y. nebūtų pažeistas teisingumo principas.

Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į ieškovo ir trečiojo asmens atsiliepimuose išdėstytus argumentus. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su šiais argumentais. Pirmosios instancijos teismo nutartyje lygiateisiškumo principas nebuvo įgyvendintas ir nutartis priimta išimtinai tik atsakovės Ž. B. naudai. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjos prašymo išdėstyti sprendimo įvykdymą pagrįstumo, analizavo tik pareiškėjos pateiktus įrodymus apie jos gaunamas pinigines lėšas ir turimą įsipareigojimą bankui, tačiau neatsižvelgė į ieškovo interesus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, jog pareiškėja Ž. B. turi įsipareigojimų kredito įstaigai, šiuo metu turi sveikatos problemų, dėl ko sumažėjo jos gaunamos pajamos, sudaro pagrindą pareiškėjos turtinę padėtį nevertinti gera, tačiau, visų aplinkybių kontekste, ne komplikuota ir itin sunkia.

Pareiškėja Ž. B. nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso nebaigtas įrengti gyvenamasis namas ir dviejų kambarių butas. Svarbu pažymėti, kad pati pareiškėja nurodė ir yra pateikusi į bylą duomenis, kad jai priklausančio areštuoto nekilnojamojo turto, esančio V. Krėvės pr. 114A–6, Kaune, vertė yra žymiai didesnė už teismo priteistą sumą (2 t., b. l. 152–153). Dėl to vykdant Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 18 d. nutartį, teismo nuomone, išieškojimas galėtų būti nukreiptas į pareiškėjos areštuotą turtą. Pareiškėjos Ž. B. argumentai, kad ji turi kitų finansinių įsipareigojimų, nepagrindžia pareiškėjos sunkios turtinės padėties. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nors pareiškėja gauna mažas pajamas, tačiau turėdama net keletą nekilnojamojo turto objektų, gali kurį nors jų parduoti ir įsigyti mažesnės vertės būstą ar spręsti klausimą dėl būsto nuomos bei taip atsiskaityti su ieškovu ir trečiuoju asmeniu.

Apeliantai taip pat nurodo, kad skolininkės tesisės, neišdėsčius sprendimo vykdymo nebus pažeistos, nes CPK normomis yra sureguliuotas išieškojimo procesas, nustatant išieškojimo iš darbo užmokesčio lubas ir negalimumą išieškoti iš socialinių pašalpų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. CPK 738 straipsnyje nurodytos pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje nurodytos pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima. Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui, kurio reikalavimai vykdyti sprendimus privalomi visiems asmenims (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, CPK 585 straipsnio 1 dalis), ir kuris išieškojimą vykdo laikydamasis vykdymo procesą reglamentuojančių CPK normų. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad vykdant išieškojimą iš pareiškėjos gaunamų pajamų, būtų pažeistos minėtos vykdymo procesą reglamentuojančios CPK normos.

Esant prieš tai minėtoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjos prašymas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą dar ilgesniam laikotarpiui, yra nesuderinamas su ieškovo interesais, o jo tenkinimas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pažeistų lygiateisiškumo ir interesų pusiausvyros principus.

Remiantis tuo, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, t. y. pažeidė CPK 185 straipsnio reikalavimus, nepagrįstai nutarė šiuo atveju esant pagrindą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, todėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartis, kaip neteisėta ir nepagrįsta, naikintina ir atsakovės prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Pažymėtina tai, jog šalims yra suteikta galimybė bendradarbiauti ir, jeigu jos to siekia, taikiai išspręsti kilusius nesutarimus dėl sprendimo vykdymo tvarkos: taikos sutartis gali būti sudaroma netgi vykdymo proceso metu (CPK 595 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovas ir trečiasis asmuo atskiruosiuose skunduose taip pat nesutinka su priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžiu ir nurodo, kad jos turi būti priteistos pilna apimtimi.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas už atsiliepimo į ieškovės prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo parengimą advokato padėjėjui A. P. sumokėjo 500 Eur (2017 m. liepos 27 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 894557; 4 t., b. l. 17). Trečiasis asmuo už konsultacijas, atsiliepimo į ieškovės prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo parengimą, advokatui M. K. sumokėjo 300 Eur (2017 m. liepos 27 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 835877; 4 t., b. l. 23–24).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, mažindamas ieškovui ir trečiajam asmeniui priteistinas bylinėjimosi išlaidas, nepagrįstai taikė Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.; toliau – Rekomendacijos) 8.17 punktą. Nagrinėjamu atveju ieškovas ir trečiasis asmuo teikė atsikirtimus į atsakovės prašymą išdėstyti sprendimo vykdymą, todėl turėjo būti pritaikytas Rekomendacijų 8.16 punktas. Pagal Rekomendacijų 8.16 punktą maksimali priteistina suma už advokato parengtą atsiliepimą į pareiškėjos prašymą yra 335,48 Eur (0,4 x 838,70 Eur), o už advokato padėjėjo – 268,38 Eur (0,4 x 838,70 Eur x 0,80). Kadangi trečiojo asmens patirtos išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl trečiojo asmens A. A. naudai iš pareiškėjos Ž. B. priteistina 300 Eur bylinėjimosi išlaidų turėtų pirmosios instancijos teisme. Ieškovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos viršija Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius, todėl ieškovo V. A. prašomos priteisti iš pareiškėjos Ž. B. bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki 268,38 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Patenkinus apeliantų atskiruosius skundus, iš pareiškėjos Ž. B. turėtų būti priteistinos ieškovo V. A. ir trečiojo asmens A. A. apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos. Vis dėlto, ieškovas ir trečiasis asmuo duomenų apie jų patirtas bylinėjimosi išlaidas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė, todėl jų paskirstymo klausimas nespręstinas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Pagal Kauno apygardos teismo pažymą, apeliaciniame procese turėta 7,74 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteisiamos iš pareiškėjos Ž. B. valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos Ž. B. prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo atmesti.

Priteisti iš pareiškėjos Ž. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ieškovui V. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 268,38 Eur (du šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus 38 ct) teisinės pagalbos išlaidų.

Priteisti iš pareiškėjos Ž. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) trečiajam asmeniui A. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 300 Eur (tris šimtus eurų) teisinės pagalbos išlaidų.

Priteisti iš pareiškėjos Ž. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) valstybei 7,74 Eur (septynis eurus 74 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) atsiskaitomąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.