Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2. Ieškovė atsakovo atžvilgiu reiškia ieškinį dėl 25 000 Eur nuostolių atlyginimo. 2018 m. UAB (duomenys neskelbtini) direktorius M. G. žodžiu susitarė su M. G., dėl įmonei UAB (duomenys neskelbtini) priklausančio automobilio 2005 m., (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), pardavimo Vokietijoje. Įmonei priklausanti transporto priemonė - (duomenys neskelbtini), buvo perduota M. G. su visais dokumentais 2018 m. gegužės 22 d. Vilniuje. Galutinė pardavimo kaina – 25 000 Eur. Taip pat, M. G. buvo perduotas ir M. G. žmonos V. Ž.-G. vardu registruota transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), 2018 m. birželio 7 d. po automobiliui atlikto sertifikavimo Vilniuje. Galutinė pardavimo kaina 34 900 Eur. Pažymi, kad yra dingusios transporto priemonės. UAB (duomenys neskelbtini) direktorius įmonės transporto priemonę perleido patikėjimo teise M. G.. M. G. patvirtino, kad transporto priemonė buvo perleista jam. Apklaustas nuotoliniu būdu pas ikiteisminio tyrimo tyrėją, M. G. patikslino, kad buvo perduoti automobiliai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Nuotoliniu būdu apklausiamas M. G. sutiko ir nurodė, kad automobilius perdavė vairuotojui, kuris automobilius nuvežė į Vokietiją, į firmą (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). M. G. nurodė, kad su M. bendravo praėjusį penktadienį, M. nurodė, kad automobiliai yra, viskas tvarkoje, jis į Vokietiją grįžti iš Maroko galės, kai baigsis karantinas ir dėl visko suderins. M. G. nurodė, kad automobilių aikštelėje nematė.

6. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokato padėjėja Donata Berezinaitė nurodė, kad automobiliai perduoti patikėjimo teise buvo atsakovui. (duomenys neskelbtini) jau yra perduota trečiajam asmeniui – Vokietijos piliečiui, nors automobilis ir surastas, tačiau iš trečiojo asmens atsiimti to automobilio nėra galimybės. Nurodė, kad ieškinį palaiko pilna apimtimi. Nurodė, kad iš bylos dokumentų matyti, kad atsakovas, priešingai nei nurodė, užsiima automobilių prekyba Vokietijoje. Iš atsakovo siųstų pranešimų ieškovės direktoriui matyti, kad būtent pats atsakovas organizuodavo kainos mažinimus, keisdavo skelbimus su nurodyta kaina, siūlydavo ieškovės atstovui (M. G.) parduodamą automobilį keisti į kitą automobilį su priemoka. Paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad atsakovas, duodamas parodymus nurodė, kad nepavyksta susisiekti su asmeniu E. H., nors žiūrint 2020 m. gegužės 18 d. Viber susirašinėjimą, būtent atsakovas yra atsiuntęs Market location – kad ėjimas yra 1 min. nuo tos aikštelės, kas atstovės nuomone reiškia, kad tą dieną atsakovas buvo Vokietijoje, aikštelėje, kur galimai dar buvo automobilis, bet informacijos neteikė ir melagingai nurodė, kad nežino kur yra transporto priemonė. Nurodė, kad M. G. nedavė sutikimo perleisti automobilio trečiajam asmeniui, nes tikėjosi, kad atsakovui organizuojant pardavimą turi ateiti dokumentai pasirašyti su trečiojo asmens duomenimis. Nurodė, kad atsakovas pradėjo nebendradarbiauti. Atsakovas viename ikiteisminiame tyrime nurodo, kad bendradarbiauja, o kitame ikiteisminiame tyrime nurodė, kad nieko nežino, kad jis (atsakovas) neužsiima jokiomis transporto priemonėmis. 2020 m. liepos 7 d. atsakovas nurodė važiuojantis pas vairuotoją gyvai pašnekėti, nors atsiliepime nurodė, kad kažkokias detales norėjo pažiūrėti. Atsakovas vengė teikti informaciją net kokiam vairuotojui perdavė automobilį išvežimui. Atstovės teigimu, visi konkliudentiniai veiksmai – net ir detalių organizavimas, rodo, kad automobilis buvo pas atsakovą. 2020 m. birželio 12 d. atsakovas buvo nurodęs, kad dar negavo detalės, dėl ko nepraėjo pirmoji techninė apžiūra, kas įrodo, kad automobilis buvo jam (atsakovui) perduotas. Paaiškino, kad tolesnis susirašinėjimas taip pat įrodo, kad atsakovas tvarkė automobilį – defektus tvarkė, išvežimą ir pardavimą organizavo. Nurodė, kad atsakovas teismo posėdyje net patvirtino, kad žino visą tvarką, kokia turi būti norint išvežti automobilius į Vokietiją. Pažymėjo, kad nors sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta, tačiau susiklosčiusius tarpusavio santykius patvirtino ir ankstesnis bendravimas tarp šalių, ir liudytojo parodymai. Nurodė, kad dėl neteisėtų veiksmų atsakovo – automobilio perdavimo tretiesiems asmenims, atsirado ieškovei žala. Nurodė, kad prašoma priteisti automobilio vertė neturėtų būti mažinama atsižvelgiant į transporto priemonės įsigijimo kainą, kadangi Vokietijoje automobiliai yra parduodami didesnėmis sumomis, o šiuo atveju, automobilis buvo parduodamas už 25 000 Eur. Papildomai patvirtino, kad transporto priemonė buvo perduota Vilniuje, adresu Molėtų pl. 172, 2018 m. gegužės 22 d., ką patvirtina papildomai pateiktos foto nuotraukos. Pateiktos foto nuotraukos, kurias M. G. darė paskutinį kartą prie automobilio, po to automobilis buvo perduotas atsakovui. Nors matyti, kad nurodytas fotografavimo laikas – 20:45 val., buvo perduota nedarbo laiku, tačiau pažymėjo, kad 2018 m. gegužės 22 d. atsakovas buvo nurodytoje UAB „Autobela“, transporto priemonė technikinės apžiūros tą dieną nepraėjo, todėl tolimesnis automobilio tvarkymas buvo perduotas atsakovui ir ieškovas daugiau transporto priemonės nematė. Nurodė, kad nėra jokių dokumentų, kad transporto priemonė nebuvo perduota. Mano, kad galima įžvelgti atsakovo organizuotumą, kai įgijus pasitikėjimą, norima pradanginti automobilį. Pažymėjo, kad atsakovas, kaip patikimas asmuo, pardavinėjantis automobilius užsienyje, buvo rekomenduotas liudytojo, todėl, nors oficialiai nenurodyta, akivaizdu, kad atsakovo veikla yra automobilių pardavimas. Atsakovas turi ir autoservisą, todėl turi didelę patirtį automobilių pardavime ir jų tvarkyme. Pažymėjo, kad nors atsakovas nurodo, kad pateiktos foto nuotraukos darytos 20:45 val., t. y. UAB „Autobela“ nedarbo metu, tačiau paaiškino, kad ieškovas niekada ir neteigė, kad transporto priemonė buvo perduota atsakovui darbo valandomis. Prašė priteisti prašomą žalą – 25 000 Eur, bylinėjimosi išlaidas ir 5 proc. palūkanas.

10. Kaip minėjo, ir kiek atsakovui yra žinoma, ieškovė yra pardavusi kelis automobilius per minėtą automobilių pardavimo aikštelę ir gavusi informaciją iš atsakovo, kad aikštelės savininkas M. E. H. jam neatsiliepia ir ryšio, kuris buvo anksčiau, nebepalaiko, kreipėsi į policijos komisariatą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo. Dar esant su ieškove normaliems santykiams, ieškovė jam siuntė 2019 m. lapkričio 26 d. ir 2020 m. balandžio 6 d. automobilių nuotraukas, kad paklaustų M. E. H., ar būtų galimybė per jį parduoti. Atsakovas nesutiko užsiimti šiais reikalais ir ar tuos automobilius kam pardavė, nežino. Atkreipė dėmesį, kad ieškovės prašymas 2020 m. liepos 3 d. suteikti kontaktus žmogaus, kuris vežė į Vokietiją abu automobilius atsirado tada, kai buvo 2020 m. birželio 4 d. priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Šis ieškovės prašymas atsirado tada, kai susipažino su nutarimo medžiaga kurioje atsakovas davė parodymus. Nors ieškovė pati išvežė automobilius į Vokietijoje esančią automobilių pardavimo aikštelę, atsakovo reikalauja vairuotojo kontaktų. Dėl susirašinėjimo su ieškove 2019 m. liepos 3 d. paaiškina, kad jo žinutė 2020 m. liepos 7 d. nėra atsakymas į ieškovės užklausimą liepos 3 dieną. Ieškovė buvo jo prašiusi susitarti su automeistru dėl vieno automobilio remonto galimybės, ar galėtų apsiimti remontuoti. Jis ir ieškovei pranešė, kad susitiks, sutars ir atsiųs viską. Kadangi meistras neapsiėmė, o ieškovė toliau jo tuo klausimu neklausė, tai tas klausimas ir liko nebaigtas.

11. Pažymi, kad pati ieškovė nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, nesidomėjo savo automobilio būkle, kilus neaiškumams, nevyko į Vokietiją apžiūrėti ar automobiliai yra aikštelėje, kokiomis sąlygomis vyksta pardavimas. Nors ieškovė ieškinyje teigia, kad jai priklausanti transporto priemonė buvo perduota jam, atsakovui patikėjimo teise su tikslu parduoti, tačiau jie sutarties nesudarė, kuri pagal civilinį kodeksą turėjo būti rašytinė, jokių įsipareigojimų jis neprisiėmė, ieškovė pati organizavosi automobilių išvežimą į Vokietiją, jis tik padėjo tvarkytis su dokumentais bei padėjo ieškovei kontaktuoti su automobilio pardavėju. Atsakovui esant Vokietijoje, M. E. H., firmos (duomenys neskelbtini), savininkas perdavė (duomenys neskelbtini) automobilio pardavimo užsakymą, kuris įrodo, kad automobilis buvo Vokietijoje M. E. H. žinioje. Dėl automobilio 2005 m., (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo patikėjimo teise jis nebuvo sudaręs jokios sutarties su ieškove, neorganizavo jo išvežimo į Vokietiją, ne atsakovo iniciatyva automobilis buvo pristatytas pardavimui į firmą (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kurios savininkas M. E. H. (el. b. l. 35-37).

12. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad pirmą automobilį ieškovei tikrai pardavė, turėjo tada ir sutartį, tačiau ginčo automobilio visą pardavimą vykdė M. E. H.. Ieškovas kreipėsi į jį (atsakovą) su prašymu padėti, o ne parduoti, tai jis (atsakovas) buvo kaip vertėjas. Atsakovas nurodė dirbantis su automobiliais, žino kaip jie registruojasi. Buvo suteikta draugiška pagalba, o ne bandymas užsidirbti. Paaiškino, kad bendravo su ieškove, perspėjo ieškovę, kad nutrūko bendravimas su pardavėju, todėl ieškovė žinojo visą situaciją. Nurodė, kad dar su M. G. broliu mėgino kartu susisiekti su M. E. H., pasiskambino M. E. H. broliui, kuris patikino, kad M. E. H. yra Maroke, iš kurio grįš ir grąžins automobilius. Paaiškino, kad automobilio kaina buvo vis mažinama ir paskutinė kaina buvo 18 000 Eur, iš kurios dar atsiskaičiuoja ir pardavėjo mokestis - apie 10 proc., nusiderėjimo nuolaida ir kiti mokesčiai. Sutarties su ieškove nesudarinėjo, nes ieškovei buvo pateikta vokiška sutartis, yra pridėta Viber nuotraukos, kuriose matosi sutartis, tačiau kurios ieškovė neatsiėmė ir sutartis liko pas jį (atsakovą). Paaiškino, kad beveik kiekvieną mėnesį vykdavo į Vokietiją, užsukdavo į aikštelę, kurioje stovėjo ir ieškovės automobilis ir jo paties automobilis. Jis (atsakovas) užėjęs pasakydavo pardavėjui, kad kaina mažinama – nurodė tik perduodavęs informaciją, padėdavo komunikuoti pardavėjui ir ieškovei. Paaiškino, kad adresas yra iš google maps atsiųstas, o ne nuoroda į atsakovo buvimo vietą tuo metu. Kol pardavėjas kraustėsi į kitą vietą, automobilis buvo pastatytas jo (atsakovo) atsiųstu adresu. Paaiškino, kad jis (atsakovas) automobilį suremontavo ir perdavė atgal ieškovei, jo kieme viskas vyko. 2018 m. gegužės 22 d. buvo susitikęs prie serviso Vokiškai techninei apžiūrai atlikti, padėjo užpildyti dokumentus, parodė kur eiti, kur mašiną užvaryti. Gavo atsakymą, kad apžiūros nepraėjo, sutarė automobilį remontuoti Ukmergėje. Nurodė, kad automobilį pasiėmė M. G. ir atvarė jam (atsakovui) į Ukmergę. Nurodė, kad suremontavus automobilį, pats M. G. pasiėmė automobilį ir nuvarė pakartotinei techninei apžiūrai. Nurodė nežinantis, kaip Vokietijoje atsidūrė automobilis, matė automobilį jau Vokietijoje, pas pardavėją M. E. H. ir toliau padėjo ieškovei ir pardavėjui bendrauti. Paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus nesuprato, kas vyksta, galimai nesuprato klausimų, kadangi apklaustas buvo telefonu, nepasirašė po savo parodymais. Nurodė, kad yra padėjęs parduoti maždaug 10 automobilių tais metais, tačiau negavo už tai jokios naudos. Paaiškino, kad į Vokietiją važiuodavo savo reikalais, vykdavo į komandiruotes, tuo pačiu ir padėdavo ieškovei. Papildomai paaiškino, kad nežino, kad gali įmonė, po vieno pavykusio sandorio su fiziniu asmeniu, remtis pasitikėjimu, kai pirmu atveju parduodant automobilį, buvo sudaryta sutartis. Minėtoje sutartyje buvo nustatyta visa atsakovo atsakomybė. Šiuo atveju jokios sutarties nebuvo. Perduodant tokį brangų daiktą, turėjo būti sudaryta sutartis. Ieškovas nurodė, kad nežinojo, jog jo automobilis bus vežamas į Vokietiją, tačiau pats ruošė vokiškus dokumentus. Paskutinis pokalbis kai buvo su ieškovu, tarėsi dėl 18 000 Eur, galimai ir dar mažesnės sumos, nes automobilio niekas nepirko.

13. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė, advokato padėjėja Lina Breskuvienė nurodė, kad ieškovė neįrodė, kad atsakovas įvykdė nusikalstamą veiką, tuo labiau, kad ir ikiteisminiai tyrimai atsakovo atžvilgiu buvo nutraukti. Atsakovas teikė pagalbą ieškovei. Turėjo galimybes, pats buvo pardavęs savo automobilį, mokėjo kalbą, todėl norėjo padėti kitam žmogui. Nurodė, kad negali būti keliamas reikalavimas 25 000 Eur sumai, kuria tarėsi parduoti kainą. Paaiškino, kad pateikta automobilio įsigijimo sutartis - 19 500 Eur, todėl nors skelbime nurodoma viena kaina, nebūtinai ja ir parduodama. Atstovė nurodė, kad atsakovas neneigė epizodiškai padėdavęs tvarkyti reikalus dėl automobilio. Nurodė kad visgi pačio fakto, kaip automobilis ir dokumentai buvo perduoti atsakovui, liudytojas irgi nematė, nors M. G. nurodė, kad matė brolis (liudytojas) automobilio ir dokumentų perdavimą atsakovui. Atsakovas taip pat neneigė, kad remontavo automobilį. Mano, kad neatsakinga iš ieškovės pusės patikėti tokį brangų daiktą be jokių dokumentų atsakovui. Ieškovės direktorius (M. G.) patvirtino, kad matė skelbimus apie parduodamus automobilius Vokietijoje, kad automobiliai buvo pristatyti į aikštelę Vokietijoje, todėl atsakovas ginčo automobilio nepasisavino. Atsakovas informavo ieškovę apie Vokietijoje vykstantį teisminį procesą, kurio metu gal būt būtų galimybė susigrąžinti automobilius. Mano, kad atsakovas nėra automobilio pardavėjas, automobilis jo (atsakovo) atsakomybėn nebuvo perduotas, ir atsakovas veikė tik kaip tarpininkas kainų reguliavimo, dokumentų tvarkymo klausimais. Papildomai nurodė, kad ieškovas teigia, perdavęs automobilį atsakovui pasitikėjimo pagrindu. Ieškovas bando įrodyti, kad atsakovas nutarė pats parduoti automobilį, tačiau pateikdami susirašinėjimą, nepateikia sutarties transporto priemonės priėmimo-pardavimo 2017 m. vasario 28 d. Atsakovas, pateikęs minėtą aktą pats, parodo, kad buvo sudaryta sutartis, kur prisiima atsakomybę atsakovas, išvardyti pridedami daiktai, rakteliai ir kiti. Nurodo, kad būtent tokia praktika buvo taikoma. Parduodant antrą automobilį, taip pat turėjo būti sutartis, nes būtent tokia buvo praktika. Matyti, kad ieškovas pats nusprendė parduoti automobilį. Liudytojas K. G. nurodė, kad jis nematė, kad fiziškai būtų perduotas automobilis atsakovui. Ieškovas, apklausiamas teismo posėdžio metu, nurodė, kad neprisimena, kaip, perdavęs automobilį, grįžo į Klaipėdą, nors iš pateiktų fotografijų matyti, kad ieškovas pozuoja prie savo parduodamo automobilio tuo metu, kai UAB „Autobela“ jau nebedirba. Tuo tarpu atsakovo, niekur nėra matyti fotografijose. Nėra jokių faktų, kurie įrodytų, kad automobilis būtų perduotas atsakovui. Pažymėjo, kad tokio brangaus daikto, pasitikėjimo pagrindu, be jokio dokumento, neatiduoda kitam asmeniui. Atsakovas neneigia, kad automobilį tvarkė, kad dalyvavo pirmą kartą atliekant technikinę apžiūrą, tačiau sutvarkius automobilį, atidavė ieškovui, kaip toliau praėjo technikinę apžiūrą, kaip buvo išvežtas į Vokietiją, atsakovas nežino. Atsakovo atstovė prašė ieškinio netenkinti.

14. Liudytojas K. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis yra M. G. brolis. Atsakovą pažįsta nuo 2017 metų. Paaiškino, kad tuo metu turėjo automobilį (duomenys neskelbtini), sunkiai realizuojamą Lietuvoje, todėl ieškojo kas padėtų automobilį parduoti užsienyje. Atsakovas Ukmergėje tvarkė automobilius, kiek jam (liudytojui) žinoma, užsiėmė ir automobilių eksportu į Vokietiją. Kadangi liudytojo automobilis neatitiko vokiškų reikalavimų, tuo ir baigėsi, tačiau tada ir brolis (M. G.) pardavinėjo automobilį ir supažindino brolį su atsakovu, rekomendavo broliui atsakovą. Paaiškino, kad M. G. pardavė automobilį per atsakovą, atsiskaityta buvo tinkamai. Paaiškino, kad turėjo automobilį, ir kadangi jam (liudytojui) reikėjo pinigų, kreipėsi į atsakovą, prašydamas parduoti automobilį Vokietijoje. Tuo metu neformino jokių dokumentų, buvo pasitikėjimu grįsti santykiai. Paaiškino, kad kaip fizinis asmuo, jis (liudytojas) negalėtų išvežti automobilio į Vokietiją, viską organizavo atsakovas, liudytojas paliko atsakovui raktelius, dokumentus ir daugiau nieko nedarė, nematė net ir kaip buvo parduotas automobilis. Kadangi ilgai neparsidavė automobilis, klausinėjo atsakovo kada parduos, o jei neparsiduoda, planavo susigrąžinti automobilį. Radus pirkėją, atsakovas atsiskaičiavo savo užmokestį ir atsiskaitė su liudytoju grynaisiais pinigais. Paaiškino, kad jis (liudytojas) buvo kartu su broliu (M. G.) atliekant vokišką techninę apžiūrą ir kiek žino, automobilis buvo atiduotas atsakovui. Kitą kartą jis (liudytojas) dalyvavo tada, kai pradėjo kilti neaiškumų dėl automobilio – klausinėjo atsakovo, kur dingo automobiliai. Jam (liudytojui) atsakovas aiškino, kad kilo problemų su partneriu, skambino prie jo (liudytojo) partnerio broliui. Kadangi jis (liudytojas) nemoka Vokiečių kalbos, nežino, kas buvo kalbama, tačiau atsakovas pasakė, kad jo (atsakovo) žiniomis, automobiliai yra dingę. Atsakydamas į teisėjo kl. patvirtino, kad dalyvavo techninėje apžiūroje su broliu (M. G.), tačiau nepamena kaip iš ten išvažiavo. Pamena, tuo metu techninės apžiūros nepraėjo. Žinojo, kad brolis (M. G.) perdavė automobilį atsakovui, tačiau perdavime nedalyvavo. Paaiškino, kad atsakovas taip pat neslėpė, kad jam (atsakovui) perduotas automobilis. Paaiškino, kad pats (liudytojas) nėra niekada organizavęs automobilių išvežimo į Vokietiją, M. G. taip pat niekada neužsiėmė automobilių pardavimais. Į ieškovės atstovės, advokatės D. Berezinaitės kl. – perduodant savo automobilį jis (liudytojas) dalyvavo tik fiziškai – sumokėjo už lėšas techninės apžiūros ir perdavė dokumentus bei raktelius. Nurodė, kad atsakovo atlygis už automobilio pardavimą sudarė apie kelis tūkstančius eurų. Nurodė, kad šalia aikštelės Vokietijoje yra buvęs, tačiau aikštelėje nematė brolio (M. G.) automobilių. Atsakovas jam (liudytojui) aiškino, kad tai jo (atsakovo) partnerio aikštelė. Negalėjo atsakyti, kur lieka automobilio dokumentai, jei nepavyksta pereiti techninės apžiūros.

28. Ieškovė savo teiginius, kad sutartis buvo sudaryta ir automobilis buvo perduotas, įrodinėja ir susirašinėjimu per „Viber“ programėlę. Pažymėtina, kad iš susirašinėjimo matoma, kad ieškovė ir atsakovas susirašinėjo dėl kainos (kad automobilis neparduodamas ir reikia mažinti kaina, nurodymai iki kokios sumos mažinti), taip pat buvo susirašinėjama dėl automobilių remonto ir detalės. Ieškovės teigimu, tai turi įrodyti, kad automobilis buvo atsakovo žinioje, atsakovas paaiškino, kad dėl kainos – jis atliko tik tarpininko vertėjo vaidmenį, o dėl remonto, atsakovas neneigia, kad jis remontavo automobilį. Įvertinęs abiejų šalių paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad atsakovo paaiškinimai dėl minėto susirašinėjimo yra logiški ir nuoseklūs, todėl labiau tikėtina, kad būtent buvo taip, kaip nurodo atsakovas – jis atliko vertėjo ir tarpininko funkciją ieškovės vadovo bendravime su pardavėju, važiuodamas į komandiruotę užsukdavo į aikštelę ir informuodavo ieškovės vadovą apie situaciją ir perduodavo pardavėjui informaciją apie kainos mažinimą; kadangi atsakovas neneigė, kad remontavo automobilį (duomenys neskelbtini), kad jis turi autoservisą ir sutiko ieškovės vadovo prašymu suremontuoti Vokiškos techninės apžiūros nepraėjusio automobilio defektus, natūralu, kad susirašinėjo su ieškovės vadovu dėl remonto ir priežasčių, kodėl nebuvo praeita techninė apžiūra, detalių nuotraukų.

29. Ieškovė susirašinėjime taip pat pateikia iš atsakovo gautos navigacijos ekrano nuotrauką, iš kurios matomas tam tikras Vokietijos adresas ir nurodymas, kad iki tos vietos keliauti pėsčiomis 1 minutę. Ieškovės teigimu, tai įrodo atsakovo nesąžiningumą. Tačiau teismo vertinimu šis įrodymas nesusijęs nei su sutarties sudarymo, nei su automobilio perdavimo faktais. Atsakovas neneigia, kad jis yra buvęs automobilių pardavimo aikštelėje, kad važinėjo į Vokietiją komandiruotės tikslais, kad buvo atvežęs į automobilių pardavimo vietą Vokietijoje ieškovės vadovo brolį. Atkreiptinas dėmesys, kad iš navigacijos nuotraukos nesimato datos, kada navigacijos ekrano nuotrauka yra padaryta, todėl negalima nustatyti kokiu metu atsakovas padarė tą nuotrauką.