- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-06-08
- Bylos Nr.
- 1-1712-1049/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-11048-2021-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Audrius Meilutis
- Kaltinamasis
- R. A.
- Advokatai
- Darius Mockūnas
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.6Kitos BK XXXIX skyriuje numatytos nusikalstamos veikos
- 2.1.8Daiktai (BPK 91-94 str., 96 str. 2 d., 97, 98 str.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.1.16.1.9Rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 136 str.)
- 2.1.16.1.10Kitos kardomosios priemonės
- 2.1.16.1.13Kardomosios priemonės panaikinimas ar pakeitimas (BPK 139 str.)
- 2.1.16.2.12Laikinas nuosavybės teisės apribojimas (BPK 151-153 str.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
- 2.3.6.4.6.1Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 4 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.6.2Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 5 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. A., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis pagal verslo liudijimą, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Nusikalstamos veikos aplinkybės
R. A. 2021 m. balandžio 9 d. apie 21.36 val., Kaune, Kalvarijos g., šalia (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto pastato, vairavo motorinę transporto priemonę – „Chrysler Voyager“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0363, nustatytas 3,01 promilių neblaivumas.
II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai
Kaltinamasis R. A., baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu, savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad 2021 m. balandžio 9 d. į namus parsivežė savo pažįstamą, kurį išvarė žmona. Kartu vartojo alkoholį, dviese išgėrė vieną litrą degtinės, namuose su uošviu įvyko konfliktas, dėl ko savo automobiliu išvežė draugą, nors ir jautėsi apsvaigęs nuo alkoholio. Važiavo nuo savo namų nuvažiavo iki senamiesčio, ten išleido savo pažįstamą ir važiavo atgal į namus, tačiau prie pat namų jį sustabdė policijos pareigūnai, kuriuos iškvietė žmona. Su nustatytu girtumu, sutinka, gailisi dėl savo veiksmų, vairuotojo pažymėjimą turi nuo 1988 metų, tačiau anksčiau niekada nėra vairavęs automobilio apsvaigęs nuo alkoholio. Kaltinamasis paaiškino, kad automobilis, kurio vertė yra apie 1200,00 eurų priklauso jam. Dirba pagal verslo liudijimą, vairuotojo pažymėjimas yra reikalingas darbo reikalais. Mano, kad neturi priklausomybės alkoholiui, kadangi po įvykio kreipėsi į priklausomybės ligų centrą, kur išsivalė organizmą ir šiuo metu problemos su alkoholiu neturi. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis pateikė prašymą jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o laiduotoju paskirti jo tėvą A. B. A., kuris yra kaltinamajam autoritetas.
Liudytoju apklaustas pasiūlytas laiduotojas A. B. A. baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu paaiškino žinantis, kad sūnus parsivežė į namus draugą, kartu vartojo alkoholį, tačiau žmona supyko, todėl jis neblaivus vairavo automobilį tam, kad išvežti draugą iš namų, o žmona dėl to iškvietė policiją. Tokį sūnaus elgesį vertina neigiamai, anksčiau sūnus taip nesielgdavo. A. B. A. paaiškino, kad šiuo metu R. A. gyvena pas jį namuose, gerai sutaria, nesipyksta. Mano, kad gali daryti kaltinamajam teigiamą įtaką ateityje, kadangi pats yra neteistas, sūnui yra autoritetas, klauso jo nuomonės, kalbėjosi apie šį įvykį. Mano, kad sūnui nėra reikalingas gydymasis nuo alkoholio. Sutinka laiduoti už R. A., prašo laidavimą skirti be užstato dėl sunkios finansinės padėties.
Išvada dėl R. A. kaltės grindžiama ir kitais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, šio kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą, teisme ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.
Liudytojas R. S., ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad jis dirba Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-ios kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio pareigose. 2021 m. balandžio 9 d. dirbo kartu su kolega vyriausiuoju patruliu R. B.. Dirbant nustatytame maršrute apie 21.00 val. gavo pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje. Nuvykus patikrinti gautą informaciją, pranešėja informavo, jog jos vyras automobiliu „Chrysler Grand Voyager“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), galimai neblaivus išvyko iš namų. Apie 21.15 val. minėtą automobilį pastebėjo ir sustabdė ties pastatu Kalvarijos g. (duomenys neskelbtini), Kaune. Priėjęs prie automobilio pamatė už vairo sėdintį pilietį, kaip vėliau buvo nustatyta, kad tai pranešime minėtas asmuo – R. A.. Bendraudamas su vairuotoju matė, kad jis sunkiai orientavosi aplinkoje, jo judesiai buvo nevalingi, kalba nerišli, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Kai paklausė vairuotojo, ar jis yra vartojęs alkoholio ir kada paskutinį kartą gėrė, jis atsakė, kad prieš dvi dienas. Kolega R. B. vairuotojui R. A. pasiūlė alkotesteriu pasitikrinti blaivumą. Asmuo tam nesipriešino ir geranoriškai sutiko. Alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0363, patikros sertifikato Nr. 1378320, pirmu tikrinimu 2021 m. balandžio 9 d., 21.17 val. R. A. buvo nustatytas 3,18 promilių neblaivumas, o 21.36 val. jam buvo nustatytas 3,01 promilių neblaivumas (b. l. 29–32).
Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno AVPK) Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariate gautas pranešimas, kad Kalvarijos g. (duomenys neskelbtini), Kaunas, sustabdytas „Chrysler Grand Voyager“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojui R. A., pirmu tikrinimu nustatytas 3,18 promilių girtumas. Antro patikrinimo metu 21.36 val. buvo nustatytas 3,01 promilių girtumas (b. l. 12–13).
Iš policijos registruojamų įvykių registro išrašo matyti, kad 2021 m. balandžio 9 d., apie 21.15 val. vykstant Kalvarijos gatve iš kito įvykio, kur buvo gauta informacija, kad „Chrysler Voyager“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) automobilį vairuoja galimai neblaivus pranešėjos vyras R. A.. Sustabdžius minėtą automobilį, pirmuoju tikrinimu R. A. nustatytas 3,18 promilių neblaivumas, o antruoju tikrinimu – 3,01 promilių neblaivumas (b. l. 9–11).
Iš Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus 2021 m. balandžio 9 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti Kaune, Kalvarijos g., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), ir automobilis „Chrysler Voyager“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini). Fotografuota (b. l. 14–24).
2021 m. balandžio 9 d. transporto priemonės perdavimo – priėmimo aktu, automobilis „Chrysler Grand Voyager“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), perduotas saugojimui į UAB „Augenas“ saugojimo aikštelę, esančią Technikos g. 18 a, Kaunas (b. l. 40–41).
Iš 2021 m. balandžio 9 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad R. A. nustačius neblaivumo požymius – iš burnos sklindantį alkoholio kvapą, neadekvačią elgseną, nerišlią kalbą ir nekoordinuotus judesius – 21.17 val. nustatytas 3,18 promilių neblaivumas, o 21.36 val. pučiant pakartotinai nustatytas 3,01 promilių neblaivumas (b. l. 33).
Iš informacijos apie kelių transporto priemones pateiktos iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės Informatikos ir ryšių departamento prie VRM programinėmis priemonėmis matyti, kad automobilio „Chrysler Grand Voyager“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas yra R. A. (b. l. 42).
Iš VšĮ „Emprekis“ vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje pažymos matyti, kad automobilio „Chrysler Grand Voyager“, 2004 m. laidos kaina Lietuvoje su PVM – 2550,00 eurų (b. l. 44).
Motyvuojamoji dalis
Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, darytina išvada, kad kaltinimas R. A. dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo – vairavimo transporto priemonę būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai jam alkoholio matuokliu nustatytas didesnis nei 1,5 promilės girtumas, pasitvirtino.
Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis R. A., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkotesteriu nustatyta mažiausia 3,01 promilės etilo alkoholio koncentracija, 2021 m. balandžio 9 d. apie 21.36 val. Kaune, Kalvarijos g. ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Chrysler Grand Voyager“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini).
Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi dėl to, jog vartojo alkoholį ir neblaivus vairavo transporto priemonę – jam priklausantį automobilį „Chrysler Grand Voyager“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis paaiškino, kad kartu su draugu savo namuose vartojo alkoholį, dviese išgėrė 1 litrą degtinės, ir kadangi namuose kilo konfliktas, draugą nusprendė parvežti į namus, todėl jausdamasis apsvaigęs, Kauno mieste vairavo minėtą automobilį, kai jam buvo nustatytas 3,01 promilių girtumas.
Kaltinime nurodytas ir paties R. A. pripažintas aplinkybes visiškai įrodo ne tik liudytojo R. S. parodymai apie tai, jog gavus pranešimą apie smurtą artimoje aplinkoje, nuvykus patikrinti gautą informaciją, pranešėja nurodė, kad jos vyras automobiliu „Chrysler Grand Voyager“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) galimai neblaivus išvyko iš namų, o ties Kalvarijų g. (duomenys neskelbtini) pastatu sustabdžius minėtą automobilį, jo vairuotojui R. A. nustatyta mažiausia etilo alkoholio koncentracija – 3,01 promilės, ką taip pat patvirtina neblaivumo nustatymo aktas, kuriame įvykio metu, užfiksuoti kaltinamojo neblaivumo požymiai, dėl ko patikrinus R. A. 21.17 val. alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0363 jam nustatytas 3,18 promilių neblaivumas, o 21.36 val. nustatytas 3,01 promilių neblaivumas, ir kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga. Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami patvirtinti R. A. veiksmuose esančius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėties požymius. Ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo.
III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Kaltinamasis R. A., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (jam nustatytas mažiausias 3,01 promilių girtumas), suvokdamas savo veiksmus sėdo už jam nuosavybes teise priklausančio automobilio „Chrysler Grand Voyager“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) vairo ir jį vairavo Kauno mieste iki kol Kalvarijos g. ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas policijos pareigūnų.
Kaltinamasis pripažino, kad prieš sėsdamas už automobilio vairo vartojo alkoholį, taigi akivaizdu, kad R. A. suprato savo veiksmų pavojingumą, ką ir pats pripažino. R. A. kaltė patvirtinta aukščiau šiame nuosprendyje aptartais byloje surinktais įrodymais, patvirtinančiais, jog jis nepaisydamas apsvaigimo nuo alkoholio, įsėdęs į automobilį juo važiavo dėl ko buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Tokiais savo veiksmais, kaltinamasis, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai bei eismo saugumui, todėl šie kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
IV. Teismo išvados dėl R. A. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės
BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.
Kaltinamojo R. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis pateikė prašymą, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kurį pasiūlytas laiduotojas A. B. A., byloje dėl to apklaustas liudytoju, palaikė.
BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nurodytos imperatyvios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.
Prokuroras neprieštaravo dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą bei prašė paskirti baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejų) metų laikotarpiui, kartu taikant BK 72 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilį „Chrysler Grand Voyager“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini).
Kaltinamojo gynėjas palaikė prašymą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Liudytojas A. B. A. sutinka laiduoti už kaltinamąjį R. A., nurodė, kad yra vertas teismo pasitikėjimo, neteistas, administracine tvarka nebaustas. R. B. A. yra kaltinamojo tėvas, jį užauginęs ir auklėjęs, kurie palaiko glaudų ryšį, kaltinamasis jo klauso ir pripažino, kad po įvykio kalbėjosi su R. A., kuris labai gailisi dėl savo poelgio, supranta poelgio netinkamumą. Tikina galintis realiai daryti teigiamą įtaką R. A., dėl to už jį laiduoja.
Pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-82/2010). Pagal baudžiamąjį įstatymą laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (kasacinė nutartis Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).
Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad A. B. A. gali būti teismo pasitikėjimo vertas asmuo, kuris byloje tinkamas laiduotoju ir turi realias galimybes daryti teigiamą įtaką kaltininkui. A. B. A. neteistas, administracine tvarka nebaustas, yra pensininkas, turi sukaupęs daug gyvenimiškos patirties. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinamojo ir siūlomo laiduotojo tarpusavio santykiai yra geri, jie yra šeimos nariai ir vienas kitu pasitiki, palaiko glaudžius ryšius. Atsižvelgiant į tai, kad siūlomas laiduotojas atitinka formaliuosius įstatymo laiduotojui keliamus reikalavimus, manytina, kad pagal savo asmenines savybes ir santykį su kaltinamuoju, turi objektyvią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui ir yra vertas teismo pasitikėjimo.
Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta bei nagrinėjamoje byloje įvertinus tai, kad kaltinamojo R. A. veiksmai atitinka nesunkaus nusikaltimo požymius, pastarasis visiškai pripažino pažeidęs Kelių eismo taisyklių reikalavimus, nuoširdžiai galėjosi, turtinė žala jo veiksmais nebuvo padaryta, jis anksčiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, yra neteistas (b. l. 76), tačiau baustas administracine tvarka (b. l. 77–89), dirba pagal verslo liudijimą (b. l. 90), nuo 2021 m. balandžio 12 d. gydosi VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje (b. l. 94). 2021 m. balandžio 26 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad R. A. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (nėra pagrindo); laikas, kurio metu R. A. įvykdė įtariamą nusikalstamą veiką neatitinka laikotarpio, kurio metu konstatuota alkoholinės kilmės psichozė (b. l. 102). Laiduotojas A. B. A. sutinka laiduoti už kaltinamąjį, galima jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, perduodant jį pagal laidavimą A. B. A. atsakomybei. Atsižvelgiant į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, į tai, kad jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis (3,01 promilių neblaivumas), nustatytinas 1 (vienų) metų laidavimo terminas (BK 40 straipsnio 4 dalis), kuris manytina yra pakankamas ir adekvatus baudžiamojo įstatymo nustatytiems tikslams pasiekti, netaikant užstato. Taigi, byloje nėra jokių duomenų, draudžiančių taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir R. A. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, todėl baudžiamoji byla dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nutrauktina (BPK 303 straipsnio 4 dalis).
V. Baudžiamojo poveikio priemonės ir kiti proceso klausimai
BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, šio straipsnio trečiojoje dalyje yra nurodytos baudžiamojo poveikio priemonių rūšys, tarp jų ir uždraudimas naudotis specialia teise, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme. Spręsdamas klausimą dėl tinkamo teisingumo pricipo įgyvendinimo individualizuojant baudžiamosios atsakomybės sąlygas pritaikymo, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis): kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos rūšį – tyčinis nusikaltimas, susijęs su eismo saugumu, į tai, kad kaltinamasis faktiškai naudojosi specialia teise, vairavo transporto priemonę būdamas sunkaus girtumo laipsnio (3,01 promilės), nusikaltimo stadiją (baigtas), pobūdį (kaltės forma – tyčia), tai, kad kaltinamasis praeityje neteistas (b. 1. 76), baustas administracine tvarka (b. 1. 77-89), jo veikos motyvus ir tikslus, vieną baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę ir charakteristiką. Kaltinamasis vartojo alkoholinius gėrimus ir suvokdamas apsvaigimą nuo alkoholio, tačiau to nepaisydamas vairavo transporto priemonę, tuo sukeldamas realų pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei pačio kaltininko turtui, o taip pat ir sveikatai ar net gyvybei. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti visų rūšių transporto priemones).
BK 68 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta nuostata, jog teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (įstatymo redakcija Nr. XIII-1929, nuo 2019 m. balandžio 1 d.).
Prokuroras teisiamojo posėdžio metu teismo prašė R. A. uždrausti naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones dviejų metų laikotarpiui.
Teismas, spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones trukmės, pažymi, jog bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad R. A. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių girtumas, dėl ko jo veiksmai ir buvo kvalifikuoti ne pagal atitinkamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (ANK), bet pagal BK nuostatas. Tokie neteisėti R. A. veiksmai sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai bei eismo saugumui. Be to, kaip jau minėta, pagal BK 54 straipsnio 2 dalį viena iš aplinkybių, į kurias atsižvelgia teismas, skirdamas bausmę, yra kaltininko asmenybė. Tai reiškia, kad bausmės, kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės, paskirtis gali būti pasiekta skiriant tokias įstatymo numatytas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios maksimaliai atitiktų kaltininko asmenybę. Minėta, jog analizuojamu atveju savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos R. A. pripažino visiškai, yra teisiamas pirmą kartą, baustas administracine tvarka, šiuo atveju vairavo būdamas sunkaus neblaivumo laipsnio (nustatytas 3,01 promilių girtumas). Įvertinus šias aplinkybes, uždraudimas naudotis teise vairuoti visų rūšių transporto priemones kaltinamajam R. A. nustatytinas dviejų metų terminui, jį skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, tai yra nuo 2021 m. balandžio 11 d. (b. l. 113–114).
Teismo posėdžio metu prokuroras prašė teismo taikyti BK 72 straipsnio 3 dalį ir konfiskuoti kaltinamojo vairuotą ir jam priklausantį automobilį „Chrysler Grand Voyager“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini).
Sutinkamai su BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui ar kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.
Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad pagal BK 67 straipsnio 3 dalį baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – gali būti skiriama kartu su bausme. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal šio straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.
Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad nusikaltimas, kurį padarė R. A., buvo įvykdytas jam vairuojant asmeninės nuosavybės teise priklausantį automobilį „Chrysler Grand Voyager“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), identifikacinis (VIN) kodas (duomenys neskelbtini), kurio vertė yra 2550,00 eurų su PVM. Esant nurodytoms aplinkybėms, taikytinos BK 72 straipsnio 1, 2, 3, 6 dalių nuostatos ir automobilis „Chrysler Grand Voyager“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas, šiuo atveju turto konfiskacija laikytina tinkama ir proporcinga priemone padėsiančia įgyvendinti bausmės paskirtį.
Nors kaltinamasis teigia, kad transporto priemonė jam yra reikalinga vykdyti darbus, tačiau akivaizdu, kad ja galėjo laisvai pasinaudoti ir nusikalstamiems tikslams pasiekti, tai yra nusikalstamai veikai, numatytai BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Šios transporto priemonės palikimas kaltinamojo dispozicijoje prieštarautų teisingumo principui, todėl skiriama baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimas, vertintina kaip viena iš priemonių, galėsiančių esmingai apriboti jo galimybes toliau naudotis šiuo turtu ir turės teigiamos įtakos jo elgesiui tiek laidavimo laikotarpiu, tiek ir jam pasibaigus, taip garantuojant teismo pasitikėjimą, kad jis daugiau nebenusikals, padės įgyvendinti bausmės paskirtį, o jį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nebus suformuotas asmens nebaudžiamumo jausmas bei nepagarba baudžiamajam įstatymui. Be to, pažymėtina ir tai, kad teisiamojo posėdžio metu R. A. sutiko su jam priklausančios transporto priemonės konfiskacija.
Kaltinamajam R. A. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas (b. 1. 113–114), paliktinos iki įsiteisės teismo nuosprendis, o jam įsiteisėjus panaikintinos, VĮ „Regitra“ praneština apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones R. A. atėmimą dvejiems metams.
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į kaltinamajam R. A. priklausantį automobilį „Chrysler Grand Voyager“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), identifikacinis (VIN) kodas (duomenys neskelbtini), saugomą UAB „Augenas“, Technikos g. 18A, Kaune (b. l. 41), paliktinas nepakeistu iki nuosprendžio, dalyje dėl turto konfiskavimo, įvykdymo.
Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas voke (b. l. 124), perduotinas VĮ „Regitra“; automobilio „Chrysler Grand Voyager“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas voke (b. l. 124), perduotinas ikiteisminio tyrimo įstaigai.
Civilinis ieškinys nepareikštas. Išieškotinų proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
R. A., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojo A. B. A. atsakomybėn Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieneriems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Išaiškinti R. A., kad tuo atveju, jeigu jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. O jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu skirti R. A. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, tai yra nuo 2021 m. balandžio 11 d., apie tai pranešti VĮ „Regitra“.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1, 3, 6 dalimis, konfiskuoti kaltinamajam R. A. priklausantį automobilį „Chrysler Grand Voyager“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), identifikacinis (VIN) kodas (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu, saugomą UAB „Augenas“ aikštelėje, esančioje Technikos g. 18A, Kaunas (b. l. 41).
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą į kaltinamajam R. A. priklausantį automobilį „Chrysler Grand Voyager“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), identifikacinis (VIN) kodas (duomenys neskelbtini), saugomą UAB „Augenas“, Technikos g. 18A, Kaune (b. l. 41), palikti nepakeistą iki nuosprendžio dalyje dėl turto konfiskavimo įvykdymo.
Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas voke (b. l. 124), perduoti VĮ „Regitra“; automobilio „Chrysler Grand Voyager“, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas voke (b. l. 124), perduoti ikiteisminio tyrimo įstaigai.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.