Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Mažeikių vandenys“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Mažeikių vandenys“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai (tretieji suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra, Mažeikių rajono savivaldybės administracija) dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

2. Pareiškėjas nesutiko su Įsakymu, kuris priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros (toliau – ir Agentūra) 2017 m. rugpjūčio 23 d. pažeidimo tyrimo išvada (toliau – ir Išvada). Skunde teigiama, kad atsakovas ir Agentūra netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (toliau – ir PAFT) 191¹ punkto nuostatą rodiklių nepasiekimo priežasčių vertinimo aspektu, todėl nepagrįstai inicijavo pažeidimo tyrimą bei nustatė pažeidimą, netinkamai įvertino aplinkybę dėl rodiklių nepasiekimo priežasčių. Tuo pačiu pareiškėjas vadovavosi ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. D1-401 patvirtinto Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 3 prioriteto „Aplinka ir darnus vystymasis“ VP3-3.1-AM-01-V priemonės „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“ projektų finansavimo sąlygų aprašo (toliau – ir Finansavimo sąlygų aprašas) 34 punktu bei manė, kad pažeidimo tyrimas dėl stebėsenos rodiklių nepasiekimo neturėjo būti pradėtas, nes nurodytos rodiklio reikšmės nepasiekimas yra nulemtas ne konkrečios projekto veiklos apimties sumažėjimo, bet veiksnių, kurie nepriklauso nuo pareiškėjo veiklos: oficialiais statistikos duomenimis pagrįsto gyventojų skaičiaus sumažėjimo, paslaugų teikimo sutarčių nesudarymo tais atvejais, kai būstas tapo negyvenamas, kai asmenys individualiai apsirūpino geriamuoju vandeniu ir / ar nuotekų tvarkymu, jei būste neįrengtas sanitarinis mazgas ir gyventojai atsisako jį įsirengti. Pareiškėjas teigė, kad pagal PAFT 191¹ punkto bei Finansavimo sąlygų aprašo 34 punkto nuostatas stebėsenos rodiklių nepasiekimas savaime nelemia ne tik pažeidimo konstatavimo, bet ir pažeidimo tyrimo inicijavimo (pradėjimo), be to, teisės aktuose nėra įtvirtino veiksnių, kurie gali turėti įtakos rodiklių reikšmės nepasiekimui, bet kurių projekto vykdytojas negalėjo sumažinti, sąrašo.

II.

26. Teismas vadovavosi PAFT 191¹ punktu, Rekomendacijų 26¹.2 ir 26² punktais ir pastebėjo, kad stebėsenos rodiklio nepasiekimas nesudaro besąlyginės pareigos inicijuoti pažeidimo tyrimą, ar, juo labiau, nustatyti pažeidimą. Rekomendacijose, be kita ko, nustatyta, kad pažeidimo tyrimas nepradedamas ir pažeidimas nenustatomas, kai stebėsenos rodiklių nepasiekimas yra nulemtas veiksnių, kurių įtakos projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės nepasiekimui projekto vykdytojas negalėjo sumažinti, o nustatant pažeidimą yra atsižvelgiama taip pat į tai, ar aplinkybės, lėmusios nustatyto stebėsenos rodiklio nepasiekimą, buvo žinomos projekto finansavimo ir administravimo sutarties pasirašymo metu.

27. Agentūra Išvadoje nustatė, kad pareiškėjas, vykdydamas Sutartį, prie nuotekų tinklų prijungė 1 220 gyventojus. Išvadoje taip pat nustatyta, kad stebėsenos rodiklio „gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų nuotekų tinklų“ nepasiekimas nesusijęs su aplinkybėmis, kurių įtakos rodiklio nepasiekimui pareiškėjas negalėjo sumažinti, yra 14,33 proc. Išvadoje konstatuota, kad Projekto vykdytojas, nepasiekdamas šio rodiklio, pažeidė Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktą, Sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.1 punktą ir Sutarties 1 priedo 7 punktą, o vadovaujantis Rekomendacijų 26³.2 punktu, tokiu atveju taikomas finansinės korekcijos dydis yra 5 proc.

31. Teismas vadovavosi Rekomendacijų 26³.2 punktu ir pažymėjo, kad Agentūrai Išvadoje nustačius, kad pareiškėjas nepasiekė stebėsenos rodiklių 14,33 proc., pareiškėjui pagrįstai pritaikyta 5 proc. finansinė korekcija nuo pareiškėjui skirtos tinkamų finansuoti išlaidų sumos.

III.

43. Atsakovas remiasi Rekomendacijų 26³ punktu ir pažymi, kad tuo atveju, kai rodiklio nepasiekimo procentinė dalis yra 10–25 proc., taikomas finansinės korekcijos dydis sudaro 5 proc. Atsakovas akcentuoja ir tai, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas išnagrinėtose faktinėmis aplinkybėmis panašiose bylose yra daug kartų konstatavęs, jog lėšų susigrąžinimas nepažeidžia viešojo intereso ir proporcingumo principo.

45. Agentūra sutinka, kad rodiklių nepasiekimas savaime nelemia pažeidimo tyrimo inicijavimo, tačiau nepasiekus rodiklių, pažeidimo tyrimas nėra atliekamas tik tais atvejais, jeigu yra tenkinama nors viena iš Rekomendacijų 26² punkte numatytų sąlygų. Teisinis reguliavimas ginčo klausimu iš esmės nekito, todėl nebuvo objektyvaus pagrindo manyti, jog gyventojai turės privalomai jungtis prie nutiestų centralizuotų tinklų. Agentūra Išvadoje labai aiškiai nurodė, kokius kriterijus atitinkantys būstai įtraukiami prie veiksnių, kurių įtakos rodiklių pasiekimui Projekto vykdytojas negalėjo sumažinti, o kurie ne. Šie kriterijai pareiškėjui buvo žinomi. Pažeidimo nustatymui, anot Agentūros, užtenka ir teorinių, dar tik grėsusių nuostolių. Teisės aktai nenustato, kad finansinės korekcijos negali būti taikomos, jei nustatyti iš pirmo žvilgsnio formalūs teisės aktų pažeidimai iki galo nebuvo realizuoti (įgyvendinti) arba nesukėlė tiesioginių, matomų neigiamų padarinių.

47. Agentūra atkreipia dėmesį, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas yra priėmęs daug sprendimų analogiškose bylose, kuriuose konstatuota, jog įsakymai yra teisėti ir pagrįsti, o pritaikytos finansinės korekcijos – proporcingos pažeidimų pobūdžiui ir mastui. Agentūra pažymi, kad netinkamų finansuoti išlaidų suma Agentūroje apskaičiuota vadovaujantis Rekomendacijų 26³.2 punktu. Tokio pobūdžio pažeidimai yra aiškiai ir detaliai reglamentuoti, Rekomendacijose nustatyti ne abstraktūs principai, bet konkretūs kriterijai, kuriais tiek Agentūra, tiek Ministerija turi vadovautis.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

48. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjo UAB „Mažeikių vandenys“ reikalavimas panaikinti 2017 m. rugpjūčio 31 d. įsakymą Nr. D1-716 „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, skirtų projekto Nr. VP3-3.1-AM-V-01-008 vykdytojui uždarajai akcinei bendrovei „Mažeikių vandenys“, grąžinimo“, kuriuo nustatyta, jog lėšų pervedimo būdu grąžintina netinkamomis finansuoti pripažinta pareiškėjui išmokėta lėšų suma yra 220 410,65 Eur (Įsakymo 1.1 p.), bei pareiškėjas įpareigotas per 90 dienų nuo Įsakymo įsigaliojimo, t. y. jo paskelbimo Teisės aktų registre (Įsakymo 1.2 ir 1.4 p.), šią sumą pervesti į nurodytą banko sąskaitą, pagrįstumas ir teisėtumas.

49. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

50. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2001 m. liepos 12 d., 2003 m. gegužės 30 d. nutarimai, 2004 m. vasario 13 d. sprendimas, 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime konstatavo, kad iš Konstitucijos kyla maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina; teismų, priimančių sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, susisaistymas savo pačių sukurtais precedentais (sprendimais analogiškose bylose) neišvengiamai suponuoja tai, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia (be kita ko) anksčiau sprendžiant analogiškas bylas; iš Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą. Taip pat administracinį teismą saisto jo paties sukurti precedentai ir jo paties suformuota tuos precedentus pagrindžianti doktrina (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3924-575/2015). Taigi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas privalo užtikrinti savo jurisprudencijos tęstinumą (nuoseklumą, neprieštaringumą) ir savo sprendimų prognozuojamumą remdamasis savo jau suformuota administracinės teisės doktrina ir precedentais.

51. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. eA-1632-629/2020 2020 m. gegužės 13 d. sprendimu, iš esmės nagrinėdama analogišką ginčą, pareiškėjo UAB ,,Aukštaitijos vandenys“ apeliacinį skundą tenkino iš dalies. Teisėjų kolegija nenustatė priežasčių, dėl ko neturėtų vadovautis teismo išaiškinimais paminėtoje byloje.

52. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 13 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-1632-629/2020, vertindama Veiksnių sąrašo reikšmę, pabrėžė, kad juo iš esmės nustatydama administracinio elgesio taisykles, skirtas, be kita ko, sukelti poveikį tretiesiems asmenims – projektų vykdytojams, ir pranešdama viešai, kad nuo šio momento taikys jas atvejams, kuriems jos skirtos, Agentūra apribojo savo diskreciją ir paprastai negali nukrypti nuo šių taisyklių, nes priešingu atveju tai reikštų bendrųjų teisės principų, kaip antai – vienodo požiūrio, teisinio saugumo ar teisėtų lūkesčių apsaugos pažeidimą. Tačiau šis Veiksnių sąrašas negali būti laikomas baigtiniu – jis neeliminuoja iš norminių aktų kylančios pareigos vertinti visus, t. y. ir kitus, sąraše nenurodytus veiksnius, kurie turėjo įtakos ginčo rodiklio reikšmei, šios įtakos Projekto vykdytojas (pareiškėjas) negalėjo sumažinti.

53. Nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatyta, kad pareiškėjas kartu su partnere Mažeikių rajono savivaldybe ir Agentūra 2009 m. birželio 22 d. sudarė „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Mažeikių rajone“, projekto kodas Nr. VP3-3.1-AM-01-V-01-008, finansavimo ir administravimo sutartį Nr. 2007-2013/FA/2009/V/09. Sutarties nuostatos ne kartą buvo keičiamos, įskaitant nuostatas dėl Projekto vykdymo terminų ir stebėsenos rodiklių.

54. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su Projekto įgyvendinimo rodiklių nepasiekimo priežastimis ir jų vertinimu, pažymi, kad Įsakymu pareiškėjas, be kita ko, pripažintas pažeidusiu Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktą, nustačiusį, kad pareiškėjas turi užtikrinti, jog visi Paraiškoje planuojami naujai prijungti gyventojai turės vandens tiekimo sutartis ne vėliau kaip iki 2016 m. gruodžio 31 d. Priemonės, Projekto tikslai ir Sutartimi prisiimti įsipareigojimai apėmė ne tik reikalavimą nutiesti ginčo tinklus ir įrengti susijusią infrastruktūrą, bet ir užtikrinti, kad šiais tinklais būtų naudojamasi, šiuo tikslu sudarant paslaugų teikimo sutartis su gyventojais. Sutarties Bendrųjų sąlygų 2.1.1 punktu pareiškėjas, be kita ko, įsipareigojo siekti Sutarties 1 priede numatytų Projekto tikslų, uždavinių ir rezultatų. Projekto tikslų aspektu pažymėtina ir tai, kad Sutarties sudarymo (2009 m. birželio 22 d.) metu galiojęs Finansavimo sąlygų aprašo 24 punktas, be kita ko, įtvirtino, kad Projektas turi siekti priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodiklių, nustatytų Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priede, patvirtintame Vyriausybės 2008 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 787 (toliau – ir Veiksmų programos priedas).

55. Veiksmų programos priedo VI skyriaus „Prioriteto „Aplinka ir darnus vystymasis“ priemonės“ I skirsnyje „VP3-3.1-AM-01-V priemonė „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemos renovavimas ir plėtra“ (Vyriausybės 2009 m. birželio 3 d. nutarimo Nr. 530 redakcija) buvo nurodytas papildomas rodiklis, kurio reikia priemonės įgyvendinimo stebėsenai atlikti – „gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų nuotekų surinkimo tinklų“. Šis rodiklis paaiškintas Finansavimo sąlygų aprašo 4 priede „Įgyvendinimo stebėsenos rodiklių skaičiavimo metodika“ – „gyventojai laikomi prisijungę sudarius su vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmone paslaugų teikimo sutartį“.

56. Vadovaujantis šiomis aplinkybėmis bei atsižvelgiant į tai, kad Sutarties Bendrųjų sąlygų 2.1.6 punktu pareiškėjas įsipareigojo laikytis teisės aktų, susijusių su Projekto įgyvendinimu, nagrinėjamu atveju galima teigti, kad minėtų Projekto vykdytojo pareigų turinys buvo (turėjo būti) žinomas jau teikiant Paraišką, o sudarydamas Sutartį pareiškėjas įsipareigojo šias pareigas tinkamai įvykdyti.

57. Aplinkos ministro 2012 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. D1-900, be kita ko, iš naujo išdėsčius Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktą, buvo nustatyta, kad „Pareiškėjas turi užtikrinti, kad per 24 mėnesius nuo projekto pabaigos, bet ne vėliau kaip iki 2015 m. gruodžio 31 d., visi paraiškoje planuojami naujai prijungti gyventojai turės vandens tiekimo sutartis. Per nustatytą terminą neprijungus gyventojų prie vandentiekio ir nuotekų tinklų, iš projekto vykdytojo proporcingai bus susigrąžintos paramos lėšos.“ Tuo pačiu įsakymu buvo pakoreguotas ir 4 priedas, nurodant, kad aptariamo rodiklio įgyvendinimo terminas yra nustatytas Finansavimo sąlygų aprašo 34 punkte.

58. Aplinkos ministro 2016 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. D1-59 Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktas, kurį pažeidusiu buvo pripažintas pareiškėjas, buvo išdėstytas taip: „Pareiškėjas turi užtikrinti, kad visi paraiškoje planuojami naujai prijungti gyventojai turės vandens tiekimo sutartis ne vėliau kaip iki 2016 m. gruodžio 31 d. Jeigu projekto vykdytojas, įgyvendinęs projekto veiklas, nepasiekia planuotų projekto stebėsenos rodiklių ir (arba) fizinių veiklos įgyvendinimo rodiklių, įgyvendinančioji institucija, įvertinusi rodiklių nepasiekimo priežastis, [Projektų administravimo taisyklėse] ir [Veiksmų programų administravimo taisyklėse], nustatyta tvarka gali inicijuoti pažeidimo tyrimą ir nustatyti pažeidimą arba jo nenustatyti.“

59. Paminėtina ir tai, kad Finansavimo sąlygų aprašo 4 priede „Įgyvendinimo stebėsenos rodiklių skaičiavimo metodika“ pirminiais dokumentais, pagrindžiančiais ginčo rodiklio pasiekimą, įvardinti sudarytų vandens tiekimo sutarčių, nurodant konkrečius būstus, sąrašas, patvirtintas vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonės vadovo, bei prisijungimo aktų kopijos.

60. Visa tai patvirtina, kad tiek Sutarties sudarymo, tiek Projekto įgyvendinimo metu ginčo rodiklio įgyvendinimas buvo siejamas su paslaugų sutarčių su gyventojais (būstų savininkais) sudarymu, o ne vien tik su šių gyventojų galimybe prisijungti prie naujai įrengtų nuotekų tinklų. Ginčo rodiklio turinys šiuo aspektu yra ir buvo aiškus. Nepaisant kai kurių reglamentavimo pasikeitimų, pareiškėjo Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, susijusių su paslaugų sutarčių su gyventojais sudarymu, turinys nagrinėjamu atveju iš esmės liko nepakitęs.

61. 2017 m. sausio 25 d. ataskaitoje po projekto užbaigimo pareiškėjas pats nurodė, kad 2016 m. gruodžio 31 d. stebėsenos rodiklio ,,gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų vandentiekio tinklų (Skaičius)“ faktiškai pasiekta reikšmė – 1 080 gyventojų iš planuotų 0, o stebėsenos rodiklio „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų (Skaičius)“ faktiškai pasiekta reikšmė – 1 220 gyventojų iš planuotų 3 049. Šiame kontekste pažymėtina, kad Agentūra Pažeidimo tyrimo išvadoje nustatė, kad, remiantis Sutarties pakeitimo metu galiojusiame Aprašo 4 priede nustatyta tvarka (kai prijungtų būstų skaičius dauginamas iš gyventojų ir būstų skaičiaus santykio) apskaičiuotas Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje esantis gyventojų ir būstų skaičiaus santykis Sutarties pasirašymo metu (2009 m. birželio 22 d.) turėjo būti „2,6“, taigi Sutartyje buvo nustatytas per didelis stebėsenos rodiklis. Taikant 2009 m. koeficientą „2,6“, stebėsenos rodiklis turėjo būti toks: gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų (skaičius) – 1752 (674 būstų padauginti iš koeficiento „2,6“). Šio stebėsenos rodiklio (1752) pasiekimas ir buvo vertinamas atliekant pažeidimo tyrimą. Agentūra nustatė, kad atsižvelgus į koeficientų pokytį matyti, kad vykdydamas Sutartį projekto vykdytojas (pareiškėjas) per 2009–2016 m. prie nuotekų tinklų yra prijungęs 499 būstus. Pagal Aprašo 4 priede nurodytą rodiklių skaičiavimo metodiką tai atitinka 1220 gyventojų, prisijungusių prie nuotekų tinklų. Rodiklio „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų“ nepasiekimas yra 30 proc. ((1752-1220)/1752×100 proc.). Be to, nesudarydamas visų planuotų sudaryti paslaugų sutarčių su gyventojais iki 2016 m. gruodžio 31 d., pareiškėjas neįvykdė Finansavimo sąlygų aprašo 34 punkte (Aplinkos ministro 2016 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. D1-59 redakcija) nustatytos pareigos.

62. Pareiga įrodyti (pagrįsti), kad stebėsenos (rezultato) rodiklio reikšmė nebuvo pasiekta dėl veiksnių, kurių įtakos šiai reikšmei nebuvo galima sumažinti, tenka projekto vykdytojui (pareiškėjui). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas įrodė, kad 281 gyventojo neprijungimas prie nuotekų surinkimo tinklų 2016 m. gruodžio 31 d. yra dėl veiksnių, kurių įtakos rodiklio nepasiekimui pareiškėjas (Projekto vykdytojas) negalėjo sumažinti, tokiu būdu nepasiekta rodiklio reikšmė – 14,33 proc. Veiksniai (priežastys), kurių įtakos rodiklio nepasiekimui pareiškėjas (Projekto vykdytojas) negalėjo sumažinti buvo vertinami šie: nesudaromos paslaugų teikimo sutartys, nes būstai tapo negyvenamais po Projekto inicijavimo pradžios, būstuose neįrengti sanitariniai mazgai ir neturi lėšų jam įsirengti, gyventojų emigracija Pažymėtina, kad Finansavimo sąlygų aprašo nuostatos nustatė konkretų terminą, iki kada turėjo būti sudarytos paslaugų sutartys su planuotais prijungti gyventojais – 2016 m. gruodžio 31 d. Todėl į aptariamo rodiklio reikšmę neturi būti įtrauktas po šios datos prijungtų gyventojų skaičius.

63. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas Išvada ir Įsakymu pagrįstai yra pripažintas pažeidęs Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktą (Aplinkos ministro 2016 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. D1-59 redakcija), kuriuo, be kita ko, siekiama užtikrinti, kad bus pasiekti Projekto tikslai, susiję su gyventojų prisijungimu (prijungimu) prie naujai nutiestų tinklų (paslaugų sutartys su visais planuotais prijungti gyventojais iki 2016 m. gruodžio 31 d. nebuvo sudarytos; ginčo rodiklis nebuvo pasiektas). Be to, pripažinimas, kad ginčo rodiklis nepasiektas ir, atitinkamai, minėtoje Finansavimo sąlygų aprašo nuostatoje įtvirtinta pareiga neįvykdyta ne dėl veiksnių, kurių įtakos šio rodiklio reikšmei pareiškėjas negalėjo sumažinti, paneigia pareiškėjo argumentus dėl kaltės nebuvimo.

64. Vien ta faktinė aplinkybė, kad nagrinėjamu atveju iš ES (fondo) ir nacionalinio biudžetų lėšų buvo finansuojamos išlaidos, tiesiogiai susijusios su ginčo tinklų tiesimu ir šie darbai buvo atlikti, nepaneigia neigiamo poveikio biudžetams. Taigi nėra poreikio pasisakyti dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su PAFT 196 punkto (Vyriausybės 2014 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 1378 redakcija) taikymu, nes, kaip matyti iš šios nuostatos hipotezės, ji galimybę ištaisyti pažeidimą neatliekant tyrimo numato tik atveju, kai yra padaryti teisės aktų ir (ar) sutarčių sąlygų pažeidimai, „<...> neturintys finansinių pasekmių (dėl to neatsirado ES biudžeto ir (ar) Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto nuostolių patiriant nepagrįstas išlaidas) <..>.“

65. ESTT jau ne kartą yra nusprendęs, kad finansinės korekcijos, kurias valstybės narės atlieka nustačiusios pažeidimų veiksmuose arba veiklos programose, tikslas yra susigrąžinti atitinkamų ūkio subjektų nepagrįstai gautą naudą, visų pirma įpareigojant juos grąžinti nepagrįstai sumokėtas sumas. Pareiga grąžinti neteisėtais veiksmais nepagrįstai gautą naudą yra ne sankcija, o tiesiog pripažinimo, kad nesilaikyta sąlygų, reikalingų norint gauti pagal Sąjungos taisykles kylančią naudą, ir kad dėl to nauda suteikta nepelnytai, pasekmė. Aplinkybė, kad grąžintina suma konkrečiu atveju gali nevisiškai sutapti su struktūrinių fondų faktiškai patirta žala, nepaneigia šios išvados (žr. Sprendimo Neam? 49 ir 50 p. bei juose nurodytą ESTT praktiką).

66. Sprendimo Neam? 51 punkte ESTT taip pat nurodė, kad Europos Tarybos 2006 m. liepos 11 d. reglamento (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1260/1999 (toliau – ir Reglamentas Nr. 1083/2006) 98 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos antras sakinys turi būti aiškinamas taip, kad valstybių narių atliekamos finansinės korekcijos, taikomos išlaidoms, bendrai finansuojamoms iš struktūrinių fondų, yra administracinės priemonės, kaip jos suprantamos pagal 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (toliau – ir Reglamentas Nr. 2988/95) 4 straipsnį, kurio 4 dalis eksplicitiškai nustato, kad „šiame straipsnyje numatytos priemonės nelaikomos nuobaudomis“.

67. Reglamento Nr. 2988/95 4 straipsnio 1 dalis, be kita ko, nustato, kad „įvykdžius bet kokį pažeidimą, neteisingai įgyta nauda paprastai panaikinama: įpareigojant sumokėti nustatytas sumas arba grąžinti neteisėtai įgytas sumas <...>“. Taikant šias priemones „<..> apsiribojama įgytos naudos panaikinimu ir, jei taip yra numatyta, palūkanomis, kurias galima nustatyti pagal vienodą palūkanų normą“ (Reglamento Nr. 2988/95 4 str. 2 d.).

68. Kad taikant tokias administracines priemones, kaip minėta finansinė korekcija, privalu paisyti ir proporcingumo reikalavimo, yra aiškiai matyti iš Reglamento Nr. 2988/95 2 straipsnio 1 dalies, nustatančios, kad „administraciniai patikrinimai, priemonės ir nuobaudos pradedamos taikyti tais atvejais, kai tai yra būtina užtikrinant, kad būtų tinkamai taikomi Bendrijos teisės aktai. Jos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasinančios, kad galėtų tinkamai apsaugoti Bendrijų finansinius interesus.“ Paminėtina ir Reglamento Nr. 1303/2013 143 straipsnio 2 dalis, kuria šiuo metu aiškiai reikalaujama, kad „valstybė narė atsižvelgia į pažeidimų pobūdį, sunkumą ir fondų <...> finansinius nuostolius ir taiko proporcingą pataisą“.

69. Be aptarto reikalavimo taikyti proporcingą finansinę korekciją, Teisingumo Teismas taip pat yra nurodęs, kad Reglamento Nr. 1083/200 98 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje, be kita ko, reikalaujama, kad kompetentinga nacionalinė institucija taikytinos korekcijos dydį nustatytų, atsižvelgdama į tris kriterijus, t. y. pažeidimų pobūdį, svarbą ir fondų finansinius nuostolius. Jeigu (kaip yra nagrinėjamu atveju) tai yra vienkartinis nesisteminis pažeidimas, tas reikalavimas reiškia, kad kiekvienu atveju turi būti atliekamas nagrinėjimas, atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes ir taikant tuos tris kriterijus (2016 m. liepos 14 d. sprendimo byloje Wrocław – Miasto na prawach powiatu, C-406/14, EU:C:2016:562 (toliau – ir Sprendimas Wrocław – Miasto na prawach powiatu) 47 ir 48 p.).

70. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui taikytos finansinės korekcijos dydis nustatytas vadovaujantis Rekomendacijų 26³.2 punktu (finansų ministro 2012 m. gruodžio 27 d. įsakymo Nr. 1K-451 redakcija), t. y. išimtinai pagal lentelėje nurodytą rodiklio nepasiekimo procentinę dalį. Kitaip tariant, nagrinėjamu atveju buvo pritaikyta vienodo tarifo korekcija.

71. Teisėjų kolegija pastebi, kad dėl priemonių, kuriomis siekiama ginti Sąjungos finansinius interesus, ESTT yra išaiškinęs, kad Europos Komisija gali nuspręsti taikyti vienodo tarifo korekciją, kai neįmanoma tiksliai nustatyti ES patirtų nuostolių (žr. 2008 m. balandžio 24 d. sprendimo byloje Belgija prieš Komisiją, C-418/06 P, EU:C:2008:247, 136 punktą ir jame nurodytą ESTT praktiką). Savo ruožtu teigtina, kad ir kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos gali taikyti vienodo dydžio korekciją, kai nustato pažeidimą. Iš tiesų, tokio, kaip ginčo stebėsenos rodiklio, nepasiekimo atveju gali būti sudėtinga tiksliai nustatyti biudžeto (fondų) patirtus nuostolius, o vienodo tarifo korekcija palengvina šių institucijų užduotį ir sustiprina teisinį saugumą, nes tokį koregavimą lengviau numatyti (šiuo klausimu taip pat žr. Generalinio advokato 2015 m. lapkričio 17 d. išvados byloje C-406/14, EU:C:2015:761, 60 ir 61 p.).

72. Vis dėlto minėto Sprendimo Wrocław – Miasto na prawach powiatu 49 punkte ESTT nurodė, kad nors prieš tai aptarti reikalavimai dėl vertinimo kriterijų netrukdo, kad pirmasis vertinimas būtų atliekamas naudojantis lentele, parengta paisant proporcingumo principo, nustatant galutinį taikytinos korekcijos dydį turi būti atsižvelgiama į visas konstatuoto pažeidimo ypatybes, palyginti su aplinkybėmis, į kurias atsižvelgta sudarant tą lentelę, kurios gali pateisinti didesnės ar, atvirkščiai, mažesnės korekcijos taikymą.

73. Rekomendacijų 26³.2 punkte (finansų ministro 2012 m. gruodžio 27 d. įsakymo Nr. 1K 451 redakcija) numatytas vienodo tarifo koregavimas yra siejamas išimtinai su neįgyvendinta stebėsenos rodiklio reikšme, o ne paties pažeidimo ypatybėmis bei aplinkybėmis. Be to, kaip minėta, negali būti neproporcingo koregavimo. Tačiau aptariamos Rekomendacijų nuostatos nenumato galimybės atsižvelgti į visas aplinkybes, kurioms esant gali reikėti patikslinti dėl konkretaus pažeidimo taikomą vienodo tarifo korekciją. Vien tai, kad finansinės korekcijos dydis yra diferencijuojamas išimtinai pagal stebėsenos rodiklio nepasiekimo mąstą (intervalus) (vienoda korekcija taikoma, pvz., kai nepasiekiama 26 proc. ir kai nepasiekiama 40 proc. rodiklio reikšmės), visiškai neatsižvelgiant į pačio rodiklio turinį ir juo siekiamus tikslus bei nėra galimybės jo (tarifo) koreguoti pagal individualias kiekvieno atvejo aplinkybes, neleidžia konstatuoti, kad šie Rekomendacijose nustatyti dydžiai visais atvejais yra proporcingi. Todėl vertintina, kad Rekomendacijos, tiek, kiek nenumato galimybės keisti 26³.2 punkte (finansų ministro 2012 m. gruodžio 27 d. įsakymo Nr. 1K-451 redakcija) nustatytų dydžių atsižvelgiant į Reglamento Nr. 1083/2006 98 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus bei proporcingumo reikalavimus, negali būti pripažintos atitinkančiomis minėtas Sąjungos teisės nuostatas.

74. Vadovaujantis nuoseklia ESTT praktika, nacionalinis teismas, neperžengdamas savo kompetencijos ribų, įpareigotas taikyti ES teisės nuostatas, privalo užtikrinti visišką šių nuostatų veikimą, jei būtina, savo iniciatyva atsisakydamas taikyti bet kokią, net vėlesnę, joms prieštaraujančią nacionalinės teisės nuostatą, ir šis teismas neprivalo prašyti arba laukti, kol ši nuostata bus panaikinta teisėkūros arba kitokiomis konstitucinėmis priemonėmis (žr., pvz., ESTT 1978 m. kovo 9 d. sprendimo byloje Simmenthal, 106/77, EU:C:1978:49, 24 p.; 2003 m. kovo 20 d. sprendimo byloje Kutz-Bauer, C 187/00, EU:C:2003:168, 73 p.; 2009 m. lapkričio 19 d. sprendimo byloje Filipiak, C-314/08, EU:C:2009:719, 81 p. ir kt.). Be to, pareiga užtikrinti Sąjungos teisės taikymą priimant sprendimus ir prireikus netaikyti nacionalinės teisės nuostatų, prieštaraujančių tiesioginį poveikį turinčioms Sąjungos teisės nuostatoms, yra nustatyta visoms kompetentingoms nacionalinėms institucijoms, o ne tik teisminėms institucijoms (žr. ESTT didžiosios kolegijos 2020 m. sausio 21 d. sprendimo byloje Banco de Santander, C-274/14, EU:C:2020:17, 78 p.).

75. Šios aplinkybės eliminuoja teismo pareigą atskirai pasisakyti dėl pareiškėjo prašymo inicijuoti norminę bylą dėl Rekomendacijų nuostatų teisėtumo; be to, minėtos ES teisės nuostatos, kiek jos taikytinos ginčo teisiniams santykiams, yra aiškios, todėl nėra pagrindo kreiptis į ESTT su prašymu priimti prejudicinį sprendimą.

76. Pareiškėjas taip pat prašo inicijuoti tyrimą dėl Finansavimo sąlygų aprašo 34 (aplinkos ministro 2012 m. lapkričio 5 d. įsakymo Nr. D1-900 ir 2016 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. D1-59 redakcijos) punkto atitikties Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 15 straipsnio 7 daliai (2006 m. liepos 13 d. įstatymo Nr. X-764 redakcija) ir 23 straipsnio (2014 m. liepos 12 d. įstatymo Nr. XII 939 redakcija) nuostatoms.

77. Pareiškėjo nurodytos įstatymo nuostatos reglamentuoja (reglamentavo) asmenų, individualiai išgaunančių ir naudojančių geriamąjį vandenį ir (arba) individualiai tvarkančių nuotekas, teises ir pareigas, tokio vandens išgavimo ir (arba) nuotekų tvarkymo sąlygas. Tačiau aptartos Finansavimo sąlygų aprašo nuostatos nereguliuoja (nekeičia, nepaneigia) įstatyme nustatytų asmenų teisių ir pareigų, o tik numato (numatė) Projekto vykdytojo pareigą užtikrinti, kad bus sudarytos atitinkamos paslaugų sutartys su tais paslaugų vartotojais, kuriuos jis pats įsipareigojo prijungti prie naujai nutiestų tinklų. Kitaip tariant, minėtos Finansavimo sąlygų aprašo nuostatos niekaip nekonkuruoja su minėtomis įstatymo nuostatomis, nepatenka į šių nuostatų reglamentavimo sritį. Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo inicijuoti norminio administracinio akto tyrimą ABTĮ 113 straipsnyje nustatyta tvarka (šiuo klausimu, be kita ko, žr. 2017 m. spalio 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. 1-14-552/2017; 2019 m. vasario 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-1-629/2019).

78. Nei Agentūra, nei atsakovas, nustatydami taikytiną finansinės korekcijos dydį, iš esmės nevertino visų reikšmingų aplinkybių bei pažeidimų pobūdžio, svarbos ir fondų finansinių nuostolių, kas, be kita ko, neleidžia spręsti ir dėl korekcijos dydžio proporcingumo, t. y. ar finansinės korekcijos dydis yra proporcingas šia korekcija siekiamiems tikslams. Todėl Įsakymas negali būti pripažintas teisėtu bei pagrįstu ir yra naikintinas (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.). Šių reikšmingų aspektų, nustatant taikytinos finansinės korekcijos dydį, iš esmės visiškai nevertinus administracinių procedūrų metu, tokia analizė negali būti atliekama bylą nagrinėjant teisme, nes tai, tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė nagrinėjamoje byloje, reikštų viešojo administravimo veiksmus, kurie nėra priskiriami administracinių teismų kompetencijai. Todėl klausimas dėl PAFT ir Grąžinimo taisyklėse numatyto sprendimo priėmimo bei pareiškėjui taikytinos finansinės korekcijos taikymo ir jos dydžio grąžintinas atsakovui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 88 str. 2 p., 144 str. 1 d. 2 p.).

79. Sprendžiant dėl pareiškėjui taikytinos finansinės korekcijos dydžio, nacionalinės nuostatos, kurias pažeidusiu pripažintas pareiškėjas, paskirties ir turinio kontekste, taip pat, be kita ko, turėtų būti įvertinta tai (su sąlyga, kad atsakovas šias aplinkybes patikrins), kad: (1) nėra duomenų, jog Įsakyme konstatuotas pažeidimas padarytas pareiškėjui piktnaudžiaujant, kad Projekto tikslai nepasiekti dėl didelio pareiškėjo nerūpestingumo; nėra nustatytas trečiųjų asmenų teisių, saugomų ginčo teisinius santykius reglamentuojančių Sąjungos ir (ar) nacionalinės teisės aktų nuostatomis, pažeidimas (pvz., konkurencijos, viešųjų pirkimų, vartotojų teisių ir kt.); (2) sudaryta galimybė gyventojams prisijungti prie šių tinklų; (3) byloje yra duomenys, patvirtinantys, kad pareiškėjas ėmėsi veiksmų informuoti ir skatinti gyventojus prisijungti prie naujų tinklų; taip pat nėra jokių duomenų, ypač įvertinus ginčo vietovės dydį, leidžiančių teigti, kad aktualios teritorijos gyventojai nebuvo informuoti (nežinojo, galėjo nežinoti) apie galimybę prisijungti prie ginčo tinklų, kad kokiu nors būdu pareiškėjas būtų apsunkinęs ar net paneigęs gyventojų galimybę prisijungti; (4) po 2016 m. gruodžio 31 d. su gyventojais sudarytos naujos sutartys dėl paslaugų teikimo, galimybę sudaryti tokias sutartis ateityje turi ir kiti gyventojai.

80. Pareiškėjas pateiktuose procesiniuose dokumentuose prašė priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas – 6 573,93 Eur. Pareiškėjas paaiškina, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos nesutampa su PVM sąskaitose faktūrose bei jų apmokėjimuose pateikiamomis sumomis, kadangi PVM sąskaitos faktūros yra pateiktos ir už suteiktas paslaugas, nesusijusias su nagrinėjama byla. Kadangi nagrinėjamu atveju teismo sprendimas iš esmės yra priimtas pareiškėjo naudai, jis turi teisę gauti iš atsakovo savo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). Pagal ABTĮ 41 straipsnio 3 dalį jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Nagrinėjamu atveju priimamas naujas sprendimas, todėl yra pagrindas pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad priteistinos tik būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012; kt.).

81. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

82. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

83. Iš pareiškėjo pateiktų į bylą duomenų matyti, kad pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas už šias pareiškėjui suteiktas teisines paslaugas:

83.1. Pateiktų dokumentų teisinę analizė, skundo dėl Agentūros įsakymo teisėtumo rengimas (83 val.); pateiktų dokumentų teisinė analizė, skundo Vilniaus apygardos administraciniam teismui dėl Aplinkos ministro įsakymo panaikinimo rengimas (7 val.) ; skundo dėl Aplinkos ministro įsakymo rengimas (7 val.), pasirengimas atstovavimui byloje ir kliento atstovavimas byloje (7 val.);

83.2. Apeliacinio skundo rengimas 2017 m. gruodžio mėn. (104 val.);

83.3. Pasiūlymo Aplinkos ministerijai, Agentūrai dėl taikos sutarčių sudarymo galimybių rengimą, kliento atstovavimą derybose.

84. Vertindama pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas už šio sprendimo 83.1 papunktyje nurodytas teisines paslaugas, teisėjų kolegija pabrėžia, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Aplinkos ministro Įsakymo, taigi teisinės paslaugos, kurios suteiktos dėl Agentūros įsakymo, nepripažintinos susijusiomis su nagrinėjama byla.

85. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje sprendimą priėmė 2018 m. birželio 26 d., todėl išlaidos už apeliacinio skundo parengimą 2017 m. gruodžio mėn. taip pat negali būti pripažintos susijusiomis su nagrinėjama byla, todėl nepriteisiamos. Pasisakydama dėl išlaidų, susijusių su pasiūlymo Aplinkos ministerijai, Agentūrai dėl taikos sutarčių sudarymo galimybių rengimu ir kliento atstovavimu derybose, teisėjų kolegija pabrėžia, kad šios išlaidos nepripažintinos būtinosiomis, todėl nėra pagrindo jų priteisti.

86. Taigi, iš teisinių paslaugų, nurodytų pareiškėjo pateiktuose dokumentuose, su nagrinėjama byla susijusiomis pripažintinos šios teisinės paslaugos – pateiktų dokumentų teisinė analizė, skundo Vilniaus apygardos administraciniam teismui dėl Aplinkos ministro įsakymo panaikinimo rengimas (7 val.), skundo dėl Aplinkos ministro įsakymo rengimas (7 val.), pasirengimas atstovavimui byloje ir kliento atstovavimas byloje (7 val.). Atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas nenurodo, kokią konkrečiai sumą yra prašoma priteisti už konkrečią teisinę paslaugą, teisėjų kolegija, siekdama nustatyti kiekvienos iš minėtų teisinių paslaugų kainą, vadovaujasi valandiniu įkainiu, kuris nurodytas pareiškėjo pateiktose PVM sąskaitose faktūrose (100 Eur už val. + PVM (21 %)).

87. Vadovaudamasi Rekomendacijų 2 punkte nustatytais kriterijais bei 8.2 ir 8.19 punkte nurodytais koeficientais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo naudai iš atsakovo priteistina 2313,36 Eur bylinėjimosi išlaidų (14 val. × 121 + 7 val. ×88,48) už skundo pirmosios instancijos teismui parengimą ir pareiškėjo atstovavimą pirmosios instancijos teisme, taip pat 33,75 Eur išlaidų už žyminio mokesčio sumokėjimą pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 41 straipsnio 3 dalimi, 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Mažeikių vandenys“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Mažeikių vandenys“ skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. rugpjūčio 31 d. įsakymą Nr. D1-716 „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, skirtų projekto Nr. VP3-3.1-AM-V-01-008 vykdytojui uždarajai akcinei bendrovei „Mažeikių vandenys“, grąžinimo“ ir grąžinti atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai klausimą dėl sprendimo priėmimo nagrinėti iš naujo.

Priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Mažeikių vandenys“ naudai 2 347,11? Eur (du tūkstančius tris šimtus keturiasdešimt septynis eurus vienuolika centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose.??

Sprendimas neskundžiamas.