Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Mefodijos Povilaitienės ir Liudmilos Zaborovskos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros atstovei G. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Mažeikių vandenys“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai, Mažeikių rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Skunde teigiama, kad atsakovė ir Agentūra netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 191¹ punkto nuostatą rodiklių nepasiekimo priežasčių vertinimo aspektu, todėl nepagrįstai inicijavo pažeidimo tyrimą bei nustatė pažeidimą, netinkamai įvertino aplinkybę, kad rodikliai nepasiekti dėl nuo pareiškėjos nepriklausančių priežasčių, kurios nebuvo žinomos pareiškėjai. Tuo pačiu vadovaujasi ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. D1-401 patvirtinto Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 3 prioriteto „Aplinka ir darnus vystymasis“ VP3-3.1-AM-01-V priemonės „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“ projektų finansavimo sąlygų aprašo (toliau – Aprašas) 34 punktu bei mano, kad pažeidimo tyrimas dėl stebėsenos rodiklių nepasiekimo neturėjo būti pradėtas, nes sutartyje nurodytos rodiklio reikšmės nepasiekimas yra nulemtas ne konkrečios projekto veiklos apimties sumažėjimo, bet veiksnių, kurie nepriklauso nuo pareiškėjos veiklos, o būtent oficialiais statistikos duomenimis pagrįsto gyventojų skaičiaus sumažėjimo, paslaugų teikimo sutarčių nesudarymo tais atvejais, kai būstas tapo negyvenamas, kai individualiai apsirūpino geriamuoju vandeniu ir/ar nuotekų tvarkymu, jei būste neįrengtas sanitarinis mazgas ir gyventojai atsisako jį įsirengti. Teigia, kad pagal Taisyklių 191¹ punkto bei Aprašo 34 punkto nuostatas stebėsenos rodiklių nepasiekimas savaime nelemia ne tik pažeidimo konstatavimo, bet netgi ir pažeidimo tyrimo inicijavimo (pradėjimo), be to teisės aktuose nėra įtvirtino veiksnių, kurie gali turėti įtakos rodiklių reikšmės nepasiekimui, bet kurių projekto vykdytojas negalėjo sumažinti, sąrašo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2017 m. rugpjūčio 31 d. įsakymo Nr. D1-716, kuriuo pareiškėja įpareigota grąžinti 220 410,65 Eur, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nagrinėjant bylą nustatyta, kad 2009 m. birželio 22 d. pareiškėja ir agentūra sudarė projekto „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Mažeikių rajone“, projekto Nr. VP3-3.1-AM-01-V-01-008 finansavimo ir administravimo sutartį (1 t., b. l. 94–100). Sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.1 punkte nurodyta, kad projekto vykdytojas įsipareigoja siekdamas sutarties 1 priede numatytų projekto tikslų, uždavinių ir rezultatų, įgyvendinti projektą taip, kaip aprašyta sutartyje. Sutarties 1 priedo 7 punkte buvo įtvirtinti stebėsenos rodikliai. Vienas iš rodiklių buvo „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų“ – 3 049 (1 t., b. l. 116).

2016 m. gruodžio 31 d. baigėsi terminas, per kurį pareiškėja turėjo su gyventojais sudaryti vandens tiekimo sutartis.

2017 m. sausio 25 d. pareiškėja pateikė ataskaitą po projekto užbaigimo (1 t., b. l. 87–91), kurioje nurodė, kad įgyvendinus projektą, prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų prisijungė 1 220 gyventojai iš planuotų 3 049 gyventojų, o prie naujai įrengtų vandentiekio tinklų prisijungė 1 080 gyventojų.

2017 m. gegužės 16 d. Agentūra raštu Nr. (29-2-7)-APVA-1049 „Dėl įtariamo pažeidimo“ (1 t., b. l. 128–130) informavo pareiškėja, jog atlieka įtariamo pažeidimo tyrimą dėl stebėsenos rodiklio nepasiekimo vykdant projektą ir nurodė, jog pareiškėja, nesutikdamas su pažeidimo tyrimo išvados projektu, turi teisę pateikti papildomą informaciją ar paaiškinimus, susijusius su nustatytais pažeidimais.

2017 m. gegužės 25 d. pareiškėja Agentūrai pateikė raštą Nr. 224 „Dėl įtariamo pažeidimo tyrimo“ (1 t., b. l. 193), kuriame nurodė, jog Agentūra neatsižvelgė į tokias būstų neprijungimo prie naujai įrengtų vandentiekio ir / ar nuotekų surikinimo tinklų priežastis, kaip didesnis nei Statistikos departamento pateikiamas gyventojų skaičiaus sumažėjimas, taip pat gyventojų pajamų stygius, nepaisant pareiškėjos pasiūlyto lengvatinio atsiskaitymo būdo, bei į projektą nepagrįstai įtraukto 3-jų sodų bendrijų gyventojų skaičiaus. Projekto vykdytojas pateikė ir detalų namų ūkių sąrašą.

2017 m. birželio 20 d. pareiškėja pateikė raštą, kuriame nurodė, jog Agentūra neatsižvelgė į tokias būstų neprijungimo prie naujai įrengtų vandentiekio ir / ar nuotekų surikinimo tinklų priežastis, kaip savininkų išvykimas į užsienį, negyvenamų namų ūkių skaičius, būstų, kuriuose nėra įrengti sanitariniai mazgai, skaičius.

2017 m. liepos 25 d. Agentūra raštu Nr. (29-2-7)APVA-1580 „Dėl įtariamų pažeidimų“ (1 t., b. l. 133–134) informavo pareiškėją, jog, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės pastabas dėl reikalavimų projektų vykdytojų teikiamiems dokumentams, kuriais grindžiamos stebėsenos rodiklio nepasiekimo priežastys, atnaujino pažeidimo tyrimą dėl projekto stebėsenos rodiklio nepasiekimo ir paprašė pareiškėjos pakartotinai pateikti duomenis apie veiksnius, kurių įtakos rodiklio nepasiekimui pareiškėja negalėjo sumažinti.

Agentūra 2017 m. rugpjūčio 18 d. raštu Nr. (29-2-7)-APVA-1797 „Dėl įtariamo pažeidimo“ (1 t., b. l. 140) informavo pareiškėją, jog atlieka pažeidimo tyrimą dėl stebėsenos (rezultato) rodiklio nepasiekimo vykdant projektą, kartu pateikdama 2017 m. rugpjūčio 18 d. pažeidimo tyrimo išvados projektą.

2017 m. rugpjūčio 21 d. pareiškėja pateikė raštą Nr. 327 „Dėl įtariamo pažeidimo“ (1 t., b. l. 147), kuriame pateikė papildomą seniūnijų surinktą informaciją apie namų ūkius, neprisijungusius prie tinklų, neturinčius sanitarinio mazgo bei negyvenamus namų ūkius. Taip pat atkreipė dėmesį, kad Agentūros pateiktame 2017 m. rugpjūčio 18 d. pažeidimo tyrimo išvados projekte nebuvo įtraukti 2017 metais prie vandentiekio ir nuotekų tinklų prijungti namų ūkiai.

Agentūra 2017 m. rugpjūčio 24 d. raštu Nr. (29-2-7)-APVA-1844 „Informacija apie nustatytą pažeidimą ir siūlymai dėl tolesnių veiksmų“ informavo, jog atliko pažeidimo tyrimą ir nustatė Finansavimo sąlygų aprašo 34 punkto, sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.1 punkto ir projekto aprašymo 7 punkto (pakeisto raštu dėl sutarties pakeitimo) pažeidimą dėl stebėsenos (rezultato) rodiklio nepasiekimo. Pateikta 2017 m. rugpjūčio 23 d. pažeidimo tyrimo išvada (1 t., b. l. 152–158), kurioje nurodyta, jog 246 579,54 Eur projekto išlaidų pripažintos netinkamomis finansuoti ir siūloma Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai priimti sprendimą dėl Projekto netinkamų finansuoti lėšų susigrąžinimo, taikant lėšų pervedimo būdą.

2017 m. rugpjūčio 31 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministras priėmė skundžiamą įsakymą Nr. D1-716 „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, skirtų projekto Nr. VP3-3.1-AM-V-01-008 vykdytojui uždarajai akcinei bendrovei „Mažeikių vandenys“, grąžinimo“ (1 t., b. l. 159–160), kuriuo nustatė, kad lėšų pervedimo būdu grąžintina netinkamomis finansuoti išlaidomis pripažinta pareiškėjai išmokėta lėšų suma yra 220 410,65 Eur ir pareiškėja nurodytą sumą privalo grąžinti ne vėliau kaip per 90 dienų.

Esminiu skundo argumentu pareiškėja nurodo, kad dėl jos veiksmų neturėjo būti pradėtas pažeidimo tyrimas ir neturėjo būti nustatytas pažeidimas, kadangi stebėsenos rodiklis nebuvo pasiektas dėl aplinkybių, kurioms pareiškėja negalėjo daryti įtakos. Atsakovė bei Agentūra teigia, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės, sukliudžiusios jai pasiekti sutartyje numatytus rodiklius, turėjo būti žinomos pareiškėjai sutarties pasirašymo metu, todėl šios aplinkybės nesudaro pagrindo nepradėti pažeidimo tyrimo ar nenustatyti pažeidimo.

Pagal Taisyklių 191¹ punktą, jeigu projekto vykdytojas, įgyvendinęs projekto veiklas, nepasiekia planuotų projekto stebėsenos rodiklių ir (arba) fizinių veiklos įgyvendinimo rodiklių, įgyvendinančioji institucija, įvertinusi rodiklių nepasiekimo priežastis, Taisyklėse ir Veiksmų programų administravimo ir finansavimo taisyklėse nustatyta tvarka gali inicijuoti pažeidimo tyrimą ir nustatyti pažeidimą arba jo nenustatyti.

Rekomendacijų 26¹.2 punkte nustatyta, kad, įgyvendinus projekto veiklas, tačiau nepasiekus projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytų projekto stebėsenos rodiklių ir (arba) fizinių veiklos įgyvendinimo rodiklių reikšmių (išskyrus atvejus, kai įgyvendinami iš Europos Sąjungos fondų lėšų bendrai finansuojami techninės paramos projektai), pažeidimas yra nustatomas, jeigu rodiklio reikšmės nepasiekimas nėra susijęs su konkrečios projekto veiklos vykdymo apimties sumažėjimu, bet yra nulemtas veiksnių, kurių įtaką projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės nepasiekimui projekto vykdytojas galėjo sumažinti. Nustatant pažeidimą atsižvelgiama į tai, ar veiksniai, galėję sąlygoti rodiklio reikšmės nepasiekimą, buvo žinomi projekto finansavimo ir administravimo sutarties pasirašymo metu, ar projekto vykdytojas, nelaukdamas projekto įgyvendinimo pabaigos, apie galimą riziką nepasiekti projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės informavo įgyvendinančiąją instituciją ir projekto įgyvendinimo metu ėmėsi veiksmų užtikrinti šios reikšmės pasiekimą. Šiuo atveju rodiklio reikšmės nepasiekimo pagrįstumas taip pat gali būti vertinamas pagal ministerijos ir (ar) kitos valstybės institucijos parengtą ir su įgyvendinančiąja institucija suderintą metodiką, kurioje, nepažeidžiant šiose Rekomendacijose pateiktų nuostatų, gali būti detalizuoti rodiklių nepasiekimo pagrįstumo vertinimo principai atsižvelgiant į atitinkamų veiksmų programų prioritetų įgyvendinimo priemonių specifiką. Šis atvejis taikomas tik rezultato rodikliams (stebėsenos rodiklių tipas), kurių nepasiekimas nėra susijęs su konkrečios projekto veiklos vykdymo apimties sumažėjimu.

Rekomendacijų 26² punkte išdėstytos aplinkybės, kurioms esant nėra pradedamas pažeidimo tyrimas, kai įgyvendinus projekto veiklas nėra pasiekiamos projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytos rodiklių reikšmės. Tokiu atveju pažeidimo tyrimas nėra atliekamas, jeigu: 1) nebuvo galutinai atsiskaityta už rodiklio pasiekimą vadovaujantis konkrečios veiksmų programos priemonės rodiklio skaičiavimo ir matavimo metodika, patvirtinta projekto finansavimo sąlygų apraše, ir (arba) Veiksmų programų įgyvendinimo stebėsenos rodiklių skaičiavimo rekomendacijomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. 1K-159 „Dėl Veiksmų programų įgyvendinimo stebėsenos rodiklių skaičiavimo rekomendacijų patvirtinimo“; 2) 26¹.2. punkte išvardintais atvejais nepasiekta rodiklio reikšmė sudaro 10 proc. ar mažiau nuo projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės; 3) įgyvendinančioji institucija jau yra patvirtinusi galutinį mokėjimo prašymą ir (arba) ataskaitą po projekto užbaigimo, kuriuose yra nurodyta galutinė faktiškai pasiekta rodiklio reikšmė; 4) rodiklio reikšmės nepasiekimas yra sąlygotas veiksnių, kurių įtakos projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės nepasiekimui projekto vykdytojas negalėjo sumažinti.

Apibendrinant, Taisyklių ir Rekomendacijų nuostatos suponuoja išvadą, kad stebėsenos rodiklio nepasiekimas nesudaro besąlyginės pareigos inicijuoti pažeidimo tyrimą, ar juo labiau, nustatyti pažeidimą. Rekomendacijose be kita ko nustatyta, kad pažeidimo tyrimas nepradedamas ir pažeidimas nenustatomas, kai stebėsenos rodiklių nepasiekimas yra sąlygotas veiksnių, kurių įtakos projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės nepasiekimui projekto vykdytojas negalėjo sumažinti, o nustatant pažeidimą yra atsižvelgiama taip pat į tai, ar aplinkybės, sąlygojusios nustatyto stebėsenos rodiklio nepasiekimą, buvo žinomos projekto finansavimo ir administravimo sutarties pasirašymo metu. Kitaip tariant, vadovaujantis Rekomendacijų nuostatomis, galimybė nepradėti pažeidimo tyrimo ar nenustatyti pažeidimo gali būti siejama su nuo projekto vykdytojo nepriklausančiomis aplinkybėmis, kurių įtakos stebėsenos rodiklio reikšmės nepasiekimui jis negalėjo sumažinti.

Agentūra 2017 m. rugpjūčio 23 d. pažeidimo tyrimo išvadoje nustatė, kad pareiškėja, vykdydama sutartį, prie nuotekų tinklų prijungė 1 220 gyventojus. Išvadoje taip pat nustatyta, kad stebėsenos rodiklio „gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų nuotekų tinklų“ nepasiekimas, nesusijęs su aplinkybėmis, kurių įtakos rodiklio nepasiekimui pareiškėja negalėjo sumažinti, yra 14,33 proc. Išvadoje konstatuota, kad projekto vykdytojas, nepasiekdamas šio rodiklio, pažeidė Aprašo 34 punktą, kuriame numatyta, kad pareiškėjas turi užtikrinti, kad visi paraiškoje planuojami naujai prijungti gyventojai turės vandens tiekimo sutartis ne vėliau kaip iki 2016 m. gruodžio 31 d., sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.1 punktą ir sutarties 1 priedo 7 punktą, o vadovaujantis Rekomendacijų 26³.2 punktu, tokiu atveju taikomas finansinės korekcijos dydis yra 5 proc.

Išvadoje, vertinant minėtų stebėsenos rodiklių nepasiekimo mastą, atsižvelgta, be kita ko, į pareiškėjos pateiktus paaiškinimus ir įvertintos stebėsenos rodiklio nepasiekimo priežastys, nurodytos seniūnijų pažymose. Išvadoje pripažinta, kad aplinkybė – gyventojų skaičiaus mažėjimas – yra įtraukta į suderintų veiksnių sąrašą, taigi gyventojų skaičiaus mažėjimas, susijęs su mirtingumu, migracija ir kitomis priežastimis, laikytina aplinkybe, kuri nuo projekto vykdytojo valios nepriklauso. Konstatuota, kad dalis gyventojų nėra prisijungę prie vandentiekio tinklų dėl šio veiksnio, kuriam įtakos stebėsenos rodiklių pasiekimui pareiškėja negalėjo sumažinti, taigi į šią aplinkybę buvo atsižvelgta skaičiuojant rodiklio nepasiekimo mastą.

Pažymėtina, kad Agentūra, vertindama asmenų, neprisijungusių prie įrengtų naujų vandentiekio tinklų, kiekį, ne visas aplinkybes, dėl kurių asmenys nebuvo prisijungę, pripažino nepriklausančiomis nuo pareiškėjos. Nors pareiškėja ir teigia, kad 48 būstai Viekšnių seniūnijoje neturi sanitarinio mazgo ir atsisako jį įrengti, tačiau tinkamai pagrįstais būstais, neturinčiais sanitarinio mazgo, tyrimo išvadoje laikyti 39 būstai, neprijungti prie nuotekų tinklų. Nors namų tapimas negyvenamais po projekto įgyvendinimo pradžios laikytina pagrįsta priežastimi, vertinant gyventojų neprisijungimą prie tinklų, tačiau Agentūra konstatavo, kad Viekšnių ir Mažeikių seniūnijų raštuose nėra patvirtinama, kad 5 iš 10 būstų tapo negyvenamais būtent po projekto pradžios, todėl ši aplinkybė taip pat nėra vertinta kaip pagrįsta, dėl kurios gyventojai nebuvo prijungti prie vandentiekio tinklų.

Pareiškėja skunde taip pat teigia, kad pateikė papildomą seniūnijų surinktą informaciją apie namų ūkius, neprisijungusius prie tinklų, neturinčius sanitarinio mazgo bei negyvenamus namų ūkius, tačiau Agentūros išvadoje ši aplinkybė nebuvo įvertinta.

Teismas atkreipia dėmesį, kad vien ta aplinkybė, jog konkretūs duomenys dėl gyventojų neprisijungimo prie vandentiekio ar nuotekų surinkimo tinklų yra išdėstyti seniūnijos patvirtintuose raštuose (1 t., b. l. 148–149), pati savaime nesudaro pagrindo teigti, kad šie duomenys tinkamai pagrindžia stebėsenos rodiklio nepasiekimą. Rekomendacijų 12 punkte nustatyta, kad pažeidimo tyrimo išvados turi būti pagrįstos įrodymais. Atliekant pažeidimo tyrimą, įrodymais yra laikomi teisės aktuose nustatyta tvarka gauti duomenys, kuriais patvirtinamos arba paneigiamos aplinkybės, turinčios reikšmės tinkamam pažeidimo nustatymui arba pripažinimui, kad pažeidimo nėra. Įrodymai turi būti vertinami išsamiai ir nešališkai, išnagrinėjus visas su pažeidimu susijusias aplinkybes. Kitaip tariant, pažeidimo tyrimą atliekanti institucija privalo išsamiai įvertinti visus pažeidimo tyrimo metu surinktus įrodymus, todėl aplinkybė, kad dokumentai, kuriuose yra užfiksuotos įrodomąją reikšmę turinčios aplinkybės, atitinka formos reikalavimus, neatleidžia pažeidimo tyrimą atliekančio subjekto nuo pareigos įvertinti šiuose dokumentuose išdėstytų aplinkybių pagrįstumą.

Pareiškėjos teigimu, stebėsenos rodiklio nepasiekimą lėmė ir tai, kad galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato gyventojams imperatyvios pareigos geriamajam vandeniui naudoti reikalingas komunikacijas prijungti prie geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros. Pažymėtina, kad pažeidimo nustatymui reikšmės turi tai, ar veiksniai, galėję daryti įtaką rodiklio reikšmės nepasiekimui, buvo žinomi projekto finansavimo ir administravimo sutarties pasirašymo metu. Nagrinėjamu atveju teismas atkreipia dėmesį į tai, kad tiek šiuo metu galiojančioje Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo redakcijoje (akto redakcija, galiojanti nuo 2018 m. kovo 1 d.), tiek ir sutarties sudarymo metu galiojusioje įstatymo redakcijoje, gyventojams nebuvo numatyta besąlyginė pareiga jungtis prie nutiestų vandentiekio ar nuotekų surinkimo tinklų, tačiau buvo sudaryta galimybė individualiam vandens išgavimui bei nuotekų šalinimui.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad dar sutarties sudarymo metu pareiškėja turėjo ir galėjo įvertinti galiojusio teisinio reglamentavimo įtaką stebėsenos rodiklių pasiekimui, todėl ši aplinkybė nelaikytina pagrįsta priežastimi, lėmusia stebėsenos rodiklio nepasiekimą, priešingai, teismo vertinimu, pareiškėja, žinodama apie teisės aktų suteiktą galimybę gyventojams individualiai apsirūpinti geriamuoju vandeniu arba įsirengti individualius nuotekų šalinimo įrenginius, prisiėmė su šiuo veiksniu susijusių neigiamų padarinių atsiradimo riziką.

Pažymėtina, kad teisės aktų leidybos procesas, jo etapai ir konkrečių veiksmų atlikimo tvarka yra detaliai reglamentuoti įstatymuose (Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme, Lietuvos Respublikos Seimo statute ir kt.), todėl pareiškėjos nurodytos aplinkybės (įstatymo pakeitimo projekto rengimas, Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos pasiūlymų pateikimas) negalėjo sukurti pagrįstų lūkesčių, kad minėtos įstatymų leidybos iniciatyvos bus besąlygiškai įgyvendintos. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos raštai, kuriuose buvo išdėstyti pareiškėjai palankūs pasiūlymai dėl įpareigojimo jungtis prie geriamojo vandens tiekėjo, vykdančio viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir (ar) nuotekų tvarkymą, valdomos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros, yra parengti 2011 m. lapkričio 10 d. ir 2013 m. vasario 28 d., o sutartis, kurios pagrindu atsirado pareiškėjos įsipareigojimai, sudaryta 2009 m. birželio 22 d., todėl paminėti pasiūlymai dėl teisės aktų nuostatų pakeitimo negalėjo daryti įtakos pareiškėjos apsisprendimui sudaryti sutartį.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės, lėmusios stebėsenos rodiklio nepasiekimą, nelaikytinos veiksniais, kurių įtakos nustatytų stebėsenos rodiklių nepasiekimui pareiškėja negalėjo sumažinti, ir nesudarė pagrindo Agentūrai nepradėti pažeidimo tyrimo arba nenustatyti pažeidimo. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Agentūra, įvertinusi visas nurodytas aplinkybes, pagrįstai nustatė, jog pareiškėja nepasiekė stebėsenos rodiklio „gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų nuotekų tinklų“ ir tuo pažeidė Aprašo 34 punktą, sutarties bendrųjų sąlygų 2.1.1 punktą ir sutarties 1 priedo 7 punktą.

Pažeidimo nustatymo atveju rekomenduojami taikyti finansinių korekcijų dydžiai numatyti Rekomendacijų 26³ punkte. Vadovaujantis Rekomendacijų 26³.2 punktu, Rekomendacijų 26¹.2 punkte numatytais atvejais taikomos finansinės korekcijos dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į rodiklio nepasiekimo procentinę dalį, skaičiuojamą nuo projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės. Tuo atveju, kai rodiklio nepasiekimo procentinė dalis yra 10–25 proc., taikomas finansinės korekcijos dydis (procentinė dalis nuo visų projektui skirtos tinkamų finansuoti išlaidų sumos) yra 5 proc.

Agentūrai tyimo išvadoje nustačius, kad pareiškėja nepasiekė stebėsenos rodiklių 14,33 proc., pagrįstai pareiškėjai pritaikyta 5 proc. finansinė korekcija nuo pareiškėjai skirtos tinkamų finansuoti išlaidų sumos.

Vadovaujantis Lėšų administravimo taisyklių 3 punktu, pažeidimu yra laikomas Lietuvos Respublikos ir (arba) Europos Sąjungos teisės aktų ir (arba) tarptautinių sutarčių nuostatų pažeidimas veikimu arba neveikimu, dėl kurio atsirado arba galėjo atsirasti nacionalinio ir (arba) Europos Bendrijų biudžeto nuostolių. Vadinasi, tam, kad galėtų būti konstatuotas pažeidimas, turi būti nustatomas ne tik teisės aktų pažeidimo faktas, bet ir aplinkybė, kad dėl šio pažeidimo atsirado ar galėjo atsirasti nacionalinio ir (ar) Europos Bendrijų biudžeto nuostolių.

Finansavimo sąlygų aprašo 7 ir 8 punktuose nustatyta, kad VP3-3.1-AM-01-V priemonės „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“ tikslas yra modernizuoti ir išplėsti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą aglomeracijose pagal nustatytus paslaugų kokybės, aplinkosaugos ir sveikatos apsaugos reikalavimus, uždavinys – renovuoti ir išplėsti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemas. Vadovaujantis Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktu, pareiškėjas turi užtikrinti, kad visi paraiškoje planuojami naujai prijungti gyventojai turės vandens tiekimo sutartis ne vėliau kaip iki 2016 m. gruodžio 31 d.

Sutarties 1 priedo 4 punkte nustatyta, kad projekto tikslas – užtikrinti tinkamos kokybės geriamojo vandens tiekimą ir tinkamą nuotekų tvarkymą Mažeikių ir Viekšnių aglomeracijose, padidinti šių paslaugų prieinamumą gyventojams, sumažinti taršą. Sutarties 1 priedo 5 punkte nurodyta, kad projekto tikslas yra užtikrinti tinkamos kokybės geriamojo vandens tiekimą ir tinkamą nuotekų tvarkymą bei padidinti šių paslaugų prieinamumą gyventojams.

Įvertinęs aptartas nuostatas, teismas daro išvadą, kad sutarties, kurios pagrindu pareiškėjai skirtas finansavimas projektui įgyvendinti, tikslu buvo ne tik vandentiekio ir nuotekų surinkimo tinklų nutiesimas ir teorinės galimybės gyventojams prisijungti prie naujai nutiestų tinklų sukūrimas, tačiau ir realus gyventojų, prisijungusių prie įrengtų vandentiekio ir nuotekų surinkimo tinklų, skaičiaus padidinimas, tokiu būdu siekiant pagerinti tiek vartotojų gyvenimo sąlygas, tiek ir užtikrinti neigiamo poveikio aplinkai sumažinimą. Sutartyje nurodytas finansavimas buvo skirtas visų sutarties pagrindų atliekamų veiklų įvykdymui ir rodiklių pasiekimui, tačiau pareiškėja nepasiekė nustatytų stebėsenos rodiklių. Taigi, pareiškėjai buvo išmokėta didesnė finansavimo suma, negu priklauso, ir tai galėjo sukelti nuostolių nacionaliniam ir Europos Bendrijų biudžetui. Dėl to kaip nepagrįsti atmetami pareiškėjos teiginiai, susiję su tuo, kad finansinės korekcijos dydis turėjo būti skaičiuojamas ne nuo visos sumos, o tik toje dalyje, kurioje buvo nustatytas pažeidimas. Teismas sprendžia, kad nustatyti abu Lėšų administravimo taisyklių 3 punkte nurodyti pažeidimo elementai, todėl pažeidimas konstatuotas ir finansinė korekcija, nepasiekus sutartyje įsipareigotų stebėsenos rodiklių, pritaikyta pagrįstai.

Pareiškėja nesutinka su paskirtos finansinės korekcijos dydžiu bei skunde teigia, kad toks dydis prieštarauja viešajam interesui, proporcingumo principui, finansinių korekcijų tikslui.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju yra nustatyti abu Lėšų administravimo taisyklių 3 punkte nustatyti pažeidimo elementai, todėl Agentūra pažeidimo tyrimo išvadoje pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja, nepasiekusi Sutartyje stebėsenos rodiklio, padarė pažeidimą, dėl kurio pareiškėjos atžvilgiu turi būti taikoma teisės aktuose nustatyta finansinė korekcija.

Finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 590, 5.1.1 punkte nustatyta, kad lėšos turi būti susigrąžinamos, jeigu projekto vykdytojui išmokėta arba už jį sumokėta didesnė, nei priklauso pagal Europos Sąjungos, Lietuvos Respublikos arba kitus tarptautinę paramą reglamentuojančius teisės aktus, tarptautines sutartis arba paramos sutartis, lėšų suma.

Rekomenduojami taikyti finansinių korekcijų dydžiai numatyti Rekomendacijų 26³ punkte. Vadovaujantis Rekomendacijų 26³.2 punktu, Rekomendacijų 26¹.2 punkte numatytais atvejais taikomos finansinės korekcijos dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į rodiklio nepasiekimo procentinę dalį, skaičiuojamą nuo projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės. Tuo atveju, kai rodiklio nepasiekimo procentinė dalis yra 10-25 proc., taikomas finansinės korekcijos dydis (procentinė dalis nuo visų projektui skirtos tinkamų finansuoti išlaidų sumos) sudaro 5 proc.

Teismo vertinimu, nustatyta finansinė korekcija atitinka proporcingumo principą, nepažeidžia finansinių korekcijų tikslų ir viešojo intereso. Šią išvadą, visų pirma, pagrindžia aplinkybė, kad iki nustatyto termino nebuvo pasiektas rezultato stebėsenos rodiklis, nepasiekimo mastas yra ženklus (14,33 proc.). Nors pareiškėja nurodo, kad prisijungusių prie įrengtų tinklų asmenų skaičius didėja, nėra aišku, kada bus pasiektos numatytos stebėsenos rodiklių reikšmės ir ar jos iš viso bus pasiektos. Pareiškėja, kaip viešąsias paslaugas teikiantis ūkio subjektas, laikytina savo srities profesionale, todėl inicijuodama projektą privalėjo numatyti visas rizikas, galimas įgyvendinant projektą ir įvertinti savo galimybę įgyvendinti visus sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Byloje nėra duomenų apie tai, kad prieš teikdama paraišką, pareiškėja atliko rizikų vertinimą, todėl jai tenka prisiimti visas iš sutarties vykdymo kilusias neigiamas pasekmes. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad nagrinėjamuoju atveju pareiškėjai pritaikytos poveikio priemonės dydis atitinka pažeidimo mastą.

Taip pat atmestinas pareiškėjos teiginys, kad pritaikyta finansinė korekcija neatitinka proporcingumo principo reikalavimų, kadangi, kaip nustatyta anksčiau, dėl pareiškėjos pažeidimo buvo padaryti nuostoliai ES ir nacionaliniam biudžetams, o pritaikyta finansinė korekcija siekia mažiausią teisės aktuose numatomą dydį – 5 proc. Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste kritiškai vertintini pareiškėjos argumentai, kad finansinė korekcija turėtų neigiamą įtaką tolesnei jos veiklai, tiesiogiai susijusiai su viešojo intereso užtikrinimu ir kad Įsakymu paskirta finansinė korekcija prieštarauja viešajam interesui. Šiame kontekste teismas pažymi, kad finansine korekcija yra tik susigrąžinta iš ES ir nacionalinio biudžetų projekto vykdymui skirta lėšų dalis, kuri, teismo nuomone, yra proporcinga pareiškėjos neįvykdytiems įsipareigojimams, o tokie institucijų, atsakingų už projekto tinkamą įgyvendinimą, veiksmai niekaip negali prieštarauti viešajam interesui. Priešingai, netinkamai panaudotų ES ir nacionalinio biudžetų lėšų susigrąžinimas atitinka viešąjį interesą. Dėl nurodytų aplinkybių, susijusių su tuo, kad finansinė korekcija neatitinka jos skyrimo tikslų, proporcingumo principo bei viešojo intereso, pareiškėjos teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėja teigia, kad Agentūra turėjo sudaryti galimybes ištaisyti pažeidimą, o ne taikyti sankciją. Taisyklių 196 punktas numato, kad Lietuvos Respublikos ir (ar) ES teisės aktų ir (ar) projekto finansavimo ir administravimo sutarties sąlygų pažeidimai, neturintys finansinių pasekmių (dėl to neatsirado ES biudžeto ir (ar) Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto nuostolių patiriant nepagrįstas išlaidas), taip pat nusikalstamos veikos ar sistemiškumo požymių, gali būti ištaisomi neatliekant pažeidimo tyrimo. Įgyvendinančioji institucija, vadovaudamasi Metodinėmis pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijomis: tvirtindama projekto vykdytojo mokėjimo prašymą, patvirtina tik tinkamą finansuoti išlaidų sumą; jeigu pažeidimą gali ištaisyti projekto vykdytojas, apie tai informuoja projekto vykdytoją ir nurodo nustatyto pažeidimo ištaisymo būdus ir (ar) terminą, per kurį nustatytas pažeidimas turi būti ištaisytas ir apie atliktus veiksmus informuota įgyvendinančioji institucija.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad terminas pažeidimui ištaisyti gali būti nustatytas tik tuomet, kai egzistuoja Rekomendacijų 5.1.-5.4. papunkčiuose nurodytos sąlygos. Šiuo atveju Agentūra pagrįstai nustatė, kad tokios sąlygos nėra išpildomos, nes įtariamas pažeidimas yra susijęs su išmokėtomis lėšomis projekto vykdytojui (Rekomendacijų 5.1. punktas), taigi negalėjo būti nustatytas terminas pažeidimui pašalinti. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad Aprašo 34 punkte nurodyta, kad pareiškėjas turi užtikrinti, kad visi paraiškoje planuojami naujai prijungti gyventojai turės vandens tiekimo sutartis ne vėliau kaip iki 2016 m. gruodžio 31 d. Jeigu projekto vykdytojas, įgyvendinęs projekto veiklas, nepasiekia planuotų projekto stebėsenos rodiklių ir (arba) fizinių veiklos įgyvendinimo rodiklių, įgyvendinančioji institucija, įvertinusi rodiklių nepasiekimo priežastis, Projektų administravimo ir finansavimo taisyklėse ir Veiksmų programų administravimo ir finansavimo taisyklėse nustatyta tvarka gali inicijuoti pažeidimo tyrimą ir nustatyti pažeidimą arba jo nenustatyti. Įvertinus teisinį reguliavimą darytina išvada, kad Agentūra neturėjo pareigos nustatyti pareiškėjai papildomą terminą pažeidimams pašalinti, todėl šie pareiškėjos teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad, pritaikant finansinę korekciją, buvo atsižvelgta į pareiškėjos nurodytas stebėsenos rodiklių nepasiekimo priežastis. Kaip matyti iš Tyrimo išvados turinio, Agentūra išsamiai įvertino pareiškėjos pateiktus įrodymus, pareiškėjos pastangas pasiekti sutartyje įtvirtintus rodiklius. Teismo vertinimu Agentūros pateikti motyvai atitinka aiškumo ir pakankamumo reikalavimus.

Dėl pareiškėjos teiginio, kad Įsakymas turi būti naikinamas kaip neatitinkantis VAĮ 3 straipsnio ir 8 straipsnio 1 dalies nuostatų, nes jame tik pateikiama nuoroda į Agentūros išvadą, atsakovė neatliko Agentūros Išvados argumentų teisingumo vertinimo, pažymėtina tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos šiuo klausimu ir pripažįstama, kad pažeidimo tyrimo išvada ir ministro įsakymai laikytini ir turi būti vertinami kaip vientisas dokumentas, kurio sprendžiamąja dalimi yra ministro įsakymai, o motyvuojamąja – pažeidimo tyrimo išvada (pvz., LVAT 2016 m. liepos 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-658-858/2016). Todėl teismas šį pareiškėjos argumentą atmeta kaip nepagrįstą. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, kad skundžiamas Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus faktines aplinkybes ir pritaikius teisės aktų nuostatas, atitinka individualiam administraciniam aktui keliamus formos ir turinio reikalavimus, todėl nėra pagrindo jo panaikinti. Atsižvelgiant į tai, skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog Agentūra, atlikdama pažeidimo tyrimą ir priimdama tyrimo išvadą, ar atsakovė, priimdama Įsakymą, būtų viršiję suteiktus įgaliojimus, ar būtų padarę esminius procedūrinius pažeidimus. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjai nebuvo užkirstas kelias teismine tvarka ginčyti Įsakymą, kurio sudėtine dalimi yra Tyrimo išvada.

Pareiškėja prašo teismo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įstatymų nustatytais atvejais teismas kreipiasi į kompetentingą Europos Sąjungos instituciją, prašydamas prejudicinio sprendimo dėl Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ir galiojimo. Vadovaujantis paminėta nuostata, teismas turi diskrecijos teisę kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, kai iškyla Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas, kurį išnagrinėti būtina tam, kad sprendimas byloje būtų priimtas. Darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra poreikio aiškinti Europos Sąjungos teisės aktų turinį ar jų galiojimo klausimus, todėl pareiškėjos prašymas kreiptis dėl prejudicinio sprendimo netenkintinas.

Pareiškėja taip pat prašo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl norminio administracinio akto – Rekomendacijų – teisėtumo. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. gruodžio 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A556-2896/2011 konstatavo, jog Rekomendacijos nėra laikomos norminio pobūdžio aktu ir neturi norminiam aktui būdingo visuotinio privalomumo požymio. Rekomendacijose įtvirtintos nuostatos – tai savo esme tam tikros pažeidimų tyrimo ir nustatymo gairės, skirtos jose nurodytoms institucijoms (jų darbuotojams). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos prašymas kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl Rekomendacijų teisėtumo atmestinas.

Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos skundą jame išdėstytais argumentais. Dėl šios priežasties pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėja skunde taip pat prašo atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos skundas netenkintas, taip pat netenkintinas ir pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Mažeikių vandenys“ skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.