Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI-535-764/2018

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2018-05-28
Bylos Nr.: eI-535-764/2018
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Milda Vainienė, Margarita Stambrauskaitė, Egidija Puzinskaitė (pran.)
Pareiškėjas: uždarosios akcinės bendrovės „Giraitės vandenys“
Atsakovas: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Trečiasis asmuo: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros, Kauno rajono savivaldybės administracija
Advokatai: Deividas Soloveičikas

Kategorijos

29.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. eI-535-764/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03316-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.3; 55.1.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Egidijos Puzinskaitės, teisėjų Margaritos Stambrauskaitės ir Mildos Vainienės,

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Giraitės vandenys“ atstovams G. U., advokatams Deividui Soloveičikui (Deividas Soloveičik) ir Kristinai Balevičienei,

atsakovės Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovui V. S.,atsakovės Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovams R. M. ir T. R.,

trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros atstovei E. J.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Giraitės vandenys“ skundą atsakovėms Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai ir Lietuvos Respublikos finansų ministerijai, tretieji suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra ir Kauno rajono savivaldybės administracija dėl įsakymo ir sprendimo panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja UAB Giraitės vandenys“ kreipėsi į teismą su skundu prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. rugpjūčio 31 d. įsakymą Nr. D1-718 „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, skirtų projekto Nr. VP3-3.1-AM-02-025 vykdytojui UAB „Giraitės vandenys“, grąžinimo“ ir 2017 m. rugsėjo 15 d. Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Finansų ministerija) sprendimą Nr. ((24.16)-5K-1717287)-6K-1705669.

Pareiškėja skunde paaiškina, kad 2007 m. liepos 30 d. Europos Bendrijų Komisija priėmė sprendimą Nr. K(2007)3738, kuriuo buvo patvirtinta veiksmų programa „Sanglaudos skatinimas“ dėl Bendrijos paramos iš Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo pagal Konvergencijos tikslą Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Sanglaudos skatinimo veiksmų programa). 2008 m. liepos 29 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministras priėmė įsakymą Nr. D1-401 „Dėl VP3-3.1-AM-01-V priemonės „Vandens tiekimo ir nuotekų tinklų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“ projektų finansavimo sąlygų aprašo patvirtinimo“, kuriuo buvo patvirtintas Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 3 prioritetas „Aplinka ir darnus vystymasis“. Pareiškėja, veikdama kartu su partneriu Kauno rajono savivaldybės administracija, pateikė paraišką dėl projekto įgyvendinimo finansavimo ir kaip projekto vykdytoja įsipareigojo įgyvendinti projekto tikslus. Priėmus projekto pakeitimus buvo numatyta prijungti 1 741 naują gyventoją prie vandentiekio tinklų ir 3 606 naujus gyventojus prie nuotekų tinklų.

2017 m. sausio 25 d. pareiškėja pateikė ataskaitą po projekto užbaigimo, kurioje nurodyta, jog prie naujai įrengtų vandentiekio tinklų prisijungė 1 161 gyventojas iš planuotų 1 741 gyventojo, o prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų prisijungė 3 028 gyventojai iš planuotų 3 606 gyventojų, renovavo (pastatė) 11 vnt. vandens tiekimo ir (ar) nuotekų sistemų iš planuotų 11 vnt., o neįgyvendinus nustatytų rodiklių, buvo pripažinta, kad 336 526,25 Eur projekto išlaidų buvo netinkama finansuoti, todėl pareiškėja buvo įpareigota grąžinti minėtas išmokas.

Šalies argumentai

Pareiškėja su skundžiamais sprendimais nesutinka ir nurodo, kad dalis gyventojų prie naujai nutiestų tinklų buvo prijungti iki 2016 m. gruodžio 31 d., tačiau sutartys buvo sudarytos 2017 m. ir mano, jog atsakovės nepagrįstai atsisako priimti minėtas sutartis ir pažymi, jog jas pripažinus ir pridėjus dar 99 gyventojus, bendras stebėsenos rodiklis sudarytų 91,21 proc., t. y. pareiškėja atitiktų leistiną 10 proc. rodiklį, kuriam esant, pažeidimo tyrimas nėra atliekamas.

Skunde pareiškėja taip pat nesutinka su atsakovių išdėstytais argumentais, jog nebuvo nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių ir pažymi, jog tokių aplinkybių kaip: neįvykusi teritorijų planavimo dokumentuose numatyta gyvenamųjų namų plėtra, sudegęs planuojamas prie vandentiekio prijungti namas, teisės aktuose nenustatytos nuostatos, kurios drausmintų gyventojus neteršti aplinkos ir skatintų prisijungti prie nutiestų centralizuotų tinklų, pasikeitusios teisės aktų nuostatos, po kurių pakeitimo atsirado nauji stebėsenos rodikliai ir jų skaičiavimo būdas, ji įtakoti negalėjo.

Pareiškėjos manymu, net ir tuo atveju, jeigu būtų laikoma, kad objektyviai egzistuoja tariamai nustatyti pažeidimai, išvadoje siūloma taikyti ir skundžiamu įsakymu pritaikyta 5 proc. dydžio nuo sutarties vertės finansinė korekcija yra neproporcinga nustatytiems pažeidimams, prieštarauja viešajam interesui bei pažeidžia finansinių korekcijų taikymo tikslus. Pareiškėja mano, kad finansinė korekcija turėtų būti skaičiuojama tik tai daliai projekto finansavimo, kuri skirta būtent tai veiklai, kurioje nustatyti pažeidimai. Skunde pažymima, jog finansinė korekcija turėjo būti skaičiuojama tik nuo finansavimo sumos, skirtos vandentiekio plėtrai ir modernizavimui, nes pagal skunde išdėstytus argumentus laikytina, kad rodiklis dėl gyventojų prisijungimo prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų, pasiektas.

Skunde taip pat nurodyta, jog skundžiamas įsakymas bei Finansų ministerijos sprendimas yra nemotyvuoti, priimti neįvertinus visų faktinių aplinkybių, teisės aktų reikalavimų bei teismų praktikos, kadangi juose tik pateikiama nuoroda į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros tyrimo išvadą, kuri neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio principų bei Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies. Atsižvelgus į tai, kad atsakovės neatliko tyrimo išvados argumentų teisingumo vertinimo, skundžiamas įsakymas bei Finansų ministerijos sprendimas laikytini neteisėtais ir turi būti panaikinti.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovai palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti.

Atsakovė Lietuvos Respublikos finansų ministerija pateiktu atsiliepimu su pareiškėjos skundu nesutinka ir mano, kad dalyje byla turėtų būti nutraukta. Atsiliepime nurodoma, kad tarpiniai procedūrinio pobūdžio sprendimai, negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku, todėl atsižvelgdama į tai, kad skundžiamas Finansų ministerijos sprendimas negali būti ginčo dalyku, nes nesukelia materialinių teisinių pasekmių pareiškėjai, prašo dėl šio ginčijamo sprendimo bylą nutraukti.

Atsiliepime pažymima, kad pareiškėjai buvo nustatytas papildomas laikotarpis pažeidimui ištaisyti, tačiau jo neištaisius, pažeidimas pripažintinas neištaisomu. Atsiliepime nurodoma, kad Finansų ministerijai buvo pateikti duomenys apie būstus, kurie buvo prijungti prie vandentiekio, tačiau nebuvo sudarytos vandens tiekimo sutartys, todėl yra neaišku, kaip gyventojai galėtų naudotis vandentiekiu ir už tai atsiskaityti su pareiškėja, nesant gyventojų ir pareiškėjos sutartinių (teisinių) įsipareigojimų dėl vandens tiekimo paslaugos teikimo. Atsakovė mano, jog pateiktos Karmėlavos ir Neveronių seniūnijos pažymos dėl gyventojų prisijungimo prie vandentiekio tinklų nelaikytinos tinkamais įrodymais, nes nesuprantama, kodėl pareiškėja pateikė ne prijungimo aktų kopijas, o seniūnijos pažymas.

Atsakovė nesutinka su skunde išdėstytais argumentais, kad rodiklio reikšmės nepasiekimas yra sąlygotas veiksnių, kurių įtakos pareiškėja negalėjo sumažinti ir teigia, kad pareiškėja gali gauti projekto finansavimą, jei organizaciniu požiūriu yra pajėgi tinkamai ir laiku įgyvendinti teikiamą projektą, todėl turėjo pareigą įvertinti pagrindines projekto politines, socialines, ekonomines, finansines, institucines bei technologines rizikas, numatyti jų valdymo veiksmus.

Atsiliepime akcentuojama, kad gyventojų nenoro jungtis prie centralizuotų tinklų veiksnys, taip pat nepastatytų būstų veiksnys į planuojamą rodiklio reikšmę įtraukti ir pagrindžia, jog pareiškėja prisiėmė su tuo susijusią rodiklio nepasiekimo riziką. Atsakovė mano, jog pasikeitęs teisinis reguliavimas, kuris įtakojo stebėsenos rodiklį ir jo skaičiavimo tvarką taip pat nelaikytinas nuo pareiškėjos valios nepriklausančia aplinkybe, nes ji, būdama projekto vykdytoja, prisiėmė visas galimas kilti rizikas projekto metu.

Atsakovė, remdamasi atsiliepime išdėstytomis aplinkybėmis, prašo administracinę bylą dėl Finansų ministerijos priimto 2017 m. rugsėjo 15 d. sprendimo Nr. ((24.16)-5K-1717287)-6K-1705669 nutraukti, o kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teismo posėdyje atsakovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija su pareiškėjos skundu nesutinka bei mano, kad įtarimas dėl pažeidimo neturėjo būti inicijuojamas ir nurodoma, kad tikrinant duomenis po projekto užbaigimo buvo nustatyta, jog projekto apimtyje nustatyti rodikliai nėra pasiekti iki projektų finansavimo sąlygų apraše nurodytos datos. Nustačius, jog rodiklis iš dalies nepasiektas dėl ne nuo projekto vykdytojo priklausančių aplinkybių, rodiklių nepasiekimo procentas buvo perskaičiuojamas, atsižvelgiant į projekto vykdytojo nurodytas aplinkybes ir tik tuo atveju, kai rodiklio nepasiekimo procentas viršijo 10%, pagrįstai buvo inicijuojamas įtariamo pažeidimo tyrimas.

Aplinkos ministerija teigia, kad esminė priežastis, dėl kurios nebuvo pasiekti stebėsenos rodikliai, yra gyventojų nesijungimas prie projekto vykdytojo naujai įrengtos geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros. Atsakovė nesutinka su pareiškėjos išdėstytu teiginiu, jog teisės aktai neįpareigoja asmenų jų nuosavybės teise ar kitaip valdomame žemės sklype geriamajam vandeniui naudoti reikalingas komunikacijas prijungti prie geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros, nutiestos iki tokių asmenų turto ribos ir mano, kad nepagrįstai pareiškėja šią aplinkybę laiko nuo jos valios nepriklausančia bei jai nežinoma projekto pradžioje. Skunde pažymima, kad projekto vykdytojas galėjo ir privalėjo vertinti gyventojų galimybes jungtis prie naujai nutiestų tinklų bei su tuo susijusias rizikas.

Atsiliepime teigiama, kad projekto įgyvendinimo metu, projekto vykdytojas privalėjo imtis aktyvių veiksmų, kad sumažintų galimų kliūčių įtaką rodiklių reikšmės nepasiekimui. Atsakovė taip pat pasisako dėl pareiškėjos nurodomos gyventojų nesijungimo priežasties, neturint lėšų ir akcentuoja, kad pareiškėja, kaip profesionalus verslo subjektas, veikiantis vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo srityje, turėjo numatyti ir įvertinti, ar gyventojai, iki kurių būstų tiesiami tinklai, turi pakankamas finansines galimybes prie jų jungtis. Atsižvelgus į tai, atsakovė mano, kad projekto neįgyvendinimo aplinkybės nelaikytinos nuo pareiškėjos valios nepriklausiusiomis, o paskirta sankcija proporcinga ir tinkama nustatytam pažeidimui. Atsakovė, remdamasi atsiliepime išdėstytais argumentais, prašo skundą atmesti.

Teismo posėdyje atsakovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodo, kad nors teisės aktuose ir nėra nurodyto konkretaus sąrašo veiksnių, kurių įtakos sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės nepasiekimui projekto vykdytojas negalėjo sumažinti, tačiau teisės aktų nuostatos suteikia diskrecijos teisę tokį sąrašą parengti Aplinkos ministerijai.

Atsiliepime pažymi, kad sutarties pasirašymo metu galiojo teisės aktai, kurie neįpareigojo gyventojų jungtis prie naujai nutiestų tinklų, todėl, pareiškėja, žinodama šią aplinkybę, privalėjo atidžiau vertinti gyventojų prisijungimo galimybę. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad nustatant pažeidimą, taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, ar veiksniai, galėję sąlygoti rodiklio reikšmės nepasiekimą, buvo žinomi sutarties pasirašymo metu, ar projekto vykdytojas, nelaukdamas projekto įgyvendinimo pabaigos, apie galimą riziką nepasiekti sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės, informavo įgyvendinančiąją instituciją ir projekto įgyvendinimo metu ėmėsi veiksmų užtikrinti šios reikšmės pasiekimą.

Aplinkos projektų valdymo agentūros vertinimu, skunde nurodomi argumentai net ir vertinant, kad šios aplinkybės buvo nežinomos sutarties pasirašymo metu, žinomomis jos turėjo tapti projekto įgyvendinimo metu, todėl projekto vykdytojas privalėjo imtis veiksmų, kad sumažintų šių aplinkybių įtaką rodiklių reikšmės nepasiekimui. Tuo pagrindu, laikytina, kad pareiškėjos teiginiai dėl veiksnių, kurių ji negalėjo įtakoti, laikytini nepagrįstais.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat mano, jog pareiškėja nepagrįstai teigia, jog turėjo būti suteiktas papildomas terminas pažeidimams ištaisyti ir nurodo, kad suėjęs terminas, per kurį pareiškėja turėjo su gyventojais sudaryti vandens tiekimo sutartis yra naikinamasis ir teisės aktuose nėra numatyta galimybės jį pratęsti ir/arba atnaujinti. Atsižvelgus į tai, Aplinkos projektų valdymo agentūra prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teismo posėdyje trečiasis suinteresuotas asmuo palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno rajono savivaldybės administracija atsiliepimo į skundą nepateikė ir teismo posėdyje nedalyvavo. Šaliai apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Žemesnės instancijos teismas

Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. rugpjūčio 31 d. įsakymo Nr. D1-718 „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, skirtų projekto Nr. VP3-3.1-AM-02-025 vykdytojui UAB „Giraitės vandenys“, grąžinimo“ ir 2017 m. rugsėjo 15 d. Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendimo Nr. ((24.16)-5K-1717287)-6K-1705669 teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, 2007 m. liepos 30 d. Europos Bendrijų Komisija priėmė sprendimą Nr. K(2007)3738, kuriuo buvo patvirtinta veiksmų programa „Sanglaudos skatinimas“ dėl Bendrijos paramos iš Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo pagal Konvergencijos tikslą Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Sanglaudos skatinimo programa) (1t., b. l. 46–50).

Pareiškėja 2009 m. birželio 22 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai pateikė paraišką dėl projekto „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Kauno rajone (Karmėlavoje ir Ramučiuose, Neveronyse, Raudondvaryje, Vilkijoje, Šlienavoje)“, projekto kodas VP3-3.1-AM-01-V-02-025, finansavimo.

2009 m. gruodžio 14 d. projekto vykdytojas ir Aplinkos projektų valdymo agentūra sudarė projekto „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Kauno rajone (Karmėlavoje ir Ramučiuose, Neveronyse, Raudondvaryje, Vilkijoje, Šlienavoje)“, Nr. VP3-3.1- AM-01-V-02-025 finansavimo ir administravimo sutartį Nr. V/2009/NS/34 (toliau – ir Sutartis) (1t., b. l. 168–184).

2008 m. liepos 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu Nr. 787 patvirtino Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priedą, kuris 2013 m. birželio 20 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 568 buvo pakeistas ir nustatyti nauji įgyvendinimo stebėsenos rodikliai.

2008 m. liepos 29 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministras priėmė įsakymą Nr. D1-401 „Dėl VP3-3.1-AM-01-V priemonės „Vandens tiekimo ir nuotekų tinklų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“ projektų finansavimo sąlygų aprašo patvirtinimo“, kuriuo buvo patvirtintas Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 3 prioriteto „Aplinka ir darnus vystymasis“ VP3-3.1-AM-01-V priemonės „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“ projektų finansavimo sąlygų aprašas (toliau – ir Finansavimo sąlygų aprašas), kurį 2013 m. rugsėjo 3 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-650 pakeitė ir nustatė kitokį rodiklių skaičiavimo būdą.

Pasikeitus teisiniam reglamentavimui, 2014 m. birželio 6 d. projekto vykdytojas ir Aplinkos projektų valdymo agentūra pasirašė susitarimą Nr. 8 „Dėl projekto „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Kauno rajone (Karmėlavoje ir Ramučiuose, Neveronyse, Raudondvaryje, Vilkijoje, Šlienavoje)“, projekto kodas VP3-3.1-AM-01-V-02- 025, prie 2009 m. gruodžio 14 d. finansavimo ir administravimo sutarties Nr. V/2009/NS/34 (toliau – ir Susitarimas dėl sutarties pakeitimo). Susitarimu dėl sutarties pakeitimo šalys susitarė, kad prie nuotekų tinklų bus prijungti 1 127 būstai, taikant 3,2 koeficientą, taip pat apskaičiuota, kad prie nuotekų tinklų bus prijungti 3 606 gyventojai, prie vandentiekio tinklų bus prijungti 544 būstai, o tai būtų 1 741 gyventojas (1 t., b. l. 120–124).

2017 m. sausio 25 d. projekto vykdytojas Aplinkos projektų valdymo agentūrai pateikė Ataskaitą po projekto užbaigimo (toliau – ir Ataskaita po projekto užbaigimo) kartu su abonentinių sutarčių ataskaitomis (1 t., b. l. 51–81). Ataskaitoje po projekto užbaigimo numatyta, jog nuo projekto įgyvendinimo pradžios iki ataskaitinio laikotarpio pabaigos prie naujai įrengtų vandentiekio tinklų prisijungė 1 161 gyventojas iš planuoto 1 741 gyventojo, o prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų prisijungė 3 028 gyventojai iš planuotų 3 606 gyventojų, renovavo (pastatė) 11 vnt. vandens tiekimo ir (ar) nuotekų sistemų iš planuotų 11 vnt.

Aplinkos projektų valdymo agentūra 2017 m. gegužės 19 d. raštu Nr. (29-2-7)APVA-1100 „Dėl įtariamų pažeidimų“ (1 t., b. l. 82–83) informavo projekto vykdytoją apie atliekamą įtariamų pažeidimų tyrimą dėl stebėsenos (rezultato) rodiklių nepasiekimo. 2017 m. birželio 5 d. projekto vykdytojas Aplinkos projektų valdymo agentūrai pateikė raštą Nr. S17-0330, kuriame nurodė objektyvias priežastis, dėl ko buvo apsunkintas stebėsenos rodiklių pasiekimas (1 t., b. l. 370–380). 2017 m. liepos 3 d. projekto vykdytojas raštu Nr. S17-0397 papildė 2017 m. gegužės 6 d. teiktą raštą Nr. S17-0330 dėl gyventojų sąrašo, kurie prisijungė prie naujai įrengtų vandentiekio ir nuotekų tinklų 2016 m., o sutartis sudarė 2017 m. (1 t., b. l. 433–435).

Aplinkos projektų valdymo agentūra 2017 m. rugpjūčio 14 d. raštu Nr. (29-2-7)-APVA-l750 informavo projekto vykdytoją apie pažeidimo tyrimo rezultatus bei planuojamą taikyti finansinę korekciją, pateikė atnaujintos pažeidimo tyrimo išvados projektą ir paprašė pateikti papildomą informaciją ir argumentus, jei projekto vykdytojas nesutinka su įtariamo pažeidimo tyrimo išvados projekte išdėstytais argumentais ar sprendimais (1 t., b. l. 476–484).

Projekto vykdytojas, atsakydamas į tyrimo išvados projektą, pateikė 2017 m. rugpjūčio 22 d. raštu Nr. S17-0885 ir 2017 m. rugpjūčio 23 d. raštu Nr. S17-0890 papildomus dokumentus (1 t., b. l. 485–538).

Aplinkos projektų valdymo agentūra 2017 m. rugpjūčio 24 d. parengė pažeidimo tyrimo išvadą Nr. VP3-3.1-AM-01-V-02-025/IT08 (toliau – ir Išvada), kurioje nurodė, kad projekto vykdytojo stebėsenos rodiklio „Gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų vandentiekio tinklų“ nepasiekimas, nesusijęs su aplinkybėmis, kurių įtakos rodiklio nepasiekimui projekto vykdytojas negalėjo sumažinti, yra 14,47 proc. Išvadoje pažymėta, kad projekto vykdytojas, nepasiekdamas stebėsenos rodiklio „Gyventojai prisijungę prie įrengtų naujų vandentiekio tinklų“, pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. liepos 29 įsakymu Nr. Dl-401 patvirtinto VP3-3.1-AM-01-V priemonės „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“ projektų finansavimo sąlygų aprašo (toliau – ir Aprašas) 34 punktą („Pareiškėjas turi užtikrinti, kad visi paraiškoje planuojami naujai prijungti gyventojai turės vandens tiekimo sutartis ne vėliau kaip iki 2016 m. gruodžio 31 d.“) Sutarties Bendrųjų sąlygų 2.1.1 papunktį ir Sutarties 1 priedo 7 punktą, o vadovaujantis Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 1K-173 (toliau – ir Rekomendacijos) 26³.2 papunkčiu, taikomas finansinės korekcijos dydis (procentinė dalis nuo visos projektui skirtos tinkamų finansuoti išlaidų sumos) yra 5 proc. Atsižvelgus į tai, Aplinkos projektų valdymo agentūra iš viso netinkamomis finansuoti išlaidomis pripažino 336 526,25 Eur (1 t., b. l. 541–550).

2017 m. rugpjūčio 31 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministras priėmė įsakymą Nr. D1-718 „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, skirtų projekto Nr. VP3-3.1-AM-02-025 vykdytojui uždarajai akcinei bendrovei „Giraitės vandenys“, grąžinimo“ (toliau – ir Įsakymas), kuriuo nustatė, kad netinkamomis finansuoti išlaidomis pripažinta projekto vykdytojui išmokėta lėšų suma yra 303 27393 Eur ir projekto vykdytojas nurodytą sumą privalo grąžinti ne vėliau kaip per 90 dienų (1 t., b. l. 551–552).

Pareiškėja 2017 m. rugsėjo 7 d. pateikė skundą Finansų ministerijai dėl priimtos Išvados ir prašė ją panaikinti (1 t., b. l. 753–759), tačiau Finansų ministerija 2017 m. rugsėjo 15 d. raštu Nr. ((24.16)-5K-1717287)-6K-1705669 nusprendė skundą atmesti (1 t., b. l. 644–645).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (toliau – ir PAFT) 191¹ punktu, jeigu projekto vykdytojas, įgyvendinęs projekto veiklas, nepasiekia planuotų projekto stebėsenos rodiklių ir (arba) fizinių veiklos įgyvendinimo rodiklių, įgyvendinančioji institucija, įvertinusi rodiklių nepasiekimo priežastis, šiose Taisyklėse ir Veiksmų programų administravimo ir finansavimo taisyklėse nustatyta tvarka gali inicijuoti pažeidimo tyrimą ir nustatyti pažeidimą arba jo nenustatyti. Vadovaujantis Rekomendacijų 26¹.2 papunkčiu, įgyvendinus projekto veiklas, tačiau nepasiekus projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytų projekto stebėsenos rodiklių ir (arba) fizinių veiklos įgyvendinimo rodiklių reikšmių (išskyrus atvejus, kai įgyvendinami iš Europos Sąjungos fondų lėšų bendrai finansuojami techninės paramos projektai), pažeidimas yra nustatomas, jeigu rodiklio reikšmės nepasiekimas nėra susijęs su konkrečios projekto veiklos vykdymo apimties sumažėjimu, bet yra sąlygotas veiksnių, kurių įtaką projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės nepasiekimui projekto vykdytojas galėjo sumažinti. Nustatant pažeidimą atsižvelgiama į tai, ar veiksniai, galėję sąlygoti rodiklio reikšmės nepasiekimą, buvo žinomi projekto finansavimo ir administravimo sutarties pasirašymo metu, ar projekto vykdytojas, nelaukdamas projekto įgyvendinimo pabaigos, apie galimą riziką nepasiekti projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės informavo įgyvendinančiąją instituciją ir projekto įgyvendinimo metu ėmėsi veiksmų užtikrinti šios reikšmės pasiekimą. Šiuo atveju rodiklio reikšmės nepasiekimo pagrįstumas taip pat gali būti vertinamas pagal ministerijos ir (ar) kitos valstybės institucijos parengtą ir su įgyvendinančiąja institucija suderintą metodiką, kurioje, nepažeidžiant šiose Rekomendacijose pateiktų nuostatų, gali būti detalizuoti rodiklių nepasiekimo pagrįstumo vertinimo principai, atsižvelgiant į atitinkamų veiksmų programų prioritetų įgyvendinimo priemonių specifiką. Šis atvejis taikomas tik rezultato rodikliams (stebėsenos rodiklių tipas), kurių nepasiekimas nėra susijęs su konkrečios projekto veiklos vykdymo apimties sumažėjimu.

Rekomendacijų 26² punkte išdėstytos aplinkybės, kurioms esant nėra pradedamas pažeidimo tyrimas, kai įgyvendinus projekto veiklas nėra pasiekiamos projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytos rodiklių reikšmės. Tokiu atveju, pažeidimo tyrimas nėra atliekamas, jeigu: 1) nebuvo galutinai atsiskaityta už rodiklio pasiekimą vadovaujantis konkrečios veiksmų programos priemonės rodiklio skaičiavimo ir matavimo metodika, patvirtinta projekto finansavimo sąlygų apraše, ir (arba) Veiksmų programų įgyvendinimo stebėsenos rodiklių skaičiavimo rekomendacijomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. 1K-159 „Dėl Veiksmų programų įgyvendinimo stebėsenos rodiklių skaičiavimo rekomendacijų patvirtinimo“; 2) 26¹.2. punkte išvardintais atvejais nepasiekta rodiklio reikšmė sudaro 10 proc. ar mažiau nuo projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės; 3) įgyvendinančioji institucija jau yra patvirtinusi galutinį mokėjimo prašymą ir (arba) ataskaitą po projekto užbaigimo, kuriuose yra nurodyta galutinė faktiškai pasiekta rodiklio reikšmė; 4) rodiklio reikšmės nepasiekimas yra sąlygotas veiksnių, kurių įtakos projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės nepasiekimui projekto vykdytojas negalėjo sumažinti.

Įvertinus išdėstytas PAFT ir Rekomendacijų nuostatas, darytina išvada, kad stebėsenos rodiklio nepasiekimas nesudaro besąlyginės pareigos inicijuoti pažeidimo tyrimą, ar juo labiau, nustatyti pažeidimą. Rekomendacijose inter alia (be kita ko) nustatyta, kad pažeidimo tyrimas nepradedamas ir pažeidimas nenustatomas, kai stebėsenos rodiklių nepasiekimas yra sąlygotas veiksnių, kurių įtakos projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės nepasiekimui projekto vykdytojas negalėjo sumažinti, o nustatant pažeidimą yra atsižvelgiama taip pat į tai, ar aplinkybės, sąlygojusios nustatyto stebėsenos rodiklio nepasiekimą, buvo žinomos projekto finansavimo ir administravimo sutarties pasirašymo metu. Kitaip tariant, vadovaujantis Rekomendacijų nuostatomis, galimybė nepradėti pažeidimo tyrimo ar nenustatyti pažeidimo gali būti siejama su nuo projekto vykdytojo nepriklausančiomis aplinkybėmis, kurių įtakos stebėsenos rodiklio reikšmės nepasiekimui jis negalėjo sumažinti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymi, kad nuo pareiškėjos valios nepriklausančios aplinkybės laikytinos tokios, kaip (force majeure) ir atsitiktinių aplinkybių poveikis (cas fortuit), kurių savo veikloje asmuo nenumatė bei numatyti negalėjo, ir dėl šių aplinkybių poveikio atsiradę padariniai negalėjo būti veikiami asmens valios (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. vasario 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-15-141/2005; 2005 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-15-1421/2005; 2011 m. kovo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-319/2011).

Pareiškėja skundo 2.2.12 punkte nurodo, jog 21 būstas (67 gyventojai) nebuvo sudaręs su projekto vykdytoju abonentinių vandens tiekimo sutarčių, tačiau buvo prijungti prie naujai nutiestų tinklų iki 2016 m. gruodžio 31 d. Pareiškėja teismui pateikia tai patvirtinančius duomenis, t. y. Kauno rajono savivaldybės administracijos Karmėlavos seniūnijos pažymas (1 t., b. l. 687–707). Pažymėtina, kad duomenys apie prisijungimą prie šių gatvių nebuvo pateikti Aplinkos projektų valdymo agentūrai ir priimant Išvadą į jas nebuvo atsižvelgta skaičiuojant rodiklio nepasiekiamumo procentą.

Skundo 2.2.13 punkte nurodyta, jog Finansų ministerijai kartu su skundu buvo pateikti duomenys apie būstus, kurie buvo prijungti prie vandentiekio, tačiau dėl nuo projekto vykdytojo nepriklausančių priežasčių nebuvo sudarę vandens tiekimo sutarčių (1 t., b. l. 680–682; 756) ir seniūnijų patvirtintas pažymas apie gyvenamojo namo prijungimą prie vandentiekio ir (ar) nuotekų tinklų, kuriose buvo nurodytos priežastys, dėl kurių būstų valdytojai buvo nesudarę sutarčių su projekto vykdytoju, t. y. Karmėlavoje papildomai 6 būstai (19 gyventojų), prisijungusių prie vandentiekio tinklų 2016 metais, o Neveronyse papildomai 3 būstai (9 gyventojai), prisijungę prie vandentiekio tinklų 2016 metais, iš viso 29 gyventojai (1 t., b. l. 708–716). Skundo 2.2.14 punkte teigiama, kad teikiant paaiškinimus Aplinkos projektų valdymo agentūrai buvo pateikta netiksli Karmėlavos seniūnijos pažyma apie gyvenamojo namo, esančio adresu Pievų g. 20, Karmėlavoje, prisijungimą prie vandentiekio ir nuotekų tinklų, t. y. ankstesnėje pažymoje buvo konstatuotas tik prisijungimas prie nuotekų tinklų, tuo tarpu šis būstas iki 2016 m. gruodžio 31 d. buvo prijungtas ir prie vandentiekio tinklų, todėl Finansų ministerijai buvo pateikta šią aplinkybę patvirtinanti Karmėlavos seniūno pažyma (1 t., b. l. 770). Atsižvelgus į tai, pareiškėja mano, jog prie sutarties įvykdymo rodiklio turėjo būti pridėti dar 3 gyventojai.

Atsakovės pateiktais atsiliepimais su pareiškėjos išdėstytais argumentais nesutinka ir pažymi, jog pagal Aprašo 34 punktą, pareiškėja turėjo užtikrinti, kad visi paraiškoje planuojami naujai prijungti gyventojai turės vandens tiekimo sutartis ne vėliau kaip iki 2016 m. gruodžio 31 d., o asmenų prijungimas prie vandentiekio tinklų, nesudarant paslaugų teikimo sutarčių, neužtikrina tinkamo paslaugų įgyvendinimo, todėl pagrindo priimti sutarčių, sudarytų po 2016 m. gruodžio 31 d. nėra, tačiau teismas su tokiais atsakovių argumentais nesutinka.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 3 straipsnio 1 punktu, abonentas – fizinis arba juridinis asmuo, Lietuvos Respublikoje įsteigtas užsienio valstybės juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys, perkantis geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugas verslo reikmėms ar ūkinei veiklai vykdyti ir su geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju ir (arba) paviršinių nuotekų tvarkytoju sudarę geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešąją sutartį arba, jeigu sutartis nesudaryta, teisės aktų nustatyta tvarka prijungę nuosavybės teise ar bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias ar kitaip valdomas ir (arba) naudojamas geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų išleidimo komunikacijas, geriamojo vandens naudojimo ir (arba) nuotekų tvarkymo įrenginius prie geriamojo vandens tiekėjui ir (arba) nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros ar išleidžiantys paviršines nuotekas į šių nuotekų tvarkytojo paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas.

Atsižvelgus į minėtą nuostatą, darytina neabejotina išvada, kad abonentu, laikomas ne tik tas asmuo, kuris sudarė sutartį dėl vandens tiekimo, bet ir tas asmuo, kuris savo veiksmais išreiškė valią naudotis tiekiamu vandeniu ir prisijungė prie vandens tiekimo įrenginių. Nurodytoje sąvokoje yra įtvirtintos dvi sąlygos tapti abonentu, t. y. tiekiamo vandens vartotoju, tai sudaryti sutartį arba prisijungti prie vandens tiekimo įrenginių. Nagrinėjamame ginče, pareiškėja pateikė Karmėlavos ir Neveronių seniūnijos išduotas pažymas, kurios patvirtina, jog gyvenamieji namai iki 2016 m. gruodžio 31 d. prisijungė prie vandentiekio ir nuotekų tinklų, t. y. pagal minėtą įstatymo nuostatą, tapo abonentais, tačiau sutartis sudarė 2017 m. Teismo nuomone, vėliau sudarytos paslaugų teikimo sutartys tik patvirtina gyventojų prieš tai išreikštą valią veiksmais naudotis vandentiekio ir nuotekų tinklais, todėl pagrindo jų nepriimti nėra.

Atsakovė Finansų ministerija mano, kad seniūnijų pažymos nelaikytinos tinkamais įrodymais, nes nėra aišku, kodėl pareiškėja pateikė šias pažymas, o ne vartotojų prijungimo aktus, tačiau teismas pažymi, kad atsakovė nepateikė nei vieno įrodymo, kuris nuginčytų pareiškėjos pateiktose pažymose išdėstytų duomenų teisingumą, todėl teismas neturi teisinio pagrindo kvestionuoti pažymose išdėstytų duomenų teisingumą ir tokius atsakovės argumentus laiko subjektyvia nuomone.

Remiantis minėtomis aplinkybėmis, laikytina, kad pareiškėja pagrįstai prašo 31 būstą, t. y. 99 gyventojus pridėti prie Išvadoje nustatyto 1489 bendro stebėsenos rodiklio dydžio ir pripažinti, jog iš viso pasiektas bendras stebėsenos rodiklio dydis yra 1588, o tai sudaro 91,21 proc. stebėsenos rodiklio pasiekimo. Vadovaujantis minėtu Rekomendacijų 26².2 papunkčiu, pažeidimo tyrimo procedūra nepradedama, kai nepasiekta rodiklio reikšmė sudaro 10 proc. ar mažiau nuo projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės. Pagal nustatytas aplinkybes nepasiektas stebėsenos rodiklis laikytinas 8.79 proc., todėl tyrimo pažeidimo procedūra neturėjo būti pradėta.

Pareiškėja skunde nurodo, kad taip pat egzistavo aplinkybės, kurios nepriklausė nuo jos valios, kurių pripažinimas taip pat turi įtakos bendram stebėsenos rodikliui. Skundo 2.2.22 punkte nurodyta, kad Neveronių kaime buvo planuojama (buvo išduoti statybos leidimai) gyvenamųjų namų, prijungiant juos prie įrengtų vandentiekio ir nuotekų tinklų, statyba (namai adresu Raisto g. 15, Purienų g. 22, Purienų g. 9, Tvenkinio g. 49A), tačiau šie namai iki šiol nebaigti ir neprijungti prie vandentiekio tinklų. Teismas pažymi, kad priimtoje Išvadoje yra nurodyta, jog gyvenamasis namas, esantis Tvenkinio g. 49, projekto metu neturėjo suformuoto žemės sklypo, todėl pareiškėja negalėjo tikėtis, kad namo statyba minėtu adresu įvyks. Teismas taip pat pažymi, jog pareiškėja nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų statybą leidžiančių dokumentų išdavimą ir pagrįstų realių lūkesčių buvimą, todėl pagrindo teigti, kad turėjo būti prijungti papildomai 13 gyventojų nėra.

Žemesnės instancijos teismas

Skundo 2.2.24 punkte teigiama, kad Aplinkos projektų valdymo agentūra neįvertino duomenų apie tai, kad vienas namas, kurį buvo planuojama prijungti prie vandentiekio tinklų, esantis adresu Šaltinių g. 4, Karmėlavoje, sudegė, buvo nugriautas ir neatstatytas (1 t., b. l. 647), taigi šis namas nebuvo prijungtas prie vandentiekio tinklų ne dėl nuo projekto vykdytojo priklausančių priežasčių, todėl papildomai prie bendro stebėjimo rodiklio turėtų būti pridėti 3 gyventojai. Šiuo atveju sutiktina, su skunde išdėstytais argumentais ir laikytina, kad sudegus namui ir jo neatstačius, tokia aplinkybė pripažintina force majeure ir nuo pareiškėjos valios nepriklausančia, todėl iš viso prie bendro stebėsenos rodiklio turėjo būti pridėti 102 gyventojai.

Pareiškėja kaip dar vieną nuo jos valios nepriklausančia aplinkybe laiko tai, kad teisės aktų nuostatos nenustato gyventojus drausminančių ir įpareigojančių prisijungti prie vandens tinklų reikalavimų, tačiau su tokiais skundo argumentais nėra pagrindo sutikti. Nagrinėjamu atveju teismas atkreipia dėmesį į tai, kad tiek šiuo metu galiojančioje Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo redakcijoje (2018 m. sausio 12 d. įstatymo redakcija), tiek ir Sutarties sudarymo metu galiojusioje minėto įstatymo redakcijoje (2006 m. liepos 13 d. įstatymo redakcija) gyventojams nebuvo numatyta besąlyginė pareiga jungtis prie nutiestų vandentiekio tinklų ir buvo sudaryta galimybė individualiam vandens išgavimui. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad dar Sutarties sudarymo metu pareiškėja turėjo ir galėjo įvertinti galiojusio teisinio reglamentavimo įtaką stebėsenos rodiklių pasiekimui, ir ši aplinkybė nelaikytina pagrįsta priežastimi, sąlygojusia stebėsenos rodiklio nepasiekimą, priešingai, teismo vertinimu, pareiškėja, žinodama apie teisės aktų suteiktą galimybę gyventojams apsirūpinti geriamuoju vandeniu individualiai, prisiėmė su šiuo veiksniu susijusių neigiamų padarinių atsiradimo riziką.

Pareiškėja skunde nurodo, jo jai buvo pritaikyta nepagrįstai didelė 5 proc. finansinė korekcija, nors atsakovės atsiliepimuose pažymi, jog buvo remtasi Rekomendacijų 26³ punkte nustatytais korekcijų dydžiais.

Vadovaujantis Rekomendacijų 26³.2 punktu, Rekomendacijų 26¹.2 punkte numatytais atvejais taikomos finansinės korekcijos dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į rodiklio nepasiekimo procentinę dalį, skaičiuojamą nuo projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės. Tuo atveju, kai rodiklio nepasiekimo procentinė dalis yra 10–25 proc., taikomas finansinės korekcijos dydis (procentinė dalis nuo visų projektui skirtos tinkamų finansuoti išlaidų sumos) sudaro 5 proc.

Aplinkos projektų valdymo agentūra priimtoje Išvadoje buvo nustačiusi, jog pareiškėjos nepasiektas bendras stebėsenos rodiklio skaičius yra 14,47 proc., todėl buvo pritaikyta 5 proc. finansinė korekcija, tačiau teismo nuomone, pritaikyta finansinė korekcija laikytina neproporcinga.

Remiantis Viešojo administravimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punktu, viešojo administravimo subjektai savo veikloje turi vadovautis proporcingumo principu, todėl administracinio sprendimo mastas bei griežtumas turi būti proporcingi administravimo tikslui. Rekomendacijų 4 punkte taip pat pažymėta, kad institucijos, tiriančios pažeidimus ir priimančios su pažeidimais susijusius sprendimus, vadovaujasi proporcingumo principu ir atsižvelgia į pažeidimo pobūdį. Tarp siekiamo tikslo – ištirti, nustatyti ir ištaisyti pažeidimą, ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti pusiausvyra (proporcija). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas konstitucinio proporcingumo principo turinį, yra nurodęs, kad įstatyme nustatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutarimas).

Teismas daro išvadą, kad Išvadoje nustatytas nepasiektas rodiklio skaičius sudaro tik 4,47 proc., o tai laikytina, kad nustatytas stebėsenos rodiklio nepasiekimo mastas yra artimas minimaliam rodiklio nepasiekimo procentui. Pažymėtina, kad nors ir po pažeidimo konstatavimo, bet pareiškėja pateikė 2017 m. sudarytas paslaugų teikimo sutartis dėl asmenų, kurie dar iki 2016 m. gruodžio 31 d. prisijungė prie vandens tiekimo įrenginių, todėl laikytina, kad finansinė korekcija nėra proporcinga nustatytam pažeidimui. Teismas taip pat pažymi kad nors atsakovės ir nurodo, jog Rekomendacijose yra nustatyti aiškūs kriterijai, kuriais remiantis yra vertinami pažeidimai ir taikomos konkrečios finansinės korekcijos, vis dėlto, Rekomendacijos nėra laikomos norminio pobūdžio aktu ir neturi norminiam aktui būdingo visuotinio privalomumo požymio. Rekomendacijose įtvirtintos nuostatos – tai savo esme tam tikros pažeidimų tyrimo ir nustatymo gairės, skirtos jose nurodytoms institucijoms (jų darbuotojams) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-2896/2011). Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad pritaikyta 5 proc. korekcija buvo neproporcinga pažeidimo mastui, o nustačius, jog atsakovė nepagrįstai nepripažino 2017 m. sudarytų sutarčių bei sudegusio, neatstatyto namo, kaip nuo pareiškėjos valios nepriklausančios aplinkybės ir papildomai pridėjus 102 gyventojus prie bendro stebėsenos rodiklio, laikytina, kad nepasiektas rodiklis yra mažesnis nei 10 proc., todėl pažeidimo tyrimo procedūra neturėjo būti pradėta ir teisinio pagrindo taikyti Išdavoje nurodytą finansinę korekciją nebuvo.

Finansų ministerija atsiliepime teigia, kad priimtas ir skundžiamas 2017 m. rugsėjo 15 d. sprendimas Nr. ((24.16)-5K-1717287)-6K-1705669 nelaikytinas ginčo dalyku, nes priešingai nei Išvada ar skundžiamas įsakymas, nesukelia pareiškėjai teisinių pasekmių, todėl administracinė byla šioje dalyje turėtų būti nutraukta, tačiau teismas su tokiais atsakovės argumentais nesutinka.

Šiuo atveju akcentuotina, kad Išdavoje nurodyta, jog ji gali būti apskųsta Finansų ministerijai, todėl pareiškėja, nesutikdama su Išvadoje išdėstytais argumentais, pagrįstai pateikė skundą atsakovei, kuri pagal Viešojo administravimo įstatymo ir kitas nuostatas yra įpareigota išspręsti gautą skundą. Atsižvelgus į tai, jog skundžiamas įsakymas yra paremtas Išvadoje nustatytomis aplinkybėmis ir siūlymu taikyti finansinę korekciją, o pareiškėja Išvadą apskundė Finansų ministerijai, laikytina, kad jos priimtas sprendimas taip pat sukelia teisines pasekmes, nes juo atsakovė galėjo pripažinti Išdavos neteisėtumą, todėl pagrindo nutraukti ginčą šioje dalyje nėra.

Vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. gruodžio 6 nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-777-415/2017 yra nurodęs, kad individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip yra akcentavęs, kad aplinkybę, ar konkretus administracinis aktas atitinka šiuos reikalavimus kiekvienu atveju nustato teismas, pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, vertindamas byloje surinktus įrodymus (ABTĮ 56 straipsnio 6 dalis). Todėl ginčijamo administracinio akto atitiktis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatoms kiekvienu atveju yra vertinimo dalykas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P-45-520/2017).

Teismas, įvertinęs skundžiamą Finansų ministerijos 2017 m. rugsėjo 15 d. sprendimą Nr. ((24.16)-5K-1717287)-6K-1705669, konstatuoja, jog jis neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų. Priimtame sprendime neatsakyta nė į vieną pareiškėjos skundo argumentą, neišnagrinėti kartu su skundu pateikti papildomi dokumentai. Sprendimas nemotyvuotas objektyviais duomenimis ir nenurodytos ginčui aktualios teisės aktų nuostatos, todėl skundžiamas sprendimas naikintinas kaip neatitinkantis imperatyvių Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų.

Pareiškėja prašo teismo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo. Lietuvos Respublikos administracini bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įstatymų nustatytais atvejais teismas kreipiasi į kompetentingą Europos Sąjungos instituciją prašydamas prejudicinio sprendimo dėl Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ir galiojimo. Vadovaujantis paminėta nuostata, teismas turi dikrecijos teisę kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, kai iškyla Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas, kurį išnagrinėti būtina tam, kad sprendimas byloje būtų priimtas. Nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių dėl Europos Sąjungos teisės aiškinimo, todėl pareiškėjos prašymas kreiptis dėl prejudicinio sprendimo netenkintinas.

Pareiškėja taip pat prašo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl norminio administracinio akto – Rekomendacijų – teisėtumo. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 114 straipsniu, bendrosios kompetencijos ar specializuotas teismas turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą ir nutartimi kreiptis į administracinį teismą prašydamas patikrinti, ar konkretus norminis administracinis aktas (ar jo dalis), kuris turėtų būti taikomas nagrinėjamoje byloje, atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 10 punktą, norminis administracinis aktas – tai teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiai neapibrėžtai asmenų grupei. Šie aktai adresuoti neapibrėžtam asmenų ratui arba adresuoti ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais. Teisės aktų priskyrimas prie norminių teisės aktų grupės apibūdina jų taikymo apimtį ir privalomumą (norminiai teisės aktai turi visuotinio privalomumo pobūdį) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-678/2010, 2015 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-116-858/2015). Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. gruodžio 10 d. administracinėje byloje Nr. A-556-2896/2011 konstatavo, kad Rekomendacijos negali būti pripažintos norminio pobūdžio aktu, kadangi neturi norminiam aktui būdingo visuotinio privalomumo požymio. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos prašymas kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl Rekomendacijų teisėtumo atmestinas.

Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis ir teisės aktų nuostatomis, darytina išvada, kad atsakovės nepagrįstai atsisakė pripažinti, jog 2017 m. sudarytos sutartys su gyventojais, prijungtais prie vandens tiekimo įrenginių iki 2016 m. gruodžio 31 d., laikytinos tinkamomis, o sudegęs ir neatstatytas gyvenamasis namas buvo neprijungtas prie vandens tiekimo įrenginių ne nuo pareiškėjos valios priklausančių aplinkybių. Atsižvelgus į tai, laikytina, jog prie bendro stebėsenos rodiklio skaičiaus turėjo būti pridėti 102 gyventai, todėl konstatuotina, jog pareiškėja patenka į teisės aktų nustatytą išimtį, pagal kurią, pažeidimo tyrimo procedūra nepradeda, kai nepasiekta rodiklio reikšmė sudaro 10 proc. ar mažiau nuo projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės.

Teismas pažymi, kad minėtos aplinkybės nustatymas iš esmės sudaro pagrindą ginčijamą sprendimą ir įsakymą panaikinti, todėl pagrindo pasisakyti dėl kitų skunde išdėstytų aplinkybių nėra. Teismas pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A-261-3555/2011).

Pareiškėja pateiktu skundu taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pagal 2 šio straipsnio dalį iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos administraciniame teisme pateiktus prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. Kitais atvejais prašymą dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja paprastai rašytinio proceso tvarka priimdamas nutartį.

Kol kas pareiškėjas teismui nepateikė prašymo su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, todėl teismas dėl išlaidų atlyginimo sprendime nepasisako bei atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas tokį prašymą turi teisę pateikti per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Jei per nustatytą terminą prašymas bus pateiktas, teismas jį išnagrinės rašytinio proceso tvarka priimdamas nutartį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu ir 132 straipsniu,

nusprendė:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Giraitės vandenys“ skundą patenkinti.

Panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. rugpjūčio 31 d. įsakymą Nr. D1-718 „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, skirtų projekto Nr. VP3-3.1-AM-02-025 vykdytojui UAB „Giraitės vandenys“, grąžinimo“ ir 2017 m. rugsėjo 15 d. Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendimą Nr. ((24.16)-5K-1717287)-6K-1705669.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Kolegijos pirmininkė ir pranešėja Egidija PuzinskaitėTeisėjai Margarita StambrauskaitėMilda Vainienė