Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės, Ritos Kisielienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Liudos Uckienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės UAB „Valeksa“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Užuolaidų studija“ ieškinį atsakovei UAB „Valeksa“ dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys atsakovės pusėje AAS „Gjensidige Baltic“, veikianti per Lietuvos filialą, ir „If P&C Insurance AS“, veikianti per „If P&C Insurance AS“ filialą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė UAB „Užuolaidų studija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 16 390,53 Eur, 6 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą, taip pat bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad UAB „Užuolaidų studija“ ir UAB „EBR Capital“ 2008 m. rugsėjo 8 d. sudarė sutartį Nr. 2008/09/08 (toliau ir – Sutartis) ir pasirašė jos priedus. UAB „EBR Capital“ nemokant už pagal sutartį perduotas užuolaidas, ieškovė 2010 m. rugsėjo 29 d. pranešimu nuo 2010 m. spalio 17 d. nutraukė sutartį ir pareikalavo grąžinti be disponavimo teisės perduotas užuolaidas. 2010 m. lapkričio 2 d. nutartimi UAB „EBR Capital“ iškelta bankroto byla, ir administratoriumi paskirta atsakovė UAB „Valeksa“. Ieškovė 2010 m. lapkričio 16 d. raštu informavo atsakovę apie sutarties su jos administruojama įmone nutraukimą ir pareigą grąžinti užuolaidas ieškovei. Atsakovė užuolaidų negrąžino. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 12 d. sprendimu išreikalavo išlikusias užuolaidas iš svetimo neteisėto valdymo ir pripažino ieškovės nuosavybės teisę į prarastas užuolaidas. Vykdant 2012 m. lapkričio 13 d. nutartį, faktiškai išlikusios užuolaidos buvo perduotos ieškovei saugoti. Atsakovė atlygino nuostolius dėl dalies užuolaidų praradimo, tačiau nuostoliai patirti atsakovei neteisėtai negrąžinant ir naudojantis užuolaidomis, liko neatlyginti. Ieškovės manymu, šiuos nuostolius (nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2010 m. lapkričio 12 d. iki 2013 m. spalio 12 d.) turi atlyginti užuolaidų negrąžinusi atsakovė, t. y. BUAB „EBR Capital“ bankroto administratorė UAB „Valeksa“.Atsakovė UAB „Valeksa“ su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime nurodė, jog administratorius sutartį traktavo kaip rangos, ir niekada nepripažino, kad tarp BUAB „EBR Capital“ ir ieškovės buvo susiklostę nuomos teisiniai santykiai. Pagal apskaitos duomenis BUAB „EBR Capital“ įsiskolinimas grindžiamas 2008-12-18 ieškovės išduota sąskaita-faktūra, t. y. prievole atsiskaityti už gaminius, o ne prievole mokėti gaminių nuomos mokestį. Atsakovės nuomone, sutarties priedo Nr. 5 nuostatos, numatančios daiktų grąžinimą ieškovei, prieštaravo CK 6.645 str. 2 d. nuostatoms. Gaminiai nebuvo grąžinti ne dėl nesąžiningų BUAB „EBR Capital“ ar administratoriaus veiksmų, bet dėl skirtingo teisinių santykių traktavimo. Ginčas dėl gaminių savininko vyko laikantis ĮBĮ nustatytos pareigos ginti bankrutuojančios įmonės ir visų jos kreditorių interesus. Taip pat teigė, kad reikalavimus pagal CK 6.499 str. ieškovė galėjo reikšti tik BUAB „EBR Capital“ ir iki jos išregistravimo iš juridinių asmenų registro. Pasak atsakovės, ieškovė neįrodė sąlygų bankroto administratoriaus civilinei atsakomybei atsirasti. Be to, ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Prašė skirti ieškovei maksimalią baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Pareikštus reikalavimus vertino kaip nepagrįstą siekį pasipelnyti. Trečiasis asmuo „If P&C Insurance AS“, veikiantis per „If P&C Insurance AS“ filialą, patvirtino, jog „If P&C Insurance AS“ ir atsakovė UAB „Valeksa“ sudarė 2010-03-03 bankroto administratorių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (draudimo liudijimas BAC Nr. 0000056) (toliau – Draudimo sutartis), kurios galiojimo laikotarpiu, t. y. nuo 2010-03-04 iki 2011-03-03 buvo apdrausta atsakovės UAB „Valeksa“ civilinė atsakomybė už draudimo sutarties galiojimo metu administratoriaus ir (ar) jo darbuotojų neteisėtais veiksmais, atliekant bankroto procedūras, padarytą žalą. Pagal Draudimo sutartį, kuri galiojo iki 2011-03-03, terminas atsakovės UAB „Valeksa“ draudikui „If P&C Insurance AS“ pareikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo baigėsi 2012-03-03. Tuo tarpu apie tai, kad UAB „Valeksa“ yra pareikštas ieškinys dėl žalos atlyginimo draudikas „If P&C Insurance AS“ sužinojo tik 2016-10-04, gavęs teismo pranešimą, t. y. praėjus Taisyklėse numatytam terminui draudikui pareikšti tokį reikalavimą. Trečiojo asmens „If P&C Insurance AS“ nuomonę pagal Draudimo sutartį, sudarytą su atsakove, jam negali kilti pareiga mokėti draudimo išmokos dėl ieškovės patirtų nuostolių. Atitinkamai teismo sprendimas šioje byloje neturės įtakos trečiojo asmens „If P&C Insurance AS“ teisėms ir pareigoms. Teismo prašė šią civilinę bylą nagrinėti jo paaiškinimuose išdėstytais argumentais ir motyvais.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 20 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas priteisė iš atsakovės UAB „Valeksa“ ieškovės UAB „Užuolaidų studija“ naudai 16 390,53 EUR nuostoliams atlyginti, 6 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (16 390,53 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-10-06) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3 091,50 EUR bylinėjimosi išlaidas.Teismas nurodė, kad atsakovė UAB „Valeksa“, būdama BUAB „EBR Capital“ bankroto administratoriumi pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 3 dalies 6 punkto bei 9 punkto nuostatas, vadovavo bankrutuojančios įmonės komercinei veiklai, atstovavo BUAB „EBR Capital“ teisme, kreditorių susirinkimuose ir sudarant sandorius. Todėl pripažintina, kad nuo bankroto bylos iškėlimo (teismo nutarties tuo klausimu įsiteisėjimo) – 2010 m. lapkričio 12 d., bankroto administratoriui, t. y. atsakovei, atsirado pareiga grąžinti ginčo užuolaidas ieškovei, nes tik UAB „Valeksa“ buvo įgaliota įvykdyti tokį veiksmą. Vilniaus apygardos teismui 2014 m. spalio 7 d. priėmus sprendimą civilinėje byloje Nr. B2-2915-262/2014 dėl UAB „EBR Capital“ pabaigos ir 2014 m. lapkričio 13 d. išregistravus šią įmonę iš Juridinių asmenų registro, ieškovė prarado bet kokią galimybę atgauti skolą iš UAB „EBR Capital“. Teismas nurodė, kad civilinei atsakomybei kilti būtina šių sąlygų visuma: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (nuostolių) (CK 6.247 straipsnis), kaltė (6.248 straipsnis) ir žala (nuostoliai) (CK 6.249 straipsnis). Nesant bent vienos iš nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Ši taisyklė taikytina ir bankroto administratoriaus civilinei atsakomybei, todėl bylose, kuriose bankroto administratoriui reiškiami reikalavimai dėl žalos (nuostolių) atlyginimo, teismai turi nustatyti visas pirmiau nurodytas civilinės atsakomybės sąlygas. Teismas pažymėjo, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Pagal nagrinėjamoje byloje esančių nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teismas darė išvadą, kad atsakovė, vykdydama UAB „EBR Capital“ bankroto administratoriaus funkcijas, savo veiksmais sudarė tokias sąlygas, kad ieškovė prarado galimybę išsireikalauti skolą už turto nuomą iš UAB „EBR Capital“ (CK 6.246, 6.247 straipsniai). Jei, kaip teigė atsakovas, ji siekė užtikrinti kitų BUAB „EBR Capital“ kreditorių interesus, tai ieškovės atžvilgiu atsakovė elgėsi iš esmės ieškovės interesus pažeisdama, nors suvokė arba turėjo suvokti 2008-09-08 sutarties Nr. 2008-/09-08 esmę ir pagal ją neįvykdytus UAB „EBR Capital“ įsipareigojimus. Atsakovė nepaneigė CK 6.248 straipsnyje nustatytos prezumpcijos, t. y. neįrodė, kad jo kaltės dėl atsiradusios žalos nėra, todėl, teismas konstatavo, kad ieškovė pagrįstai reikalauja 14 074,13 EUR skolos už nuomą laikotarpiu nuo 2010-11-12 iki 2013-02-06 ir 2 316,40 EUR skolos laikotarpiu nuo 2013-02-07 iki 2013-10-14, iš viso 16 390,53 EUR (56 593,22 Lt) (CK 6.249 straipsnis). Faktas, kad atsakovė UAB „Valeksa“, kaip bankroto administratoriaus, atsakomybė bendrovėje AAS „Gjensidige Baltic“ buvo apdrausta nuo 2012 m. kovo 4 d., o iki šios datos – „If P&C Insurance AS“, šio sprendimo priėmimui įtakos neturi. Be to, pripažintina, kad atsakovei nepagrįstai ginčijant ieškovės nuosavybės teisę į ginčo turtą bei iš to kylantį reikalavimą už turto nuomą ieškovės teisių tęstinis pažeidimas tęsėsi iki 2013-10-12, t. y. Vilniaus apygardos teismui 2013 m. rugsėjo 12 d. priėmus sprendimą dėl ginčo turto išreikalavimo ieškovės naudai, ir, dėl to teismas sprendė, kad ieškovė nepraleido ieškininės senaties termino (CK 1.125 straipsnio 8 dalis, 1.127 straipsnio 1 dalis). Esant aukščiau paminėtoms byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, teismas darė išvadą, jog ieškovė įrodė atsakovės atsakomybei kilti būtinąsias jos taikymo sąlygas (CK 6.246 – 6.249 straipsniai), todėl ieškinį tenkino visiškai (CPK 178-185 straipsniai).

Atsakovė (apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 20 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą - ieškovės ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:

8.1. Nagrinėjat bylą pirmosios instancijos teisme neginčytinai nustatyta, kad atsakovė nebuvo Sutarties šalimi. Administratorius kaip savarankiškas subjektas šios sutarties pagrindu susiklosčiusiuose teisiniuose santykiuose nedalyvavo. Iškėlus UAB „EBR Capital“ bankroto bylą ir bankrutuojančios įmonės administratoriumi paskyrus UAB „Valeksa“, administratorius santykiuose su trečiaisiais asmenimis veikė ne kaip savarankiškas subjektas, bet kaip BUAB „EBR Capital“ atstovas pagal pavedimo teisinius santykius. Taigi iš sutarties pagrindu susiklosčiusių sutartinių teisinių santykių, kurie siejo ieškovę ir BUAB „EBR Capital“, administratoriui negali kilti pareiga atlyginti byloje nurodomus ieškovės nuostolius.

8.2. Remiantis Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymu (toliau – ĮBĮ) 11 str. 8 d. (iki 2015-01-01 galiojusios ĮBĮ redakcijos 11 str. 6 d.) nuostata, civilinė atsakomybė bankroto administratoriui gali kilti dėl jo pareigų nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Pagrindinis teisės aktas, kuriame yra nustatytos bankroto administratoriaus pareigos administruojant juridinių asmenų bankrotus, yra ĮBĮ. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo įrodyta, kad administratorius būtų netinkamai vykdęs savo pareigas pagal ĮBĮ administruojant BUAB „EBR Capital“ bankroto procedūras.

8.3. Atsakovė, kaip BUAB „EBR Capital“ bankroto administratorė, jokiu būdu nesiekė piktybiškai ir sąmoningai negrąžinti ginčo turto (gaminių) ieškovei. Negrąžindama gaminių iki kol nebus išspręstas ginčas dėl šio turto nuosavybės, administratorius vykdė savo pagrindinę pareigą – ginti bankrutuojančios įmonės ir visų jos kreditorių interesus. Tokia bankroto administratoriaus pareiga numatyta ĮBĮ 11 str. 5 d. 14 p. (iki 2015-01-01 galiojusios ĮBĮ redakcijos 11 str. 3 d. 14 p.).

8.4. Administratorius nekvestionuoja šiai dienai įsiteisėjusio Vilniaus apygardos teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-545-262/2013 priimto sprendimo, kuriuo pripažinta, kad gaminiai vis dėlto yra ieškovės nuosavybė ir ginčo šalių nesiejo rangos teisiniai santykiai. Tačiau akcentuotina, kad minėtas ginčas dėl gaminių savininko nebuvo savitikslis, o, kaip minėta, vyko administratoriui vykdant ĮBĮ nustatytą pareigą ginti BUAB „EBR Capital“ ir visų jos kreditorių interesus – pripažinus gaminius BUAB „EBR Capital“ (o ne ieškovės) nuosavybe, šių gaminių realizavimo pajamos būtų skirtos visų BUAB „EBR Capital“ kreditorių (o ne vien ieškovės) finansiniams reikalavimams tenkinti. Vilniaus apygardos teismui priėmus kitokį sprendimą (t. y. gaminius pripažinus ieškovės nuosavybe) – nesudarė kliūčių ieškovei gaminiais naudotis bei jais disponuoti (gaminiai administratoriaus buvo perduoti ieškovei dar anksčiau, administratoriui sąžiningai vykdant įsiteisėjusią teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo).

8.5. Nei po sutarties nutraukimo, nei po to, kai 2013-10-12 įsiteisėjo teismo sprendimas, kuriuo gaminiai buvo pripažinti ieškovės nuosavybe, ieškovė nepareiškė BUAB „EBR Capital“ jokių reikalavimų dėl nuomos mokesčio mokėjimo už gaminius BUAB „EBR Capital“ bankroto proceso metu ar nuostolių kompensavimo, atitinkamai nepateikė ir jokių PVM sąskaitų faktūrų už nuomą bankroto proceso metu.

8.6. Pagrįsdamas savo nuostolius, ieškinyje ieškovė rėmėsi CK 6.499 str. 2 d. nuostatomis, kad „jeigu nuomininkas daiktą grąžina pavėluotai, tai nuomotojas turi teisę reikalauti, kad nuomininkas sumokėtų nuomos mokestį už visą laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą bei atlyginti nuostolius“. Jei ieškovė byloje įrodinėjo, kad jo nuostoliai yra BUAB „EBR Capital“ nesumokėtas nuomos mokestis už naudojimąsi gaminiais po sutarties nutraukimo laikotarpiu nuo 2010-11-12 iki 2013-10-12, tai byloje turėjo būti nustatytos šios dvi aplinkybės: (i) kad ieškovė reikalavo BUAB „EBR Capital“ sumokėti nuomos mokestį už naudojimąsi gaminiais po sutarties nutraukimo laikotarpiu nuo 2010-11-12 iki 2013-10-12 (pažymėtina, jog remiantis CK 6.499 str. 2 d. nuostatomis nuomotojas turi teisę reikalauti sumokėti nuomos mokestį, bet gali šia teise ir nepasinaudoti), ir (ii) kad BUAB „EBR Capital“ to nepadarė dėl administratoriaus neteisėtų veiksmų. Minėtos aplinkybės byloje nebuvo įrodytos.

8.7. BUAB „EBR Capital“ bankroto procese buvo gauta virš 7 mln. Lt lėšų , iš kurių iš vykdytos turto nuomos – 194 324,46 Lt (t. y. 56 280,25 EUR). Šių lėšų būtų užtekę atsiskaityti su ieškove, jei tik ieškovė savo laiku (t. y. iki BUAB „EBR Capital“ pabaigos) būtų pareiškusi reikalavimus BUAB „EBR Capital“ dėl nuomos mokesčio sumokėjimo CK 6.499 str. 2 d. pagrindu už naudojimąsi gaminiais bankroto proceso metu po sutarties nutraukimo ir įrodęs šių reikalavimų pagrįstumą. Pagal teismų praktiką reikalavimai dėl prievolių įvykdymo, atsiradusių bankroto proceso metu, tenkinami iš bankroto administravimo išlaidų sąmatos, kuri apmokama pirmiausiai, t. y. dar prieš kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimą, ĮBĮ 36 str. 1 d.

8.8. Ieškovės pareikštame 2015-09-29 ieškinyje nurodoma, kad žala ieškovei padaryta neatlyginus nuostolių (paskaičiuotų kaip nuomos mokesčio pagal Sutartį), susidariusių laikotarpiu nuo 2010-11-12 iki 2013-10-12 (t. y. nesumokėtas nuomos mokestis būtent iš šį laikotarpį). Ieškovės 2015-09-29 ieškinio pagrindu byla teisme iškelta 2015-10-06. Atsižvelgiant į 3 metų senaties terminą, ieškovė galėtų reikšti tik reikalavimus dėl nuostolių, susidariusių ne anksčiau kaip nuo 2012-10-07 (3 metai iki bylos iškėlimo teisme dienos). Tokiu būdu ieškovė jau yra praleidusi senaties terminą reikšti reikalavimus dėl nuostolių, susidariusių laikotarpiu nuo 2010-11-12 iki 2012-10-06 (t. y. nuomos mokesčio už šį laikotarpį). Nors ieškovė byloje ir reiškė prašymą atnaujinti senaties terminą, tačiau neįrodė objektyvių ir pateisinamų aplinkybių, kodėl šį terminą praleido, t. y. kodėl po teisminio ginčo dėl gaminių nuosavybės pabaigos, t. y. 2013-10-13, kai įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismo sprendimas, iki 2015-09-29 (kada parengtas ieškinys), t. y. beveik 2 metus, nesikreipė į teismą, juo labiau nereiškė jokių reikalavimų BUAB „EBR Capital“ iki jos bankroto procedūrų pabaigos.

8.9. Nagrinėjamu atveju neįrodyta administratoriaus kaltė, o juo labiau didelė. Taip pat ir vertinant administratoriaus veiksmus BUAB „EBR Capital“ bankroto byloje pagal ieškovės procesiniuose dokumentuose cituojamus teismų išaiškinimus dėl bankroto administratoriaus pareigos elgtis itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai, pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju šių reikalavimų administratorius nepažeidė.

8.10. Po ginčo dėl gaminių nuosavybės išsprendimo nereikšdama ieškinio ir tokiu būdu „prarasdama net teorinę galimybę“ pareikšti ieškinį BUAB „EBR Capital“ (kaip atsakovei), ieškovė siekia perkelti atsakomybę už UAB „EBR Capital“ prievoles mokiam bei solidžia suma savo atsakomybę apdraudusiam administratoriui (jo draudimo bendrovei). Šios aplinkybės pirmosios instancijos teismui sudarė ne tik savarankišką pagrindą atmesti ieškovės ieškinį, bet ir pagrindą skirti ieškovui UAB „Užuolaidų studija“ baudą už piktnaudžiavimą savo procesinėmis teisėmis (CPK 95 str.), t. y. nesąžiningo ir akivaizdžiai nepagrįsto ieškinio pareiškimą. Tačiau, priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių tinkamai neįvertino.

9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo tokius argumentus:

9.1. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, aplinkybės, kad 2014 m. spalio 6 d. ieškovės pretenzija būtų buvusi pateikta po BUAB „EBR Capital“ bankroto procedūros pabaigos – bylos duomenys patvirtina, kad pretenzija pateikta iki priimant sprendimą dėl BUAB „EBR Capital“ pabaigos, o apeliantė neinicijavo jokių procesų, procedūrų, nesiėmė jokių veiksmų, kad ši pretenzija būtų įvertinta ir išspręsta iki BUAB „EBR Capital“ bankroto procedūros pabaigos (neinformavo apie ją teismo, neprašė atidėti apeliantės prašymo nagrinėjimą teisme dėl BUAB „EBR Capital“ bankroto procedūros pabaigos, šio prašymo neatsiėmė ir pan.). Priešingai, apeliantė stengėsi kuo greičiau pabaigti BUAB „EBR Capital“ bankroto procedūrą, nors puikiai žinojo, kad teismas patvirtino, jog apeliantės interpretacijos apie BUAB „ERB Capital“ ir ieškovės santykių rangos prigimtį buvo neteisėtos, t. y. iš ieškovės nuosavybės neteisėtos nuomos (neteisėtos subnuomos) gautos pajamos nėra perduotos ar kitaip atlygintos ieškovei, o vietoje to šios neteisėtai užvaldytos pajamos neteisėtai panaudotos BUAB „EBR Capital“ bankroto procedūrai.

9.2. ĮBĮ 11 str. 6 d. įtvirtino, kad bankroto administratorius įstatymų nustatyta tvarka privalo atlyginti nuostolius, kurie atsirado dėl jo kaltės. Analogiška nuostata numatyta ir apeliantės 2011 m. balandžio 14 d. BUAB „EBR Capital“ pavedimo sutarties 10 p. (administratorius pilnai atsako už atliekamus administravimo veiksmus (neveikimą) bei privalo atlyginti visus dėl jo kaltės įmonei ar kreditoriams atsiradusius nuostolius). Nuo nutarties, kuria BUAB „EBR Capital“ iškelta bankroto byla, įsiteisėjimo (2010 m. lapkričio 12 d.) tik apeliantė priimdavo visus su administruojamos įmonės veikla susijusius sprendimus: negrąžinti užuolaidų, jas neteisėtai pernuomoti, vilkinti užuolaidų grąžinimą, o pripažinus ieškovės nuosavybės teisę į užuolaidas (apeliantei neperdavus užuolaidų savininkei neteisėtai gautų nuompinigių, nesumokėjus mokėtinų nuompinigių, tokias neteisėtu būdu gautas ir sutaupytas lėšas neteisėtai panaudoti BUAB „EBR Capital“ bankroto procese), inicijuoti BUAB „EBR Capital“ pabaigą ir išregistravimą.

9.3.Vilniaus apygardos teismui 2013 m. rugsėjo 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.2-545-262/2013 pripažinus ieškovės nuosavybės teisę į užuolaidas, apeliantė turėjo suprasti be teisinio pagrindo, kito asmens sąskaita gavusi pajamas (apeliantės teigimu, ji gavo net 56 280,25 EUR nuomos pajamų), kurias šiam asmeniui, t. y. ieškovei turėjo pareigą perduoti. Taip pat, Vilniaus apygardos teismui dar kartą pripažinus nuomos normų taikymą sutarties santykiams, teisės žinių turinti apeliantė turėjo suprasti, kad turi pareigą apeliantei atlyginti nuomos mokestį už visą užuolaidų teisinio ir faktinio sulaikymo laiką. Tačiau vietoje to, ieškovė elgėsi nesąžiningai – pati 2014 m. birželio 25 d. sušaukė BUAB „EBR Capital“ kreditorių susirinkimą, kuriam teikė klausimą dėl įmonės pabaigos, o net gavusi ieškovės reikalavimą atlyginti nuomos mokestį, neprašė teismo stabdyti klausimo dėl įmonės pabaigos svarstymą, bet įmonę išregistravo.

9.4.Bylos duomenys patvirtina, kad apeliantė BUAB „EBR Capital“ bankroto byloje pateikė tvirtinti teismui ieškovės nuomos santykių pagrindu pareikštą 53 940,14 Lt (15 622,14 EUR) kreditorinį reikalavimą, kurio (ieškovė tai aiškiai nurodė) didžiąją dalį sudarė 43 157,64 Lt nuomos mokestis iki 2010 m. lapkričio 12 d. už užuolaidas, taip pat - palūkanos ir delspinigiai pagal sutartį. Šis ieškovės kreditorinis reikalavimas patvirtintas 2011 m. kovo 3 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr.B2-263-262/2011. Byloje nėra jokio objektyviai išreikšto apeliantės nesutikimo su ieškovės kreditorinio reikalavimo pagrindu. Taigi, reikalavimo kilimą iš nuomos santykių be jokių išlygų patvirtino tiek administratorius, tiek reikalavimą tvirtinęs teismas.

9.5. Apeliantė teigia, esą geranoriškai perdavė areštuotas užuolaidas ieškovei saugojimui Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 13 d. nutarties pagrindu, tačiau nutyli, kad sąmoningai ilgino užuolaidų negrąžinimo laiką – teismui teikdama neteisingą informaciją, nesąžiningai skundė 2012 m. lapkričio 13 d. teismo nutartį, kuria pakeistas užuolaidų saugotojas, nors jau tada apeliantei buvo žinoma, kad patalpų, kuriose yra užuolaidos, nuomininkas nepatikimas, o užuolaidos nėra saugomos (tai ir nulėmė jų dalies dingimą), o pati nesiėmė jokių veiksmų, kad apeliantės turtas būtų tinkamai saugomas. Apeliantė buvo suinteresuota negrąžinti užuolaidų kuo ilgiau, nes patalpų, nuomojamų su prabangiomis užuolaidomis, funkciškai susietų su patalpų naudojimu, nuomos kaina buvo didesnė negu be jų, o nuomos pajamos buvo pirmiausia skirtos administravimo išlaidoms, kartu - apeliantės atlyginimui mokėti (apeliantė buvo suinteresuota kuo greitesniu atlyginimo jai išmokėjimu).

9.6. Apeliantė nepagrįstai teigia, esą reiškiant reikalavimus CK 6.499 str. 2 d. pagrindu, ieškovė privalėjo pateikti PVM sąskaitas faktūras už užuolaidų nuomą. Buhalterinės apskaitos klausimai nėra šios bylos ginčo dalykas, PVM sąskaita faktūra tėra tik išvestinis santykio duomuo, ji nesukuria paties teisinio santykio turinio.

9.7. Nemotyvuoti skundo teiginiai, esą sprendimu nepagrįsta, kad areštuotų užuolaidų perdavimas ieškovei 2013 m. kovo 13 d. (iki 2013 m. kovo 13 d. areštuotos užuolaidos buvo apeliantės žinioje, vėliau, įvertinus jų netinkamą saugojimą, perduotos saugoti ieškovei) sukėlė ieškovei nuostolius. Priteistos sumos už atskirus laikotarpius byloje nustatytos pagal CK 6.499 str. 2 d., tai nurodyta sprendime. Teismas neturi pareigos nurodyti visiškai detalių priteisiamų sumų skaičiavimų, kai jie akivaizdūs iš procesinių dokumentų ir bylos medžiagos. Jų detalus neišvardinimas sprendime nedaro jo nepagrįstu, jei jis yra teisingas.

9.8. Apeliantė nurodo, kad nuomos mokestis galėjo būti priteistas tik nustačius, kad ieškovė reikalavo UAB „EBR Capital“ jį sumokėti. Į bylą pateiktos pretenzijos patvirtina, kad ieškovė BUAB „EBR Capital“ bankroto proceso metu reikalavo nuompinigių, tačiau apeliantė šiuos reikalavimus iki BUAB „EBR Capital“ išregistravimo visiškai ignoravo, o apie pareikštą reikalavimą kreditoriai ir bankroto bylą nagrinėjęs teismas net neinformuoti. Tokiu būdu teisines – bankroto administravimo paslaugas – teikianti apeliantė pati prisiėmė sukeltų nuostolių atlyginimo riziką, negrąžindama užuolaidų jų savininkei, ją ignoruodama, neteisėtai atlygintinai perduodama užuolaidas naudotis ir valdyti tretiesiems asmenims, gaudama ir neperduodama ieškovei už jos turto neteisėtą nuomą gautas lėšas, pati nesirūpindama užuolaidų nuosavybės nustatymu, jei dėl to galėtų buvę kilti pagrįstų abejonių.

9.9. Pagal suformuotą teismų praktiką, ieškovės reikalavimas nebūtų tenkintas iš administravimo išlaidų, o kaip trečios reikalavimas, kurie BUAB „EBR Capital“ bankroto byloje apskritai liko nepatenkinti. Taigi, apeliantė bet kuriuo atveju būtų turėjusi pareigą atlyginti jos pačios sukeltą žalą. Toks atlyginimo principas labiausiai atitinka ir kreditorių interesus, kurie neturėtų finansiškai nukentėti dėl netinkamo bankroto administratoriaus pareigų vykdymo.

9.10. Teismų praktikoje išaiškinta, kad esant tęstiniam teisės pažeidimui, pagal CK 1.127 str. 5 d. ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo paskutinio teisės pažeidimo dienos, nebent ieškovė apie pažeidimą sužinotų vėliau. Todėl teismas sprendime pagristai konstatavo, kad tęstinis ieškovės teisių pažeidimas, jai negalint naudotis ir disponuoti užuolaidomis, baigėsi tik 2013 m. spalio 12 d., įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo galutinai išspręstas areštuotų užuolaidų nuosavybės klausimas.

9.11. Bankroto administravimas nėra įprastas vadovavimas įmonei, jis itin susijęs su viešojo intereso realizavimu ir apsauga, todėl apeliantei taikomi daug aukštesni elgesio standartai ir kvalifikacijos reikalavimai nei eiliniam įmonės vadovui, o leistina rizika yra minimali. Dėl šios priežasties teismas pagrįstai netaikė apeliantei didelės kaltės kriterijaus.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB „Užuolaidų studija“ ir atsakovė UAB „EBR Capital“ 2008-09-08 sudarė sutartį Nr. 2008-/09-08, pagal kurią ieškovė perdavė UAB „EBR Capital“ karnizus, užuolaidas, lovatieses ir jas sumontavo UAB „EBR Capital“ priklausiusiose patalpose, esančiose Kurpių g. 3, Klaipėdoje. UAB „EBR Capital“ užsakymo kainą (71 235,54 Lt) įsipareigojo sumokėti ieškovei iki 2008-12-01. Šalys Sutarties 2, 4 p. susitarė, kad nuosavybės teisė į perduotus daiktus UAB „EBR Capital“ pereis tik visiškai atsiskaičius su ieškove. Taip pat šalys pasirašė 2008-10-23 ir 2008-12-15 Sutarties priedus Nr. 2, 3, kuriais UAB „EBR Capital“ įsipareigojo papildomai sumokėti ieškovei už lubų dengimo audiniu sistemą, baldakimus. 2009-05-04, 2009-09-22 ir 2009-10-01 Sutarties priedais Nr. 4, 5 ir 6 šalys susitarė atidėti UAB „EBR Capital“ atsiskaitymo už perduotus gaminius terminus, kuris paskutiniu susitarimu buvo nustatytas iki 2010-07-01. Taip pat šalys pakartotinai patvirtino, kad nuosavybės teisė į perduotus daiktus UAB „EBR Capital“ pereis tik visiškai atsiskaičius su ieškove UAB „Užuolaidų studija“. Sutarties priedo 5 punktu Sutartis papildyta 3.5 p., pagal kurio sąlygas šalys susitarė, kad nutraukus Sutartį užsakovas (UAB „EBR Capital“) visą Sutarties galiojimo laikotarpį už faktinį naudojimąsi UAB „Užuolaidų studija“ sumontuotais gaminiais įsipareigoja mokėti vykdytojui (UAB „Užuolaidų studija“) nuomos mokestį, o nuomos pabaiga laikomas gaminių perdavimas vykdytojui. 2010-09-29 pranešimu ieškovė informavo UAB „EBR Capital“, kad nuo 2010-10-17 nutraukia sutartį ir prašo per 3 dienas nuo sutarties nutraukimo UAB „EBR Capital“ perduotu ieškovei nuosavybės teise priklausantį turtą, tačiau ieškovė UAB „EBR Capital“ jų negrąžino. Vilniaus apygardos teismo 2010-11-02 nutartimi iškelta bankroto byla UAB „EBR Capital“, bankroto administratoriumi paskirta atsakovė.

Dėl bankroto administratoriaus civilinės atsakomybės sąlygų

ĮBĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad administratorius įstatymų nustatyta tvarka privalo atlyginti nuostolius, kurie atsirado dėl jo kaltės. Bankroto administratoriaus civilinė atsakomybė priskirtina profesinės civilinės atsakomybės kategorijai, todėl, sprendžiant dėl bankroto administratoriaus civilinės atsakomybės ir veiksmų teisėtumo, būtina atsižvelgti į profesinį administratoriaus veiklos pobūdį bei profesinius standartus. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad administratorius (fizinis ar juridinis asmuo) yra verslu užsiimantis subjektas, savo rizika ir atsakomybe teikiantis administravimo paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-486/2010). Ieškinio reikalavimą ieškovė grindė CK 6.499 straipsniu, kurio 1 dalyje nustatyta, kad, pasibaigus nuomos sutarčiai, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą. Šios prievolės nesilaikymo pasekmės tenka nuomininkui, pavėluotai grąžinusiam išsinuomotą daiktą nuomotojui. CK 6.499 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu nuomininkas daiktą grąžina pavėluotai, tai nuomotojas turi teisę reikalauti, kad nuomininkas sumokėtų nuomos mokestį už visą laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą, bei atlyginti nuostolius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje nurodoma, kad minėtoje teisės normoje įtvirtintas ne nuomos mokesčio įsiskolinimo priteisimo, o nuomotojo patirtų nuostolių už laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą, kompensavimo mechanizmas – nuomininkas privalo kompensuoti dėl daikto naudojimo be teisėto pagrindo nuomotojo patirtus praradimus (negautas pajamas), sumokėdamas jo naudai pasibaigusioje nuomos sutartyje šalių sulygtą nuomos mokestį, kaip realius nuomotojo dėl neteisėtų nuomininko veiksmų patirtus praradimus, taip pat atlygindamas kitus, nuomotojo įrodytus, nuostolius, kurių neapima nuomos mokestis.Nuomos sutarties esmė yra tai, kad viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, jog teisėtai sudaryta sutartis turi įstatymo galią būtent jos šalims, o ne tretiesiems asmenims. Nagrinėjamos bylos atveju, ieškovės UAB „Užuolaidų studija“ ir atsakovės UAB „Valeksa“ nuomos teisiniai santykiai nesiejo. Administratorius kaip savarankiškas subjektas šios sutarties pagrindu susiklosčiusiuose teisiniuose santykiuose nedalyvavo. Iškėlus UAB „EBR Capital“ bankroto bylą atsakovė veikė ne kaip savarankiškas subjektas, bet kaip BUAB „EBR Capital“ atstovas pagal pavedimo teisinius santykius. Tarp UAB „Užuolaidų studija“ ir atsakovės UAB „Valeksa“ nebuvo susitarimo dėl dalyko, kuris yra būtinas sutarčiai, o jo nesant – sutartis laikoma nesudaryta. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su atsakove, kad iš sutarties pagrindu susiklosčiusių sutartinių teisinių santykių, kurie siejo ieškovę ir BUAB „EBR Capital“, administratoriui negali kilti pareiga atlyginti byloje nurodomus ieškovės nuostolius. Ieškovė iš BUAB „EBR Capital“ bankroto administratoriaus UAB „Valeksa“ reikalaudama skolos už turto nuomą laikotarpiu nuo 2010-11-12 iki 2013-02-06 ir nuo 2013-02-07 iki 2013-10-14 viso 16 390,53 EUR sumos nurodė, kad atsakovė be ieškovės žinios ir leidimo nurodytą turtą kartu su patalpomis ėmė nuomoti, perdavė turtą tretiesiems asmenims ir gavo iš to naudą – nuompinigius, kuriuos naudojo savo bankrutavusios įmonės administratoriaus išlaidoms dengti. Byloje nėra ginčo dėl to, kad BUAB „EBR Capital“ bankroto proceso metu, įmonei, nuosavybės teise priklausiusios patalpos buvo nuomojamos, tačiau iš byloje pateiktų įrodymų nėra pagrindo daryti išvadą, jog atsakovė UAB „Valeksa“ ieškovo nurodytą turtą perdavė tretiesiems asmenims ir asmeniškai ji gavo turtinę naudą – nuompinigius.Civilinei atsakomybei kilti būtina šių sąlygų visuma: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (nuostolių) (CK 6.247 straipsnis), kaltė (6.248 straipsnis) ir žala (nuostoliai) (CK 6.249 straipsnis). Nesant bent vienos iš nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad bankroto administratoriaus neteisėtus veiksmus, žalos (nuostolių) faktą ir priežastinį ryšį tarp bankroto administratoriaus neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (nuostolių) privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis). Tačiau ieškovės ieškinyje nurodomos atsakovės atsakomybės sąlygos ir aplinkybės, kaip įrodymai, neatitinka CPK 178 ir 185 straipsniuose nustatytų reikalavimų. Faktiškai byloje ieškovė preziumuoja atsakovės kaltę, teigdama, jog atsakovė, be ieškovės žinios perdavė ieškovės turtą tretiesiems asmenims ir gavo iš to naudą. Šias aplinkybes grindė bankroto administratoriaus ataskaita apie BUAB „EBR Capital“ gautas nekilnojamojo turto nuomos pajamas. Nagrinėjamu atveju atsakomybė bankroto administratoriui negali būti taikoma, nes teisė bankroto proceso metu nuomoti BUAB „EBR Capital“ nekilnojamąjį turtą ir bankrutuojančios įmonės vardu gauti nuomos pajamas nebuvo pažeista. Darytina išvada, jog ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų ir kaltės, priešingai – administratorius, atstovaudamas kreditorių interesus, laiku neperdavė ginčo užuolaidų, nes dar nebuvo galutinai išspręstas ginčas dėl jų nuosavybės. Nesant neteisėtų atsakovės veiksmų, spręstina, jog priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos taip pat nėra.Bankroto proceso metu bankrutuojančios įmonės teisių gynimas yra susijęs su viešuoju interesu. Įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte imperatyviai nustatyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo. Ieškovės nurodoma reikalavimo suma – skola už turto nuomą pripažintina finansine prievole, kurios vykdymas pagal įstatymą buvo sustabdytas. Dėl šios priežasties atsiradęs finansinis reikalavimas galėjo būti tenkinamas tik ĮBĮ 35 straipsnyje nustatyta tvarka (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 4 punktas). Šia įstatymo nuostata ieškovė pasinaudojo – jos kreditorinis reikalavimas už užuolaidų nuomą iki bankroto bylos iškėlimo buvo patvirtintas bankroto byloje Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartimi 53 940,14 LT (15 622,14 EUR) sumai. Dėl kitų sumų jokie reikalavimai ir jį pagrindžiantys įrodymai bankroto byloje reiškiami nebuvo. Atsakovės reiškiamos pretenzijos bankroto administratoriui dėl nuostolių atlyginimo nėra susijusios su prašymais įtraukti į bankroto bylą dėl kreditorinių reikalavimų tenkinimo. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė UAB „EBR Capital“ bankroto administratoriaus funkcijas, savo veiksmais sudarė tokias sąlygas, kad ieškovė prarado galimybę išsireikalauti skolą už turto nuomą UAB „EBR Capital“. Įstatymas numato, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti įmonei bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą ir visus dokumentus pagal teismo nustatytus terminus (ĮBĮ 10 str. 7 d. 1 punktas). Įstatymas numato pareigą bankroto administratoriui patikrinti sudarytus įmonės sandorius ne per mažesnį nei 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos įmonei iškėlimo dienos ir ginčyti tuos sandorius, kurie yra priešingi įmonės veiklos tikslams ir turi įtakos įmonės negalėjimui atsiskaityti su kreditoriais (ĮBĮ 11 str. 3 d. 8 p.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog administratorius, vykdydamas ĮBĮ nustatytas funkcijas, privalo tinkamai organizuoti bankrutuojančios įmonės veiklą, sukaupti kuo daugiau bankrutuojančios įmonės turto, iš kurio būtų tenkinami kreditorių reikalavimai. Administratorius tai daro ginčydamas kreditorių interesus pažeidžiančius bankrutuojančios įmonės sandorius, imdamasis priemonių skoloms iš įmonės skolininkų išieškoti, organizuodamas bankrutuojančios įmonės ūkinę-komercinę veiklą ir pan. (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio mėn. 13 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-508/2010). Byloje tarp ieškovės ir BUAB „EBR Capital“ buvo kilęs ginčas dėl užuolaidų perdavimo ieškovei. Ieškovė ieškiniu dėl turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo prašė išreikalauti iš BUAB „EBR Capital“ pagal 2008-09-08 sutartį, ieškovės pasiūtas užuolaidas ir sumontuotus karnizus pagal šalių suderintą sąmatą išreikalauti iš atsakovės, civilinėje byloje Nr. 2-545-262/2013. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, nes laikėsi kitokios nei ieškovė pozicijos, – kad ieškovę ir atsakovę siejo rangos (o ne nuomos) teisiniai santykiai, o karnizai, baldakimai, užuolaidos, priklauso atsakovei, rangos santykių panaikinimas ar pakeitimas nuomos teisiniais santykiais nėra ir negali būti įformintas. Išsprendus ieškovės ir BUAB „EBR Capital“ ginčą, t. y. pripažinus ieškovei nuosavybę į užuolaidas, 2013 m. rugsėjo 12 d. sprendimu ieškovei jos ieškiniu reikalaujami daiktai buvo grąžinti. Faktiškai daiktai buvo grąžinti dar anksčiau, nes minėtoje byloje Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 13 d. nutartimi teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones areštuotą turtą perduodant saugoti ieškovei UAB „Užuolaidų studija“. Be kita ko, šioje byloje nebuvo nustatyti kokie nors atsakovės piktnaudžiavimo procesu požymiai. Darytina išvada, kad užuolaidos nebuvo perduotos dėl to, kad išsiskyrė šalių pozicija dėl daiktų nuosavybės, o ne dėl neteisėtų bankroto administratoriaus veiksmų. Taigi negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė nepateisinamai ilgai negrąžino ieškovei priklausančių užuolaidų.Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas dėl bankroto administratoriaus civilinės atsakomybės, nepagrįstai sprendė, kad byloje buvo įrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl ieškinio senaties termino

Atsakovė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje byloje nėra praleistas ieškinio senaties terminas. Teisėjų kolegija su atsakove nesutinka. Ieškinio senaties termino trukmė įstatyme yra diferencijuojama pagal gintinos vertybės pobūdį, reikšmę, civilinių santykių dinamiškumo laipsnį ir kt. požymius nustatant atitinkamą viešojo intereso saugoti civilinės apyvartos stabilumą ir viešojo intereso suteikti efektyvią civilinių teisinių santykių dalyvių subjektinių teisių gynybą balansą. Atskirų rūšių reikalavimams įstatyme nustatyti sutrumpinti ieškinio senaties terminai (CK 1.125 straipsnio 2 dalis). Vienas iš sutrumpintų ieškinio senaties terminų taikymo atvejų įtvirtintas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje, kurioje nustatyta, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo.2015-09-29 pareikštame ieškinyje ieškovė nurodo, kad žala ieškovei padaryta neatlyginus nuostolių (paskaičiuotų kaip nuomos mokesčio pagal sutartį), susidariusių laikotarpiu nuo 2010-11-12 iki 2013-10-12 (t. y. nesumokėtas nuomos mokestis būtent už šį laikotarpį). Pažymėtina, jog ieškovė nuomos mokestį kildino 2008-09-08 sudarytos sutarties priedo 5 punkto pagrindu, pagal kurio 3.5 p., šalys (ieškovė ir UAB „EBR Capital“) susitarė, kad nutraukus sutartį užsakovas (UAB „EBR Capital“) visą sutarties galiojimo laikotarpį už faktinį naudojimąsi UAB „Užuolaidų studija“ sumontuotais gaminiais įsipareigoja mokėti vykdytojui (UAB „Užuolaidų studija“) nuomos mokestį, o nuomos pabaiga laikoma gaminių perdavimas vykdytojui. Kaip jau minėta, CK 6.499 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas ne nuomos mokesčio įsiskolinimo priteisimo, o nuomotojo patirtų nuostolių už laiką, kurį buvo pavėluota grąžinti daiktą, kompensavimo mechanizmas. Tokiu atveju, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šioje byloje taikytinas CK 1.127 str. 5 d., kuriame įtvirtinta, kad jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Nors pirmosios instancijos teismas tinkamai skaičiavo ieškinio senaties terminą, tačiau ieškinys, kaip jau minėta, turėjo būti atmestas kaip nepagrįstas, ieškovei neįrodžius būtinųjų įrodyti šioje byloje atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų.

Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

Atsakovės teigimu, po ginčo dėl gaminių nuosavybės išsprendimo nereikšdamas ieškinio ir tokiu būdu „prarasdamas net teorinę galimybę“ pareikšti ieškinį BUAB „EBR Capital“ (kaip atsakovei), ieškovė siekia perkelti atsakomybę už UAB „EBR Capital“ prievoles mokiam bei solidžia suma savo atsakomybę apdraudusiam administratoriui (jo draudimo bendrovei). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pasak atsakovės, pirmosios instancijos teismas privalėjo paskirti ieškovei UAB „Užuolaidų studija“ baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (CPK 95 str.), t. y. nesąžiningo ir akivaizdžiai nepagrįsto ieškinio pareiškimą.Dėl baudos ieškovei skyrimo, pažymėtina, jog įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise proceso šalis akivaizdžiai naudojasi ne pagal jos paskirtį. Tam, kad būtų pagrindas konstatuoti piktnaudžiavimą šia teise, turi būti nustatytas aiškiai nepagrįstas šios teisės įgyvendinimas. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas ieškinį laikė pagrįstu ir jį tenkino. Taigi negalima daryti išvados, kad ieškovė, paduodama ieškinį šia teise naudojosi ne pagal paskirtį, t. y. siekdama ne apginti savo pažeistą teisę, o kitų tikslų. Įstatymas suteikė ieškovei teisę su ieškiniu kreiptis į teismą ir savo nuožiūra pasirinkti savo teisių gynimo būdą, o taip pat atsakovą. Jei asmuo tiki savo teisių pažeidimu ir nuoširdžiai siekia jas apginti, negalima to laikyti piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Baudos paskyrimas už paduotą ieškinį ir jame dėstomus argumentus prilygtų sankcijai už procesinį veiksmą – ieškinio padavimą, civilinės bylos iniciavimą. Atsižvelgiant į tai, prašymas paskirti baudą ieškovei netenkinamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 5 dalis nustato, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė patyrė 2226,40 EUR bylinėjimosi išlaidų (pirmos ir apeliacinės instancijos teisme bylą nagrinėjant pirmą kartą). Apeliacinės instancijos teisme bylą nagrinėjant antrąjį kartą atsakovė patyrė 369 EUR žyminio mokesčio už apeliacinį skundą išlaidų ir 484 EUR atstovavimo išlaidų. Visos šios, t. y. 3079,40 EUR, atsakovės patirtos išlaidos priteistinos jai iš ieškovės. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (11 EUR), patirtos pirmosios instancijos teisme, priteisiamos iš ieškovės.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės UAB „Užuolaidų studija“, juridinio asmens kodas 134664767, atsakovės UAB „Valeksa“, juridinio asmens kodas 123703158, naudai 3079,40 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės UAB „Užuolaidų studija“, juridinio asmens kodas 134664767, į valstybės biudžetą 11 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.