- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-12-16
- Bylos Nr.
- ATP-1039-530/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-04957-2016-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Danutė Giačaitė
- Pažeidėjas
- V. V.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. V. atstovo advokato M. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 25 d. nutarimo V. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. V. V. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2016-04-28, apie 16.20 val. (duomenys neskelbtini) namo, vairavo automobilį O. F., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, stovėjimo aikštelėje pradėdamas važiuoti iš stovėjimo vietos, neįsitikino, kad tai daryti saugu, automobilio priekine dalimi partrenkė pėsčiąją R. A., gim. 1988-09-16, kuriai padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Įvykus eismo įvykiui, apie tai nepranešė policijai ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101, 219 punktų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismas 2016 m. spalio 25 d. nutarimu, V. V. pripažino padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 1 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, ir už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 1 dalyje, skyrė 144 eurų (vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams; už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, skyrė 868 eurų (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams. Pritaikė ATPK 33 str. 2 d. ir paskyrė nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose, t. y. paskyrė galutinę nuobaudą - 868 eurų (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu V. V. atstovas advokatas M. Š. prašo panaikinti apylinkės teismo nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
3.1 Skunde dėl ATPK 127 str. 1 d. pažeidimo, apeliantas nurodė, kad teismas priimdamas nutarimą atmetė visus V. V. teisinančius įrodymus ir rėmėsi tik asmenį kaltinančiais įrodymais. Teismas nutarė pripažinti V. V. padarius ATPK 127 str. 1 d. pažeidimą neturėdamas objektyvių įrodymų. Vadovavosi liudytojų parodymais ir specialisto išvada, kurioje nurodomi sužalojimai, kurie tik galimai padaryti automobilio, kurį vairavo V. V.. Nebuvo nustatytas priežastinis ryšys tarp V. V. veiksmų ir padarinių, kadangi tiek liudytojų parodymai, tiek vaizdo įrašai nufilmuoti vaizdo registratoriumi yra prieštaringi. Apeliantas kelia klausimą, kodėl teismas vadovavosi nukentėjusiosios parodymais, vertino juos kaip objektyvius ir neprieštaraujančius, nors liudytoja R. J. nematė jokio V. V. pavažiavimo automobiliu, kuriuo galėjo sužeisti R. A.. Pripažįsta, jog liudytoja R. J. matė visą įvykio eigą, kadangi matė kaip mergina fotografuoja automobilį, bei patvirtino, jog matė kaip vairuotojas išlipęs pastūmė ją pečių srityje ir nustūmęs nuvažiavo. Šioje vietoje galima pastebėti akivaizdžius prieštaravimus, kurie turėjo būti pašalinti, kadangi nukentėjusioji teigia, kad V. V. į ją atsitrenkė automobiliu, tačiau liudytoja to nepaminėjo. Sprendžiant administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu. Antra, neaišku kodėl teismas atmetė liudytojo A. Š. parodymus, kuris nurodė lygiai tokias pačias faktines aplinkybes kaip ir liudytoja R. J.. Kritiškai vertina teismo argumentus, kad byloje esantis faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas bei specialisto išvada patvirtina R. A. išdėstytą įvykio versiją, kadangi pati nukentusioji apklausta patvirtino, jog vairuotojas jos už kaklo neėmė, tačiau griebdamas už drabužių lietė kaklą. Taip pat nesutinka su V. V. automobilyje esančio vaizdo registratoriaus užfiksuoto vaizdo įrašo vertinimu, keldamas klausimą, jeigu buvo tęsiamas vaizdo įrašas, kodėl nebuvo užfiksuotas V. V. automobilio atsitrenkimas į R. A.. Kadangi įraše automobilio ir R. A. kontaktas neužfiksuotas, laikytina, jog teismas nutarime šališkai įvertino šias faktines aplinkybes pasiremdamas R. A. parodymuose keliama versija ir išvada, kurioje nustatyti sužalojimai. Tam tikro fakto buvimas gali būti nustatomas tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.
2.2. Dėl ATPK 130 str. 1 d. pažeidimo skunde paaiškino, jog kadangi kyla abejonių dėl V. V. pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 1 d. padarymo, ir kadangi pagal galimą skunde nurodomą įvykių versiją V. V. nepadarė eismo įvykio, todėl ATPK 130 str. 1 d. negali būti taikoma, nes šiame straipsnyje numatoma atsakomybė už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat už pasitraukimą iš eismo įvykio vietos, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos administracinės veiklos skyriaus viršininkas nurodo, jog naikinti nutarimo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
4.1. Atsiliepime nurodė, jog teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t.y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl siekiant užtikrinti teisės aktų laikymąsi, kitų asmenų teisę į saugią aplinką, auklėti, gerbti bendro gyvenimo taisykles, prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 25 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
ATPK 302¹¹ str. 1 d. numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ginčija patį pažeidimo padarymo faktą ir teigia, jog teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, todėl nepagrįstai konstatavo jo kaltę.ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.Iš skundžiamo apylinkės teismo nutarimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus. Kadangi su jų vertinimu apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka, todėl jiems pritardamas, jų neatkartoja, pasisakydamas tiek dėl esminių aplinkybių ir apeliacinio skundo argumentų. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sprendžia, kad V. V. kaltė dėl ginčijamų jam inkriminuotų pažeidimų padarymo įrodyta visiškai.
10.Pagal ATPK 127 straipsnio 1 dalį atsako asmuo, padaręs kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą. Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė, be kita ko, kyla ir vairuotojui, pasitraukusiam iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.
11.Pažymima, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-33/2013, 2AT-41/2014, 2AT-17-2015).
12.Nors V. V. neigia padaręs jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 1 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, tačiau jie įrodyti byloje surinkta medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu, iš kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padarytų pažeidimų aplinkybės (b. l. 1), V. V. paaiškinimu, iš kurio matyti, kad su pažeidimu nesutinka (b. l. 1), tarnybiniais pranešimais (b. l. 2-3), pranešimo ataskaita (b. l. 4), eismo įvykio vietos schema, iš kurios matyti pažeidimo padarymo vieta (b. l. 5), nuotraukomis (b. l. 6-7), VĮ Regitra duomenų išrašu, iš kurio matyti, kad automobilis „O. F.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso V. V. (b. l. 10), R. A. paaiškinimu, iš kurio matyti, kokiomis aplinkybėmis buvo padaryti pažeidimai (b. l. 11), specialisto išvada Nr. G1160/2016 (02), iš kurios matyti, kad R. A. padaryti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 12), išrašu iš medicininių dokumentų (b. l. 13), R. J. paaiškinimu (b. l. 14), V. V. paaiškinimu (b. l. 15), nuotraukomis (b. l. 17-18), specialisto išvada Nr. T-A 3196/2016 (01), iš kurios matyti, kad R. A. kraujas paimtas 2016-04-28, 17 val., etilo alkoholio jame nerasta (b. l. 23), R. A. medicininiais dokumentais (b. l. 24-27), vaizdo įrašu (b. l. 29), asmens sveikatos istorija (b. l. 31-33), nuotraukomis, iš kurių matyti R. A. padaryti sužalojimai (b. l. 35-40), nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 42-44), fotonuotraukomis, iš kurių matyti, kad jose nufotografuoti skelbimai, atspausdinti ant balto popieriaus lapo atraižų, apie 21 x 4-5 cm dydžio, su tekstu – „š. m. balandžio mėnesio 28 d. apie pusę penkių prie 13 sandėlio buvo konfliktas tarp dviejų vairuotojų, mačiusius prašau paskambinti telefonu Nr. (duomenys neskelbtini). Ačiū“ (b. l. 58-59), fotonuotraukomis, kuriose užfiksuotas automobilis „O. F.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovintis urmo bazės teritorijoje, bei joje sėdintis V. V. (b. l. 74-76), faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu (b. l. 77-79), kita bylos medžiaga.
13.Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas V. V. nutarė pripažinti kaltu padarius ATPK 127 str. 1 d. pažeidimą neturėdamas objektyvių įrodymų, tačiau tokius argumentus paneigia byloje esančių įrodymų visuma. Nukentėjusioji R. A. paaiškino, kad jai fotografuojant automobilį „O. F.“ ir jo vairuotoją, automobilis pajudėjo link jos, tuomet nukentėjusioji neišlaikė pusiausvyros, automobilis ją kliudė bamperiu, stuktelint jos kojas virš kelių, ji griuvo ant kapoto ir dešiniu kumščiu trinktelėjo į jį. Negirdėjo ką vairuotojas šaukė, jis išlipo iš automobilio, kuomet nukentėjusioji ėjo link savo mašinos, jai buvo šokas, vairuotojas griebė nukentėjusiąją už gerklės, po to pastūmė. Tada vairuotojas išvažiavo. Kraujosruvos atsirado ant kaklo tuomet, kai V. V. tiesė rankas link jos kaklo srities, čiupo už atlapų, rankomis kaklo nelaikė, tačiau imdamas už atlapų lietė kaklą (b.l.63-64). Todėl akivaizdu, kad esant tokiai situacijai visiškai tikėtina, jog poodinės kraujosruvos atsirado dėl V. V. veiksmų, kurie neapsiribojo vien kaklo lietimu. Tokiems nukentėjusiosios parodymas neprieštarauja liudytojos R. J. parodymai, kuri matė konfliktą iš priekio pro darbovietės langus. Ji parodė, kad matė, kaip mergina laikė telefoną, vairuotojas sėdėjo mašinoje, po to jis išlipęs iš mašinos priėjo prie nukentėjusios ir ją puolė stumdyti, pešiojo už megztinio. Liudytojai net atrodė kad jis mušą nukentėjusiąją, ją stūmė viena ranka. R. J. išėjus į lauką, vyras sėdo į mašiną ir nuvažiavo (b.l., 65). Šiuos parodymus liudytoja R. J. davė būdama įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, duomenų, kad ji būtų suinteresuota bylos baigtimi, nėra, todėl netikėti minėtais parodymais nėra pagrindo. Apeliantas įžvelgia, prieštaravimus, tarp nukentėjusiosios ir liudytojos parodymų, kadangi liudytoja matydama visą įvykį nuo tada kai nukentėjusioji fotografavo automobilį, nepatvirtino nukentėjusiosios nurodytos aplinkybės, jog V. V. į ją atsitrenkė automobiliu. Atsakant į šį argumentą pastebėtina, kad pati liudytoja paaiškino, jog buvo toks momentas, kad kol ji išėjo į lauką, kai nematė asmenų (b.l.65). Be to, minėtosios liudytojos ir nukentėjusiosios parodymus patvirtina kiti bylos įrodymai. Įvykio registravimo duomenys patvirtina, jog pirminiame paaiškinime dėl įvykio aplinkybių buvo nurodyta, kad pareigūnus iškvietęs asmuo paaiškino, jog jo draugė buvo „O. F.“ markės automobilio pastumta (grasinta pervažiuoti), išlipęs asmuo ją apstumdė ir nuvažiavo (b.l.4). Vyr. patrulio V. S. tarnybiniame pranešime užfiksuota, jog atvykus į įvykio vietą rado stipriai išsigandusią ir verkiančią merginą, kuri paaiškino, kad jai skauda kojas, kadangi ją kliudė automobilis, kuriam sustojus išlipo vairuotojas ir ją aprėkė bei pastūmęs į šoną nuvažiavo (b.l.2-3). Byloje esančia 2016 m. gegužės 3 d. specialisto išvada Nr.G1160/2016(02) R. A. konstatuota poodinė kraujosruva kaklo kairėje pusėje ir priekiniame paviršiuje, kairės šlaunies išoriniame paviršiuje ir dešinės šlaunies vidiniame paviršiuje. Poodinės kraujosruvos kakle padarytos veikiant kaklo kairį šoną ir priekinį paviršius kietais bukais riboto paviršiaus daiktais, tikėtina rankų pirštais. Poodinės kraujosruvos kairėje ir dešinėje šlaunyse padarytos paveikus kietais bukais riboto paviršiaus daiktais, galimai su išreikštoms horizontaliom briaunom, tikėtina automobilio priekinės dalies detalėmis, esančiomis apie 50-75 cm aukštyje nuo kelio dangos. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą ir neabejotinai padarymo momentu sukėlė fizinį skausmą (b.l.12). Teismo posėdyje ekspertas J. V. patvirtino savo išvadą, nurodydamas jog nurodyta tiriamosios versija neatrodė prieštaringa, jeigu nukentėjusioji stovėjo abiem atraminėm kojomis priešais automobilį, tokie sužalojimai galėjo gautis (b.l. 82). Taigi iš aptartųjų įrodymų visumos akivaizdu, kad būtent V. V. neteisėtais veiksmais R. A. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Ir, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, visiškai logiška, jog teismas, pripažindamas V. V. padarius ATPK 127 str. 1 d. pažeidimą, savo nutarimą grindė V. V. kaltę pagrindžiančiais įrodymai, motyvuotai nurodydamas, kodėl įrodymais nepripažino kitų bylos duomenų.
14. Apeliaciniame skunde teigiama, jog neaišku kodėl teismas atmetė liudytojo A. Š. parodymus. Tačiau, kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, teismas motyvuotai nurodė, dėl kokių priežasčių teismui kelia abejonių liudytojo A. Š. parodymų patikimumas ir kodėl teismas sprendė, jog jais remtis nėra pagrindo. Todėl minėtas skundo argumentas nėra pagrįstas. Be to, aukštesnysis teismas, susipažinęs su vaizdo registratoriaus filmuota medžiaga nesutinka, jog ji šališkai teismo buvo įvertinta. Apeliaciniame skunde keliamas retorinis klausimas, kodėl nebuvo užfiksuotas V. V. automobilio atsitrenkimas į R. A., kas apelianto nuomone įrodo, jog tokio veiksmo nebuvo. Su tokia apelianto išvada negalima sutikti, kadangi apylinkės teismas nutarime objektyviai ir detaliai užfiksavo vaizdo registratoriuje matytus duomenis, kuriais pagrindo abejoti administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytų faktinių aplinkybių realumu, nėra. Iš apelianto automobilyje buvusio vaizdo registratoriaus filmuotos medžiagos matyti, jog ji nėra pakankamai informatyvi, nes vaizdas nėra ištisinis, susidaro iš trijų dalių, todėl vertintina, tik dalys fiksuotos įvykio situacijos. Pažymėtina, kad teismas vertina tik objektyvius bylos duomenis, kurie patvirtina ar paneigia bylai reikšmės turinčias aplinkybes, tačiau negali vertinti to, kas objektyviai nėra užfiksuota.
15.Kauno apylinkės teismas 2016 m. spalio 25 d. nutarimu V. V. taip pat pripažino padarius ATPK 130 str. 1 d. nustatytą pažeidimą. Nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių, kad V. V. suvokė, jog jis yra susijęs su eismo įvykiu, nes pats jį sukėlė, ir iš jo pasišalino suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. pažeidimą padarė tiesiogine tyčia.
16.Todėl patikrinus bylos medžiagą, darytina išvada, kad surinkti faktiniai duomenys pakankami ir patikimi administraciniams teisės pažeidimams įrodyti. Aplinkybių, keliančių abejonių veikų kvalifikacija ar pačių pažeidimų įvykdymu, nenustatyta, todėl faktinės bylos aplinkybės laikomos įrodytomis, veikos teisingai kvalifikuotos pagal ATPK 127 str. 1 d. ir 130 str. 1 d. Teisingai kvalifikavus V. V. veiksmus pagal ATPK 127 str. 1 d. ir 130 str. 1 d., administracinės nuobaudos taip pat parinktos ir subendrintos tinkamai. Nuobaudos paskirtos įvertinus administracinių teisės pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei kitų nuobaudos individualizavimui reikšmingų aplinkybių visumą.
17.Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 25 d. nutarimas teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 25 d. nutarimą nepakeistą ir V. V. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.