- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-20
- Bylos Nr.
- 2A-449-425/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-0431-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė, Laimantas Misiūnas, Eigirdas Činka
- Atsakovas
- A. M.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Eigirdo Činkos ir Laimanto Misiūno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Panevėžio apygardos teisme 2019-05-23 apeliacine rašytinio proceso tvarka buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. 2A-449-425/2019 pagal ieškovo H. Ž. apeliacinį dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. kovo 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-158-940/2019 pagal ieškovo H. Ž. ieškinį atsakovams T. Ž. ir A. M., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, L. Ž., R. Ž., dėl išlaikymo iš pilnamečių vaikų priteisimo.
2. Apeliacinės instancijos teismas 2019-05-23 nutartimi ieškovo apeliacinį skundą atmetė ir Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. kovo 5 d. sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinys nebuvo tenkintas, paliko nepakeistą. Nutartyje taip pat nurodyta, kad nors atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai prašė priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo parengimą ir pateikimą, tačiau nepateikė teismui realiai patirtų bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo tenkinti tokį atsakovų prašymą.
Atsiliepimas
3. 2019-06-12 Panevėžio apygardos teisme buvo gautas atsakovės A. M. prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo, kuriame nurodoma, kad teikdama atsiliepimą į apeliacinį skundą ji patyrė teisinių išlaidų, todėl prašo priimti papildomą sprendimą ir šias išlaidas priteisti iš ieškovo jos naudai. Kartu nurodo, kad pateikia mokėjimo už teisinę pagalbą kvitus.
Atsakovės prašymą atsisakoma priimti.
4. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 111 straipsnio 1 dalis numato, kad visi procesiniai dokumentai teismui pateikiami raštu. To paties straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtinta, kad kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti procesinį dokumentą paduodančio asmens parašas. CPK 175¹ straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teismų įstatymo (toliau – Teismų įstatymas) 37¹ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami ir elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis, o procesinių dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras. Pagal CPK 175¹ straipsnio 6 dalį elektroninės formos procesiniai dokumentai, pateikti teismui elektroninių ryšių priemonėmis, asmens tapatybę patvirtinus Teismų įstatyme nustatytais būdais, atitinka CPK 111 straipsnyje nustatytą reikalavimą, kad procesinis dokumentas turi būti pasirašytas.
5. Teismų įstatymo 37¹ straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad asmenys, teikiantys procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti saugiu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje, savo ruožtu asmens tapatybės patvirtinimo reikalavimus ir būdus nustato teisingumo ministras. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtintame Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos apraše (toliau – Aprašas) numatyta, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų (toliau - LITEKO VEP) posistemiu (Aprašo 3 punktas).
6. Aprašo 13 punkte taip pat paaiškinta, kad procesiniai dokumentai teismui gali būti pateikiami pildant LITEKO VEP posistemyje esančias procesinių dokumentų formas (šablonus) arba į jį gali būti įkeliami jau parengti procesiniai dokumentai tais formatais, kuriuos palaiko sistema išskyrus Aprašo 18, 19, 20 punktuose nurodytus procesinius dokumentus. Procesiniai dokumentai pateikiami teismui, kai dokumentus teikiantis asmuo LITEKO VEP posistemyje patvirtina konkrečių dokumentų siuntimą (Aprašo 15 punktas). Taigi, šiuo metu nustatytas teisinis reguliavimas patvirtina, kad galimybė teikti teismui procesinius dokumentus elektroniniu paštu nėra nustatyta,
7. Nagrinėjamu atveju atsakovė prašymą Panevėžio apygardos teismui pateikė elektroniniu paštu, dėl ko procesinis dokumentas nėra pasirašytas saugiu elektroniniu parašu ar pareiškėjos asmens tapatybė patvirtinta kitais būdais. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad atsakovė, norėdama įgyvendinti teisę kreiptis į teismą CPK 175¹ straipsnyje nustatyta tvarka, naudodamasi informacinių ir elektroninių ryšių technologijomis, privalo tai daryti pagal pirmiau aptartus reikalavimus, t.y. per LITEKO VEP posistemį, o ne siunčiant teismui elektroniniu paštu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-4-516/2019).
Motyvuojamoji dalis
8. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovės prašymą atsisakoma priimti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 175¹ straipsnio 6 dalimi,
nutaria:
Atsisakyti priimti atsakovės A. M. prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo.