- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-24
- Bylos Nr.
- 2S-93-368/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mockevičius
- Ieškovas
- J. D.
- Atsakovas
- B. B.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. D. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-11086-949/2016, kuria nutarta, atsisakyti priimti ieškovo J. D. ieškinį atsakovei B. B. dėl nuosavybės teisės į ½ dalį turto pripažinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas J. D. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti, kad turtas – ½ dalis gyvenamojo namo, ūkinių pastatų, vasarnamio ir kitų statinių – tualeto, šulinio, esančių (duomenys neskelbtini), yra J. D. asmeninė nuosavybė. Taip pat prašė prijungti prie bylos civilines bylas Nr. 2-233-641/2014 ir 2-2291-772/2015, nes jose yra procesiniai dokumentai apie nekilnojamąjį turtą.
Prijungus prie teismui pateiktos medžiagos civilinę bylą Nr. 2-2291-772/2015 paaiškėjo, kad ieškovas J. D. prijungtoje civilinėje byloje buvo pareiškęs reikalavimą dėl to paties turto, kurio dalį prašė pripažinti jo asmenine nuosavybe, pripažinimo bendrąja daline J. D. ir O. M., mirusios (duomenys neskelbtini), nuosavybe.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 14 d. nutartimi ieškovo J. D. ieškinį atsakovei B. B. dėl nuosavybės teisės į ½ dalį turto pripažinimo atsisakė priimti.
Teismas nurodė, kad ieškovas J. D. buvo pareiškęs iš esmės tapatų reikalavimą civilinėje byloje Nr. 2-2291-772/2015 dėl pripažinimo nuosavybės teisės į dalį nekilnojamojo turto. Argumentavo, kad siekiant pripažinti ieškovą ½ dalies turto savininku, būtina nustatyti likusios ½ dalies šio turto dalies savininką bendrojoje nuosavybėje. Tik konstatavus bendrosios nuosavybės faktą, galima individualizuoti kiekvieno iš bendrasavininkių dalis bendrojoje nuosavybėje. Pažymėjo, kad nors ieškovas nurodo savo reikalavimo pagrindu CK 132-141 str. (1964 m. red.), tačiau ieškinį grindžia tomis pat aplinkybėmis, kad bendrai kartu gyveno su O. M..
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Skųsdamas Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį, apeliantas (ieškovas) J. D. prašo teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismas be įstatyminio pagrindo nurodė, jog pareikštas tapatus ieškinys. Civilinėje byloje Nr. 2-2291-772/2016 ieškinys buvo reiškiamas kitu pagrindu – būtent faktinių sutuoktinių santykių buvimu ir tuo pagrindu bendrosios nuosavybės atsiradimu. Tuo tarpu dabartinis ieškinys reiškiamas jog nuosavybė į nekilnojamąjį turtą atsirado kolūkiečių kiemo nuosavybei transformavusis į privačią nuosavybę.
6. Atsiliepimo į atskirąjį skundą įstatymo nustatyta tvarka negauta.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų taip pat nenustatyta.
Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovo J. D. ieškinį dėl nuosavybės teisės į ½ dalį turto pripažinimo CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, t. y. kad jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas neturėjo atsisakyti priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, kadangi civilinėje byloje Nr. 2-2291-772/2016 ieškinys buvo reiškiamas faktinių sutuoktinių santykių buvimu ir tuo pagrindu bendrosios nuosavybės atsiradimu, tuo tarpu civilinės bylos Nr. 2S-93-368/2017 ieškinys reiškiamas kitu pagrindu, kad nuosavybė į nekilnojamąjį turtą atsirado kolūkiečių kiemo nuosavybei transformavusis į privačią nuosavybę. Su tokiais apelianto argumentais nėra pagrindo sutikti.
CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytas tapataus ieškinio atsisakymo priimti vienas iš atvejų, kai teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ir patvirtinti šalių taikos sutartį. Šios normos paskirtis ir atsisakymo priimti ieškinį pagrindai grindžiami draudimu tapačius reikalavimus teisme nagrinėti pakartotinai, taip pat teisine įsiteisėjusio teismo sprendimo galia, t. y. asmuo manantis, kad teismo sprendimas yra neteisėtas ar nepagrįstas, turi teisę jį skųsti ar kitaip siekti peržiūrėti įstatymuose nustatyta tvarka, bet negali pakartotinai reikšti tapataus reikalavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2014).
Ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą. Ieškinio dalykas yra reikalavimas, kurį ieškovas pareiškia atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Ieškinio pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl to naujas ieškinio pagrindas yra tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2010; 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2014).
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje padaryta išvada, kad ieškovo J. D. 2016-10-31 teismui pateiktame ieškinyje dėl nuosavybės teisės pripažinimo, pareikšti reikalavimai jau buvo išspręsti prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-2291-772/2015 įsiteisėjusiu teismo sprendimu, o įsiteisėję teismų sprendimai kitoje byloje pakartotinai negali būti peržiūrimi. Tai reiškia, kad ieškovo pareikštas ieškinys tapatus prieš tai pareikštam ieškiniui pagal visus tris ieškinių tapatumo kriterijus t. y. ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą. Dėl šios priežasties aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, yra prejudicinės (CPK 182 str. 2 p.), o sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių ( CPK 279 str. 4 d.). Išnagrinėtoje byloje aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas sutampa, ginčo reikalavimas nurodytas tas pats, ginčo objektas taip pat, todėl atsižvelgus į tai darytina išvada, jog yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties ieškinio dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovo ieškinį ir grąžino jį padavusiam asmeniui (CPK 137 str. 2 d. 4 p.).
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovas turi galimybę pateikti ieškinį dėl tokių civilinių teisinių santykių ir grindžiamą tokiomis aplinkybėmis, kurios teismo nebuvo nagrinėtos.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, dėl išdėstytų motyvų, nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Palikti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį nepakeistą.