Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2015-10-29 · Civilinė byla Nr. e2S-1712-730/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-10-29
Bylos Nr.
e2S-1712-730/2015
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-10555-2015-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erinija Kazlauskienė
Atsakovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto, Neringos skyriui
Ieškovas
G. T.

Pranešėja Erinija Kazlauskienė Civilinė byla Nr. e2S-1712-730/2015

Teisėja Erika Tamošaitienė (Proceso Nr. 2-06-3-10555-2015-5)

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 3.1.18.1.; 3.3.2.4.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. spalio 29 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės G. T. ieškinį atsakovėms Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydama panaikinti 2015-07-29 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus įsakymą Nr. 13VĮ-310-(14.13.2) „Dėl 2004-10-04 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 23/2004-0490 nutraukimo“; panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsakymą Nr. 1SS-2075-(7.5); panaikinti 2015-07-29 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo sprendimą „Dėl valstybinės žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), išformavimo ir išregistravimo ir nekilnojamojo turto registro ir nekilnojamojo turto kadastro“, priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos.

Ieškovė pirminiame ieškinyje prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - sustabdyti 2015-07-29 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus įsakymą Nr. 13VĮ-310-(14.13.2) „Dėl 2004-10-04 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 23/2004-0490 nutraukimo“ galiojimą. Nurodo, kad teismui priėmus palankų ieškovei sprendimą, tačiau nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, jo įgyvendinimas gali tapti neįmanomas. Be to, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atitiktų šalių teisių ir interesų pusiausvyros ir proporcingumo principą.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-08-27 nutartimi ieškovės prašymą tenkino – nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti 2015-07-29 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus įsakymo Nr. 13VĮ-310-(14.13.2) „Dėl 2004-10-04 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 23/2004-0490 nutraukimo“ galiojimą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės - sustabdyti 2015-07-29 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus įsakymo Nr. 13VĮ-310-(14.13.2) galiojimą, sutampa su ieškinio reikalavimu (ieškinio dalyku). Tačiau nepritaikius ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, galėtų susidaryti situacija, kad teismui galutiniu sprendimu patenkinus ieškovės ieškinį, t.y. panaikinus įsakymą, kurio galiojimą ieškovė ir prašo sustabdyti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės, ieškovė jau būtų patyrusi didelės žalos, o teismo sprendimo įvykdymas taptų apsunkintas ar faktiškai neįmanomas.

Šalies argumentai

Atskirajame skunde atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2015-07-28 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

Valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N23/2004-0490 sudaryta dėl to, kad ieškovė turėjo jai nuosavybės teise priklausantį statinį, kurio vadovaujantis 2013-02-28 žemės naudojimo patikrinimo aktu, nebėra. Taip pat Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-06-06 nutarimu Nr. 702, sprendinius, šios bylos ginčo žemės sklypo teritorijoje numatytas esamų objektų likvidavimas ir ekosistemų apsaugos miškų veikla. Esant tokioms aplinkybėms, nėra jokios pagrįstos prielaidos, jos ieškovės pareikštas reikalavimas bus patenkintas, todėl nėra būtinos sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius 2015-07-29 priėmė sprendimą Nr. 13SK-184-(14.13.111) „Dėl valstybinės žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), išformavimo ir išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro ir nekilnojamojo turto kadastro“ ir kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl minėtų žemės sklypų nuomos sutarčių išregistravimo. Todėl šiuo metu nėra šioje byloje ginčo objektu esančio žemės sklypo.Valstybinės žemės nuomos sutarties 2 punktas numato, kad sklypas išnuomojamas 12 metų laikotarpiui, sutarties pabaigos terminas 2016-10-04. Tikėtina, kad teismo sprendimas šioje byloje įsiteisės vėliau, nei numatytas sutarties pabaigos terminas, todėl sustabdžius įsakymo dėl nuomos sutarties nutraukimo galiojimą, nuomotojas bus įgaliotas toliau tęsti nuomos teisinius santykius, nepaisant sutarties termino, ir asmeniui, kuris neturi tokios teisės, bus suteikta galimybė naudotis miško ūkio paskirties žeme.Ieškovė nurodė, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių patirs didelę žalą, sprendimo vykdymas taps neįmanomas, tačiau įrodymų, pagrindžiančių jos nurodomas aplinkybes nepateikė, todėl neįrodė antros būtinos sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė prašo palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį, o atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad, jeigu nebūtų pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, ir bylos nagrinėjimo teisme metu nuomos sutartis būtų nutraukta, ieškovė būtų įpareigota nugriauti ginčo žemės sklype esančius statinius, todėl šioje byloje priimtas teismo sprendimo įvykdymas taptų neįmanomas. Pažymėtina, kad nuomos sutartis yra skirta tam, kad ieškovė galėtų disponuoti ir naudotis jame esančiais statiniais. Nutraukus nuomos sutartį, ieškovė praras teisę turėti statinius žemės sklype. Pagal Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko duomenis žemės sklypo paskirtis yra kita, žemės sklypo naudojimo būdas: rekreacinės teritorijos. Pastatas, esantis žemės sklype, yra poilsio pastatas, todėl jo paskirtis visiškai atitinka žemės sklypo naudojimo paskirtį bei būdą. Atsakovė nurodo esą laikinųjų apsaugos priemonių taikymas padarytų didelę ir neatitaisomą žalą valstybei. Pirma, gali susidaryti situacija, kuomet draudimas nutraukti nuomos sutartį galios ilgiau, nei nuomos sutarties terminas (2016-10-04). Ieškovės nuomone, tokia prielaida yra visiškai nepagrįsta, nes iki nuomos sutarties pabaigos dar liko daugiau nei metai; ir nuomos sutarties pasibaigimo terminas neturi įtakos šioje byloje iškeltam ginčui, todėl ši aplinkybė iš viso nėra svarbi sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė 2004 m. spalio 4 d. sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N23/2004-0490, kurios pagrindu išsinuomojo 0,2419 ha žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) dalį, sudarančią 0.0403 ha. Ieškovė gavo 2015-05-07 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus pranešimą Nr. 13SD-626-(14.13.55) „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“. Šiuo pranešimu buvo informuota, kad vadovaujantis civilinio kodekso 6.564 straipsnio 2 dalimi po dviejų mėnesių valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), 2004 m. spalio 4 d. sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N23/2004-0490 bus nutraukta. 2015-08-03 gavo 2015-07-29 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus įsakymą Nr. 13VĮ-310-(14.13.2) „Dėl 2004-10-04 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 23/2004-0490 nutraukimo“ ir 2015-07-30 Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsakymą Nr. 1SS-2075-(7.5). Ieškovės nuomone, tiek 2015-07-29 įsakymas, tiek 2015-07-30 atsakymas yra neteisėti, todėl prašė juos panaikinti ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones - sustabdyti 2015-07-29 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus įsakymo Nr. 13VĮ-310-(14.13.2) galiojimą.

Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Be to, CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos, vadovaujantis ekonomiškumo principu, kuris reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti įvykdymą būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui.

Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, viena iš jų – ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, tai yra pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas, ir grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-15 bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2, „Teismų praktika“ Nr. 34, 2011).

Atskirajame skunde atsakovė teigia, jog ieškovė nepagrindė savo ieškinio pagrįstumo, o faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog ieškovei palankaus sprendimo priėmimas kelia pagrįstų abejonių, be to, ieškovė teigdama, jog nenustabdžius žemės nuomos sutarties nutraukimo proceso, ieškovei bus padaryta ypatingai didelė žala, nepateikė tai patvirtinančių įrodymų.

Formuojama teismų praktika, kad teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų preliminariai (prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Preliminarus ieškinio įvertinimas nėra ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo vertinimas, kuris atliekamas bylos nagrinėjimo iš esmės metu, todėl jis neturi jokios prejudicinės galios bylos išsprendimui, kadangi ieškinys gali būti atmestas iš esmės išnagrinėjus bylą arba ieškovas bylos nagrinėjimo metu gali pasinaudoti savo teise pakeisti ieškinio pagrindą ir dalyką, padidinti/sumažinti ieškinio reikalavimus, pateikti naujus įrodymus ir t.t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-15 bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga Nr. AC-34-2, „Teismų praktika“ Nr. 34, 2011).

Apeliantė teigia, kad galimybės priimti palankų teismo sprendimą ieškovei nėra, kadangi 2004-10-04 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N23/2004-0490 3.1. p. žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis – rekreacinė teritorija, esamų pastatų eksploatacijai, o 2013-02-28 žemės naudojimo akte Nr. 13ŽN-(14,13.73)-3, konstatuota, jog žemės sklype nestovi nei vienas pastatas, todėl išnyko aplinkybės, dėl ko buvo nuomojamas žemės sklypas. Tačiau ši aplinkybė savaime nėra pagrindas išvadai padaryti, kad ieškinys nėra net tikėtinai pagrįstas. Ieškovė įrodinėja, jog yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre pastatas-poilsio namelis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), 1/21 kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/21 kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/21 kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini). Byloje yra pateikti Nekilnojamojo turto registro išrašai, pagrindžiantys ieškovės nurodytas aplinkybes. Taigi, sutiktina su ieškove, jog kol šie statiniai nėra išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro, negali būti pripažinta, kad jų nėra. Atsakovė, nesutikdama su skundžiama nutartimi taip pat nurodo, jog ieškovės ieškinio pagrįstumas abejotinas, kadangi Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius 2015-07-29 priėmė sprendimą Nr. 13SK-184-(14.13.111) „Dėl valstybinės žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), išformavimo ir išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro ir nekilnojamojo turto kadastro“ ir kreipėsi į VĮ Registrų centras dėl minėtų žemės sklypų nuomos sutarčių išregistravimo. Tokie veiksmai buvo atlikti, vykdant teismo sprendimą, kuriuo buvo panaikintas detalusis planas, kuriuo buvo suprojektuotas ginčo sklypas. Todėl šiuo metu nėra šioje byloje ginčo objektu esančio žemės sklypo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog visas turinčias reikšmę aplinkybes pirmosios instancijos teismas ištirs bei įvertins nagrinėdamas bylą iš esmės bei priims sprendimą, o sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, neturėtų būti iš esmės sprendžiamas ginčas tarp šalių. Ieškovė ieškinyje nurodė savo argumentus, pateikė ieškinį pagrindžiančius rašytinius įrodymus, kurie, jos manymu, patvirtina reikalavimų pagrįstumą, todėl darytina išvada, kad ieškovė tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimus.

Atskirajame skunde apeliantė teigia, jog palikus galioti laikinąsias apsaugos priemones, bus padaryta neatitaisoma žala valstybei, tačiau įrodymų, kurie pagrįstų, kokia konkreti žala, kokio dydžio bus padaryta valstybei, nepateikta (CPK 178 straipsnis). Tokiam argumentui pagrįsti apeliantė nurodo, kad valstybinės žemės nuomos sutarties, kuri sudaryta su ieškove 2004-10-04, galiojimo terminas baigiasi 2016-10-04, todėl užsitęsus bylos nagrinėjimui, esant sustabdytam įsakymo galiojimui dėl nuomos sutarties nutraukimo, atsakovė privalės tęsti nuomos santykius su ieškove, pažeidžiant nuomos sutarties terminą, bei ieškovei neturint teisės naudotis žemės sklypu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės argumentas neįrodo, jog esant tokioms aplinkybėms, valstybė patirs materialinę ar kitokio pobūdžio žalą ar nuostolius.

Ieškovė, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai, įrodė, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir teismui priėmus jai palankų sprendimą, bus apsunkintas sprendimo vykdymas ar jis taps neįmanomas. Kadangi šioje byloje kilo ginčas dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo teisėtumo, tai netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir atsakovei tęsiant žemės nuomos sutarties nutraukimo procedūras, ieškovė bus priversta nugriauti žemės sklype esančius statinius. Dėl šios priežasties, priėmus ieškovei palankų sprendimą, ieškovė dėl pastatų nugriovimo patirs nuostolių. Taip pat pažymėtina, jog panaikinus laikinąsias apsaugos priemones atsakovė nevaržomai galės užbaigti žemės nuomos sutarties nutraukimo veiksmus, ginčo sklypą išnuomoti tretiesiems asmenims ar vykdyti jame kitokius veiksmus, dėl kurių, priėmus ieškovei palankų sprendimą, kils nauji teisminiai ginčai.

Kadangi apeliantė nenurodo, kokias neproporcingai neigiamas pasekmes valstybei gali sukelti pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, ar kokių veiksmų ruošiasi imtis ginčo žemės sklype, ir kaip šių veiksmų atlikimui turi įtakos laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, o ieškovė pagrindė, jog laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimas jos interesams turės įtakos, apeliacinės instancijos teismas proporcingumo principo pažeidimo neįžvelgia.

Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą (CPK 144, 145 straipsniai), todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią naikinti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

nutaria:

palikti nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartį.

Teisėja Erinija Kazlauskienė