- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-06
- Bylos Nr.
- e2S-291-642/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Žvinklytė
- Ieškovas
- A. L.
- Atsakovas
- A. L.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Žvinklytė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. L. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. gruodžio 2 d. nutarties pagal ieškovo A. L. ieškinį atsakovei A. L. dėl atgręžtinio reikalavimo įvykdyti solidarią skolą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas A. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės A. L. 9 026,46 Eur atgręžtinio reikalavimo teisės pagrindu ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 6 d. nutartimi patvirtino A. L. ir A. L. taikos sutartį, kuria A. L. įsipareigojo padengti ½ dalį atsakovo A. L. nuo 2016 m. sausio 1 d. sumokėtų kredito įmokų pagal 2015 m. spalio 30 d. kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas visiškai atsiskaitė su kreditoriumi. Iš viso sumokėjo 18 052,92 Eur, todėl įgijo reikalavimo teisę į atsakovę.
2. Ieškovas savo reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti A. L. dalinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – 832/3327 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad atsakovė A. L. Lietuvoje pragyvenimo šaltinio ir pajamų neturi, vienintelius jai dalinės nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus, kuriuos prašoma areštuoti, ketina parduoti tretiesiems asmenims. Šias aplinkybes patvirtina Klaipėdos miesto 10-ajam notarui biurui pateiktas 2019 m. lapkričio 6 d. pareiškimas dėl pirmenybės teisės A. L. įsigyti A. L. turto dalį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2019 m. gruodžio 2 d. nutartimi netenkino ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
4. Teismas nurodė, kad duomenys apie tai, jog atsakovė būtų nemoki ar turėtų finansinių sunkumų, nepateikti. Tai, kad atsakovė neturi pajamų Lietuvos Respublikoje, nesudaro pagrindo išvadai, kad ji apskritai neturi pajamų ir kad jos turtinė padėtis sunki.
5. Teismas pažymėjo, kad duomenys apie tai, kada ieškovas įvykdė solidarias prievoles kreditoriui, teismui nepateikti. Taip pat nepateikti duomenys, kad ieškovas būtų informavęs atsakovę apie solidarios prievolės įvykdymą ir / ar kreipęsis į atsakovę, prašydamas atlyginti ½ jo įvykdytos solidarios prievolės.
Šalies argumentai
6. Teismas konstatavo, kad ieškiniu prašoma priteisti 9 026,46 Eur. Prašomo areštuoti nekilnojamojo turto vertė, valstybės įmonės Registrų centras duomenimis, sudaro apie 30 000 Eur. 2019 m. lapkričio 6 d. pareiškime dėl pirmenybės teise A. L. įsigyti A. L. turto dalį nurodyta, kad turtą ketinama parduoti už 30 000 Eur. Turto arešto mastas žymiai – net kelis kartus viršytų reikalavimo sumą, tokiu būdu būtų pažeisti skolininkės (atsakovės) turtiniai interesai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atskiruoju skundu ieškovas prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. gruodžio 2 d. nutartį panaikinti ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti. Atskirąjį skundą ieškovas grindžia tokiais motyvais:
7.1. Ieškovas kartu su ieškiniu pateikė uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) pažymą, iš kurios matyti, kad A. L. 2015 m. spalio 30 d. kreditavimo sutartį yra įvykdęs, iš viso bankui atlikta mokėjimų už 18 052,92 Eur, todėl pirmosios instancijos teismo argumentai, kad ieškovas nepateikė duomenų, įrodančių prievolės įvykdymą, yra niekuo nepagrįsti ir prieštaraujantys bylos duomenims.
Žemesnės instancijos teismas
7.2. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.e2-170-941/2017 A. L. įsipareigojo padengti ½ dalį atsakovo A. L. kredito įmokų pagal 2015 m. spalio 30 d. kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Šie duomenys patvirtina, kad ieškovas A. L. yra įgijęs atgręžtinio reikalavimo teisę reikalauti iš A. L. padengti ½ dalį sumokėtų įmokų.
7.3. A. L. yra patraukta atsakove kitoje civilinėje byloje dėl išlaikymo priteisimo savo pilnametei dukrai. Tai įrodo faktą, kad atsakovė gera valia vengia išlaikyti savo dukrą G. L., jos gaunamos pajamos negali patenkinti net minimalių dukros G. L. poreikių tenkinimo. Atsakovei galbūt pardavus Lietuvoje turimą nekilnojamojo turto dalį, galimo teismo sprendimo vykdymo į šį turtą nebus galima nukreipti. Sprendimo vykdymas bus perkeltas į (duomenys neskelbtini), o tai tik pasunkins sprendimo vykdymą.
7.4. Ieškovas pažymi, kad jis neprieštarautų, kad A. L. parduotų savo nekilnojamojo turto dalį tretiesiems asmenims už jai priimtiną kainą, tačiau su viena sąlyga, kad nekilnojamojo turto pardavimo sutartyje būtų numatyta sąlyga, jog pirkėjas į ieškovo A. L. asmeninę sąskaitą pervestų 9 026,46 Eur (sumokėtą kredito dalį) ir tokiu atveju ieškovas nebekeltų jokių reikalavimų.
7.5. Negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad parduodamo turto kaina keletą kartų viršija ieškinio kainą ir dėl to negalima taikyti šiam turtui areštą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Atskirasis skundas netenkintinas
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
10. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
11. Apeliacijos objektas – Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. gruodžio 2 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovo A. L. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo (ne)pagrįstumo
12. Laikinąsias apsaugos priemones reglamentuoja CPK 144–152 straipsniai. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
13. Įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinosios sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, viena iš jų – ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, antra būtina sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Kadangi laikinosios apsaugos priemonės reiškia atsakovo turtinių ir (ar) asmeninių teisių ribojimą, tai tokių ribojimų taikymas galimas tik tada, kai tam yra aiškus teisinis pagrindas. Taigi egzistuojančią realią grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui privalo įrodyti asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik individualiai įvertinus kiekvienos situacijos faktines aplinkybes.
14. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones atsisakė taikyti, pažymėdamas, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovė būtų nemoki, tai, kad atsakovė neturi pajamų Lietuvos Respublikoje, nesudaro pagrindo išvadai, kad ji apskritai neturi pajamų, be to, prašomo areštuoti turto vertė net tris kartus viršija ieškinio sumą.
15. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į ieškinio reikalavimą, į tai, kad prašoma priteisti suma – 9 026,46 Eur – turėtų būti vertinama kaip pakankamai didelė atsakovei, kuri yra fizinis asmuo, tačiau, pažymėtina, kad aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje ne kartą yra pasisakyta, jog vien tik aplinkybė, kad ieškinio suma atsakovui yra didelė, negali būti vertinama kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones; laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nekuria materialinių vertybių, nedidina turto vertės ir nepagerina asmens turtinės padėties, jis padeda išsaugoti esantį turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą; laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie atsakovo galimą nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą, kitaip jį apsunkinti ar apie kitokį jo elgesį, nesuderinamą su sąžiningo asmens elgesio principu (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-804-516/2017 ir joje nurodyta praktika). Grėsmę, kaip vieną iš sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, kaip minėta, gali patvirtinti duomenys apie galimą atsakovo nesąžiningumą ir (ar) jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti. Todėl svarbu yra nustatyti ne asmens, kuriam prašoma taikyti apribojimus, turtinę padėtį ir pareikšto jam ieškinio sumos reikšmingumą, bet jo elgesį sąžiningumo aspektu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-454-943/2019).
16. Asmens nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste teisės aktai nepreziumuoja, todėl šio išimtinio ir itin antrosios ginčo šalies interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-204-196/2018).
17. Apeliantas atsakovės nesąžiningumą iš esmės grindė tuo, kad atsakovė ketina parduoti dalinės nuosavybės teise jai priklausantį nekilnojamąjį turtą – 832/3327 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė turi teisę valdyti, naudotis, disponuoti jai priklausančiu turtu ir vien ta aplinkybė, kad turimą nekilnojamąjį turtą ji ketina parduoti, nesuteikia pagrindo abejoti atsakovės sąžiningumu ir kad galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo nebus galima įvykdyti iš kito atsakovei priklausančio turto ar pajamų, gautų pardavus minėtą turtą. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad atsakovė galėtų būti nesąžininga ir siektų nuslėpti kokį nors savo turtą būtent tam, kad išvengtų teismo sprendimo šioje byloje vykdymo, o apelianto nurodyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovės nesąžiningumą ir spręsti, jog atsakovė turi ketinimų išvengti pareigos vykdyti būsimą galbūt ieškovui palankų teismo sprendimą.
18. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, jog prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių (nekilnojamojo turto arešto) mastas žymiai – net kelis kartus viršytų ieškinio reikalavimo sumą ir tokiu būdu būtų pažeisti skolininkės (atsakovės) turtiniai interesai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad dėl atsakovei prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių (nekilnojamojo turto arešto) taikymo iš esmės būtų apribotos atsakovės galimybės disponuoti nekilnojamuoju turtu, kurio vertė, valstybės įmonės Registrų centro duomenimis, yra apie 30 000 Eur, o jai pareikšto ieškinio reikalavimas yra 9 026,46 Eur. Apeliantui nepateikus pakankamai duomenų, pagrindžiančių atsakovės nesąžiningumą, teismas mano, jog prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir pernelyg varžytų atsakovės interesus.
19. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, svarbus ekonomiškumo principas (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Šis principas reiškia draudimą bet kuriomis – tiek turtinio, tiek neturtinio pobūdžio laikinosiomis apsaugos priemonėmis taikyti didesnius suvaržymus nei būtina, siekiant užtikrinti būsimo palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Ekonomiškumo principas glaudžiai siejasi su proporcingumo principu. Šio principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek vienos, tiek kitos pusės teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į ieškovo nurodytus argumentus ir byloje pateiktus duomenis, nėra pagrindo taikyti ieškovo prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių.
20. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).
21. Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. gruodžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.