- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-30
- Bylos Nr.
- e2A-211-425/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-01930-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė, Laimantas Misiūnas, Rita Dambrauskaitė
- Atsakovas
- T. P., S. P., M. D.
- Trečiasis asmuo
- V. P.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Ritos Dambrauskaitės ir Laimanto Misiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų T. P. ir S. P. dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5307-1137/2023 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovams S. P., T. P. ir M. D., trečiasis asmuo V. P., dėl iškeldinimo iš patalpų, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė pirmosios instancijos teismui pateiktu ieškiniu prašė iškeldinti atsakovus S. P., T. P. ir M. D. bei kitus asmenis, galinčius gyventi kartu, su visais atsakovams priklausančiais daiktais, iš patalpos – buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), per dešimt dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; taip pat paskirti atsakovams 100 Eur baudą už kiekvieną dieną už teismo sprendimo neįvykdymą per nustatytą terminą išsikraustyti.
2. Nurodė, kad ieškovė ir trečiasis asmuo V. P. 2021 metų rugpjūčio 24 dieną sudarė Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis), pagal kurią trečiasis asmuo V. P. nuomos sutartyje nurodytomis sąlygomis ir terminais išsinuomojo ieškovei nuosavybės teise priklausantį butą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini).
3. Po nuomos Sutarties sudarymo ieškovei priklausančiame bute apsigyveno trečiasis asmuo V. P., jos sutuoktinis atsakovas S. P. ir jų vaikai T. P. ir M. D.. Galimai galėjo gyventi ir kiti asmenys, tačiau ieškovė apie tai papildomos informacijos neturi.
4. Sutarties 12.2 punkte nurodyta, jog Nuomotojas turi teisę vienašališkai (neteismine tvarka) nutraukti šią Sutartį nepasibaigus Nuomos terminui šiais atvejais: a) Nuomininkas vėluoja sumokėti nuomos mokestį daugiau kaip 14 dienų – tokiu atveju Nuomotojas turi teisę pakeisti buto durų spynas be išankstinio įspėjimo, išskyrus atvejus, kai apie vėlavimą Nuomotojui pranešama ir susitariama iš anksto.
5. Trečiasis asmuo V. P. labai nereguliariai mokėjo nuomos mokestį, taip pat V. P. nemokėjo ir komunalinių mokesčių, tai yra V. P. su atsakovu bei vaikais gyvena bute, naudojosi butu, nemokėjo jokių mokesčių.
Šalies argumentai
6. Ieškovė su trečiuoju asmeniu nutraukė Sutartį bei, neturėdama kitos išeities kaip atgauti butą, pateikė teismui ieškinį dėl skolos bei nuostolių priteisimo bei dėl trečiojo asmens V. P. iškeldinimo.
7. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose buvo pradėta nagrinėti civilinė byla Nr. e2-7432-1103/2022 dėl skolos bei nuostolių priteisimo iš V. P. bei jos iškeldinimo iš buto, esančio (duomenys neskelbtini). Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, V. P. sutiko su ieškove sudaryti taikos sutartį, pagal kurią V. P. turėjo išsikraustyti iš buto ne vėliau kaip iki 2022 m. spalio 1 dienos. Ši taikos sutartis Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose buvo patvirtinta 2022 m. rugsėjo 12 dienos nutartimi. Nepaisant sudarytos taikos sutarties, V. P. iki šiol gyvena minėtame bute, nemoka jokių mokesčių ir toliau daro nuostolius ieškovei. Ieškovei buvo išduotas vykdomasis raštas dėl tokių trečiojo asmens V. P. veiksmų, tačiau antstolis M. A. 2023-01-20 dieną priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo. Antstolis nurodė, jog iškeldinimo metu galėtų būti iškeldinta tik V. P., kiti asmenys negalėtų būti priverstinai iškeldinami. Kadangi V. P. gyvena su šeimos nariais, tai susiklostytų tokia situacija, kai antstolis turėtų iškeldinti vieną asmenį, atskirti jį nuo sutuoktinio, mažamečio vaiko. Taip pat antstolis nurodo, kad preziumuojant, jog visas turtas įgytas santuokos metu priklauso abejiems sutuoktiniams bendrąja nuosavybe, nėra jokios galimybės iškeldinimo metu atskirti, kuris turtas ar jo dalis priklauso V. P..
Šalies argumentai
8. Kartu ieškovė pažymėjo, jog ieškovė, pateikdama prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl skolos išieškojimo, laikėsi pozicijos, jog 440 Eur V. P. sumokėti pinigai yra skolos dengimas pagal 2022-09-12 dienos nutartimi Panevėžio apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-7432-1103/2022 patvirtintą taikos sutartį. Tai yra V. P. 440 Eur sumokėta pinigų suma sumažino jos įsiskolinimą pagal taikos sutartį ir kad šie mokėjimai nebuvo nuomos mokestis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir nusprendė iškeldinti S. P., T. P. M. D. bei kitus asmenis, galinčius gyventi kartu, su visais jiems priklausančiais daiktais iš ieškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini). Taip pat teismas nustatė 10 dienų terminą teismo sprendimui įvykdyti; 50 Eur baudą už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną, asmeniui kuris nevykdo šio teismo sprendimo dalies dėl išsikeldinimo iš ginčo patalpų bei atitinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
10. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl terminuotos gyvenamųjų patalpų nuomos pabaigos nurodė, jog visiškai nesvarbu, ką mokėjimo paskirtyje nurodė V. P. atlikdama piniginius pavedimus ieškovei, kadangi pagal civilinėje byloje Nr. e2-7432-1103/2022, tarp šalių patvirtintą taikos sutarties 9 p. V. P. neatlaisvinus patalpų taikos sutartyje numatytu metu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgijo teisę šios taikos sutarties pagrindu, išsiimti vykdomuosius dokumentus, dėl V. P. iškeldinimo adresu (duomenys neskelbtini), taip pat dėl 780 Eur sumos už nuomos įsiskolinimą, ir 300 Eur sumos bylinėjimosi išlaidų. Taigi, V. P. savo atliktais mokėjimais dengė savo įsiskolinimą ieškovei, o ne tęsė nuomos santykius. Papildomai teismas pabrėžė, jog nuomotojo pasinaudojimas teise reikalauti nuomos mokesčio už pradelstą laiką grąžinti daiktą negali būti pagrindas išvadai, kad nuomos sutartis toliau galioja.
11. Pasisakydamas dėl savininko teisių pažeidimo pirmosios instancijos teismas nurodė, jog iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovei priklauso butas esantis (duomenys neskelbtini), tačiau iki šiol ieškovė negali tinkamai naudotis savo nuosavybe, nes jame gyvena atsakovas ir kiti asmenys, t. y. ieškovo valdymo teisė naudotis savo turtu yra pažeista. Atsakovas teismui nepateikė jokių įrodymų, jog turtu naudojasi teisėtai, kad jis jam priklauso, ar kad yra sudaryta galiojanti nuomos sutartis su ieškove. Taigi ieškovės teisė naudotis jai priklausančiu butu, esančiu (duomenys neskelbtini) yra pažeista, nes šiame bute be teisinio pagrindo gyvena atsakovas S. P. ir kiti asmenys.
12. Dėl iškeldinimo skundžiamame sprendime teismas pažymėjo, jog pagal civilinėje byloje Nr. e2-7432-1103/2022 patvirtintą ieškovės ir V. P. sudarytą taikos sutartį, V. P. turėjo atlaisvinti patalpas iki 2022 m. spalio 1 d. Taigi, nuomos sutarties terminas baigėsi 2022 m. spalio 1 d. todėl nuomininkė bei jos šeimos nariai turėjo atlaisvinti ieškovės patalpas, tačiau to nepadarė ir patalpas užima iki šiol, nors ieškovė reikalauja jas atlaisvinti. Dėl to yra pagrindas iškeldinti atsakovus M. D., S. P. ir T. P. bei kitus šiame bute gyvenančius asmenis su visu jiems priklausančiu turtu, įpareigojant patalpas perduoti ieškovei.
13. Kartu pirmosios instancijos teismas nurodė, jog nustatytinas 10 dienų išsikraustymo terminas, kuris yra pakankamas sprendimui įvykdyti. Be to, atsižvelgiant į galimus teismo sprendimo nevykdymo aspektus, yra pagrindas skirti iki 50 Eur baudą už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną asmeniui, kuris nevykdo šio teismo sprendimo dėl išsikėlimo iš ginčo patalpų.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
14. Atsakovė T. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – atsakovų T. P. ir M. D. atžvilgiu ieškinį atmesti; taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
14.1. Nurodo, kad atsakovė su savo mažamete dukra nieko nežinojo apie tai, kad psichikos ligą turinti mama V. P., turėdama sutuoktinio generalinį įgaliojimą, prarado nuosavybės teisę į butą.
14.2. Apeliantė pabrėžia, jog teismo sprendimas yra prieštaringas ir neteisėtas, kadangi pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių aplinkybių, patvirtinančių apie nuomos sutarties pabaigą bei atsakovės pareigą išsikraustyti iš buto, nes pirmosios instancijos teismui buvo pateikti duomenys apie tai, jog atsakovė su mažamete dukra gyvena visiškai kitu adresu. Apeliantės vertinimu, ji nepagrįstai buvo įtraukta į šios bylos nagrinėjimą, kadangi ginčo bute negyveno ir negyvena.
14.3. Kartu apeliaciniame skunde pažymima, jog ieškovė, siųsdama pranešimus V. P. dėl komunalinių paslaugų nutraukimo, buvo nenuosekli, kadangi atsakove įtraukė T. P., nors ji nebuvo įtraukta į civilinės bylos, kurioje buvo patvirtinta taikos sutartis, nagrinėjimą, taip pat šiame pranešime nenurodė jokių iškeldinimo terminų ir kitų reikšmingų aplinkybių.
14.4. Papildomai pabrėžiama, kad pirmosios instancijos teismas šioje dalyje priėmė nepagrįstą ir šališką sprendimą.
15. Apeliaciniu skundu atsakovas S. P. prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
15.1. Nurodo, kad atsakovas, kuris yra tolimųjų reisų vairuotojas, nieko nežinojo apie tai, kad psichikos ligą turinti V. P., turėdama jo generalinį įgaliojimą, prarado nuosavybės teisę į butą. Pažymi, jog dėl V. P. panaudotos apgaulės jis neteko nuosavybės teisės į butą, todėl, esant padarytam nusikaltimui, jis negali būti iškeldintas iš buto, kadangi šis butas turi būti grąžintas.
15.2. Pažymi, kad atsakovas jokio pranešimo apie pareigą išsikelti iš buto negavo, taip pat nebuvo įtrauktas į civilinės bylos, kurioje buvo sudaryta taikos sutartis, nagrinėjimą, o apie priimtą procesinį sprendimą sužinojo tik nagrinėjant šią civilinę bylą. Be to, iki šiol galioja atsakovo vardu sudarytos komunalinių paslaugų teikimo sutartys.
Atsiliepimas
16. Atsiliepimu ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašo atsakovų apeliacinius skundus atmesti, palikti skundžiamą sprendimą nepakeistą ir priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
16.1. Nurodo, kad atsakovas S. P., kuris pirmosios instancijos teisme buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko, neteikė jokių konkrečių duomenų bei įrodymų dėl sutuoktinės sveikatos sutrikimų, taip pat nenurodė jokių aplinkybių, patvirtinančių, kad jis nežinojo apie sutuoktinės sudaromą buto pardavimo sandorį.
Šalies argumentai
16.2. Ieškovė pabrėžia ir tai, kad atsakovo S. P. argumentai, jog V. P. buvo suklaidinta kitų asmenų, kurie neva tai jai darė įtaka, labai tikėtina, kad buvo išspręsti pateiktame prašyme dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Šiuo klausimu Panevėžio apygardos teismas atmetė visus V. P. ar kitų asmenų skundus dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kas reiškia, kad nebuvo jokio pagrindo pradėti ikiteisminio tyrimo.
Atsiliepimas
16.3. Atsiliepime nurodoma, jog atmestinas atsakovo S. P. argumentas, kad neva tai ieškovė turėjo jam pateikti atskirą reikalavimą dėl išsikeldinimo, kadangi ieškovė su atsakovu S. P. neturėjo atskiros nuomos sutarties, taip pat atsakovas S. P. nebuvo 2021-08-24 dienos Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties šalimi.
16.4. Dėl atsakovės T. P. apeliacinio skundo ieškovė pažymi, kad yra pateikti įrodymai, jog anksčiau T. P. buvo deklaravusi savo gyvenamąją vietą šiame ieškovei priklausančiame bute. Ieškovė, siekdama išvengti tokios situacijos, kada asmenys, neturintys teisinio pagrindo gyventi bute, geranoriškai nenori jo atlaisvinti, pareiškė reikalavimą dėl iškeldinimo visiems asmenims, kurie gali gyventi ieškovei priklausančiame bute.
16.5. Atsakovė T. P. buvo pareiškusi, kad neva ji turi nuomos sutartį ir gyvena kitu adresu. Viename iš teismo posėdžių T. P. buvo tik parodžiusi savo nuomos sutartį, kuri buvo terminuota ir kurios terminas apeliacinio skundo pateikimo dieną jau buvo pasibaigęs. Be to, daugiausia neaiškumo šioje visoje situacijoje įvėlė pati atsakovė T. P., kuri pareiškė, kad pasibaigus nuomos sutarčiai nėra aišku, kur ji gyvens. Todėl, nėra galimybių paneigti, kad T. P. gyvena ieškovei priklausančiame bute, kuriame netgi anksčiau ir buvo deklaravusi savo gyvenamąją vietą. Jeigu T. P. būtų aiškiai ir nedviprasmiškai nurodžiusi, kad ji tikrai negyvena ir negyvens ieškovei priklausančiame bute, tokiu atveju galimai ieškovė būtų jos atžvilgiu ir atsisakiusi reikalavimų. Tas pačias aplinkybes T. P. nurodo ir apeliaciniame skunde, kur pasako, kad nėra aišku, kur ji gyvens pasibaigus nuomos sutarčiai. Taigi net ir apeliaciniame skunde pati T. P. nepašalino abejonių, kur ji gyvena pasibaigus terminuotai nuomos sutarčiai.
16.6. Apibendrintai ieškovė pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas faktines aplinkybes bei teisinius argumentus, todėl skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Be to, byloje aiškiai yra nustatyta, kad ieškovė yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė. Ieškovė nėra sudariusi su bute gyvenančiais asmenimis jokios sutarties, tai yra nei nuomos, nei panaudos. Byloje dalyvaujančios šalys neginčijo byloje pateikto 2021-08-24 dienos Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo teisėtumo, kas reiškia, jog 2021-08-24 dienos Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis laikytina pasibaigusia, kas lemia, jog bute gyvenantys asmenys neturi teisinio pagrindo toliau naudotis ne jiems priklausančiu turtu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Faktinės aplinkybės
18. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir trečiasis asmuo V. P. 2021 metų rugpjūčio 24 dieną sudarė Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią trečiasis asmuo V. P. nuomos sutartyje nurodytomis sąlygomis ir terminais išsinuomojo ieškovei nuosavybės teise priklausantį butą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini).
19. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų civilinėje byloje Nr. e2-7432-1103/2022 nutartimi, priima 2022-09-12, buvo patvirtinta ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir V. P. sudaryta taikos sutartis, kurios 1 p. numato, jog V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iki 2022 m. spalio 1 d. visiškai atlaisvina patalpas – butą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini).
20. 2022-12-05 Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai išdavė vykdomąjį raštą dėl ginčo patalpų atlaisvinimo, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad ginčo bute gyveno ir kiti asmenys, vykdomasis raštas negalėjo būti įvykdytas privestinai.
21. 2023-10-06 Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai išdavė vykdomąjį raštą dėl 640 Eur įsiskolinimo ieškovės naudai iš V. P. dėl sudarytos taikos sutarties 9 punkto nuostatos dėl įsiskolinimo už nuomą bei mokesčių už komunalines paslaugas mokėjimo nevykdymo.
22. 2023-05-16 Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose buvo gautas ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinys nagrinėjamoje byloje, kuriuo prašoma iškeldinti atsakovus S. P., T. P., M. D. bei visus kitus galinčius gyventi ginčo bute asmenis su visais šiems asmenims priklausiančiais daiktais, taip pat skirti baudą už teismo sprendimo nevykdymą.
23. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas iš esmės tenkino ieškovės ieškinį, nutarė iškeldinti atsakovus ir visus kitus asmenis, galinčius gyventi kartu iš ginčo buto, taip pat už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną nustatė 50 Eur baudą.
24. Nagrinėjant byloje kilusį ginčą pirmiausia pažymėtina tai, kad nuosavybės teisė, kaip daiktinė teisė, yra absoliutaus pobūdžio. Tai reiškia, kad savininkas šią teisę gali naudoti prieš visus asmenis (lot. erga omnes). Jis gali reikalauti jo, kaip savininko, teisių nepažeidinėti ir iš bet kurio pažeidėjo gali reikalauti pašalinti pažeidimus nepriklausomai nuo to, ar jie susiję su valdymo netekimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-701/2020). Pasisakydamas dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: (i) kad jis yra turto savininkas; (ii) kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140-403/2018). Pagal kasacinio teismo praktiką, daikto savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-695/2019). Priešingai, jeigu ieškovas įrodo, kad jis yra turto savininkas ir kad jo, kaip turto savininko, teisės yra pažeistos, atsakovas turi įrodyti, kad jo elgesys visiškai atitinka teisės aktuose keliamus reikalavimus.
25. Nagrinėjamoje byloje yra susiklosčiusi tokia faktinė situacija, jog tarp trečiojo asmens V. P. ir ieškovės buvo sudaryta 2021-08-24 ginčo buto nuomos sutartis, kurios pagrindu nuomininkė ir su ja susiję asmenys turėjo teisę be jokių trikdžių patekti į ginčo patalpas, kol jas nuomininkas naudoja (Sutarties 7.1 punktas). Tačiau Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams civilinėje byloje Nr. e2-7432-1103/2022 priėmus 2022-09-12 nutartį, kuria buvo patvirtinta ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir V. P. sudaryta taikos sutartis, kurios 1 punktas numato, jog V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iki 2022 m. spalio 1 d. visiškai atlaisvina patalpas – butą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), o taip pat iki 2022 m. spalio 1 d., iškrausto visus savo ir kitų šeimos narių ir/ar asmenų asmeninius daiktus (3 punktas), nebeliko faktinio pagrindo, dėl kurio V. P. šeimos nariai ar su ja susiję asmenys gali gyventi ieškovei priklausančiame ginčo bute.
26. Taigi, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus dėl ginčo buto nuosavybės teise priklausymo ieškovei, turėjo pagrindą vertinti ir nagrinėti ieškovės pareikštą ieškinį dėl su V. P. susijusių asmenų, kurie nebuvo nuomos sutarties šalimis, iškeldinimo, juo labiau kad byloje nustatyta ir dėl to ginčas nekyla, jog atsakovai yra su V. P. susiję asmenys, kurie iš esmės nėra atlaisvinę ieškovei priklausančio buto arba šiame bute gali gyventi.
27. Apeliaciniuose skunduose atsakovai nurodo, jog jiems nekyla pareiga išsikraustyti iš ginčo buto dėl to, kad jie nežinojo apie V. P. veiksmus dėl buto pardavimo, šis pardavimo sandoris yra sudarytas panaudojus apgaulę, V. P. turi psichinės sveikatos sutrikimų, o be to Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų civilinėje byloje Nr. e2-7432-1103/2022, kurioje buvo patvirtinta taikos sutartis tarp ieškovės ir V. P., atsakovai nebuvo įtraukti kaip suinteresuoti asmenys.
28. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas pirmiau išdėstytus apeliacinių skundų argumentus, pabrėžia, jog ši civilinė byla yra nagrinėjama pagal ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį, kuriuo prašoma iškeldinti atsakovus S. P., T. P., M. D. bei visus kitus galinčius gyventi ginčo bute asmenis su visais šiems asmenims priklausiančiais daiktais, taip pat skirti baudą už teismo sprendimo nevykdymą. Taigi šioje civilinėje byloje yra sprendžiamas savininko teisių pažeidimo nustatymo klausimas, ko iš esmės atsakovai net neginčija, t. y. jie pripažįsta, jog ginčo butas šiuo metu priklauso ieškovei bei kad jie ginčo bute gyvena (gali gyventi) neturėdami jokio susitarimo ar sutarties dėl tokio turto naudojimo.
29. Pažymėtina, jog vertinant pirmiau nurodytus atsakovų argumentus, susijusius su trečiojo asmens V. P. veiksmais, jos atžvilgiu galimai panaudota apgaule, galimu padarytu nusikaltimu ar netinkama psichinės sveikatos būkle, reikšminga yra tai, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovai, kurių vienam teismas pasiūlė pasirūpinti tinkamu atstovavimu, kuo atsakovas S. P. ir pasinaudojo, reiškė priešpriešinius reikalavimus ar teikė prašymus sustabdyti bylos nagrinėjimą dėl vykstančių teisminių procesų, kuriuose būtų ginčijamas ar tikrinamas ginčo buto sandorių teisėtumas. Šioje civilinėje byloje atsakovai iš esmės rėmėsi galimu ikiteisminio tyrimo pradėjimu dėl V. P. atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos apgaule pasisavinant butą, tačiau į bylą jokie duomenys apie tai, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas, pateikti nebuvo. Tokių aplinkybių neleidžia tvirtinti ir apeliacinius skundus nagrinėjančiam teismui prieinami Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys. Kartu pastebėtina ir tai, jog atsakovas S. P., kuris pirmosios instancijos teisme buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko, taip pat neteikė duomenų, jog yra kreipęsis dėl proceso atnaujinimo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų civilinėje byloje Nr. e2-7432-1103/2022, į kurią, kaip jis nurodo, buvo nepagrįstai neįtrauktas, taip pat neteikė bylą nagrinėjančiam teismui jokių prašymų dėl konkretaus termino skyrimo deryboms su ieškove dėl galimos ginčo buto nuomos sutarties sudarymo ar bandymo surasti taikų susitarimą, juo labiau kad civilinė byla pirmosios instancijos teisme buvo pradėta nagrinėti dar 2023 metų gegužę, o teismo sprendimas buvo priimtas tik 2023 m. gruodžio mėnesį.
30. Taigi, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjant šią civilinę bylą pirmosios instancijos teismas neapribojo atsakovų procesinių teisių, sudarė galimybę užsitikrinti teisę į tinkamą atstovavimą, dėl ko, patiems atsakovams nereiškus jokių konkrečių prašymų ar reikalavimų dėl sandorių nuginčijimo (išskyrus prašymą stabdyti bylos nagrinėjimą iki įsiteisės sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą) civilinė byla pirmosios instancijos teismo visiškai pagrįstai buvo nagrinėta pareikšto ieškinio apimtyje, t. y. dėl savininko teisių pažeidimo bei gynimo, o toks šios civilinės bylos nagrinėjimas, priešingai nei pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė atsakovo atstovė, nereiškia formalaus įstatymo taikymo, kadangi pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo vertinti ir analizuoti atsakovų nurodomas aplinkybes, susijusias su sudarytų sandorių aplinkybėmis, taip pat savo iniciatyva vertinti sandorių teisėtumą.
31. Kartu apeliacinės instancijos teismas atmeta ir apeliacinių skundų argumentus, susijusius su nepagrįstu atsakovų neinformavimu apie ginčo buto atlaisvinimą. Kaip jau minėta pirmiau, byloje esantys duomenys patvirtina, kad ginčo buto nuomos sutartis buvo sudaryta su trečiuoju asmeniu V. P.. Jokios nuomos ar panaudos sutartys tarp ieškovės ir atsakovų sudarytos nebuvo, taip pat nė vienas iš atsakovų nesiekė įrodyti ir neteikė jokių duomenų apie tai, kad tarp ieškovės ir kurio nors iš atsakovų buvo sudaryta ginčo buto nuomos sutartis. Taigi ieškovė, šioje civilinėje byloje reikšdama reikalavimą iškeldinti atsakovus yra nukreipusi reikalavimą į asmenis, kurie, esant nutraukai nuomos sutarčiai, ginčo bute toliau gyvena be jokio teisinio pagrindo.
32. Taip pat pažymėtina, jog išties byloje nebuvo pateiktų konkrečių duomenų apie tai, kad atsakovams buvo siųsti pranešimai dėl nuomos sutarties nutraukimo kaip nuomininkės V. P. šeimos nariams, tačiau, kaip jau minėta pirmiau, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovai būtų kreipęsi dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje, kurioje įsiteisėjo nutartis dėl nuomos sutarties nutraukimo. Tačiau, nepaisant visų šių aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog šiuo konkrečiu atveju nėra pakankamo pagrindo daryti kategorišką išvadą, jog atsakovai nežinojo apie vykstantį iškeldinimo procesą, o taip pat, kad jie neturėjo pakankamai laiko ar galimybių susirasti kitą būstą ar tartis su ieškove dėl galimo nuomos sutarties sudarymo.
33. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog antstolio dar 2023-01-20 surašytame patvarkyme dėl vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog kiti ginčo bute gyvenantys V. P. šeimos nariai atsisako išsikelti. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovas S. P. pripažino, kad žmonai V. P. buvo išdavęs generalinį įgaliojimą, nors jų statomas gyvenamasis namas buvo registruotas būtent jo vardu ir dėl jo įgijimo toks įgaliojimas nebuvo reikalingas; taip pat atsakovas nurodė, jog ginčo butui nutraukus elektros tiekimą jis kreipėsi į tiekėją, kuris jam nurodė, kad atsakovas iš esmės nėra ginčo buto savininkas; taip pat S. P. teismo posėdžio metu pripažino, kad buvo toks atvejis, kai jam išvažiavus į reisą kaimynė pasakė, kad kažkokia moteris klausė kas ginčo bute gyvena; taip pat žino, kad antstolis buvo taikęs areštą V. P. banko sąskaitai. Šios aplinkybės, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas V. P. buvo išdavęs generalinį įgaliojimą V. P., o taip pat kad ginčo butas dar 2019 metais buvo parduotas iš pradžių mažajai bendrijai, o tik vėliau ieškovei, kartu įvertinant aplinkybes dėl galimų komunalinių paslaugų nutraukimo ar ribojimo ginčo butui, taip pat atsižvelgiant į tai, jog sutuoktinis žinojo apie savo žmonos banko sąskaitai taikomą areštą, neleidžia vertinti, jog kilusi ginčo buto pardavimo bei atlaisvinimo situacija atsakovui S. P. nebuvo ir negalėjo būti žinoma.
34. Kita vertus, kaip jau minėta pirmiau, ši civilinė byla pirmosios instancijos teisme buvo pradėta nagrinėti dar 2023 metų gegužę, o teismo sprendimas buvo priimtas tik 2023 m. gruodžio mėnesį. Tai, teismo vertinimu, yra pakankamas laiko tarpas tiek dėl faktinio kito gyvenamojo būsto paieškos, tiek dėl galimybių tartis su ieškove dėl nuomos sutarties sudarymo įgyvendinimo, todėl šiuo konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad ieškovei neišsiuntus jokių pranešimų dėl nuomos sutarties nutraukimo atsakovams ar bent daliai jų nėra galimas atsakovų iškeldinimo klausimo nagrinėjimas, juo labiau kad atsakovai teikė apeliacinius skundus ir nuo šio civilinio proceso pradžios jau yra praėję beveik metai laiko. Papildomai pastebėtina ir tai, kad sprendimas dėl atsakovų iškeldinimo nepažeidžia ir atsakovo nepilnamečio vaiko interesų. Tokią išvadą galima daryti atsižvelgiant į byloje pateiktą Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, kurioje be kitų duomenų nurodoma ir tai, jog atsakovas S. P. nurodė galintis pasirūpinti nepilnamečio sūnaus gyvenamąja vieta tiek nuomojant kitą butą, tiek įsigyjant kitą nekilnojamąjį turtą, kadangi atsakovo darbo užmokestis yra pakankamai didelis.
35. Taigi, kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas byloje esančios aplinkybės patvirtina nekilnojamojo turto savininko teisių pažeidimą, o atsakovai neįrodė, kad jų elgesys atitinka teisės normų reikalavimus bei ginčo buto neatlaisvinimas yra teisėtas. Taip pat byloje nebuvo nustatyta pagrindų, dėl kurių būtų galima vertinti, jog vykstantis ieškovės teisių pažeidimas yra pateisinamas.
36. Papildomai pažymėtina ir tai, kad skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas detaliai aptarė, kodėl nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo pripažinti ginčo buto nuomos santykių tęsimosi V. P. atlikus įmokas už susidariusį įsiskolinimą. Byloje nesant jokių tokias išvadas paneigiančių duomenų, apeliacinės instancijos teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako, juo labiau kad apeliaciniuose skunduose nesutikimas su šiomis aplinkybėmis taip pat nebuvo nurodytas.
37. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta ir atsakovo S. P. apeliacinio skundo argumentą, jog aplinkybė, kad jo vardu yra sudarytų komunalinių paslaugų teikimo sutarčių, užkerta kelią iškeldinti jį iš ieškovei priklausančio nekilnojamojo turto. Pažymėtina, jog egzistuojant galiojantiems ir nenuginčytiems nekilnojamojo turto įgijimo sandoriams, taip pat esant išviešintai nuosavybės teisei, bet kokios komunalinių ar kitokių paslaugų teikimo sutartys nėra ieškovės nuosavybės teisę paneigiantys duomenys, juo labiau kad nekilnojamasis turtas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisinėje sistemoje įtvirtintas daiktinės teisės nuostatas, nėra įgyjamas sudarytų komunalinių sutarčių pagrindu.
38. Vertinant apeliacinių skundų turtinį bei juose išdėstytus argumentus, yra pagrindas papildomai aptarti ir pasisakyti dėl T. P. nurodomų aplinkybių, susijusių su neva jos nepagrįstu patraukimu atsakove nagrinėjamoje byloje, kadangi ji ginčo bute negyvena. Tačiau pabrėžtina, jog nors atsakovė T. P. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu teikė duomenis apie tai, kad ji ginčo bute negyvena, nes 2023 m. birželio 29 d. sudarė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė 2022-07-27 Valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Registrų centras“ duomenimis buvo deklaravusi savo gyvenamąją vietą ginčo bute. Svarbu pažymėti ir tai, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad sudaryta nuomos sutartis yra terminuota ir jai pasibaigus ji nežino, kur gyvens, taip pat kaip vieną iš galimybių nurodė grįžimą gyventi pas tėvus. Tokios aplinkybės, atsižvelgiant dar ir į tai, jog atsakovė T. P. nepateikė jokių konkrečių duomenų dėl naujai sudarytų ar pratęstų nuomos sutarčių bei jų termino, o taip pat įvertinant tai, kad teismo posėdžio metu T. P. nurodė kitą gyvenamosios vietos adresą nei jis yra nurodytas vėliau T. P. pateiktoje Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartyje (sutartis galioja iki 2024-06-28), sudaro pakankamą pagrindą spręsti, jog egzistuoja reali galimybė, kad atsakovė gali gyventi ieškovei priklausančiame bute, dėl ko pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą spręsti klausimą dėl šios atsakovės iškeldinimo.
39. Papildomai apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nėra pagrindo nesutikti ir su skundžiamu sprendimu nustatyta bauda už teismo sprendimo nevykdymą dydžiu, kadangi šiuo atveju 10 dienų terminas išsikelti iš patalpų, kuriose asmenys yra be jokio teisinio pagrindo, yra pakankamas terminas apie tokią situaciją žinantiems asmenims, o galimų neigiamų pasekmių atsiradimas yra reali priemonė, leidžianti operatyviai užtikrinti ginčo turto savininko teisių ir teisėtų interesų apsaugą.
40. Kiti apeliacinių skundų argumentai neturi esminės reikšmės priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Tai, kad apeliantai nesutinka su teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei padarytomis išvadomis, nesudaro pagrindo spręsti, jog teismas netinkamai ištyrė ir įvertino byloje pateiktus įrodymus ar pažeidė jų vertinimo taisykles (CPK 178, 185 straipsniai).
41. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, taip pat tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
42. Atmetus apeliacinius skundus, atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pateikė įrodymus, kad už atsiliepimų į apeliacinį skundą parengimą patyrė 400 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į suteiktų paslaugų pobūdį ir apimtį, civilinės bylos sudėtingumą ir kitus reikšmingus bylinėjimosi išlaidų priteisimui kriterijus, šias išlaidas advokato pagalbai apmokėti, vertina pagrįstomis, atitinkančiomis CPK 98 straipsnio reikalavimus bei 2004-04-02 Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. IR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeisto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77, nustatytas ribas, todėl jas priteisia iš kiekvieno iš atsakovų ieškovei (CPK 93 ir 98 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į skundžiamame sprendime nurodytus motyvus bei nustatytą iš atsakovų priteistų bylinėjimosi išlaidų proporciją (80 pro. ir 20 proc.), vertina, kad toks pirmosios instancijos teismo vertinimas yra pagrįstas, todėl tokią bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovų proporciją yra pagrindas taikyti ir apeliacinės instancijos teisme, todėl iš atsakovo S. P. priteisiama 320 Eur, o iš atsakovės T. P. – 80 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovei apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 320 Eur ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, iškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš atsakovės T. P., gimusios (duomenys neskelbtini), 80 Eur ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų, iškovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini).