Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2.3.2.4.3; 2.3.2.6.2; 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.2.8.; 2.3.5.2.1.; .3.2.3.1.;

3.2.6.1.; 3.2.6.13.

2017 m. kovo 23 d.

institucijos, teikiančios išvadą byloje, Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei Valerijai Jankauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. E. ieškinį atsakovui A. E. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Raseinių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl santuokos nutraukimo

Santuokos tikslas yra šeimos santykių, pagrįstų abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, sukūrimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas Civilinio kodekso trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. v. G. S., bylos Nr. 3K-7-6/2007; kt.). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu gyvena atskirai nuo 2016 metų sausio mėnesio. Ieškovės teigimu, sutuoktinių bendras gyvenimas faktiškai jau yra nutrūkęs, nebėra galimybių rasti bendro intereso, suvienodinti charakterio skirtumus, išsaugoti šeimą nebeįmanoma, todėl gyvenimas santuokoje nebeturi perspektyvų ir yra netikslingas. Ieškovė prašė santuoką nutrauki dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, kad šeimai skyrė mažai dėmesio, nevengė vartoti alkoholio, tačiau nesutinka su ieškovės teiginiu, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Paaiškino, kad ieškovė jam buvo galimai neištikima, tačiau jokių tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes laikytina, jog šalių santuoka yra iširusi, kadangi sutuoktiniai neketina išsaugoti šeimą bei vesti bendrą ūkį, tuo tarpu duomenų, pagrindžiančių vieno sutuoktinio kaltę, byloje nėra, todėl teismas daro išvadą, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Santuoką nutraukus ir nesant dėl to ginčo, ieškovei paliktina pavardė – E., atsakovui – E. (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė J. E. ir atsakovas A. E. yra nepilnametės G. E. tėvai (b. l. 4). Mergaitė nuo pat gimimo gyveno su abiem tėvais, šiuo metu gyvena su savo mama (ieškove), ji dukra rūpinasi tinkamai. Vaiko teisių apsaugos skyriaus teigimu, ieškovės gyvenimo ir buities sąlygos yra tinkamos nepilnametei dukrai G. E. gyventi su motina. Atsakovas teismo posėdžio metu paaiškino, jog neprieštarauja, kad nepilnametės dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Taigi, šioje byloje ginčo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nėra. Esant aptartai situacija, nepilnametės G. E. gyvenamoji vieta nustatytina su jos mama (ieškove) J. E., ieškovės gyvenamojoje vietoje.

Pažymėtina, kad teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma. Teismo vertinimu, sprendžiant dėl geriausių vaiko interesų apsaugojimo tiek, kiek tai būtina, nagrinėjamos bylos kontekste svarbu atsižvelgti į inter alia ieškovės, vaiko motinos, su kuria nustatyta nuolatinė vaiko gyvenamoji vieta, poziciją šiuo klausimu. Byloje nustatyta, kad ieškovė didžiąja dalimi sutiko su atsakovo prašoma nustatyti bendravimo su vaiku tvarka.

Nustatyta, kad vaikas dėl mažo amžiaus (šiuo metu šalių nepilnametei dukrai yra 4 metai) negali išreikšti savarankiškos nuomonės dėl bendravimo su ginčo šalimis nustatymo tvarkos. Ieškovė nurodė, kad atsakovas nevengia vartoti alkoholio, todėl pageidavo, kad tėvas (atsakovas) su dukra bendrautų tik dalyvaujant ieškovei. Teismo posėdžio metu atsakovas pripažino, kad nevengdavo išgerti alkoholio ir tai buvo viena iš priežasčių dėl ko iširo šeima. Tačiau šiai aplinkybei įrodyti nei viena šalis nepateikė jokių įrodymų. Todėl teismas, vertindamas šalių pateiktus įrodymus ir argumentus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis).

Įvertinus bylos medžiagą ir išklausius šalis, teismas pabrėžia, kad mažametį vaiką ir jo motiną sieja ypač stiprūs emociniai ryšiai, motina yra natūralus ir svarbiausias mažamečio vaiko socialinis partneris, todėl mažamečiam vaikui yra reikalinga didesnė motinos globa ir tai nėra asmenų lyčių lygybės įstatymui principo pažeidimas, taip tik geriau užtikrinami vaiko interesai. Nustatyta, kad ieškovė su atsakovu daugiau nei metai laiko nebegyvena kartu, o per šį laikotarpį tėvo (atsakovo) ir dukros ryšys praktiškai yra nutrūkęs, nes tėvas (atsakovas) ir dukra per šį laikotarpį matėsi vos keletą kartų. Šalių nepilnametė dukra kol kas yra labai maža, todėl jai pasilikus tik su tėvu (atsakovu), ji patektų į jai nežinomą aplinką, kas gali turėti tiesioginės įtakos jos sveikatai. Todėl reikalingas papildomas laikas, kad dukra priprastų prie tėvo buvimo šalia, nurimtų, dalyvautų bendroje veikloje, teismo posėdžio metu paaiškino, jog net nežino, jog tokio amžiaus vaikai miega pietų miegą. Be to, pažymėtina, kad atsakovas neturi įgūdžių ir žinių apie tai, kaip rūpintis tokio amžiaus vaiko higiena ir mityba. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad atsakovas praeityje nevengė vartoti alkoholio. Taigi, esant aptartai situacijai, teismas daro išvadą, kad atsakovas šiuo metu neturi bendravimo su vaiku įgūdžių, dėl reto jo bendravimo su dukra nėra susiformavęs nuolatinis emocinis jo ir dukros ryšys, todėl teismas laiko, kad ieškovės siūlymas, kad tėvas (atsakovas) bendrautų su nepilnamete dukra tik dalyvaujant ir ieškovei (vaiko motinai), labiausiai atitinka vaiko interesus.

Įvertinus tai teismas mano, kad siekiant įvykdyti šias sąlygas, t. y. tam, kad vaikas nejaustų nerimo ir baimės, likdamas su tėvu (atsakovu), prie jo priprastų, būtina vaiką paruošti, skirti papildomą laiką, todėl nustatytina tėvo ir dukros bendravimo tvarka tokiomis sąlygomis: atsakovas A. E., a. k. (duomenys neskelbtini) su nepilnamete dukra G. E., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), bendrauja kas antrą savaitgalį, šeštadienį ir sekmadienį, nuo 16.00 val. iki 20.00 val., dalyvaujant ieškovei (vaiko motinai) J. E., a. k. (duomenys neskelbtini)

Teismas pažymi, kad santykiai dėl bendravimo su vaiku ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str.). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Pažymėtina, kad nustatant proporcingumą tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties vaiko išlaikymo dydis turi atitikti protingus vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį (CK 3.192 str. 2 d.). Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. būtų patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (CK 3.155, 3.165 str.).

Įstatymas neleidžia išlaikymo pareigos perkelti tik vienam iš vaiko tėvų. Be to, ir taip didesnė pareigos dalis išlaikyti vaiką tenka vienam iš tėvų su kuriuo gyvena vaikas, nes gyvenant su vaiku atsiranda nenumatytų išlaidų, reikalingų vystymuisi, auklėjimui, ugdymui ir tėvas ar motina, teikiantis išlaikymą, prie tų išlaidų neprisideda. Šiuo atveju ieškovei tenka didžiausioji dukros G. E. rūpinimosi našta, nes su ja gyvena šalių vaikas. Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad šiuo metu niekur nedirba, tačiau nurodė sutinkantis teikti nepilnametei dukrai išlaikymą. Teismo posėdžio metu ieškovė ir atsakovas susitarė, kad atsakovas nepilnametės dukros išlaikymui skirs po 115,00 Eur kas mėnesį iki dukros pilnametystės. Taigi, šioje dalyje ginčo tarp šalių nėra.

Įvertinus tai, jog atsakovas A. E. yra jauno amžiaus vyras, neturintis sveikatos problemų dėl kurių atsakovui būtų apribota galimybė susirasti darbą, dirbti ir gauti darbo užmokestį, prioritetą teikiant nepilnametės šalių dukros išlaikymui, ir nesant ginčo tarp šalių, teismas iš atsakovo A. E., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukros G. E., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteisia po 115,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (t. y. 2016-12-01) iki dukros pilnametystės (CK 3.192 str., 3.198 str.), priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Teismo įsitikinimu tokio dydžio išlaikymas atitinka tiek vaiko interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių teises, interesus ir realias finansines galimybes (CK 3.192 str. 2 d.).

Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

CK 3.200 str. nurodyta, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Išlaikymas turi būti priteisiamas nuo to momento, kai atsiranda teisė jo reikalauti, o teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tos dienos, kai vaiko tėvai (arba vienas iš jų) nevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnametį vaiką.

Teismo posėdžio metu šalys susitarė, jog atsakovas mokės 1000,00 Eur išlaikymo nepilnametei dukrai įsiskolinimą, išlaikymo įsiskolinimo sumą išdėstant dalimis po 50,00 Eur per mėnesį, kol išlaikymo įsiskolinimo suma bus padengta. Taigi, šioje dalyje ginčo tarp šalių nėra. Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, iš atsakovo A. E., a. k. (duomenys neskelbtini) priteistinas 1000,00 Eur išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2016-05-01 iki 2016-11-30 nepilnametei dukrai G. E., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), išdėstant priteistą išlaikymo įsiskolinimą 20 mėnesių laikotarpiui, kiekvieną mėnesį mokant po 50,00 Eur išlaikymo įsiskolinimo.

Ieškovė J. E. skirtina lėšų, skirtų nepilnametės dukros išlaikymui, tvarkytoja uzufrukto teise.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

Civilinio kodekso 3.127 straipsnyje nustatyta, jog teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nutraukiant santuoką, sutuoktinių turtas dalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais (CK 3.127 str. 3 d.).

CK 3.89 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas abiejų sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo, taip pat sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn ir kt.

Iš teismui pateiktos VĮ „Regitra“ pažymos matyti, jog transporto priemonė Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo-savininko A. E. vardu įregistruota 2016-07-02 (b. l. 7), t. y. įgyta santuokos metu. Atsakovas teismo posėdžio metu prašė automobilį priteisti jam ir laikyti jį jo asmenine nuosavybe. Atsakovas nurodė nesutinkantis mokėti ieškovei piniginės kompensacijos. Teismo posėdžio metu ieškovė neprieštaravo šiam ieškovo reikalavimui, ieškovė taip pat atsisakė piniginės kompensacijos. Atsižvelgiant į tai, jog ginčo šioje dalyje tarp šalių nėra, automobilis Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pripažįstamas atsakovo A. E. asmenine nuosavybe ir po santuokos nutraukimo priteisiamas atsakovui A. E..

Dėl įsipareigojimų tretiesiems asmenims

Šalys nurodė, kad nei bendrų, nei asmeninių įsipareigojimų tretiesiems asmenims neturi.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 79 straipsnio 1dalyje nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovei J. E. suteikta antrinė teisinė pagalba, ji 100 procentų atleisti nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (b. l. 11-12; 18-19). Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2017-01-16 pažyma rodo, kad už ieškovei J. E. už suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybė patyrė 173,70 Eur išlaidų (b. l. 28). Byloje duomenų, kad atsakovas būtų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų nėra.

Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011).

Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovės patikslintas ieškinys buvo patekintas iš dalies, t. y. patikslintas ieškinys patenkintas 83,17 proc. ((100 proc. + 100 proc. + 100 proc. + 50 proc. + 88,46 proc. + 76,92 proc. + 100 proc. + 100 proc.) : 8 reikalavimai), t. y. ieškovė reiškė 8 savarankiškus reikalavimus:

dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvo patenkintas 100 proc. (tenkinta dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir tenkinta dėl santuokos nutraukimo); dėl ieškovės pavardės po santuokos nutraukimo buvo patenkintas 100 proc.;dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina (ieškove) buvo patenkintas 100 proc.;dėl atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos nustatymo buvo patenkintas 50 proc. dėl išlaikymo priteisimo buvo patenkintas 88,46 proc. (130 Eur – 100 proc., o 115 Eur – X proc.);dėl išlaikymo įsiskolinimo buvo patenkintas 76,92 proc. (1300 Eur – 100 proc., o 1000 Eur – X proc.);dėl nepilnametės dukros išlaikymo lėšų uzufrukto teise valdymo nustatymo buvo patenkintas 100 proc.;dėl turto padalinimo buvo patenkintas 50 proc.

Ieškovė teikdama teismui ieškinį (patikslintą ieškinį) valstybei turėtų sumokėti 153 Eur žyminio mokesčio, t. y.

dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės turėtų būti sumokėta 41 Eur žyminio mokesčio;dėl išlaikymo priteisimo turėtų būti sumokėta 41 Eur žyminio mokesčio, už išlaikymo įsiskolinimą 51 Eur, taigi iš viso 92 Eur žyminio mokesčio ((žyminis mokestis apskaičiuojamas pagal bendrą išlaikymo išmokų už vienerius metus sumą – 41 Eur (115 x 12 mėn. x 3 % = 41,4 Eur, suapvalinus 41 Eur) bei 36 Eur už išlaikymo įsiskolinimą (1000 Eur : 7 mėn. = 142,86 Eur; 142,86 Eur x 12 mėn. x 3 % = 51 Eur) (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis), iš viso 92 Eur)). dėl turto padalinimo turėtų būti sumokėta 20 Eur žyminio mokesčio (100 Eur piniginė kompensacija x 3 proc. = 6 Eur, bet ne mažiau kaip 20 Eur), tačiau kaip jau minėta anksčiau ieškovė 100 procentų atleisti nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų.

Teismas šioje byloje patyrė 10,88 Eur pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Remiantis CPK CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsakovui proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškovės ieškinio reikalavimai patenkinti 83,17 proc., tai ieškinio atmesti reikalavimai 16,83 proc., todėl pagal šį santykį paskaičiuotinos iš atsakovo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos. Iš atsakovo A. E., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai priteistina 127 Eur (153 Eur x 83,17 % = 127,25 Eur, suapvalinus 127 Eur) žyminio mokesčio, 144,46 Eur (173,70 Eur x 83,17 % = 144,46 Eur) antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir 9,05 Eur (10,88 Eur x 83,17 % = 9,05 Eur) teismo patirtų pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Pažymėtina, kad pagal šiuo metu galiojančio LR mokesčių administravimo įstatymo 66 str. 4 d. nuostatas piniginės prievolės, įskaitant žyminį mokestį, turi būti apvalinamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 270, straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, sudarytą 2011-12-03 Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriuje, santuokos akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), tarp J. E., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. E., a. k. (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei J. E. palikti santuokinę pavardę – „E.“, atsakovui A. E. palikti turimą pavardę – „E.“.

Nepilnametės G. E., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove J. E., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės gyvenamojoje vietoje.

Nustatyti atsakovo A. E., a. k. (duomenys neskelbtini) tokią bendravimo su nepilnamete dukra G. E., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), tvarką: atsakovas A. E., a. k. (duomenys neskelbtini) bendrauja su nepilnamete dukra G. E., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), kas antrą savaitgalį, šeštadienį ir sekmadienį, nuo 16.00 val. iki 20.00 val., dalyvaujant ieškovei J. E., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo A. E., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai G. E., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą po 115,00 Eur (vieną šimtą penkiolika eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t. y. 2016-12-01, iki dukros pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo A. E., a. k. (duomenys neskelbtini) 1000,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2016-05-01 iki 2016-11-30 nepilnametei dukrai G. E., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), priteistą išlaikymo įsiskolinimą išdėstyti 20 mėnesių, per mėnesį mokant 50,00 Eur (penkiasdešimt eurų 00 ct) išlaikymo įsiskolinimo.

Nepilnametės G. E., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoju skirtina ieškovė J. E., a. k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis mokėjimo vykdyti skubiai.

Priteisti atsakovui A. E., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise transporto priemonę AUDI 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), įregistruotą A. E. vardu.

Priteisti iš atsakovo A. E., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai: 127,00 Eur (vieną šimtą dvidešimt septynis eurus 00 ct) žyminio mokesčio (įmokos kodas 5660), 9,05 Eur (vieną eurą 83 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas 5660) ir 144,46 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt keturis eurus 46 ct) antrinės teisinės pagalbos teikimo ieškovei išlaidų atlyginimo (įmokos kodas 5630), sumokant VMI prie LR FM sąskaiton.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismą.

Santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos.

Sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką ar pripažinti santuoką negaliojančia įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.