Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2017-10-26 · Civilinė byla Nr. e2-12279-965/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-10-26
Bylos Nr.
e2-12279-965/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erika Tamošaitienė
Ieškovas
Klaipėdos teritorinės ligonių kasos
Atsakovas
J. L.
Advokatai
Aušrinė Zaburienė
Civilinė byla Nr. e2-12279-965/2017Teisminio proceso Nr. 2-06-3-09759-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.17; 3.2.6.1
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 26 d.Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Erika Tamošaitienė,sekretoriaujant Agnei Butkutei, Kristinai Matiuchovai,

dalyvaujant ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos atstovei N. Š., atsakovės J. L. atstovei advokatei Aušrinei Zaburienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Klaipėdos teritorinė ligonių kasos ieškinį atsakovei J. L. (buvusi M.) dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės J. L. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą 482,53 Eur žalą ir įpareigoti žalą atlyginti į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – SAM) atsiskaitomąją sąskaitą.

Nurodė, kad Klaipėdos teritorinė ligonių kasa, vykdydama suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimą Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšomis nustatė, kad 2017 m. sausio 4 d. atsakovei J. L. buvo suteiktos ir PSDF biudžeto lėšomis apmokėtos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kaina – 482,53 Eur. Atsakovė neįvykdė Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatymo (toliau – SDĮ) 8 straipsnio 4 dalyje nustatytos pareigos laiku sumokėti sveikatos draudimo įmoką ir vėliau neatlygindama PSDF biudžeto išlaidų dėl jai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo (Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje numatyta pareiga), atliko neteisėtus veiksmus. PSDF biudžetui buvo padaryta žala, nes atsakovei, neturinčiai apdrausto privalomuoju sveikatos draudimu asmens statuso, buvo suteiktos iš PSDF biudžeto kompensuojamos sveikatos priežiūros paslaugos. Atsakovei suteiktų ir iš PSDF biudžeto lėšų apmokėtų gydymo paslaugų kaina – 482,53 Eur – sudaro žalą PSDF biudžetui. Atsakovės naudos (kompensuojamųjų sveikatos priežiūros paslaugų) gavimas yra tiesiogiai susijęs su jo įstatyminių pareigų neįvykdymu – neteisėtais veiksmais. Esant šioms aplinkybėms pripažintina, kad yra visos sąlygos deliktinei atsakomybei kilti. Atsakovei 2017 m. gegužės 18 d. buvo siųstas raginimas savanoriškai atlyginti PSDF biudžetui padarytą žalą, tačiau žala dėl neteisėtai suteiktų paslaugų iki šiol nėra atlyginta.

Atsiliepimas

Atsakovė su ieškovės reikalavimais nesutinka visiškai, prašo ieškinį atmesti, kadangi ji visus įsipareigojimus Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (toliau – VSDF) yra įvykdžiusi, žala PSDF biudžetui nebuvo padaryta, taip pat prašo priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugos jai buvo suteiktos nuo 2017 m. sausio 4 d. iki 2017 m. sausio 9 d. privalomojo sveikatos draudimo (toliau – PSD) įmoką atsakovė sumokėjo 2016 m. gruodžio 6 d. Todėl atsižvelgiant į SDĮ nuostatas, kad PSD galioja iki mėnesio, buvusio prieš tą mėnesį, už kurį patys apdraustieji nesumokėjo PSD įmokų, paskutinės dienos, sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo metu atsakovei galiojo PSD. Be to, mano, kad SDĮ nurodytas paslaugas, kompensuojamuosius vaistus ir medicinines pagalbos priemones, už kurias mokama iš PSDF biudžeto, atsakovė turėjo teisę gauti ir dar vieną mėnesį po to, kai nustojo mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas, t. y. ir 2017 m. vasario mėnesį.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį palaikė, patvirtino jame nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti vadovaujantis ieškinyje nurodytais motyvais. Nurodė, kad žala apskaičiuota teisė aktų nustatyta tvarka, todėl ieškovės atstovė prašo teismo laikyti, kad žala apskaičiuota objektyviai. Nors yra numatyta valstybės papildoma garantija einamą mėnesį suteikti sveikatos priežiūros paslaugas, tačiau žmogui išlieka pareiga ir prievolė sumokėti PSDĮ laiku. Asmuo gali gauti sveikatos priežiūros paslaugas, tačiau atsakovei išliko prievolė iki 2017 m. sausio 31 d. sumokėti PSD įmoką.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovė advokatė Aušrinė Zaburienė teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, jos nuomone, nemokamos sveikatos priežiūros paslaugos atsakovei turėjo būti teikiamos ir vieną mėnesį po to, kai buvo atliktas paskutinis mokėjimas PSDF biudžetui, todėl sveikatos priežiūros paslaugos atsakovei buvo suteiktos teisėtai. Atsakovė nėra kalta dėl įvairaus įstatymo nuostatų taikymo bei aiškinimo ir dėl galimai biudžetui padarytos žalos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovei nuo 2017 m. sausio 4 d. iki 2017 m. sausio 9 d., tai yra 5 lovadieniai, buvo suteiktos ir PSDF biudžeto lėšomis apmokėtos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Ieškovė VšĮ Respublikinei Klaipėdos ligoninei už atsakovei suteiktas paslaugas sumokėjo 482,53 Eur. Atsakovė patenka į asmenų grupę, kurie pagal SDĮ 17 straipsnį, įmokas Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui moka savarankiškai. Remiantis draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenimis, privalomuoju sveikatos draudimu atsakovė buvo drausta iki 2016 m. gruodžio 31 d. Sveikatos draudimo įmoka už atsakovę per 2017 m. sausio mėnesį nebuvo sumokėta. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pateiktais duomenimis PSD įmoką atsakovė sumokėjo 2016 m. gruodžio 6 d., kita įmoka atlikta 2017 m. kovo 13 d. Byloje kyla ginčas, ar atsakovė turi pareigą atlyginti už jai suteiktas gydymo išlaidas, tai yra už naudojimąsi privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto kompensuojamomis sveikatos priežiūros paslaugomis, ir ar sumokėjusi mokestinę nepriemoką, įgijo apdraustojo statusą už praeitą laikotarpį.

Privalomasis sveikatos draudimas Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis garantuoja draudžiamiems asmenims, įvykus draudiminiam įvykiui, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei išlaidų už suteiktas paslaugas, vaistus ir medicinos pagalbos priemones kompensavimą (SDĮ 2 straipsnio 5 dalis). Apdraustaisiais privalomuoju sveikatos draudimu laikomi privalomuoju sveikatos draudimu draudžiami asmenys, kurie šio įstatymo nustatyta tvarka moka arba už kuriuos yra mokamos Sveikatos draudimo įstatymo nustatyto dydžio įmokos (SDĮ 2 straipsnio 1 dalis).

Iš kartu su ieškiniu pateikto išrašo nustatyta, kad atsakovė (Mokantis už save asmuo (9 proc. MMA)) buvo drausta nuo 2017 m. kovo 13 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. Draužiamojo asmens statusas sustabdytas nuo 2015 m. rugpjūčio 28 d. iki 2016 m. gruodžio 7 d. Iš užskaitytų mokėjimų ataskaitos matyti, kad 2016 m. gruodžio 6 d. atsakovė sumokėjo 34,20 Eur įmoką, kita įmoka sumokėta 2017 m. kovo 14 d. – 102,60 Eur (už tris mėnesis). Iš gydymo paslaugų išrašo matyti, kad nuo 2017 m. sausio 4 d. iki 2017 m. sausio 9 d. atsakovei buvo suteiktos ir PSDF biudžeto lėšomis apmokėtos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių kaina – 482,53 Eur.

Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalis nustato, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, už kuriuos mokama iš PSDF biudžeto, asmenys gali gauti dar vieną mėnesį po to, kai už juos nustota mokėti arba kai jie patys nustoja mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Sveikatos draudimo įstatyme nustatyta, jog ši garantija neatleidžia nuo prievolės laiku sumokėti SDĮ 17 straipsnyje nustatyto dydžio įmokas. Asmuo, kuriam, remiantis SDĮ 8 straipsnio 4 dalimi, buvo suteiktos ir iš PSDF biudžeto lėšų apmokėtos gydymo paslaugos, nesumokėjęs draudimo įmokos SDĮ nustatyta tvarka ir laiku, neįgyja apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu asmens statuso.

SDĮ 8 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad už asmeniui, nelaikomam apdraustuoju, suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (išskyrus būtinosios medicinos pagalbos paslaugas), kurių išlaidos buvo apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų, SDĮ 17 straipsnio 1–9 dalyse nustatytų įmokų mokėtojai moka Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Todėl jei asmuo, kuriam per vieną mėnesį po to, kai už jį nustota mokėti arba kai jis pats nustojo mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas, buvo suteiktos ir iš PSDF biudžeto lėšų apmokėtos sveikatos priežiūros paslaugos, iki šio mėnesio pabaigos neįgyja apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu teisinio statuso, jis turi pareigą sumokėti už jam per šį laikotarpį suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas.

Vadovaujantis nustatytu teisiniu reglamentavimu, atsakovė, nustojusi mokėti sveikatos draudimo įmokas 2016 m. gruodžio 30 d., galėjo gauti paslaugas, kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, už kuriuos mokama iš PSDF biudžeto, dar vieną mėnesį, t. y. 2017 m. sausio mėnesį, tačiau, kad galiotų draudimo apsauga, kitą sveikatos draudimo įmoką privalėjo sumokėti iki paskutinės 2017 m. sauso mėnesio dienos, t. y. iki 2017 m. sausio 31 d. Pažymėtina ir tai, jog SDĮ 8 straipsnio 1 dalis nustato, jog PSD įmokas mokančių asmenų PSD įsigalioja nuo tos dienos, kurią už juos buvo pradėtos mokėti arba jie patys pradėjo mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas, ir galioja iki apmokėto mėnesio paskutinės dienos. Pagal SDĮ 8 straipsnio 2 dalį tais atvejais, kai PSD įmokos nesumokamos, PSD įsigalios nuo tos dienos, kurią bus sumokėtos visos nustatyto dydžio PSD įmokos. Be to, įstatymų leidėjas, nustatydamas atsakomybę už PSD įmokų mokėjimą ir aiškiai nurodydamas PSD įsigaliojimo sąlygas, nenumato galimybių atkurti PSD galiojimo atgaline data. Atsakovė, apmokėjusi mokestinę nepriemoką (skolą), netapo apdrausta už tą praeities laikotarpį, kai ji buvo laikoma nedrausta dėl laiku nesumokėtų PSD įmokų, todėl per 2017 m. sausio mėnesį gautos atsakovės sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos PSDF biudžetui privalo būti atlygintos SDĮ 8 straipsnio 5 dalies tvarka. Tokia praktika formuojama ir aukštesniosios instancijos teismuose išnagrinėtose bylose (2017 m. spalio 12 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr.e2A-1489-265/2017). Taip pat pažymėtina, kad SDĮ nustatytam terminui praėjus sumokėta įmoka traktuotina, kaip skolos sumokėjimas ir nesudaro sąlygų asmeniui būti pripažintam draustu už praėjusį laikotarpį.

Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad Stacionare gydymo asmens statistine kortele nustatyta, kad atsakovė į gydymo įstaigą atvyko pagal siuntimą planinei operacijai, o tai patvirtina, jog iškrypusios nosies pertvaros operacija nebuvo skubi. Todėl atsakovė, būdama rūpestinga, apdairi, elgdamasi sąžiningai ir rūpestingai, ir žinodama, kad 2017 m. sausio 5 d. jai bus atliekama nosies pertvaros operacija, suprasdama, kad sveikatos draudimo laikotarpis baigėsi 2016 m. gruodžio 31 d., privalėjo pasirūpinti sveikatos draudimu ir turėjo galimybę iki 2017-01-31 sumokėti draudimo įmoką.

Vadovaujantis CK 6.38 straipsniu prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymus ar sutarties nurodymus, todėl teismas daro išvadą, kad atsakovė elgdamasi nerūpestingai, prievolę įvykdė ne laiku, praleidusi įstatyme nustatytą terminą, todėl sveikatos priežiūros paslaugas gavo būdama nedrausta.

Atsakovės gydymo išlaidos buvo apmokėtos iš biudžeto lėšų, todėl ieškovė teigia, kad įgijo teisę regreso tvarka reikalauti iš atsakovo atlyginti šias išlaidas (CK 6.280 straipsnio 1 dalis, SDĮ 15 straipsnio 1 dalies 6 punkto c papunktis).

Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Ši norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiškusius bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus. Tai reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama, ar asmens elgesys atitiko tvarkingo, rūpestingo, padoraus asmens elgesio standartą, o nustačius tokio elgesio neatitiktį, konstatuojamas asmens kaltas elgesys, kuris kartu reiškia ir veiksmų neteisėtumą, ir kaltės elementą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017, 29 punktas). CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą. Pagal generalinio delikto taisyklę atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2012; kt.).

Tam, kad būtų konstatuota atsakovo prievolė atlyginti žalą, pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles turi būti nustatytos visos šios sąlygos: neteisėta veika (veiksmai, neveikimas), žalos padarymo faktas, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos, kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai).

Nagrinėjamu atveju nustatyta ir aptarta faktinė aplinkybė, kad atsakovė neįvykdė SDĮ 8 straipsnio 4 dalyje nustatytos pareigos laiku sumokėti sveikatos draudimo įmoką ir vėliau neatlygino Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidų (SDĮ 8 straipsnio 5 dalyje numatyta pareiga), todėl konstatuotina, kad tokiu būdu atsakovė atliko neteisėtus veiksmus. Atsakovė suteiktų ir iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokėtų gydymo paslaugų kainos dalis (482,53 Eur) sudaro žalą PSD fondo biudžetui, t. y. konstatuotina antroji civilinės atsakomybės sąlyga. Atsakovės naudos (asmens sveikatos priežiūros paslaugų) gavimas yra tiesiogiai susijęs su jos įstatyminių pareigų neįvykdymu – neteisėtais veiksmais. Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Teismas šioje byloje konstatavo, kad atsakovė nebuvo rūpestinga ir apdairi, todėl visų šių aptartų aplinkybių visetas leidžia daryti išvadą, kad nustatytos visos atsakovės deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, kaltė, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos.

Atsakovės atstovė taip pat nurodė, kad ieškovės nurodytas žalos dydis nepagrįstas.

Pagal Sveikatos draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktus, 31 straipsnio 1 punktą, 34 straipsnio 1 punktą, PSDF biudžetą vykdo, jo lėšas naudoja Valstybinė ligonių kasa ir teritorinės ligonių kasos. Už paslaugas iš PSDF biudžeto mokama vadovaujantis SDĮ 26, 27 straipsniuose, Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka, taip pat sutartimis tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir teritorinės ligonių kasos. Už asmens sveikatos priežiūros paslaugas mokama bazinėmis kainomis, vadovaujantis 2006 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-1113 „Dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. V-436 „Dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamų specializuotų ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų ir bazinių kainų sąrašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. V-1118 „Dėl giminingų diagnozių grupių sąrašo ir normatyvinės gydymo trukmės ir kainų koeficientų pagal giminingų diagnozių grupes sąrašo bei bazinės aktyviojo gydymo atvejo (gydymo etapo) kainos šiam gydymui priskiriamų paslaugų bazinėmis kainoms nustatyti tvirtinimo“ ir vėlesniais jų pakeitimais.

Ieškovės atstovė paaiškino, kad apskaičiuojant žalą buvo pritaikyta atitinkamo balo vertė, taip pat buvo atsižvelgta į ligos kodus, intervencijas, gretutines ligas. Konkrečiu atveju, apskaičiuotas ligos balas – 0,919, dėl ko žala net sumažėjo, lyginant sumą, nurodytą Stacionarinėje kortelėje, šiuos skaičiavimus atlieka specialistai. Kiekviena sistema parenka konkrečią sumą. Žalos dydis yra apibrėžtas įstatymu, todėl ji apskaičiuota teisingai ir objektyviai. Gydymo paslaugų išrašas detalizuoja nurodytos žalos dydį. Medikai nurodo ligos kodą, kiekviena paslauga sistemiškai vertinama balo verte, jie virsta eurais, kai sistema suveda suteiktas paslaugas. Balo vertę kiekvieną mėnesį paskaičiuoja ekonomistai. Bazinė suma dauginama iš balo vertės, taip gaunama žalos dydis.

Teismo nuomone, nagrinėjamoje byloje nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, leidžiančio abejoti ieškovės atstovės pateiktais paaiškinimais dėl žalos dydžio apskaičiavimo, atsakovė nurodytas aplinkybes ir apskaičiavimus paneigiančių įrodymų teismui nepateikė (CPK 178 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad atsakovei atsirado prievolė atlyginti PSD fondo biudžetui padarytą nurodyto dydžio žalą.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Patenkinus ieškinį, iš atsakovės bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė yra atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas), priteistinos į valstybės biudžetą. Iš atsakovės priteistina 15 Eur žyminio mokesčio valstybei (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės J. L. (buvusi M.) Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą 482,53 Eur (keturių šimtų aštuoniasdešimt dviejų eurų penkiasdešimt trijų centų) žalą, įpareigojant žalos atlyginimą sumokėti į Valstybinės ligonių kasos prie SAM, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė „Swedbank“, b. k. 73000.

Iš atsakovės J. L. priteisti 15 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai.

Sprendimą per 30 dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Erika Tamošaitienė