Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės D. Ž. ieškinį atsakovui A. R. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, institucija teikianti byloje išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Šalių atstovų paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2015 m. spalio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5128-802/2015 nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, šalių sutarimu nuspręsta, kad atsakovas nepilnamečiam sūnui N. R., turi teikti materialinį išlaikymą po 150 Eur nuo 2015-10-01 iki vaiko pilnametystės, priteistas pinigines lėšas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant kad gautas lėšas vaiko mama tvarkys uzufrukto teise. Tarp šalių kilo ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiui sūnui dydžio pakeitimo. Ieškovė ieškiniu prašo pakeisti priteisto išlaikymo nepilnamečiui sūnui periodinėmis išmokomis dydį ir vietoje priteisto 150 Eur dydžio išlaikymo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į mediaciją dienos iki vaiko pilnametystės, priteisti po 275 Eur kas mėnesį, 70 Eur atskaičiusi kaip vaiko gaunamus pinigus. Atsakovas sutinka teikti išlaikymą po 250 Eur.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal šio straipsnio 2 dalį priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra).

Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005; 2010 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; 2010 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006; 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011). Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad pagal CK 3.201 straipsnio nuostatas pagrindas pakeisti išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Tai turi būti esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Taigi spręsdamas, ar yra pagrindas pakeisti priteistą išlaikymo dydį, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

Byloje nustatyta, kad išlaikymas priteistas 150 Eur 2015 m. spalio 20 d. sprendimu, šalių sūnui esant 6 metų amžiaus, kai tuo tarpu dabar šalių sūnus yra 12 metų amžiaus, lanko mokyklą. Akivaizdu, kad vaikui augant ir esant pakitusiai ekonominei situacijai, padidėjo maisto produktų kainos, nepilnamečiam vaikui natūraliai augant ir vystantis, padidėjo jam išlaikyti reikalingų lėšų suma, be to atsakovas sutinka teikti 250 Eur išlaikymą, o tai reiškia, kad tėvas pripažįsta, jog vaiko poreikiai išaugo. Todėl teismas sprendžia, kad yra pagrindas spręsti dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir išlaikymą priteisti pagal šiuo metu esančius vaiko poreikius, įvertinus tėvų turtinę padėtį.

Dėl poreikių pagrįstumo

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo po 310 Eur išlaikymą kas mėnesį sūnaus išlaikymui ir pateikė skaičiavimus, vėliau teismo posėdyje išminusavusi 70 Eur vaiko pinigus, nurodė 275 Eur. Ieškinyje detalizuoja, kad nepilnamečio sūnaus poreikius per mėnesį sudaro: maistas namuose ir mokykloje – ir mokykloje 240 Eur; apranga ir avalynė (striukės, megztiniai, kelnės, kojinės, apatinis trikotažas, batai, basutės, šlepetės ir jų priežiūra ir t.t.) 100 Eur; tenkanti būsto išlaikymo (vanduo, elektra, šildymas), telefonui, internetui, televizijai išlaidų dalis, per mėn. 150 Eur; sveikatos priežiūros ir gydymo išlaidos (vitaminai, vaistai ir kt.) 30 Eur; higienos prekės -20 Eur; plaukų kirpimas ir priežiūra – 10 Eur; mokslo priemonėms, mokyklinėms prekėms ( pasiruošimas mokslo metams) – 50 Eur; laisvalaikiui 20 Eur. Šias išlaidas atsakovė sumažino, sumažinusi prašomo priteisti išlaikymo dydžio sumą. Viso iki 550 per mėnesį. Atsakovas sutinka teikti po 250 Eur ir nurodo, kad vaiko poreikiai yra nepagrįsti, prašo mažinti išlaidas maistui ir mokesčiams, nėra jokių įrodymų, kad vaikui reikalingos ieškovės nurodytos sumos, nes vaikas pas jį atvažiuoja trumpomis kelnėmis, neprižiūrėtas.

Pažymėtina, kad nereikia įrodinėti, jog mokyklinio amžiaus vaikams yra būtinas pilnavertis maitinimas, vitaminai, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan. (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Be to, visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami vaiko gabumai. Be to, net ir pačioje detaliausioje vaiko poreikių lentelėje (skaičiuotėje) neįmanoma itin tiksliai nurodyti visų išlaidų, kadangi išlaidos gali skirtis priklausomai nuo sezoniškumo, vaiko sveikatos būklės, konkrečių poreikių kaitos, taip pat gali atsirasti nenumatytų išlaidų ir pan., t. y. vieną mėnesį jos gali būti mažesnės, nei priteista, kitą – didesnės. Ieškovė nurodė, kad maistą ruošia namuose, taip pat kas savaitę vaikui duoda po 10 Eur maistui mokykloje, todėl sutiktina su atsakovu, kad 12 metų vaikui šis dydis per didelis, be to ieškovė nurodė, kad vaiko išlaikymui ji išleidžia mažiau, o prašo priteisti sumą, kuri atitinka tikruosius vaiko poreikius, teismo vertinimu maistui namuose ir mokykloje pagrįsta suma 200 Eur; apranga ir avalynė (striukės, megztiniai, kelnės, kojinės, apatinis trikotažas, batai, basutės, šlepetės ir jų priežiūra ir t.t.) 100 Eur; tenkanti būsto išlaikymo (vanduo, elektra, šildymas), telefonui, internetui, televizijai išlaidų dalis, per mėn. 150 Eur, dėl šių išlaidų pasisakytina, kad teismas sutinka, kad jos nepagrįstos, nes šeimoje gyvena 4 asmenys, iš pateiktų ieškovės sąskaitų už elektrą, televiziją, draudimą, vandenį, skelbimą dėl malkų, akivaizdu, kai nepilnamečiui vaikui tenkanti išlaidų dalis yra mažesnė nei nurodė ieškovė (už paskutinius tris mėnesius elektra 80,92 Eur, 80,73 Eur, 67,73 Eur, vidutiniškai mėnesiui 76,46 Eur:4 asmenų=19,12 Eur; Telia 27,69 Eur, 20,79 Eur vidutiniškai mėnesiui 24,24Eur:4 asmenų=6,6Eur; telefonui 10 Eur; malkų sąskaita nepateikta, tačiau įvertinus, kad gyvenamojo namo bendras plotas 207 kv. m., skaičiuojant šildymo sezoną 7 mėnesius, malkoms 800 Eur sezonui, mėnesiui tenkanti dalis 29 Eur, viso 65 Eur), todėl mažintina iki atsakovo sutinkančios teikti nepilnamečiui sūnui išlaikymo dalies, šiuo atveju mažintina iki 70 Eur; pateikta sąskaita dėl draudimo apmokėjimo 38,72 Eur, tačiau draudimo polisas nepateiktas, nėra galimybės identifikuoti draudimo išmokos gavėjo; be to draudimas nėra priskiriamas prie būtinųjų išlaidų vaikui, šių išlaidų nederinus su atsakovu, jam prievolė apmokėti draudimo išlaidas nekyla; sveikatos priežiūros ir gydymo išlaidos (vitaminai, vaistai ir kt.) 30 Eur, nes nustatyta (duomenys neskelbtini); higienos prekės - 20 Eur; plaukų kirpimas ir priežiūra – 10 Eur; mokslo priemonėms, mokyklinėms prekėms (pasiruošimas mokslo metams) – 50 Eur; laisvalaikiui - 20 Eur. Viso 500 Eur.

Dėl šalių turtinės padėties pasikeitimo

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), pagal darbo sutartį atlyginimas priskaičiuotas 800 Eur, ieškovė nurodė, kad į rankas gauna (duomenys neskelbtini) Eur; turi automobilį (duomenys neskelbtini), kurio vertė ieškovės teigimu apie 2000 Eur, turi dovanoto nekilnojamojo turto. Atsakovas nurodė, kad 4 mėnesius per metus dirba (duomenys neskelbtini), pajamos 10 000 Eur, po to nedirba Lietuvoje; gyvena vienas jam nuosavybės teise priklausančiame bute; turi automobilį; kitų išlaikytinių ar kreditorinių įsipareigojimu neturi. Lyginant šalių turtinę padėtį po (duomenys neskelbtini) sprendimo, kuriuo šalys susitarė dėl išlaikymo savo nepilnamečiui sūnui dydžio, šalių turtinę padėtis pasikeitė, tačiau atsakovui sutinkant sūnui skirti po 250 Eur, turtinės padėties pasikeitimas konstatavus vaiko poreikių išaugimą, nėra teisiškai reikšmingas. Todėl nustačius vaiko poreikius per mėnesį 500 Eur, išminusavus vaiko pinigus (70 Eur), nenustačius, kad būtų pagrindas nukrypti nuo lygios tėvų pareigos teikti išlaikymą, ieškinys tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiam sūnui po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Teismas už laikotarpį, praėjusį nuo teisės į išlaikymą atsiradimo iki ieškinio pareiškimo dienos, iš skolininko priteisia išlaikymo įsiskolinimą. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti 576 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą, kuris susidarė už tai, kad atsakovas mokėjo sūnui išlaikymą jo neindeksavęs. Nurodo, kad atsakovas nuo 2017-02-01 iki 2018-02-01 turėjo mokėti materialinį išlaikymą po 156 Eur, dėl ko atsirado 72 Eur įsiskolinimas (150x103,9:100); nuo 2018-02-01 iki 2019-02-01 turėjo mokėti po 159 Eur, dėl ko atsirado 108 Eur įsiskolinimas (156x101,9:100); nuo 2019-02-01 iki 2020-02-01 turėjo mokėti po 163 Eur, dėl ko atsirado 156 Eur įsiskolinimas (159x102,7:100); nuo 2020-02-01 iki dabar (18 mėn.) dėl infliacijos išmokos nepadidėjo, todėl turėjo mokėti po163 Eur, dėl ko atsirado 234 Eur įsiskolinimas.

Kaip matyti 2015 m. spalio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5128-802/2015, patvirtinus šalių santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, 4 punktu šalys susitarė, kad atsakovas nepilnamečiam sūnui N. R., turi teikti materialinį išlaikymą po 150 Eur nuo 2015-10-01 iki vaiko pilnametystės, priteistas pinigines lėšas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nustatant kad gautas lėšas vaiko mama tvarkys uzufrukto teise. CK 3.3 straipsnio, reglamentuojančio šeimos santykių teisinio reglamentavimo principus, 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, o viena iš jo įgyvendinimo užtikrinimo priemonių nustatyta CK 3.208 straipsnyje, pagal kurį, jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas periodinių išmokų indeksavimo ypatumus, yra nurodęs, kad siekdamas apsaugoti vaiko, kuriam yra priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis, interesus, t. y. kad jam teismo sprendimu atitinkamam laikotarpiui priteistas išlaikymas turėtų tokią pačią perkamąją galią kaip ir teismo sprendimo priėmimo metu, įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs priteisto periodinėmis išmokomis išlaikymo indeksavimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2010). Kaip matyti iš nurodytos teisės normos, periodinių išmokų indeksavimo klausimas yra išsprendžiamas ne teismo sprendimu, o įstatymu – CK 3.208 straipsnyje aiškiai įvardytos indeksacijos taikymo sąlygos: 1) jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis; ir 2) atsižvelgiant į infliaciją. Indeksavimas atliekamas teisės aktų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 patvirtinto Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo 2 punkte nustatyta, kad indeksavimas – tai periodinių išmokų perskaičiavimas siekiant visiškai ar iš dalies kompensuoti dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastas pajamas. Apraše nustatyta, kad periodinės išmokos indeksuojamos atsižvelgiant į praėjusių metų gruodžio mėnesio, palyginti su ankstesnių metų gruodžio mėnesiu, vartotojų kainų indeksą, kurį apskaičiuoja ir skelbia Lietuvos statistikos departamentas. Periodinės išmokos indeksuojamos, kai kainų indeksas lygus 101 arba didesnis (Aprašo 3 punktas); periodinės išmokos indeksuojamos kartą per metus einamųjų metų vasario mėnesį (Aprašo 4 punktas); neindeksuojamos tos periodinės išmokos, kurios įsiteisėjusiu teismo sprendimu paskirtos arba pakeistos per paskutinius 6 mėnesius iki vasario 1 dienos (Aprašo 7 punktas). Skolininkas, mokantis periodines išmokas savo noru, privalo pats indeksuoti periodines išmokas. Jeigu skolininkas nevykdo pareigos indeksuoti periodines išmokas, teismo sprendimas, kuriuo priteistas išlaikymas ar žalos atlyginimas periodinėmis išmokomis, gali būti pateikiamas vykdyti antstoliui (Aprašo 9 punktas). Periodines išmokas indeksuoja teismo sprendimą, kuriuo priteistas išlaikymas ar žalos atlyginimas periodinėmis išmokomis, vykdantis antstolis (Aprašo 8 punktas). Indeksavimas yra išlaikymo prievolės dalis, taikomas kartu su išlaikymo prievole, nes sudaro sudėtinę išlaikymo periodinių išmokų sumų dalį. Priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis turi būti reguliariai indeksuojamas visą laikotarpį, iki turi būti baigtas teikti priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis, atsižvelgiant į penkerių metų terminą, per kurį išieškotojas (-a) turėtų kreiptis į antstolį dėl išieškomų sumų indeksavimo. Taigi ginčo nėra, kad išlaikymas turėjo būti indeksuotas, atsakovas pripažino, kad mokėjo tik po 150 Eur, be indeksavimo, ieškovė niekada apie indeksavimą nieko nesakė, nes ir pati nežinojo. Tačiau nagrinėjamu atveju svarbu akcentuoti, kad ieškovės prašomas priteisti įsiskolinimas kyla vykdymo procese. CPK 646 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės. Teismo sprendimu patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CPK 584 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Todėl priteisti ieškovės prašomą įsiskolinimą ginčo tvarka nėra teisinio pagrindo, nes tai yra vykdymo procesas, todėl ieškinys šioje dalyje atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 96 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai. Ieškovės ieškinio reikalavimai tenkinti iš dalies, t. y. 70 procentų. Vadovaujantis CPK 83 str. 1 d. 2 p. ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimus dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, todėl iš atsakovo priteistinas 27 Eur žyminis mokestis valstybei (250Eur-150Eur*12 mėnesių*3procentai*75procentai) (CPK 85 str., 93 str., 96 str.). Ieškovė pateikė duomenis, kad sumokėjo už teisines paslaugas 300 Eur, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 210 Eur (300Eur*70proc.) (CPK 96 str.). Atsakovui tenkanti procesinių dokumentų įteikimo išlaidų dalis mažesnė nei nustatyta minimali 5 eurų suma, todėl nepriteistina.

Sprendimo dalis dėl išlaikymo padidinimo nukreiptina vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalis 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 264, 265, 268, 270, 282 straipsniais,

nutaria:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-5128-802/2015 iš atsakovo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo dydį nepilnamečio sūnaus N. R., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymui.

Priteisti iš atsakovo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečio sūnaus N. R., gim. (duomenys neskelbtini) po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos – 2021 m. rugpjūčio 30 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Pavesti išlaikymo lėšomis uzufrukto teise disponuoti nepilnamečio vaiko įstatyminei atstovei – motinai D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo padidinimo nukreipti vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 210 Eur (du šimtus dešimt eurų) atstovavimo išlaidų.

Priteisti iš atsakovo A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 27 Eur (dvidešimt septynis eurus) žyminio mokesčio, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. ( - ), įmonės kodas 188659752, AB bankas „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.