- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-17
- Bylos Nr.
- 1S-115-318/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-14473-2017-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Nutartis: atmesti skundą ir palikti galioti teismo nutartį/sprendimą
- Teisėjai
- Regina Pocienė, Algimantas Valantinas, Laima Garnelienė
- Kaltinamasis
- M. G.
- Advokatai
- Diana Višinskienė
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Garnelienės, Reginos Pocienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Algimanto Valantino,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo M. G. gynėjos advokatės Dianos Višinskienės skundą dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutarties, kuria kaltinamajam M. G. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trim mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2019 m. balandžio 25 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje M. G. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą kaltinamas tuo, kad jis, 2017 m. kovo 26 d. nakties metu, tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), Kaune, R. I. gyvenamojo namo kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupe kartu su V. Š., dėl chuliganiškų paskatų, įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, ignoruodamas visuomenėje priimtas elgesio taisykles, demonstruodamas niekinantį požiūrį į R. I. bei siekdamas iš jo pasišaipyti, tyčia, žirklėmis, bendrais su V. Š. veiksmais, trimis trauminiais poveikiais padarė pjautinius sužalojimus R. I. kairiame nosies sparnelyje, nosies pertvaroje – dešiniame nosies sparnelyje, kairės ausies lezgelyje, kas sukėlė ūmų kraujavimą iš pjautinių nosies bei kairio ausies lezgelio žaizdų, nuo ko tą pačią dieną, laikotarpyje tarp 9.20 val. – 11.20 val. nukentėjusysis R. I. įvykio vietoje mirė, tokiu būdu tyčia dėl chuliganiškų paskatų nužudė R. I..
2. Kaltinamasis M. G., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsniu, 2017 m. balandžio 19 d. laikinai sulaikytas. Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartimi M. G. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurio terminas vėlesnėmis šio teismo bei Kauno apygardos teismo nutartimis buvo tęsiamas. Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutartimi M. G. paskirta kardomoji priemonė – namų areštas. Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos vyriausiojo tyrėjo 2017 m. gruodžio 19 d. nutarimu M. G. paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas. M. G., vadovaujantis BPK 140 straipsniu, 2018 m. sausio 25 d. buvo vėl laikinai sulaikytas. Kauno apygardos teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartimi M. G. kardomoji priemonė – namų areštas pakeista į suėmimą, vėlesnėmis to paties teismo nutartimis suėmimo terminas buvo tęsiamas.
Žemesnės instancijos teismas
3. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutartimi kaltinamajam M. G. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais. Teismas padarė išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.
Šalies argumentai
4. Kaltinamojo M. G. gynėja advokatė D. Višinskienė skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutartį ir paskirti M. G. švelnesnę kardomąją priemonę.
4.1. Nurodo, jog apygardos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Teismas suėmimo termino pratęsimo klausimą išnagrinėjo formaliai, neįsigilino į baudžiamojoje byloje nurodytas aplinkybes ir savo išvados dėl BPK 122 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų buvimo nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis. Be to, teismas nepatikrino, ar byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių M. G. kaltę, taip pat nesvarstė galimybės BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.
4.2. Gynėjos teigimu, byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinamojo M. G. kaltę įvykdžius BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytą nusikaltimą. M. G. veiksmuose nebuvo tyčios atimti gyvybę R. I.. Byloje nesurinkta duomenų, kad M. G. padaryti kūno sužalojimai siejami priežastiniu ryšiu ir sąlygojo R. I. mirtį. Teismo medicinos ekspertų išvados bei teismo medicinos konsultacinės specialisto išvados yra prieštaringos. Gynėja skunde dėsto argumentus dėl vieno iš teismo medicinos eksperto J. R. kompetencijos bei pateiktos specialisto išvados teisingumo bei pagrįstumo. Pasak gynėjos, Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 11 d. nuosprendyje (baudžiamoji byla Nr. 1A-249-317/2018) buvo konstatuota aplinkybė, jog nagrinėjamoje byloje eksperto J. R. pateiktos specialisto išvados kelia pagrįstų abejonių dėl jų pagrįstumo ir leistinumo, kadangi atliekant tyrimą buvo išeita už teismo medicinos specialisto kompetencijos ribų, specialisto išvadoje buvo daromų prielaidų bei prieštaravimų tarp ekspertizės akto duomenų bei eksperto parodymų pirmosios instancijos teisme. Be to, 2016 m. rugsėjo 5 d. Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybai buvo pateiktas skundas dėl valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus vyresniojo teismo medicinos eksperto J. R. veiksmų, kuriais galimai buvo pažeistas Teismo ekspertų profesinės etikos kodeksas. Teismo ekspertų veiklos koordinavimo taryba skundą atmetė kaip nepagrįstą. Tarybos sprendimą 2017 m. balandžio 11 d. pareiškėjai apskundus, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. liepos 26 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. lapkričio 14 d. nutartimi pareiškėjos skundą tenkino ir panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 26 d. sprendimą, o bylą perdavė pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo (administracinė byla Nr. eA-2505-1062/2018). Pažymi, kad 2019 m. sausio 18 d. Kauno apygardos teismui pateiktas kaltinamojo M. G. gynėjos prašymas paskirti pakartotinę komisinę ekspertizę, pavedant ją atlikti Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus ekspertams.
4.3. Gynėjos nuomone, užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą teisme, netrukdomą bylos nagrinėjimą bei užkirsti kelią galimoms naujoms nusikalstamoms veikoms galima švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Sprendžiant kardomosios priemonės parinkimo ar jau paskirtų kardomųjų priemonių termino pratęsimo klausimą, pirmiausia turi būti svarstoma galimybė užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytus kardomųjų priemonių tikslus, taikant kitas, švelnesnes už suėmimą, kardomąsias priemones. Griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikoma tik padarius neabejotiną išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Kauno apygardos teismas apsiribojo pakankamai formalaus pobūdžio teiginiais, netinkamai vertino byloje esančius duomenis, todėl nepagrįstai konstatavo, jog šiuo atveju yra pagrindas kaltinamajam kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsti trims mėnesiams.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
6. Kaltinamojo M. G. gynėjos skundas atmetamas.
7. Skiriant M. G. suėmimą ir vėliau jį pratęsiant, nepažeisti BPK 122 straipsnyje nurodyti kardomajai priemonei – suėmimui skirti (terminui pratęsti) būtini pagrindai bei sąlygos.
7.1. Suėmimas gali būti skiriamas (jo terminas pratęsiamas), tik esant BPK 122 straipsnio 7 bei 8 dalyse numatytoms sąlygoms ir bent vienam BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui. Baudžiamosios bylos medžiagoje yra sąlygos M. G. pratęsti suėmimą, nes jis kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, už kurią baudžiamasis įstatymas numato tik itin griežtą laisvės atėmimo bausmę, t. y. laisvės atėmimą nuo 8 iki 20 metų arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos.
7.2. Remiantis BPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog įtariamasis (kaltinamasis) galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Svarstant kardomosios priemonės skyrimo (termino pratęsimo) klausimą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia, priimant teismo baigiamąjį aktą.
7.3. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, daro išvadą, kad esančių faktinių duomenų visuma – iš dalies paties kaltinamojo M. G., kaltinamojo V. Š., liudytojų A. M., V. T., R. B. parodymai, apžiūrų protokolai, specialistų išvados Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), kita baudžiamosios bylos medžiaga leidžia pagrįstai manyti, jog kaltinamasis M. G. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Atkreipiamas gynėjos dėmesys, kad šioje proceso stadijoje byloje surinkti duomenys neanalizuojami ir nevertinami BPK 20 straipsnio prasme. Tik baudžiamąją bylą iš esmės išnagrinėjęs teismas spręs, ar byloje esančių įrodymų pakanka suimtąjį pripažinti kaltu padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą. Dėl to nenagrinėjami skundo teiginiai dėl M. G. nekaltumo, lavono tyrimo išvadų prieštaringumo, eksperto kompetencijos ir pan.
7.4. Kauno apygardos teismas kardomosios priemonės suėmimo terminą kaltinamajam M. G. pratęsė, nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus pagrindus, t. y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuos suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindus Kauno apygardos teismas nustatė teisingai, jie nėra išnykę.
7.5. BPK 122 straipsnio 2 dalies nuostatos nustato, į ką turi būti atsižvelgiama, skiriant ar pratęsiant suėmimą pirmuoju pagrindu. Kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo teismo, suėmimas gali būti paskirtas (taigi ir pratęstas jo terminas), atsižvelgiant į jo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis šia aplinkybe galima daryti išvadą, jog asmuo bėgs (slėpsis) nuo teismo, jos gali pakakti tam, kad asmeniui būtų skirtas arba pratęstas suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.
7.6. M. G. kaltinamas padaręs vieną labai sunkų nusikaltimą, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta tik itin griežta laisvės atėmimo bausmė – laisvės atėmimas nuo 8 iki 20 metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Kaltinimo sunkumas ir gresiančios bausmės dydis leidžia skirti suėmimą (pratęsti jo terminą) aptariamu pagrindu, tačiau tai nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę.
7.7. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad Kauno apygardos teismas pagrįstai įvertino ir kitas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Nors M. G. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, tačiau yra nevedęs, neturi vaikų, išlaikytinių. Skunde nepagrįstai nurodyta, jog kaltinamąjį saisto tvirti socialiniai ryšiai, nes jis nuo 2016 m. kovo 10 d. vykdė individualią veiklą. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų apie iš šios veiklos gautas pajamas. Be to, M. G. ne kartą teistas tiek Lietuvoje, tiek užsienyje taip pat už nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, galimai naujai nusikalto esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui, buvo baustas administracine tvarka. Šios aplinkybės rodo, jog gynėjos argumentai, susiję su M. G. darbu ir pragyvenimo lėšų turėjimu, galimai yra deklaratyvūs. Byloje nėra kitų duomenų, kurie patvirtintų kaltinamojo tvirtus socialinius ryšius.
7.8. Ne mažiau svarbu ir tai, kad M. G. linkęs piktnaudžiauti alkoholiu. Apie tai leidžia spręsti ne tik liudytojos R. B. parodymai, bet ir duomenys apie M. G. patraukimą administracinėn atsakomybėn bei teistumą. Minėta liudytoja parodė, kad M. G. gyvena jos rajone, todėl jį dažnai mato ir gali apibūdinti kaip konfliktišką asmenį, reguliariai vartojantį alkoholį. Bylos duomenimis, iš tiesų dauguma M. G. padarytų administracinių nusižengimų susiję su alkoholio vartojimu viešoje vietoje. Eilė nusikalstamų veikų, už kurias jis nuteistas ankstesniais nuosprendžiais, taip pat buvo padarytos jam apsvaigus nuo alkoholio. Be to, jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką kaltinamasis taip pat galimai padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Aptartos aplinkybės nepalankiai charakterizuoja M. G. ir rodo didesnį asmens bei jo galimai padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.
7.9. Iš bylos domenų matyti ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam 2017 m. gruodžio 15 d. nutartimi kardomoji priemonė – suėmimas buvo pakeista švelnesne kardomąja priemone – namų areštu, nustatant namų arešto sąlygas – būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, nebendrauti ir neieškoti ryšių su V. Š. ir A. M., tačiau jo atžvilgiu 2018 m. sausio 24 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-04104-18 dėl viešosios tvarkos pažeidimo pagal BK 284 straipsnį. Šią veiką M. G. įtariamas padaręs 2018 m. sausio 24 d. apie 01.45 val. kartu su A. M.. Taigi M. G. nesilaikė švelnesnių kardomųjų priemonių taikymo sąlygų, todėl nepateisino teismo jam parodyto pasitikėjimo.
7.10. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apygardos teismas pagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindą.
7.11. Apygardos teismas taip pat pagrįstai konstatavo esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą pagrindą, jog būdamas laisvėje kaltinamasis M. G. gali daryti šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.
7.12. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo, kaltinamas padaręs bent vieną BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytą nusikaltimą, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar minėtame straipsnyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, kaltinimas padarius kelis nusikaltimus, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos bei kiti duomenys.
7.13. Apygardos teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes, reikšmingas vertinant naujų nusikalstamų veikų padarymo riziką. M. G. kaltinamas galimai padaręs labai sunkų nusikaltimą, kuris patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Kaip minėta, M. G. praeityje ne kartą teistas, taip pat ir nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, galimai naujai nusikalto esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui, buvo baustas administracine tvarka. Tai atskleidžia jo polinkį nusikalsti. Ne mažiau svarbu ir tai, kad M. G. inkriminuota nusikalstama veika galimai padaryta veikiant bendrininkų grupe ir jo vaidmuo nebuvo antraeilis. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės patvirtina tikimybę, jog, panaikinus griežčiausią kardomąją priemonę, būdamas laisvėje, kaltinamasis M. G. gali daryti naujus nusikaltimus, taip pat ir nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.
7.14. Per laikotarpį nuo suėmimo paskyrimo neišnyko pagrindai, dėl kurių M. G. taikoma griežčiausia kardomoji priemonė.
7.15. Baudžiamoji byla, kurioje M. G. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, 2018 m. kovo 7 d. perduota Kauno apygardos teismui. BPK 127 straipsnio 11 dalyje nustatytas maksimalus leistinas suėmimo taikymo terminas viso baudžiamojo proceso metu. Kauno apygardos teismas 2018 m. sausio 25 d. nutartimi M. G. paskyrė kardomąją priemonę – suėmimą, o jo terminą nustatė nuo sulaikymo 2018 m. sausio 25 d. Taigi suėmimo trukmė nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatyto maksimalaus griežčiausios kardomosios priemonės taikymo termino.
7.16. Kaltinamajam M. G. taikoma kardomoji priemonė – suėmimas neabejotinai suvaržo jo teises, tačiau aptariamu atveju jo teisės suvaržytos, nepažeidžiant proporcingumo principo, įtvirtinto BPK 11 straipsnyje. Įvertinus nusikaltimo, kurį padarius kaltinamas M. G., pobūdį ir sunkumą, viešasis interesas išsamiai ištirti bei teisiškai įvertinti nusikalstamą veiką, susijusią su kvalifikuotu kito asmens nužudymu, yra svarbesnis už asmens laisvės gerbimo taisyklę. Nurodytas viešasis interesas leidžia ilgesnį laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Teisėjų kolegijos nuomone, esant nustatytiems suėmimo taikymo pagrindams, darytina išvada, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebūtų pasiekta BPK 119 straipsnyje numatyta jų paskirtis, todėl pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas paliktina galioti.
7.17. Nurodytos aplinkybės aukštesniojo teismo teisėjų kolegijai leidžia teigti, kad Kauno apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam M. G. taikomos griežčiausios kardomosios priemonės terminą dar trims mėnesiams, nepažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Baudžiamojo proceso kodekso nuostatų, nurodančių, jog niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Skundžiama nutartis neprieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Respublikos teismų praktikai. Gynėjos skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia teismo išvadų.
7.18. Aukštesniajam teismui pripažinus, kad suėmimo terminas kaltinamajam pratęstas pagrįstai, šioje nutartyje nekartojami kaip pertekliniai argumentai, kodėl netikslinga griežčiausią kardomąją priemonę keisti į švelnesnes.
7.19. Dėl išdėstytų motyvų skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, nėra pagrindo jos naikinti ar keisti. Bendrosios kardomųjų priemonių skyrimo nuostatos (BPK 121 straipsnis) nepažeistos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,
nutaria:
kaltinamojo M. G. gynėjos advokatės Dianos Višinskienės skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutartimi kaltinamajam M. G. pratęstą kardomosios priemonės suėmimo terminą trims mėnesiams.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.