- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-01-29
- Bylos Nr.
- 1-272-1127/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-26814-2023-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrė Maslauskaitė
- Kaltinamasis
- V. D.
- Nukentėjusysis
- T. K.
- Advokatai
- Gintaras Algirdas Perednis, Laureta Ulbienė
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje V. D., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis pavežėju, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
V. D. mušdamas nežymiai sužalojo žmogų, o būtent: jis 2023 m. liepos 16 d., apie 12.10 val., daugiabučio namo laiptinėje, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu, tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė vieną kartą į T. K. klubakaulio sritį, taip padarydamas poodinę kraujosruvą juosmens kairėje pusėje, pagal specialisto išvadą Nr. G 2277/2023 (01) vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu.
II. Byloje surinkti įrodymai
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. D. kaltės nepripažino. Parodė, kad 2023 m. liepos 16 d. nukentėjusiojo nelietė, jokių įvykių, kad jį muštų, nebuvo. Praėjo daug laiko, jis (kaltinamasis) galbūt galėjo ten būti, nes dažnai lankosi pas uošvę, geriau pagalvojo, galbūt tą dieną buvo užėjęs pas uošvienę, nenori meluoti. T. K. ne vieną kartą buvo sutikęs gatvėje, parduotuvėje, laiptinėje, neužsirašinėja dienų, kada jį mato. Negali teigti, kad nebuvo tą dieną, kai nieko nebuvo, jokių kivirčų, todėl neprisimena tos dienos. T. K. buvo rašęs, kad jį gąsdina sutikęs laukę, buvo kvietęs policiją dėl jo (kaltinamojo), kad su nukentėjusiuoju susidoros, tai vyko pakankamai seniai. Nebendrauja su nukentėjusiuoju, su juo daugiau bendrauja uošvė. Žino, kad jis konfliktiškas, nes konfliktuoja su uošve, jis jai buvo kvietęs policiją. Jis išėmė rankenas laiptinėje, kas yra nufilmuota, rodė užpakalį senam žmogui. Dėl konstatuotų sužalojimų, tokioje vietoje jis galėjo daug kur susižaloti, visokie atvejai galimi, galėjo kažkur atsitrenkti, nukristi. J. K. du kartus rašė melagingus parodymus, kad jį gąsdina, tačiau tyrėjai nieko nedarė, dėl to sugalvojo melagingą istoriją apie jį (kaltinamąjį). Nukentėjusysis konfliktuoja su visais kaimynais, yra konfliktiškas žmogus, jis (kaltinamasis) jam nepatiko labiausiai. Mano, kad nukentėjusysis gali jį apkalbėti dėl pinigų, yra nedirbantis, gal nori pasipelnyti. Iš pradžių nieko neprašė, o dabar prašo. Yra sakęs nukentėjusiajam, kad nustotų „kabinėtis“ prie jo uošvės, po to bendravimas nepasikeitė. Iki šio įvykio konfliktų neturėjo. Konfliktai tarp uošvienės ir nukentėjusiojo vyksta dėl laiptinės, dėl ventiliacijos. Vasarą labai karšta, T. K. ištraukė visas rankenas, kad nebūtų galima vėdinti, jis visokiais žodžiais iškeikė uošvienę. Nukentėjusysis buvo namo atstovas, tačiau „Mano būstas“ nuo šių pareigų jį atleido, kadangi buvo konfliktų. Buvo gautas laiškas, kad nukentėjusysis nebėra namo laiptinės administratorius. Jis norėjo įvesti savo taisykles. Iš uošvienės namo pažįsta liudytoją, gyvenančia (duomenys neskelbtini) aukšte, pas ją vaikšto T. K., neatsimena jos vardo. Jokių santykių su ja nėra, uošvienė irgi su ja konfliktuoja. Dėl jos buvo neseniai kviesta policija. Nukentėjusysis bendrauja su liudytoja, mano, kad dėl to jį apkalba, jie abu nori pasipelnyti ir susitarė.
Nukentėjusysis T. K., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). 2023 m. liepos 16 d., eidamas iš parduotuvės, laikė abejose rankose krepšius su maisto produktais. Laiptinėje tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) aukštų susitiko V. D., kuris jam išsakė negražius žodžius, pagrasino, kad sutikęs gatvėje jam (nukentėjusiajam) sulaužys rankas ir kojas. Kaltinamasis leidosi laiptais žemyn, o jis (nukentėjusysis) - kilo į viršų. Pasiūlius kaltinamajam nusiraminti ir užsičiaupti, V. D., būdamas jau beveik (duomenys neskelbtini) aukšte, pradėjo bėgti aukštyn, kaltinamasis pavijo laiptinėje tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) aukšto, priėjo prie jo ir į klausimą: „ko tau reikia ir ko tu nori?“ (toliau laikant maišus rankose), kaltinamasis jam sudavė smūgį į kairiojo klubo sritį, pajuto fizinį skausmą, V. D. greit išbėgo. Kaltinamasis yra piktas, agresyvus ir neadekvatus pažeidėjas, žino, kad yra neįgalus, turi 50 procentų nedarbingumą, ką gali patvirtinti pareiškimas, parašytas balandžio 29 d., skundai adresuoti prokuratūrai. V. D., žinodamas apie visa tai, nesiliovė grasinęs, panaudojo fizinę jėgą ir sudavė smūgius sekmadienį, liepos 16 d. 12.10 val. Jis jam ne kartą grasino, o tą dieną nusprendė savo grasinimus įgyvendinti, nes manė, kad laiptinėje nieko nėra. Įvykio dieną policija nebuvo kviečiama, nes į policiją buvo kreipęsis ne vieną kartą, į jo kreipimąsi reaguojama neadekvačiai, teko ne kartą rašyti skundus dėl policijos veiksmų. Nematė reikalo kreiptis, nes nebuvo liudininkų, galvojo sakys, kad susižalojo namuose, nežinojo, kad kažkas matė įvykį. Kreipėsi, nes duše pastebėjo hematomą. Atsitiktinai kieme sutiko kaimynę S. L., kuri jam pasakė, kad matė konfliktą. Su kaimyne tikriausiai kalbėjo 17 dieną. Negali pasakyti, kur ją sutiko, ar kieme, ar laiptinėje. Ji paklausė, koks konfliktas buvo laiptinėje ir jis papasakojo. Kai sužinojo, kad matė įvykį, nusprendė kreiptis, jam pasakė, kad sutinka liudyti teisme. Jei būtų žinojęs, kad kaimynė stebi, būtų iš karto kreipęsis. Lankosi pas S. L. vaikus, ji neseniai neteko vyro, buvo užėjęs per Naujuosius metus, nunešė dovanų, yra nepilnametis sūnus. Jų santykiai kaimyniški, nėra suinteresuotas asmuo, jokių santykių, išskyrus kaip tarp kaimynų, nėra. Užduotį nuvykti pas specialistą gavo 18 d., nuvyko kitą dieną. Aplinkybes pamena gerai. Tą dieną negalėjo nuvykti, nes policija įspėjo, kad būtų namuose, kadangi turėjo atvykti tyrėjai. Kaimynai galėjo girdėti konfliktą. Laiptinėje buvo padarytas remontas, buvo išmontuotas pirmojo aukšto tambūras – antros durys, dėl to laiptinėje kyla didžiulis aidas. Smūgio sudavimo metu stovėjo tiesiai, laikydamas rankose du maišus su maisto produktais, o kaltinamasis stovėjo priešais. Po smūgio sudavimo nieko jam nesakė, buvo sutrikęs. Smūgis jam buvo suduotas kumščiu. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme sako tiesą. Šiuo metu yra namo įgaliotinis, atsakingas už namą. Sprendimą priėmė namo gyventojai balsavimo metu. Jis turi stebėti „Mano būstas“ veiksmus, kontroliuoti jų veiklą. Prašo teismo tenkinti civilinį ieškinį ir priteisti 3000 Eur moralinę kompensaciją. Yra morališkai pažemintas ir įžeistas, juto fizinį skausmą. Mano, kad civilinio ieškinio vertė yra labai maža, nes patiria stresą ir yra nusiminęs jau 7 mėnesius. Jam baisu išeiti į laiptinę, lauką, nes V. D. lanko savo gimines, kurie gyvena jo (nukentėjusiojo) laiptinėje. V. D. turi draugų, kurie gyvena jo laiptinėje, jie turi draugus policijoje, pats V. D. gyvena kaimynystėje, jam ne kartą sakė, kad sulaužys rankas ir kojas. Jam baisu dėl savo gyvybės ir sveikatos, juolab, kad yra neįgalus. Jam baisu, nes jis yra (duomenys neskelbtini) darbuotojas.
Liudytoja S. L., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad buvo vasara, sekmadienis, buvo poilsio diena, todėl įsiminė, tai buvo galbūt per pietus. Išgirdo laiptinėje garsiai kalbant vyrus, pažiūrėjo pro durų akutę, pamatė, kaip jų namo atstovas T. K. kyla į (duomenys neskelbtini) aukštą ir kažką pasakė. Nematė, kas stovėjo apačioje, bet kai T. K. pakilo nuo (duomenys neskelbtini) iki pusės (duomenys neskelbtini) aukšto, prie jos durų jį pasivijo V. D., kuris buvo apsirengęs mėlynais bridžais, balta maikute, avėjo baltus kedus. Jis pasivijęs tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) aukšto sudavė jam kumščiu, bet kur tiksliai nematė. Iš pradžių pagalvojo, kad į pilvą, bet T. K. nepasilenkė, todėl pagalvojo, kad kažkur į koją ar į klubą pataikė. Jai trukdė saulė, nematė, į kurią kūno vietą sudavė, tačiau matė, kad buvo smūgis kumščiu. Paskui V. D. apsisuko ir išėjo. Kai T. K. parašė pareiškimą, atvykusi policija patikrino akutę ir kur buvo smūgis, ir kaip ji matė, ar tiksliai matė. Gyvena (duomenys neskelbtini) aukšte. Jos dėmesį atkreipė riksmai laiptinėje, buvo garsiai kalbama, apie ką kalbėjo ne viską girdėjo. Kai T. K. pakilo prie jos durų, girdėjo, kaip jis atsakė kaltinamajam užsičiaupti, tuomet V. D. pasivijo. Triukšmas apačioje iki kol pakilo iki jos buto truko gal 5 min., gal mažiau, viskas vyko greitai. Tuo metu ėjo iš virtuvės, išgirdo triukšmą ir nuėjo pro durų akutę pasižiūrėti, durų nebuvo atidariusi. Pro akutę galima matyti visą laiptinę nuo jos durų iki aikštelės tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) aukštų. Kai po remonto nuėmė tambūro duris, gerai girdisi tai, kas vyksta koridoriuje. Negali pasakyti, kad girdėjo viską, ką jie kalbėjo. Girdėjo garsius vyrų balsus, o apie ką tiksliai kalbėjo, negali pasakyti. Po smūgio, kai V. D. sudavė T. K., jis pasakė, „tave išmokė mušti“, kažkas tokio. Suprato, kad ši frazė buvo pasakyta dėl (duomenys neskelbtini) policijos komisariato, nes kiek kartų ten buvo kreipiamasi, kaip „nuo žąsies vanduo“, nerasdavo nusikaltimo sudėties ir nesvarbu, ar buvo liudytojai. Mano, kad T. K. buvo nusivylęs policijos darbu. Prieš tai buvo tris kartus rašęs pareiškimus, į prokuratūrą rašė, kad (duomenys neskelbtini) policijos komisariatas nepadeda ir niekas nepadėjo, kol ji nepasakė, kad matė. Kuomet T. K. pakilo nuo jos durų iki pusės (duomenys neskelbtini) aukšto, kur laiptinė yra prie lango, tuomet pasivijo V. D., sudavė kumščiu, nežino kuria ranka. Po to, kai buvo suduotas smūgis, daugiau tarp jų kalbos nebuvo, po smūgio V. D. apsisuko ir išėjo. Kai pažiūrėjo pro durų akutę, pamatė, kad T. K. stovi atsisukęs ir surėkė V. D. „užsičiaupk“ ir pradėjo kilti. Įvykio aplinkybes tiksliai prisimena. Kaltinamasis jai matytas, jis gyveno pas uošvienę, kol išvažiavo gyventi į savo butą. Pati su juo nėra bendravusi, pasisveikindavo, nieko blogo negali pasakyti. T. K. yra jų namo atstovas, jos santykiai su juo kaip su namo atstovu. Konfliktas buvo vienas, bet ne su ja, o jos sutuoktiniu. Jos santykiai nei draugiški, nei konfliktiški, kaip su kaimynu. Su V. D. uošviene yra pažįstamos, pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl jos (liudytojos) sumušimo lapkričio mėnesį. Su kaltinamojo uošviais konfliktai vyksta nuo 2022 m., jau tris pareiškimus parašė, bet (duomenys neskelbtini) policijos komisariatas nereaguoja. Po įvykio T. K. pamatė kitą dieną, pirmadienį. Susitiko lauke, pasakė jam, kad matė, paklausė, ar kreipėsi į policiją, jis sakė, kad nėra prasmės, nes tris kartus rašė kažkokius skundus ir niekas nekreipė dėmesio, sutiko liudyti. Po tai, kai nukentėjusysis sužinojo, kad ji matė, nusprendė parašyti pareiškimą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, perskaityta dalis liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu, S. L. parodė, kad 2023 m. liepos 16 d. apie 11.30 val. ji išgirdo triukšmą laiptinėje, kad ten labai garsiai barasi žmonės. Ji priėjo prie buto durų ir pasižiūrėjo per durų akutę į laiptinę, iš pradžių ji nieko nematė, tačiau po kelių minučių pamatė, kad link (duomenys neskelbtini) aukšto kyla T. K., pamatė jį priešais savo duris. Ji pro akutę stebėjo ir toliau. Matė, kad T. K. kilo toliau laiptine į savo (duomenys neskelbtini) aukštą, kur jis ir gyvena (b. l. 35-38). Liudytoja patvirtino parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad teisme galbūt jaudinasi ir netiksliai apibūdino. Kai davė parodymus policijoje, buvo praėję mažai laiko. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja taip pat parodė, kad jam būnant tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) aukšto paskui jį atbėgo T. M. žentas V. D.. T. K. pasakė jam rusiškai „ko nori?“, o V. D. nieko nepasakęs iš karto rankos kumščiu trenkė vieną kartą T. K., tačiau kur trenkė pasakyti negali, nes, kur jie buvo tarp aukštų, nuo lango akino saulė. Dar girdėjo, kai T. K. jam rusiškai pasakė „tai ką, išmokai mušti be mėlynių?“ Jis nieko neatsakęs po smūgio V. D. iš karto pradėjo bėgti laiptine žemyn, o T. grįžo į savo namus (b. l. 35-38). Šiuos parodymus liudytoja taip pat patvirtino.
2023 m. liepos 18 d. gautas T. K. pareiškimas, kuriame nurodo, kad sekmadienį, liepos 16 dieną, grįždamas iš parduotuvės sutiko laiptinėje V. D., kuris pradėjo jam grasinti, kad išraus rankas, kojas. Į ką jam atsakė „užčiaupk srėbtuvę“. Pakilęs iš (duomenys neskelbtini) aukšto į (duomenys neskelbtini) jis (V. D.) pasivijo ir sudavė kumščiu į šlaunikaulį. Šiandien, liepos 18 dieną, nuėjus į dušą rado hematomą. Jo žodžius gali patvirtinti S. L., gyvenanti (duomenys neskelbtini), kuri matė konfliktą pro durų akutę. Prašo policijos pasirūpinti jo saugumu (b. l. 1-5).
Iš 2023 m. liepos 18 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta laiptinės aikštelė tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) aukšto, daugiabutyje, esančiame (duomenys neskelbtini). Vaizdo stebėjimo kamerų apžiūrimoje laiptinėje bei namo išorėje nėra. Tyrimui reikšmingų pėdsakų ir objektų įvykio vietoje nerasta ir nepaimta (b. l. 13-18).
Iš pranešimo apie įvykį kortelės matyti, kad 2023 m. liepos 18 d. 14:02 val. gautas T. K. pranešimas bendrajam pagalbos centrui, kad sekmadienį 12:30 val. (duomenys neskelbtini) aukšto laiptinėje jį sumušė pažįstamas V. D.. Nurodo, kad šiuo metu yra matomos mėlynės (b. l. 19).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2277/2023 (01) nurodyta, kad T. K. nustatyta poodinė kraujosruva juosmens kairėje, padaryta kietu buku daiktu, 3-5 parų laikotarpyje iki apžiūros. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Neatmetama galimybė, kad sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis (b. l. 42).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-270-628/2020, Nr. 2K-95-648/2021). BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Tiesiogine tyčia aptartas nusikaltimas padaromas tada, kai mušdamas ar kitaip smurtaudamas asmuo suvokia pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti BK 140 straipsnyje nurodyti padariniai, ir jų nori.
Kaltinamasis V. D. nepripažino kaltės nežymiai sužalojus T. K.. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė apskritai kaltinime nurodytą dieną laiptinėje, kurioje gyvena nukentėjusysis nebuvęs, vis dėlto, teisminio bylos nagrinėjimo metu teigė šios aplinkybės tiksliai neatsimenantis, galbūt šią dieną lankėsi pas toje pačioje laiptinėje gyvenančius sutuoktinės tėvus, tačiau kategoriškai neigia sudavęs smūgį nukentėjusiajam. Nukentėjusysis teisme nurodė, kad 2023 m. liepos 16 d., eidamas iš parduotuvės, laiptinėje tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) aukštų sutiko kaltinamąjį, kuris jam išsakė negražius žodžius, grasinimus, nukentėjusysis kilo į viršų ir pasakė V. D. nusiraminti ir nutilti, pastarasis pradėjo bėgti aukštyn, pasivijo nukentėjusįjį tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) aukšto, o nukentėjusiajam paklausus, ko jam reikia, ar ko jis nori, kaltinamasis sudavė smūgį kumščiu į kairiojo klubo sritį, kas T. K. sukėlė fizinį skausmą. Nukentėjusiojo teigimu, kaltinamasis iš karto pasišalino. Liudytojos S. L. teigimu, ji, išgirdusi triukšmą, t. y. vyrų balsus, laiptinėje, pradėjo žiūrėti pro durų akutę, matė, kaip T. K., kildamas į (duomenys neskelbtini) aukštą kažką pasakė, o jam būnant tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) aukštų, jį pasivijo kaltinamasis, sudavė nukentėjusiajam kumščiu. Liudytoja nurodė nemačiusi, į kurią vietą buvo suduotas smūgis, tačiau patvirtino smūgį tikrai mačiusi. Tiek nukentėjusysis, tiek liudytoja nurodė susitikę jau po įvykio, kitą dieną, ir T. K. sužinojus, kad kitas, pašalinis asmuo, matė, įvykį, nusprendė kreiptis į policiją, kadangi teigė manęs, jog nesant asmenų, patvirtinančių apie įvykį, į jo kreipimąsi nebūtų reaguota. Be to, kaip nurodė posėdžio metu, duše pastebėjo hematomą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad į policiją pareiškimu T. K. kreipėsi 2023 m. liepos 18 d., nurodydamas, kad liepos 16 d., eidamas iš parduotuvės, laiptinėje sutiko V. D., kuris pradėjo jam grasinti, (duomenys neskelbtini) aukšte jį pasivijo ir sudavė kumščiu į šlaunikaulį. Pranešime nurodo, kad būtent šiandien pamatė sužalojimą, taip pat nurodė, kad įvykį matė ir jo kaimynė (b. l. 1). Pranešdamas apie įvykį telefonu 2023 m. liepos 18 d. 14:02 val., nukentėjusysis analogiškai nurodė, kad sekmadienį, 12:30 val. pažįstamas V. D. (duomenys neskelbtini) aukšto laiptinėje sumušė, šiuo metu yra matoma mėlynė (b. l. 19). 2023 m. liepos 20 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje nurodyta, kad T. K. nustatyta poodinė kraujosruva juosmens kairėje (6x5 cm). Anot specialisto, sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, 3-5 parų laikotarpyje iki apžiūros.
Taigi, visuma išdėstytų duomenų sudaro nuoseklią įrodymų grandinę, patvirtinančią, kad V. D. mušdamas nežymiai sužalojo nukentėjusįjį, t. y. kad jis kaltinime nurodytu laiku ir vietoje konflikto su nukentėjusiuoju metu tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė T. K. į klubakaulio sritį, taip padarydamas kaltinime nurodytus sužalojimus, atitinkančius nežymų sveikatos sutrikdymą. Atlikdamas aptartus smurtinius veiksmus, kaltinamasis neabejotinai suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti BK 140 straipsnyje nurodyti padariniai, ir jų norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.
Tiek iš kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo parodymų matyti, kad tarp pastarųjų yra susiklostę pakankamai konfliktiški santykiai, T. K. ir anksčiau yra kreipęsis į teisėsaugos institucijas dėl V. D. (šias aplinkybes patvirtina byloje pateikti duomenys, b. l. 48-49, 137-150), o, pastarojo teigimu, konfliktai vyksta tarp jo sutuoktinės tėvų ir T. K., buvo keliamas klausimas dėl T. K. buvimo ar nebuvo namo atstovu. Vertinant nukentėjusiojo parodymų objektyvumą šių aplinkybių kontekste, pažymėtina, kad nukentėjusiojo parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs, įvykio aplinkybes jis nurodė analogiškai nuo pat proceso pradžios, juos patvirtina ir kiti byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu surinkti įrodymai – liudytojos S. L. parodymai, rašytiniai byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu iširti įrodymai, kurie išanalizuoti aukščiau. Taigi minima aplinkybė dėl kurį laiką besitęsiančių konfliktiškų tarpusavio santykių, nesudaro pagrindo netikėti nukentėjusiojo duotų parodymų teisingumu ir jais nesivadovauti. Liudytoja S. L. nurodė, kad su kaltinamuoju nebendrauja, nieko blogo apie jį pasakyti negali, teismas nenustatė pagrindo manyti, kad liudytoja galėtų siekti apkalbėti kaltinamąjį. Nors kaltinamasis kategoriškai neigė smurtavęs prieš nukentėjusįjį, visgi jo pozicija dėl dalies aplinkybių nebuvo nuosekli, t. y. duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu nurodė apskritai kaltinime nurodytą dieną laiptinėje nebuvęs, taigi ir, galima suprasti, nematęs nukentėjusiojo, visgi teisme jau teigė priešingai, kad šią dieną galėjo būti pas sutuoktinės tėvus, tačiau šios dienos nepamena. Kaltinamojo teiginiai, esą nukentėjusysis galėjo susižaloti namuose, laikyti deklaratyviais, kaip siekis išvengti atsakomybės, tokių jo dėstomų argumentų nepatvirtina byloje surinktų įrodymų visuma.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
Vadovaujantis BK 54 straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).
Kaltinamasis V. D. padarė nesunkų baigtą tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis anksčiau neteistas (b. l. 63), baustas administracine tvarka, daugiausia už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, viso skirtos administracinės nuobaudos sumokėtos (b. l. 54-62), dirbantis. Duomenų apie registravimąsi Priklausomybės ligų ar psichiatro įskaitose nėra.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Visos šios išvardintos aplinkybės leidžia teismui spręsti, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, jo terminą nustatant mažesnį nei vidurkis, neskiriant intensyvios priežiūros ir vietoje jos įpareigojant kaltinamąjį visą laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpį tęsti darbą, o jo netekus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei uždraudžiant bendrauti su nukentėjusiuoju T. K. (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas, 5 dalies 2 punktas). Įvertinus tiek kaltinamojo asmenybę, tiek veikos pobūdį, jos pavojingumą, sukeltas pasekmes, nėra pagrindo spręsti griežtesnės bausmės, juo labiau – laisvės atėmimo, kaip buvo prašoma, skyrimo klausimą. Teismo vertinimu, parinkta bausmės rūšis – laisvės apribojimas su minėtais apribojimais bei draudimu yra proporcinga pirmą kartą teisiamojo kaltinamojo asmenybei bei padarytai nusikalstamai veikai.
V. Dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo
BPK 109 straipsnyje numatyta, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Nukentėjusysis T. K. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo V. D. 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Ieškinyje nurodo, kad iki šio įvykio kaltinamasis 2023 m. balandžio 22 d. grasino jį nužudyti, apie tai pranešė policijai, atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą, rašė du skundu prokuratūrai, taip pat ir Vilniaus miesto apylinkės teismui. Jo skundai buvo atmesti ne dėl to, kad nebuvo nustatyta, jog V. D. grasino jį nužudyti, bet dėl to, kad ikiteisminio tyrimo institucijos, prokurorų ir teismo nuomone, nebuvo nustatyta, kad jo grasinimas buvo realus. Dėl kaltinamojo veiksmų jam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, patyrė fizinį skausmą, buvo sutrikdytas emociškai, smurtinio veiksmo metu buvo pažemintas, buvo sumenkinta jo savivertė. Dėl jo įžeidinėjimų, grasinimu, panaudoto smurto jaučiasi nesaugus. V. D. gyvena tame pačiame mikrorajone, kaip ir jis, tame pačiame name ir tame pačiame įėjime, kur gyvena jis (nukentėjusysis), gyvena jo uošvienė, pas kurią kaltinamasis lankosi, todėl jam (nukentėjusiajam) išeinant iš namų, yra įsitempęs, nes negali būti ramus dėl neprognozuojamų V. D. veiksmų. Iš to, kas su juo atsitiko, matyti, kad jo veiksmai nėra prognozuojami, akivaizdu, kad jis nuo žodinių įžeidinėjimų gali pereiti prie realių smurtinių veiksmų. Nukentėjusysis ieškinyje pažymi, kad yra neįgalus 50 procentų, turi sveikatos problemų, susijusių su širdimi, stuburu, apie tai kaltinamasis gerai žinojo, tačiau, smurtaudamas prieš jį, to nepaisė, kas patvirtina pastarojo pavojingumą. Mano, kad tokie išgyvenimai, patirtas fizinis skausmas yra pagrindu pripažinti, kad patyrė neturtinę žalą ir turi teisę į tokios žalos atlyginimą pinigais. Neturtinės žalos dydis – 3 000 Eur atitinka bylos aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis civilinį ieškinį palaikė ir prašė tenkinti, nurodė, kad yra morališkai pažemintas ir įžeistas, juto fizinį skausmą, patiria stresą, baisu išeiti į laiptinę, lauką, nes V. D. lanko savo gimines, kurie gyvena jo (nukentėjusiojo) laiptinėje, pats V. D. gyvena kaimynystėje, jam ne kartą sakė, kad sulaužys rankas ir kojas, baisu dėl savo gyvybės ir sveikatos, juolab, kad yra neįgalus.
Nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2007, 2K-114/2008, 2K-118/2013 ir kt.). Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, mažinančias ar didinančias atlygintiną neturtinę žalą. Taip pat pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-604/2005, 3K-3-219/2010, 3K-3-171/2011 ir kt.).
Šioje byloje pripažintina, jog nukentėjusiajam neturtinė žala padaryta dėl jo sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamų vertybių, sužalojimo. Teismui nekyla abejonių dėl to, kad nukentėjusysis dėl patirto sužalojimo tiek įvykio metu, tiek ir po jo jautė fizinį skausmą, neigiamus psichologinius išgyvenimus, jautėsi pažemintas, nesaugus, kadangi kaltinamasis dažnai lankosi name, kuriame gyvena, o taip pat pats gyvena netoliese, jaučia baimę. Vis dėlto, nors nukentėjusysis patyrė skausmą, neigiamus minėtus išgyvenimus, apie tai, kad nukentėjusiajam dėl sužalojimo būtų konstatuotos ilgalaikės pasekmės, byloje duomenų nėra, tokių aplinkybių nenurodė ir pats nukentėjusysis. Taip pat nėra duomenų, kad nukentėjusysis dėl patirtų išgyvenimų būtų kreipęsis į medicinos įstaigą, kad jo emocinė pusiausvyra dėl panaudoto smurto būtų pažeista negrįžtamai. Nagrinėjamu atveju, nukentėjusiajam buvo suduotas vienas smūgis, dėl kurio konstatuotas nežymus sveikatos sužalojimas. Nukentėjusiojo teigimu, jam nustatytas dalis darbingumas, yra neįgalus, tačiau nėra jokių duomenų, kaip minėta, kad toks sužalojimas būtų sukėlęs žymesnes pasekmes fizinei nukentėjusiojo sveikatai.
Taigi, atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, į kaltinamojo turtinę padėtį (yra dirbantis), kilusias pasekmes, siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp nukentėjusio asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimą įgyvendinimo ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų, kad pareiga atlyginti neturtinę žalą būtų realiai įgyvendinama, šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose, taip pat į teisingumo ir protingumo principus, nukentėjusiojo T. K. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies ir iš kaltinamojo priteistina 500 Eur suma nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.
VI. Kiti klausimai
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 78-79), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301- 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307 -308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
V. D. (V. D.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, netaikant intensyvios priežiūros, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti darbą, o jo netekus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei uždrausti bendrauti su nukentėjusiuoju T. K. (T. K.).
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.
Nukentėjusiojo T. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies priteisti iš kaltinamojo V. D. 500 (penkis šimtus) Eur nukentėjusiojo naudai neturtinei žalai atlyginti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.