- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-12-14
- Bylos Nr.
- e2-10230-991/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06300-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Neringa Ruibytė-Karimžanova
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
- Atsakovas
- D. O.
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui direktoriui V. G. (V. G.),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ patikslintą ieškinį atsakovui D. O. (D. O.) dėl 2022 m rugsėjo 12 d. Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisijos dalies sprendimo darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisijos 2022 m. rugsėjo 12 d. sprendimo dalį darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovo naudai priteista iš ieškovės 682 Eur dienpinigių už komandiruotes (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), bei atlyginti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad atsakovą ir ieškovę nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) siejo darbo santykiai pagal (duomenys neskelbtini) sudarytą darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovas buvo priimtas (duomenys neskelbtini) pareigoms, jam mokant 1210 Eur darbo užmokestį. Darbo sutartimi šalys susitarė, jog tarnybinių komandiruočių atveju atsakovui bus mokami dienpinigiai – 50 procentų dienpinigių sumos, kuri atitinkamos valstybės atžvilgiu yra nustatyta konkrečiai komandiruotei taikomose teisės aktuose. Atsakovas 2022 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo išsiųstas į komandiruotę į (duomenys neskelbtini). Atsakovas 2022 m. liepos 8 d. pateikė prašymą atleisti jį iš darbo nuo (duomenys neskelbtini). Atsakovo prašymas buvo tenkintas ir darbo santykiai su atsakovu buvo nutraukti nuo (duomenys neskelbtini). Ieškovė atsakovui viso darbo laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) priskaičiavo iš viso 3856,20 Eur sumą (2064,20 Eur darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas bei 1792 Eur dienpinigių) atskaičius mokesčius, kuri atsakovui buvo sumokėta pavedimais į jo banko sąskaitą. Atsakovas dėl sumų, susijusių su darbo santykiais, išieškojimo kreipėsi į Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisiją. Ieškovė nurodė ir tai, kad Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisija netinkamai taikė materialinės teisės normas, neatsižvelgė į visas bylos aplinkybes, dėl ko padarė klaidingą išvadą, kad ieškovė nuo 2022 m. liepos 1 d. neteisingai apskaičiavo dienpinigius ir privalo sumokėti 682 Eur skirtumą atsakovui. Pažymėjo, kad atsakovas buvo įdarbintas ir susitarimas su atsakovu dėl dienpinigių mokėjimo buvo aptartas individualiai ir dar iki teisės akto įsigaliojimo, atsakovas komandiruotėje turėjo būti nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), tai buvo įforminta ieškovės įsakymu, atsakovas apie visas komandiruotės sąlygas buvo informuotas. Teisės akto pakeitimai įsigaliojo tik nuo 2022 m. liepos 1 d., kai atsakovas jau buvo komandiruotėje (duomenys neskelbtini), todėl dėl objektyvių priežasčių įvykdyti informavimo ir konsultavimo procedūras, t. y. individualiai susipažindinti atsakovą su dienpinigių mažinimo ir diferencijavimo kriterijais nebuvo ne tik realios galimybės, bet ir pagrindo, nes viskas su atsakovu buvo aptarta dar iki komandiruotės pradžios.
3. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas V. G. (V. G.) patikslintą ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad su atsakovu buvo sudaryta darbo sutartis, jis dirbo (duomenys neskelbtini), po to išvyko dirbti į (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad su atsakovu buvo atsiskaityta tinkamai, tačiau atsakovas kreipėsi Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisiją su pareiškimu priteisti dienpinigius, komandiruotpinigius, nesumokėtą dalį darbo užmokesčio ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas. Darbo bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad su atsakovu buvo visiškai atsiskaityta, tačiau iškilo klausimas ar teisėtai ir pagrįstai Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisija priteisė 682 Eur skirtumą už laikotarpį nuo 2022 m. liepos 1 d. iki atsakovo atleidimo ir grįžimo iš komandiruotės (duomenys neskelbtini). Ieškovės atstovas nurodė, kad įsakymas dėl atsakovo komandiruotės priimtas 2022 m. gegužės mėnesį ir tuo metu galiojo kita teisės aktų redakcija. Ieškovės atstovo teigimu, darbdavio įsakymas dėl siuntimo į komandiruotę yra įmonės lokalinis normatyvinis teisės aktas. Ieškovės atstovas pažymėjo, kad pagal bendruosius teisės principus įstatymas atgal negalioja. Kadangi buvo priimtas lokalinis normatyvinis teisės aktas, jis turėjo galioti iki nurodyto laikotarpio, todėl kyla klausimas, ar buvo pagrindas jį keisti, atsižvelgiant į pasikeitusią įstatyminę bazę. Paaiškino, kad tuo atveju, jei atsakovas būtų vykęs į komandiruotę nuo liepos mėnesio, jam būtų taikomos nuo liepos mėnesio Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintos dienpinigių normos. Ieškovės atstovas taip pat nurodė, kad su komandiruotėje esančiais darbuotojais bendravo per A. V., kuris yra įmonės (duomenys neskelbtini) ir buvo atsakingas už projektą (duomenys neskelbtini). A. V. darbuotojų darbo ataskaitas gaudavo iš meistrų, dirbančių (duomenys neskelbtini), ir tiesiogiai prižiūrinčių darbuotojų darbą.
4. Atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, neatvykimo priežastys nežinomos, prašymų nagrinėti bylą atsakovui nedalyvaujant negauta, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.
Šalies argumentai
5. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas advokatas L. Ž. su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Paaiškino, kad būtina įvertinti aplinkybę, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas pakeitęs dienpinigių mokėjimo tvarką buvo priimtas 2022 m. kovo 30 d., taigi darbdaviui buvo sudaryta galimybė iki 2022 m. liepos 1 d. pakeisti lokalinį normatyvinį teisės aktą, pasirūpinti kolektyvinės sutarties su darbuotojais sudarymu bei informuoti apie kolektyvinėje sutartyje apibrėžtą dienpinigių mokėjimo tvarką ir jų mažinimo kriterijus per Lietuvos Respublikos darbo kodekse nustatytas procedūras, arba priimti lokalinį normatyvinį teisės aktą, kuriuo visi darbuotojai, nustatant konkrečius kriterijus, būtų informuoti apie dienpinigių skaičiavimo tvarką, t. y. taikyti konkrečius kriterijus, kuriems esant dienpinigiai gali būti mažinami, nepaliekant darbdaviui diskrecijos teisės mažinti dienpinigius, o darbuotojui spėlioti, kodėl dienpinigiai yra mažinami. Pažymėjo, kad šiuo atveju nėra duomenų, jog tai būtų padaryta iki 2022 m. liepos 1 d., arba tai būtų daroma po 2022 m. liepos 1 d., taip pat nėra duomenų, jog naujai nustatytos tvarkos buvo laikomasi, ji buvo įgyvendinama, įrodymų, jog konkretūs kriterijai dienpinigių mažinimo pagrindai buvo nustatyti vidiniame teisės akte pas ieškovę. Atsakovo atstovas nurodė ir tai, kad ieškovė pripažino, jog turėjo darbuotojų kontaktus, darbuotojus darbo vietoje (duomenys neskelbtini) prižiūrėjo įgalioti ieškovės atstovai, kurie susisiekdavo su (duomenys neskelbtini) A. V., taigi ieškovė turėjo galimybę supažindinti darbuotojus su patvirtintomis tvarkomis, priimtais lokaliniais teisės aktais, adresuotais konkretaus darbuotojo atžvilgiu. Pažymėjo, kad ieškovės priimtas lokalinis teisės aktas tapo prieštaraujančiu aukštesnės galios teisės aktui, todėl yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
6. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau ir UAB) UAB „(duomenys neskelbtini)“ su atsakovu D. O. (D. O.) (duomenys neskelbtini) sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovas buvo priimtas metalinių (duomenys neskelbtini) pareigoms. Darbo sutarties 1.3 punktu darbdavys (ieškovė) įsipareigojo atsakovui (darbuotojui) mokėti 1210 Eur darbo užmokestį, darbuotojo prašymu mokant vieną kartą per mėnesį iki kito mėnesio 25 dienos. Šalys susitarė, kad tarnybinių komandiruočių atveju darbuotojui (atsakovui) bus mokami dienpinigiai, lygūs 50 procentų dienpinigių sumos, kuri atitinkamos valstybės atžvilgiu yra nustatyta konkrečiai komandiruotei taikomuose teisės aktuose. Darbdavys (ieškovė) turi teisę bet kada nustatyti didesnes dienpinigių sumas konkrečios komandiruotės atžvilgiu, tačiau toks didesnių dienpinigių mokėjimas nepakeis pagrindinio šalių susitarimo dėl 50 procentų dienpinigių normos (Darbo sutarties 6.1 punktas). Darbo sutartis įsigaliojo ir darbuotojas (atsakovas) pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) (Darbo sutarties 7 punktas). Darbo sutartis pasibaigė (duomenys neskelbtini) darbuotojo (atsakovo) prašymu pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau ir DK) 55 straipsnio 1 dalį.
7. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2022 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl komandiruotės“ atsakovas laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) išvyko į komandiruotę pagal rangos sutartį į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); buhalterijai pavesta apmokėti su komandiruote susijusias išlaidas: dienpinigių išlaidas pagal 2017 m. birželio 28 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą nutarimą Nr. 523 bei išlaidas už kelius, keltus, tunelius, degalų įsigijimo ir sunaudojimo komandiruotės metu (duomenys neskelbtini). Atsakovas 2022 m. liepos 8 d. pateikė prašymą atleisti jį iš darbo nuo (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2022 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atšaukimo iš komandiruotės“ atsakovas atšauktas iš komandiruotės (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 2022 m. liepos 22 d.; buhalterijai pavesta apmokėti su komandiruote susijusias išlaidas; darbuotojui (atsakovui) kompensuojant kelionės išlaidas, sumai ne daugiau kaip 50 Eur, pateikus išlaidas įrodančius dokumentus. Iš ieškovės pateiktų darbo laiko apskaitos žiniaraščių matyti, kad laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) atsakovas buvo komandiruotėje.
8. Iš pateiktos darbo bylos medžiagos bei iš ieškovės pateiktos 2022 m. rugpjūčio 3 d. pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas matyti, kad atsakovui už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) priskaičiuota 2832,50 Eur darbo užmokesčio, 226,48 Eur už kasmetines atostogas (nepanaudotų atostogų kompensacija), 1792 Eur dienpinigiai, iš viso 4850,98 Eur (neatskaičius mokesčių), atsakovui išmokėta 3856,20 Eur (atskaičius mokesčius) suma. Iš pateiktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašų matyti, kad atsakovui ieškovė 2022 m. gegužės 17 d. pervedė 200 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodyta – avansas; 2022 m. birželio 16 d. – 107 Eur, mokėjimo paskirtis – atlyginimas; 2022 m. birželio 16 d. – 614,48 Eur, mokėjimo paskirtis – atlyginimas; 2022 m. liepos 16 d. – 1776,51 Eur, mokėjimo paskirtis – atsiskaitymas; 2022 m. rugpjūčio 3 d. – 1158,21 Eur, mokėjimo paskirtis – atsiskaitymas.
9. Atsakovas pasinaudojo privaloma ikiteismine darbo ginčo sprendimo tvarka ir 2022 m. liepos 26 d. prašymu dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo kreipėsi į Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisiją (toliau ir Darbo ginčų komisija), prašydamas: 1) įpareigoti darbdavį (ieškovę) sumokėti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už birželio ir liepos mėn., ir dienpinigius už komandiruotę (duomenys neskelbtini); 2) kompensaciją už nepanaudotas atostogas; 3) netesybas. Darbo ginčų komisija 2022 m. rugsėjo 12 d. sprendimu darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovo (ieškovo) D. O. (D. O.) prašymą patenkino iš dalies; atsakovo (ieškovo) reikalavimus ieškovei (atsakovei) UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl darbo užmokesčio už 2022 m. birželio ir liepos mėnesius, kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas bei netesybų išieškojimo atmetė; nusprendė iš ieškovės (atsakovės) UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakovui (ieškovui) D. O. (D. O.) išieškoti 682 Eur dienpinigių už komandiruotės (duomenys neskelbtini) laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“, nesutikdama su Darbo ginčų komisijos 2022 m. rugsėjo 12 d. sprendimu darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kreipėsi į teismą su ieškiniu.
10. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau ir DK) 231 straipsnyje, reglamentuojančiame darbo ginčo nagrinėjimą teisme, nustatyta, kad, darbo ginčo šaliai nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu, taip pat darbo ginčų komisijai priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) nuostatomis (1 dalis); pareiškus ieškinį teisme, teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės, taikydamas CPK nustatytus darbo bylų nagrinėjimo ypatumus; ginčo šalis, pareiškusi ieškinį teisme, vadinama ieškovu, o kita šalis – atsakovu (3 dalis); darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas (4 dalis). DK 231 straipsnio 3, 4 dalių nuostatos, reglamentuojančios, kad teismas nagrinėja darbo ginčą dėl teisės iš esmės ir kad darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas, reiškia, jog teismas, nagrinėdamas ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo, nevykdo darbo ginčų komisijos sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimo ar peržiūrėjimo procedūrų, nes tokios procedūros įstatyme nenustatytos ir tokio pobūdžio kompetencija teismui nėra suteikta, o iš naujo CPK nustatyta tvarka ginčą nagrinėja ir iš esmės, t. y. nustatydamas ginčijamas šalių materialiąsias teises bei pareigas, išsprendžia kilusį ginčą dėl teisės, kuriam taikytinos įstatyme nustatytos privalomos išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos buvo laikytasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-701/2019; 2019 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-302-684/2019).
11. Tarp šalių kilo ginčas dėl dienpinigių apmokėjimo atsakovui komandiruotės (duomenys neskelbtini) metu, laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini).
12. Pagal DK 107 straipsnio 1 dalį darbuotojo komandiruotė yra jo darbo pareigų atlikimas kitoje, negu yra nuolatinė darbo vieta, vietoje. Jeigu darbuotojo komandiruotė trunka ilgiau negu darbo diena (pamaina) arba darbuotojas komandiruojamas į užsienį, darbuotojui privalo būti mokami dienpinigiai, kurių maksimalius dydžius ir jų mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (DK 107 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo“ patvirtinto Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo (redakcijos, galiojusios iki 2022 m. birželio 30 d.) 2 punkte nustatyta, kad dienpinigiai apskaičiuojami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus maksimalius dienpinigių dydžius arba mažesnius dienpinigių dydžius, jeigu mažesni dydžiai numatyti kolektyvinėje sutartyje ar darbo sutartyje. Kolektyvinėje ar darbo sutartyje nustatyti dienpinigių dydžiai negali būti mažesni kaip 50 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 30 d. nutarimu Nr. 277 Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimo Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo“ pakeitimo pakeista dienpinigių mokėjimo tvarka. Pakeista tvarka įsigaliojo 2022 m. liepos 1 d. Priėmus minėtą 2022 m. kovo 30 d. nutarimą Nr. 277 Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo 2 punkte nustatyta, kad dienpinigiai apskaičiuojami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus maksimalius dienpinigių dydžius arba mažesnius dienpinigių dydžius, jeigu mažesni konkretūs dydžiai, diferencijuoti pagal objektyvius kriterijus, numatyti kolektyvinėje sutartyje, o jei jos nėra – vietiniame norminiame teisės akte (toliau kartu – nustatyti dydžiai). Kolektyvinėje sutartyje, o jei jos nėra – vietiniame norminiame teisės akte nustatyti dienpinigių dydžiai negali būti mažesni kaip 50 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių. Prieš nustatant dienpinigių dydžius, turi būti įvykdytos informavimo ir konsultavimo procedūros DK nustatyta tvarka. Jeigu dienpinigių dydžiai nustatomi vietiniame norminiame teisės akte, darbuotojai su juo turi būti supažindinti raštu, kaip numatyta DK 25 straipsnio 2 dalyje.
13. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2022 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl komandiruotės“ atsakovas laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) išvyko į komandiruotę pagal rangos sutartį į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2022 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atšaukimo iš komandiruotės“ atsakovas 2022 m. liepos 22 d. atšauktas iš komandiruotės (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).
14. Darbdavio priimamas įsakymas dėl darbuotojo siuntimo į komandiruotę yra lokalinis teisės aktas, kuriame nustatyti individualūs darbdavio reikalavimai darbuotojui, t. y. individualus teisės aktas. Įsakyme nurodyta jo priėmimo data, nurodymas darbuotojui nuo konkrečios datos vykti į komandiruotę, nurodytas komandiruotės tikslas, pavesta įmonės buhalterijai apmokėti dienpinigius. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas yra poįstatyminis norminis teisės aktas. Darbdavys priima individualų teisės aktą, vadovaudamasis aukštesnės teisinės galios norminiais teisės aktais, t. y. DK, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo“ ir kt. Pažymėtina, kad individualus teisės aktas, įgyvendindamas norminį teisės aktą, negali jam prieštarauti ar kitaip iškreipti norminiu teisės aktu teisėkūros subjekto išreikštą valią. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovės priimtas įsakymas dėl atsakovo komandiruotės sąlygų negali prieštarauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime numatytam teisiniam reglamentavimui.
15. Ieškovė teigia, kad atsakovas buvo įdarbintas ir susitarimas su atsakovu dėl dienpinigių mokėjimo buvo aptartas individualiai dar iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo pakeitimo įsigaliojimo 2022 m. liepos 1 d., todėl turėjo būti taikoma iki 2022 m. liepos 1 d. galiojusi teisės akto redakcija, kitaip būtų pažeistas bendrasis teisės principas, jog įstatymas atgal negalioja. Teismas pažymi, jog kasacinio teismo jurisprudencijoje dėl teisės normos galiojimo laiko atžvilgiu nurodoma, kad teisinio reguliavimo srityje galioja taisyklė lex retro non agit – teisės aktas neturi atgalinio veikimo galios, todėl teisės aktai paprastai netaikomi tiems įvykusiems teisiniams faktams ir teisiniams padariniams, kurie atsirado iki naujai priimto teisės akto įsigaliojimo. Ši taisyklė yra svarbus ir būtinas veiksnys užtikrinant teisės, įstatymų, teisinės tvarkos stabilumą ir tvirtumą, teisinių santykių subjektų teises bei pasitikėjimą valstybės priimtais teisės aktais ir pačia valstybe (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-568/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Daugelis teisinių santykių yra tęstiniai. Todėl, nors teisinis santykis ir yra atsiradęs iki įsigaliojant konkrečiam teisės aktui, teisėms, pareigoms ar faktams, atsirandantiems galiojant naujam teisės aktui, paprastai taikomos tuo metu galiojančio teisės akto nuostatos, jeigu įstatymai nenustato kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-248/2020, 52 punktas). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. kovo 30 d. nutarime Nr. 277 Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimo Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo“ pakeitimo numatyta pakeitimų įsigaliojimo data 2022 m. liepos 1 d., nenustatant išimčių, kad iki teisės akto pakeitimo įsigaliojimo prasidėjusiems santykiams taikytina kitokia dienpinigių skaičiavimo tvarka. Pastebėtina, kad šiuos pakeitimus Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė 2022 m. kovo 30 d. nutarimu, jo įsigaliojimo datą nukeliant iki 2022 m. liepos 1 d. ir taip sudarant galimybę darbdaviams tinkamai pasiruošti šių pakeitimų įgyvendinimui.
16. Ieškovė teigia, kad, kadangi teisės akto pakeitimai įsigaliojo tik nuo 2022 m. liepos 1 d., kai atsakovas jau buvo komandiruotėje (duomenys neskelbtini), ieškovė dėl objektyvių priežasčių neturėjo galimybės įvykdyti informavimo ir konsultavimo procedūrų, t. y. individualiai susipažindinti atsakovą su dienpinigių mažinimo ir diferencijavimo kriterijais. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovas, nors iki (duomenys neskelbtini) turėjo būti komandiruotėje, 2022 m. liepos 8 d. pateikė ieškovei prašymą dėl atleidimo iš darbo ir šio prašymo pagrindu ieškovė 2022 m. liepos 20 d. priėmė įsakymą dėl atšaukimo iš komandiruotės. Tai patvirtina aplinkybę, jog ieškovė ir atsakovas, net ir atsakovui būnant komandiruotėje (duomenys neskelbtini), turėjo galimybę siųsti vienas kitam informaciją. Pažymėtina ir tai, kad ieškovės atstovas teismo posėdyje patvirtino, jog su komandiruotėje esančiais darbuotojais bendravo per A. V., kuris yra įmonės (duomenys neskelbtini) ir buvo atsakingas už projektą (duomenys neskelbtini). Pagal ieškovės atstovo paaiškinimus teismo posėdyje, A. V. darbuotojų darbo ataskaitas gaudavo iš meistrų, dirbančių (duomenys neskelbtini), ir tiesiogiai prižiūrinčių darbuotojų darbą. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė turėjo galimybę informuoti atsakovą apie teisės aktų pakeitimą arba pasikeitusias komandiruotės sąlygas.
17. Tarp šalių sudarytos darbo sutarties 1.3 punkte susitarta, kad tarnybinių komandiruočių atveju darbuotojui (atsakovui) bus mokami dienpinigiai, lygūs 50 procentų dienpinigių sumos, kuri atitinkamos valstybės atžvilgiu yra nustatyta konkrečiai komandiruotei taikomuose teisės aktuose, toks susitarimas galiojo iki 2022 m. liepos 1 d. Nuo 2022 m. liepos 1 d. ieškovė turėjo vietiniame teisės akte numatyti objektyvius kriterijus, kuriems egzistuojant darbdaviui atsirastų teisė mokėti mažesnę dienpinigių normą, bet ne mažiau kaip 50 procentų, ir įvykdyti informavimo bei konsultavimo procedūras DK nustatyta tvarka. Ieškovės atstovas teismo posėdyje pripažino, jog ieškovės įmonėje nėra sudaryta kolektyvinė sutartis, taip pat kad iki bylos nagrinėjimo dienos ieškovės įmonėje nebuvo priimtos darbo tvarkos taisyklės ar kitas vietinis teisės aktas, numatantis mažesnį dienpinigių dydį. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovui už komandiruotės laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) mokėtini dienpinigiai, taikant 100 procentų normą, numatytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo“ patvirtintame maksimaliame dienpinigių dydžių sąraše. Atsižvelgiant į tai, kad minėtame sąraše nurodyta dienpinigių norma (duomenys neskelbtini) yra 63 Eur, už komandiruotės laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (22 dienos) atsakovui mokėtina dienpinigių suma yra 1386 Eur. Kadangi ieškovė atsakovui už minėtą laikotarpį priskaičiavo ir išmokėjo 704 Eur, atsakovui iš ieškovės priteistina 682 Eur dienpinigių už komandiruotę suma.
18. Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, ieškovės ir atsakovo atstovų paaiškinimus, byloje nustatytas aplinkybes, vadovaudamasis DK 231 straipsniu, teismas pripažįsta, kad ieškovės ieškinys nepagrįstas, todėl atmestinas, atsakovui iš ieškovės priteistina 682 Eur dienpinigių už komandiruotės laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini).
19. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovas pateikė duomenis apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 200 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti. Kadangi ieškovės ieškinys atmestinas, atsakovui iš ieškovės priteistina 200 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
20. Teisme patirta procesinių dokumentų siuntimo išlaidų mažiau nei minimali 5 Eur valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, todėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimas valstybei nepriteistinas (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakovui D. O. (D. O.) 682 Eur (šešis šimtus aštuoniasdešimt du eurus) dienpinigių už komandiruotės laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atsakovui D. O. (D. O.) 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.