Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ryčio Krasausko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Terminalas LT“ apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Terminalas LT“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Vilniaus teritorinė muitinė).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

2.1. Prekės į pareiškėjo UAB „Terminalas LT“ laikinojo saugojimo sandėlį Nr. VV0116 2021 m. liepos 26 d. atvyko iš Didžiosios Britanijos su lydinčiuoju dokumentu T1 Nr. 21GB00006012D1C4F9 (24 paletės 12 088, 02 kg). Iškrovimo metu krovinys buvo pasvertas, bendras svoris ir palečių kiekis atitiko nurodytus deklaracijoje, todėl 2021 m. liepos 28 d. buvo įforminta Laikinojo saugojimo deklaracija (toliau – ir LSD) Nr. 21LTVR3000LS0360C7, kuri užbaigta pagal dvi tranzito deklaracijas, t. y. 2021 m. liepos 30 d. įforminta T1 tranzito deklaracija Nr. 21LTVR300017E1A8D4 (16 palečių 7 174, 12 kg) ir 2021 m. rugpjūčio 2 d. įforminta T1 tranzito deklaracija Nr. 21LTVR30001717E2B252 (8 paletės 4 913 kg). Byloje nėra duomenų, jog muitinės deklaracijose pateiktų duomenų apie prekių svorį teisingumas, įforminant Sąjungos tranzito procedūrą pagal minėtas T1 deklaracijas, buvo tikrinamas, t. y. komercinėse sąskaitose nurodytos prekės pagal atskirus komercinius pavadinimus nebuvo faktiškai sveriamos ir skaičiuojamos. Muitinės formalumai buvo atliekami tik pagal krovinį lydinčių dokumentų duomenis.

2.2. Duomenų, jog Didžiojoje Britanijoje įforminant T1 tranzito deklaraciją Nr. 21GB00006012D1C4F9 (24 paletės 12 088, 02 kg) buvo tikrinamas komercinėse sąskaitose nurodytų prekių svoris pagal atskirus komercinius pavadinimus, nėra. LSD Nr. 21LTVR3000LS0360C7 buvo įforminta pagal T1 tranzito deklaracijos Nr. 21GB00006012D1C4F9 duomenis, netikrinant prekių svorio atskirai pagal komercinius pavadinimus. Tai reiškia, kad tranzito deklaracijoje T1 Nr. 21GB00006012D1C4F9 ir sąskaitose faktūrose (Invoice) Nr. 171132380, 171132993, 171132375, 171114743, 171132394, 171132365, 171132381, 171132391, 171132390, 171132367, 17132359, 171132376 nurodytas prekių svoris pagal atskirus komercinius pavadinimus galėjo būti netikslus. Vilniaus TM nurodė, kad sąskaitoje Nr. 171132359 prekės komerciniam pavadinimui – „SIS POWDER GO ENERGY BLKC 1KG INT 10“ buvo nustatytas 19,8 kg svorio trūkumas, tačiau, ar trūko šios prekės vienetais, skundžiamuose sprendimuose nenurodoma.

2.3. Įforminant LSD nurodomi tik bendrojo pobūdžio duomenys pagal pirminius prekių įvežimo dokumentus (pakuočių skaičius, rūšis, bendras prekių svoris ir įprastinis komercinis arba techninis prekių aprašymas), neatliekant atskirų prekių svorio bruto tikrinimo bei išsamaus prekių aprašymo ar klasifikavimo. Analogiški duomenys nurodomi ir išvežimo muitinės dokumentuose T1 MRN, todėl, pareiškėjo nuomone, jis tinkamai vykdė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, nustatančio Sąjungos muitinės kodekso (toliau – Sąjungos muitinės kodeksas) nuostatas ir jokių pareigų nepažeidė. Be to, nei Muitinės departamento nurodoma Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalis, nei kitos normos nenustato pareigos pareiškėjui įforminant LSD nurodyti tokius duomenis, kurie ateityje išgabenant prekes turėtų sutapti ne su išvežimo muitinės deklaracijose pateiktais prekes identifikuojančiais duomenimis, bet su trečiųjų asmenų parengtais komerciniais dokumentais. Taigi, neturėdamas pareigos, įforminant LSD tikrinti atskirų prekių svorį bruto su trečiųjų asmenų išrašytose sąskaitose faktūrose nurodytu prekių svoriu bruto, pareiškėjas objektyviai negalėjo užtikrinti, kad tretieji asmenys savo rengiamuose komerciniuose dokumentuose nurodytų būtent tokius atskirų prekių svorius bruto, kokie nurodyti LSD.

2.4. Vilniaus TM jokio realaus pakartotinio patikrinimo neatliko, t. y. Vilniaus TM nesurinko jokių papildomų duomenų, kurie patvirtintų, kad prekės apskritai buvo paimtos iš muitinės priežiūros būtent laikinojo saugojimo metu. Šios niekuo nepagrįstos išvados padarytos visiškai neištyrus ir neįvertinus pirminės prekių atvykimo į pareiškėjo laikinąjį prekių saugojimo sandėlį grandinės dalies, t. y. netyrė Didžiojoje Britanijoje įformintos T1 tranzito deklaracijos Nr. 21GB00006012D1C4F9 duomenų (ypatingai prekių svorio pagal atskirus komercinius pavadinimus) teisingumo, nors pareiškėjas šias aplinkybes akcentavo savo skunduose.

2.5. Išgabenant laikinai saugotas prekes iš laikinojo saugojimo sandėlio, buvo įformintos dvi tranzito deklaracijos: 1) 2021 m. liepos 30 d. įforminta T1 tranzito deklaracija Nr. 21LTVR300017E1A8D4 (16 palečių 7 174,12 kg); 2) 2021 m. rugpjūčio 2 d. įforminta T1 tranzito deklaracija Nr. 21LTVR30001717E2B252 (8 paletės 4 913 kg), kuriose duomenys apie išgabenamas prekes ir jų kiekius nesiskyrė nuo LSD Nr. 21LTVR3000LS0360C7 nurodytų duomenų. 2021 m. liepos 30 d. įformintos T1 tranzito deklaracijos Nr. 21LTVR300017E1A8D4 (16 palečių 7 174, 12 kg) duomenų (prekių svorio pagal atskirus komercinius pavadinimus) paskirties įstaiga netikrino, todėl tariamas 857,43 kg prekių svorio trūkumas pagal T1 tranzito deklaraciją Nr. 21LTVR30001717E2B252 galėjo būti priskirtas 2021 m. liepos 30 d. įformintai T1 tranzito deklaracijai Nr. 21LTVR300017E1A8D4. Prekių gavėjas „Seatrade AG“ 2022 m. balandžio 7 d. rašte patvirtino, kad visas minėtose sąskaitose nurodytas prekes vienetais yra gavęs ir jokių pretenzijų UAB „Terminalas LT“ dėl prekių trūkumo neturi. Toks galutinio prekių gavėjo patvirtinimas paneigia išvadą, kad laikinojo saugojimo metu prekės buvo paimtos iš muitinės priežiūros ir dėl to atsirado importo skola muitinei. Konstatuotas Sąjungos muitinės kodekso 147 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimo ir prekių paėmimo iš muitinės priežiūros faktas nėra įrodytas tiesioginį ryšį su įrodinėjimo dalyku turinčiais, leistinais ir, vertinant jų visumą, patikimais pripažįstamais įrodymais.

2.6. Priimant sprendimą ir darant neabejotiną išvadą dėl prekių paėmimo būtent iš laikinojo saugojimo sandėlio, nepakanka vien tik subjektyvaus ir deklaratyvaus vertinimo, jog prekės buvo paimtos iš muitinės priežiūros, tačiau būtina nustatyti konkrečius faktus ir surinkti įrodymus, kurie objektyviai patvirtintų, kad prekės iš tiesų buvo paimtos iš muitinės priežiūros ir nustatyti asmenis tai padariusius. Skundžiamuose sprendimuose nenurodyta, kokių konkrečių pareigų, susijusių su prekių laikinuoju saugojimu, pareiškėjas nėra įvykdęs, kokiame teisės akte šios pareigos yra įtvirtintos, kokius konkrečius veiksmus pareiškėjas turėjo atlikti dėl komercinėse sąskaitose faktūrose nurodytos informacijos, kokių veiksmų pareiškėjas neatliko ir kokiu būdu apskritai pasireiškė prekių paėmimas iš muitinės priežiūros.

2.7. Prekių neteisėto paėmimo iš muitinės priežiūros (tranzito muitinės procedūros metu) atvejai, tokie kaip vagystė, prekės fizinis nebuvimas patvirtintoje saugojimo vietoje tuo momentu, kai muitinės įstaiga ketina atlikti šios prekės patikrinimą buvo nurodyti Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) sprendime byloje Nr. C-75/13, SEK Zollagentur GmbH (sprendimo 28, 31–32 p.), sprendime byloje Nr. C-273/12, H. W. SARL, (sprendimo 28–31 p.). Nagrinėjamu atveju jokių šiuose ESTT sprendimuose minimų epizodų (netyčinio ginčo prekių atsiėmimo iš jų saugojimo vietos be muitinės leidimo (sprendimo byloje C-75/13 41 p.); ginčo prekių vagystės (sprendimo byloje C-75/13 41 p.; sprendimo byloje Nr. C- 273/12 30–31 p.); ginčo prekių faktinio neišvežimo iš saugojimo vietos ir nepateikimo paskirties muitinei (pavyzdžiui, paliekant jas saugoti toliau), nors šiai buvo pateikti tranzito dokumentai (sprendimo byloje C-75/13 41 p.); trukdymo muitinei prieiti prie laikinai saugojamų ginčo prekių dalies (sprendimo byloje C-75/13 47 p.; sprendimo byloje Nr. C- 273/12 29 p.) nebuvo nustatyta, todėl ir šių išaiškinimų kontekste pareiškėjo skola muitinei negalėjo atsirasti.

2.8. Įrodymų vertinimas turi būti pagrįstas visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Vertinant įrodymus, reikia įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Kiekvienoje konkrečioje situacijoje būtina spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Vertinant įrodymus, turi būti vadovaujamas ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.).

2.9. Dėl nepagrįstai nustatytos prekių muitinės vertės ir neteisingai apskaičiuotos skolos muitinei dydžio:

2.9.1. Ginčo prekės į UAB „Terminalas LT“ laikinojo saugojimo sandėlį atvyko su T1 tranzito deklaracija Nr. 21GB00006012D1C4F9 ir sąskaitomis faktūromis (Invoice) Nr. 171132380, 171132993, 171132375, 171114743, 171132394, 171132365, 171132381, 171132391, 171132390, 171132367, 17132359, 171132376. Pagal šiuos pirminius dokumentus buvo įforminta ir LSD Nr. 21LTVR3000LS0360C7, nurodant laikinai saugojamų prekių vertę pagal minėtas sąskaitas faktūras. Aptartuose komerciniuose dokumentuose, pateiktuose kartu tiek su T1 tranzito deklaracija Nr. 21GB00006012D1C4F9, tiek LSD Nr. 21LTVR3000LS0360C7, tiek tranzito deklaracijoje T1 Nr. 21LTVR30001717E2B252 yra pakankamai duomenų apie gabenamas prekes, jų muitinę vertę, kurie gali ir turi būti prilyginami duomenims, gautais Sąjungos muitų teritorijoje.

2.9.2. Importo skola apskaičiuota ne už konkrečių prekių vienetų trūkumą, bet iš esmės apmokestintos tariamai paimtos iš muitinės priežiūros prekės, nustatant jų svorio, matuojamo kilogramais, trūkumą, t. y. nurodant, kad TARIC kodas 2106909260 – 26,74 Eur už kilogramą; TARIC kodas 2202100000 – 26,20 Eur už kilogramą; TARIC kodas 2106108070 – 17,13 Eur už kilogramą. Nustatyta prekių muitinė vertė – 19 528,46 Eur. Kokios konkrečios prekės buvo paimtos iš muitinės priežiūros ir kodėl buvo vertinamos tik TARIC kodais 2106909260, 2202100000 ir 2106108070 pozicijoje klasifikuojamos prekės, pareiškėjui nėra aišku.

2.9.3. Vilniaus TM, neteisingai nustatydama paimtų iš muitinės priežiūros prekių vertę (mokesčio bazę), neteisingai interpretuodama aplinkybes dėl tariamai nepateiktų prekių muitinę pagrindžiančių dokumentų ir neteisingai taikydama materialinės teisės normas, pažeidė įrodinėjimą ir įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, kuriose nurodyta, kad mokesčių administratorius, pagrįsdamas mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas, turi pateikti pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo nustatytas aplinkybes (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 67 str. 1 d.). Mokesčių administratoriui tenka našta įrodyti aplinkybių, su kuriomis sieja pareiškėjo apmokestinimą, egzistavimą. Jeigu mokesčių administratorius neturi pakankamai įrodymų ar savo sprendimus grindžia prielaidomis ir spėlionėmis, tokiu atveju toks mokesčių administratoriaus sprendimas turi būti pripažįstamas nepagrįstu ir neteisėtu.

2.9.4. Nustatant paimtų iš muitinės priežiūros prekių (tiksliai nenurodant kokių) muitinę vertę, mokesčių administratorius konstatavo, kad nėra galimybės pagal kilmės šalį taikyti tapačių ir panašių prekių sandorio verčių (PREMI DB nėra duomenų apie tuo pačiu metu apyvartos lygiu importuotas prekes, kurių kiekis maždaug toks pat kaip ir prekių, kurių muitinės vertė turi būti nustatyta, ir kurių muitiniam įvertinimui yra pripažintas sandorio vertės metodas). Nepaisant to, Vilniaus TM sprendime nurodė, kad prekių muitinę vertę nustatė remdamasi PREMI DB sukauptais duomenimis apie importuotų tapačių ar panašių ne Sąjungos prekių sandorio vertes. Vilniaus TM sprendimas yra prieštaringas, grįstas prielaidomis, o prekių muitinis įvertinimas neatitinka Sąjungos muitinės kodekso nuostatų.

2.9.5. Vilniaus TM taikytas muitinio įvertinimo modelis prieštarauja pasaulinei muitinio įvertinimo praktikai (prekių muitinė vertė privalo atspindėti realią prekės ekonominę vertę (ESTT sprendimai bylose Nr. C-1/18; C-529/16 ir kt.). Vilniaus TM, priimdama skundžiamą sprendimą, turėjo pareigą vadovautis įstatymu, teisingumo ir protingumo kriterijais, visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išnagrinėti visas aplinkybes bei vertinti konkretaus ir individualaus sandorio požymius, o ne mechaniškai palyginti (neaišku kokių konkrečiai prekių) kainas su PREMI DB esančių kitų importuotojų deklaruotomis kainomis (tapačiomis ar panašiomis prekėmis taip pat neaišku).

2.9.6. Vilniaus TM, nustatydama paimtų iš muitinės priežiūros prekių svorį bruto, remiasi būtent sąskaitose faktūrose Nr. 171132380, 171132993, 171132375, 171114743, 171132394, 171132365, 171132381, 171132391, 171132390, 171132367, 17132359, 171132376 nurodytų prekių svoriu, tačiau nustatydama prekių muitinę vertę Vilniaus TM konstatuoja, kad prekių sandorio vertę pagrindžiantys dokumentai nepateikti.

2.9.7. Vilniaus TM sprendime nurodyta, kad prekių muitinė vertė nustatyta vadovaujantis Muitinės departamento 2004 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 1B-431 patvirtintomis Importuotų prekių muitinio įvertinimo kontrolės taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės), tačiau Muitinės departamento sprendime konstatuojama, kad, apskaičiuojant paimtų iš muitinės priežiūros prekių muitinę vertę, Taisyklių nuostatos netaikytinos, nes jos reglamentuoja garantijos, užtikrinančios mokestinių prievolių įvykdymą, dydžio apskaičiavimą. Šiuo aspektu Komisija apskritai nepasisakė.

2.9.8. Tariamai trūkstamų prekių muitinė vertė turėjo būti nustatyta pagal jau minėtų sąskaitų faktūrų duomenis, nes šiomis sąskaitomis faktūromis mokesčių administratorius rėmėsi, konstatuodamas prekių paėmimo iš muitinės priežiūros faktą ir nustatydamas trūkstamą prekių svorį bruto. Vilniaus TM sprendime apskritai nenurodyta, kokios gi konkrečios prekės buvo paimtos iš muitinės priežiūros ir kodėl buvo vertinamos tik TARIC kodais 2106909260, 2202100000 ir 2106108070 pozicijoje klasifikuojamos prekės.

2.9.9. Vilniaus TM, apmokestindama prekes importo PVM, turėjo pareigą surinkti duomenis dėl paimtų prekių buvimo vietos ir aiškintis, kurioje valstybėje narėje jos yra išleistos į laisvą apyvartą.

2.9.10. Komisijos sprendimas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų nuostatomis, todėl tiek Vilniaus TM, tiek Muitinės departamento sprendimai, kuriuose taip pat selektyviai, paviršutiniškai ir vienpusiškai vertinti surinkti duomenys, kurių pagrindu išvados grįstos nemotyvuotomis prielaidomis apie prekių paėmimą iš muitinės priežiūros, turi būti panaikinti.

II.

9. Remiantis byloje pateiktais duomenimis teismas nustatė, kad:

9.1. Vilniaus teritorinė muitinė, atlikusi tyrimą dėl tranzito procedūros, vykdytos pagal 2021 m. rugpjūčio 2 d. T1 Nr. 21LTVR30001717E2B252, baigtos paskirties muitinės įstaigoje – Lenkijos muitinės poste (PL402010) su neatitikimais, 2022 m. balandžio 11 d. priėmė sprendimą Nr. 18KP-03-268, kuriuo nusprendė pripažinti, kad dėl trūkstamų prekių, kurioms 2021 m. liepos 28 d. buvo įforminta laikinojo saugojimo deklaracija Nr. 21LTVR3000LS0360C7, paėmimo iš muitinės priežiūros pareiškėjui atsirado mokestinė prievolė muitinei: 2 195 Eur muito mokestis, 4 630 Eur PVM mokestis, 29 Eur muito delspinigių, 350 Eur PVM delspinigių. Minėtu sprendimu Vilniaus TM pareiškėjui taip pat paskyrė 2 047 Eur baudą.

11. Remiantis byloje pateiktais duomenimis, teismas taip pat nustatė, kad transporto priemonė, kuria buvo gabenamos ginčo prekės, į muitinės paskirties įstaigą atvyko su nepažeista muitinės plomba. Teismas nurodė, kad iš pareiškėjo 2021 m. rugsėjo 28 d. rašto, adresuoto Vilniaus TM, matyti, jog į UAB ,,Terminalas LT“ laikinojo saugojimo sandėlį krovinys atvyko su tranzito deklaracija MRN 21GB000060I2D1C4F9 (24 paletės, 12 088,02 kg). Iškrovimo metu krovinys buvo svertas, bendras svoris ir palečių kiekis atitiko nurodytus deklaracijoje. Pareiškėjas pripažino, kad kroviniui 2021 m. liepos 28 d. buvo įforminta laikinojo saugojimo deklaracija Nr. 21LTVR3000LS0360C7. Dalis krovinio (16 palečių, 7174.12 kg) 2021 m. liepos 30 d. buvo išgabenta iš sandėlio su tranzito deklaracija Nr. 21LTVR300017E1A8D4. Pareiškėjas taip pat pripažino, kad ginčo prekių krovinys buvo atrinktas pagal artikulus ir išsiųstas gavėjui. Atrinktų ginčo prekių svoris nebuvo tikrinamas, nes krovinys buvo pasvertas priėmimo metu, todėl svoris deklaracijoje buvo nurodytas remiantis informacija nurodyta sąskaitose faktūrose. Ginčo prekių krovinys (8 paletės, bruto svoris 4 913 kg) iš sandėlio išvyko 2021 m. rugpjūčio 2 d. su tranzito deklaracija MRN 21LTVR300017E2B252. Byloje duomenų, patvirtinančių, kad į pareiškėjo sandėlį buvo pristatytas mažesnis ginčo prekių svoris, nei buvo nurodyta sąskaitose faktūrose, pagal kurias ir buvo įforminta eksporto deklaracija MRN 21GB00006012D1C4F9 Didžiojoje Britanijoje, nėra. Byloje įrodymų, pagrindžiančių, kad iš prekių laikinojo saugojimo sandėlio (VV0116) faktiškai buvo išgabenta 4 913,9 kg, taip pat nėra. Todėl teismas priėjo prie išvados, kad Vilniaus TM pagrįstai konstatavo, jog prekių trūkumas atsirado ne tranzito procedūros T1 Nr. 21LTVR300017E2B252 vykdymo metu, o iki tranzito procedūros įforminimo, t. y. prekių laikinojo saugojimo metu UAB „Terminalas LT“ prekių laikinojo saugojimo sandėlyje (VV0116).

15. Taigi, nustatęs, kad ginčo prekės iš muitinės priežiūros buvo paimtos 2021 m. rugpjūčio 2 d., t. y., kai buvo užbaigtas prekių laikinasis saugojimas ir skola muitinei atsirado Vilniaus TM veiklos zonoje, t. y. vietoje, kurioje buvo įforminta muitinės deklaracija, pirmosios instancijos teismas priėjo prie išvados, kad Vilniaus TM pagrįstai nustatė, jog prievolė apskaičiuoti importo PVM už ginčo prekes atsirado tuo momentu, kai atsirado importo muito skola muitinei, vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 79 straipsnio 2 dalimi.

16. Pasisakydamas dėl ginčo prekių muitinės vertės teismas visų pirma nurodė, kad ginčo prekių muitinė vertė nustatyta vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsnio 3 dalimi, t. y. remiantis Muitinės departamento duomenų bazėje (PREMI) sukauptais duomenimis apie importuotų tapačių ar panašių ne Sąjungos prekių sandorio vertes, kurias muitinė yra priėmusi nurodytu laikotarpiu. Ginčo prekių muitinė vertė nustatyta – 19 528,46 Eur. Teismas nurodė, kad nors pareiškėjas skunde ir nesutinka su šia nustatyta ginčo prekių muitine verte, tačiau jokių paskaičiavimų dėl galimai netinkamai nustatytos ginčo prekių muitinės vertės nepateikė.

18. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, padarė išvadą, kad Vilniaus TM pagrįstai pareiškėjui nustatė mokestinę prievolę ir apskaičiavo su ja susijusias sumas. Muitinės departamentas ir Komisija, nagrinėdami pareiškėjo skundus, tinkamai taikė mokestinį ginčą reglamentuojančius teisės aktus.

III.

20. Pasisakydamas dėl laikinai saugotų prekių tariamo paėmimo iš muitinės priežiūros pareiškėjas nurodo, kad:

20.1. byloje nustatyta, jog pareiškėjas, kaip įgaliotas gavėjas, užbaigęs prekių tranzito iš Didžiosios Britanijos procedūrą, įformino laikino saugojimo deklaraciją pagal turimus pirminius prekių įvežimo duomenis. Pagal tranzito deklaraciją T1 Nr. 21GB00006012D1C4F9 ir sąskaitas faktūras (Invoice) Nr. 171132380, 171132993, 171132375, 171114743, 171132394, 171132365, 171132381, 171132391, 171132390, 171132367, 17132359, 171132376 prekės buvo įvežtos į UAB „Terminalas LT“ laikinojo saugojimo sandėlį ir deklaruotos LSD Nr. 21LTVR3000LS0360C7. Prekės nebuvo tikrintos pagal minėtose sąskaitose nurodytus prekių – „maisto papildų sportui“ atskirus komercinius pavadinimus, svorius ir kiekius, tačiau skirtumo tarp bendro palečių kiekio (24 paletes) ir svorio (12 088, 02 kg), nurodyto minėtuose dokumentuose ir faktinio pakuočių kiekio nenustatyta.

20.2. Minėtose sąskaitose faktūrose pateikta informacija apie prekių komercinius pavadinimus ir svorius nuo pat prekių išvykimo iš Didžiosios Britanijos, įvežimo į Lietuvą ir jų išgabenimo į Lenkiją nebuvo detaliai tikrinama (kaip jau buvo minėta, priimant prekes į UAB „Terminalas LT“ iškrovimo metu krovinys buvo tik pasvertas, o bendras svoris ir palečių kiekis atitiko nurodytus deklaracijoje), todėl minėtos komercinės sąskaitos faktūros įrodymų pakankamumo ir patikimumo prasme negali būti vertinamos kaip turinčios didesnę įrodomąją galią.

20.3. Sąjungos muitinės kodekso 147 straipsnyje nustatytos laikino saugojimo sąlygos, kurių pareiškėjas laikėsi tinkamai, t. y. prekes saugojo specialiai tam įrengtame sandėlyje, su prekėmis atliko tik tokias tvarkymo operacijas, kurios nekeitė nei prekių išvaizdos, nei techninių savybių, užtikrino, kad šios laikinai saugomos prekės nebūtų paimtos iš muitinės priežiūros ir tinkamai pildė apskaitos dokumentus.

20.4. Pareiškėjas nebuvo įpareigotas prekes, gautas pagal vieną tranzito deklaraciją ir perėmęs jas laikinai saugoti, išsiųsti jas taip pat pagal vieną tranzito deklaraciją. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas buvo tik vienas iš veikiančių asmenų prekių tiekimo grandinėje, t. y. prekės, kurios atvyko iš vienos trečiosios šalies – Didžiosios Britanijos, pareiškėjo sandėlyje buvo laikinai saugomos ir perkrautos dviem gavėjams trečiose šalyse, t. y. Rusijoje ir Ukrainoje. Abu gavėjus kontroliuojantis subjektas patvirtino, kad prekės buvo gautos. Prekės į Ukrainą buvo vežamos per Lenkiją, būtent todėl Lenkijos įgaliotas gavėjas vienoje iš tranzito deklaracijų buvo nurodytas kaip paskirties muitinės įstaiga.

20.5. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas baigė laikiną saugojimą tinkamai įforminęs prekėms tranzito procedūrą. Vilniaus TM, nenustačiusi jokių pažeidimų, leido išvežti prekes jų netikrindama.

20.6. Sąjungos tranzito procedūros vykdytojo pareigos nustatytos Sąjungos muitinės kodekso 233 straipsnyje, t. y. per nustatytą terminą pateikti visas nepakeisto pavidalo prekes paskirties muitinės įstaigai ir užtikrinti muitų teisės aktų laikymąsi. Kadangi pareiškėjas turi įgalioto ekonominės veiklos vykdytojo statusą, jam leidžiama įforminti prekėms Sąjungos tranzito procedūrą nepateikiant jų muitinei. Vis dėlto, tai jokiu būdu nepatvirtina, kad tranzito deklaracijoje nurodytas prekių kiekis nebuvo išsiųstas iš laikino saugojimo vietos. Todėl Vilniaus TM, Muitinės departamento ir atitinkamai teismo išvada, kad nebuvo gauti įrodymai, pagrindžiantys, kad iš prekių laikinojo saugojimo sandėlio (VV0116) faktiškai buvo išgabenta 4 913,9 kg, todėl prekių trūkumas atsirado ne tranzito procedūros T1 Nr. 21LTVR300017E2B252 vykdymo metu, o iki tranzito procedūros įforminimo, t. y. prekių laikinojo saugojimo metu UAB „Terminalas LT“ prekių laikinojo saugojimo sandėlyje (VV0116), yra klaidinanti, pagrįsta tik prielaidomis, o ne objektyviais įrodymais.

20.7. Teismas klaidinančiai nurodo, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog ginčo prekės buvo išvežtos iš Sąjungos muitų teritorijos ir kad prekių laikinasis saugojimas pareiškėjo sandėlyje buvo užbaigtas. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas pateikė prekių gavėjo ,,Seatrade AG“ 2022 m. balandžio 7 d. patvirtinimą, kad visos prekės buvo išvežtos iš Sąjungos muitų teritorijos ir pasiekė gavėjus Rusijoje ir Ukrainoje, o prekių gavėjai jokių pretenzijų iš pareiškėjo neturi. Nepaisant to, Vilniaus TM laikė, kad tranzito procedūra buvo užbaigta tinkamai tik pagal vieną deklaraciją, pagal kurią dalis prekių buvo gabenamos į Rusiją. Tuo tarpu kita tranzito procedūra buvo užbaigta su neatitikimais, nes paskirties įstaigos įgaliotas atstovas nustatė tam tikrus neatitikimus.

20.8. Pareiškėjas tinkamai vykdė savo kaip įgalioto gavėjo pareigas. Vilniaus TM ar teismas nepagrindė, kokių konkrečių pareigų, susijusių su prekių laikinuoju saugojimu pareiškėjas nėra įvykdęs, kokiame teisės akte šios pareigos yra įtvirtintos, kokius konkrečius veiksmus pareiškėjas turėjo atlikti dėl komercinėse sąskaitose faktūrose nurodytos informacijos, kokių veiksmų pareiškėjas neatliko ir kokiu būdu pasireiškė prekių paėmimas iš muitinės priežiūros. Teismo sprendimas yra teisiškai nepagrįstas, byloje įrodymai buvo vertinami nenuosekliai, selektyviai, dėl ko bylos faktinės aplinkybės buvo nustatytos klaidingai, remiantis tik prielaidomis ir subjektyviu vertinimu.

21. Dėl nepagrįstai nustatytos prekių muitinės vertės ir neteisingai apskaičiuotos skolos muitinei dydžio pareiškėjas nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

21.1. Teismas skundžiamame sprendime itin glaustai pasisakė dėl ginčo prekių vertės nustatymo metodo, sutikdamas su Vilniaus TM sprendimu, kad prekių vertė nustatytina vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsnio 3 dalimi pagal Muitinės duomenų bazėje sukauptais duomenimis apie importuotų tapačių ar panašių ne Sąjungos prekių sandorio vertes, kurias muitinė yra priėmusi nurodytu laikotarpiu. Tokiais duomenimis Vilniaus TM laikė importuojančioje šalyje surinktus duomenis ir konstatavo, kad TARIC kodu 2106909260 klasifikuotų prekių vertė (net nenurodant konkretaus prekės pavadinimo ar aprašymo) yra 26,74 Eur/kg; TARIC kodu 2202100000 klasifikuotų prekių vertė – 26,20 Eur/LTR; TARIC kodu 2106108070 klasifikuotų prekių vertė – 17,13 Eur/kg, todėl nustatyta prekių muitinė vertė yra 19 849,43 Eur. Pareiškėjo nuomone, toks ginčijamų prekių vertės nustatymas yra nepagrįstas, neatitinkantis nei teisės aktų nuostatų, nei teisingumo principo.

21.2. Teismas vengė ištirti visus byloje surinktus įrodymus, nepašalino prieštaravimų esančių byloje ir neįvardino, kokiais įrodymais remiantis konstatuotas pareiškėjo pareigų netinkamas vykdymas. Teismas nevertino pareiškėjo kaip įgalioto gavėjo, siuntėjo pareigų turinio ir jų atlikimo, nevertino ir pareiškėjo, kaip laikinojo saugojimo paslaugą teikiančio subjekto, pareigų turinio, o tik formaliai nustatė tariamą šių pareigų pažeidimą. Toks įrodymų vertinimas neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų ir yra neobjektyvus. Atitinkamai teismo sprendimas, priimtas neatlikus tinkamo įrodymų vertinimo, yra teisiškai nepagrįstas.

21.3. Šiuo atveju akivaizdu, kad nebuvo pagrindo ginčo prekių muitinę vertę nustatyti remiantis PREMI DB sukauptais duomenimis, nes pareiškėjo pateiktuose komerciniuose dokumentuose buvo pakankamai duomenų apie gabenamas prekes, jų vertę, transporto, draudimo išlaidas ir mokesčių administratoriui nekilo abejonių dėl šiuose dokumentuose nurodytų duomenų, kurie būtini muitinės vertės nustatymui, teisingumo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjui nepagrįstai apskaičiuoti mokėtini importo mokesčiai pagal muitinės turimus duomenis apie kitų importuotojų į Sąjungos muitų teritoriją importuotų prekių sandorio vertes.

23. Atsakovas teigia, kad pareiškėjas, pateikdamas ginčo prekes muitiniam įforminimui, neįsitikinęs komercinėse sąskaitose nurodytų duomenų tikslumu, nagrinėjamu atveju veikė savo rizika. t. y. kaip įgaliotas gavėjas užbaigiant tranzito procedūrą pagal deklaraciją T1 Nr. 21GB00006012D1C4F9 (2021 m. liepos 20 d.), taip pat pateikiant prekes laikinajam saugojimui pagal LSD Nr. 21LTVR3000LS0360C7 (2021 m. liepos 28 d.) bei deklaruojant jas deklaracijoje T1 MRN 21LTVR300017E2B252 (2021 m. rugpjūčio 2 d.).

24. Pareiškėjui, kuriam muitinė yra suteikusi leidimą naudotis įgaliotojo gavėjo statusu, nepranešė muitinei, jog buvo gautos netikslus prekių kiekis ir / ar neatitiko deklaruojamas ginčo prekių svoris; iš Didžiosios Britanijos pagal T1 Nr. 21GB00006012D1C4F9 atvežus prekes į muitinės sandėlį UAB „Terminalas LT“. Pareiškėjas, kaip įgaliotas prekių gavėjas, privalėjo informuoti muitinę apie prekių patikrinimo rezultatus ir visus pažeidimus, tačiau iškraunant prekes pažeidimų nenustačius, šiame ginče pagrindo teigti, jog buvo atgabentas pagal komercinius pavadinimus faktiškai netikslus prekių svoris, nėra. Be to, pats pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog prekės nebuvo tikrintos pagal sąskaitose nurodytus atskirus komercinius pavadinimus. Vadinasi, pareiškėjas savo rizika netikrino sąskaitose nurodytų prekių, „maisto papildai sportui“, atskirų komercinių pavadinimų ir jų svorių, kiekių bei atitinkamai duomenis deklaravo minėtuose muitinės dokumentuose. Faktiškai neatitikimai nustatyti tik įgaliotam gavėjui Lenkijoje faktiškai patikrinus tranzitu atvykusį krovinį bei jį lydinčius dokumentus; pažymėtina, jog nustatytas akivaizdžiai didelis –857,43 kg – prekių „maisto papildai“ trūkumas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

28. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl muitinės sprendimo, kuriuo pareiškėjui (laikinojo saugojimo procedūros vykdytojui) įregistruota mokestinė prievolė muitinei, konstatavus, kad dalis laikinai saugotų ne Sąjungos prekių, atgabentų į pareiškėjo muitinės sandėlį laikinajam saugojimui, buvo paimtos iš muitinės priežiūros laikinojo saugojimo metu, neįforminus kitos muitinės procedūros ar reeksporto, teisėtumo ir pagrįstumo.

30. Apeliantas Bendrovė teigia, kad tinkamai vykdė įgalioto gavėjo pareigas. Nei muitinė nei teismas nepagrindė, kokių konkrečių pareigų, susijusių su prekių laikinuoju saugojimu, Bendrovė nėra įvykdžiusi. Bendrovei nepagrįstai apskaičiuoti mokėtini importo mokesčiai pagal muitinės turimus duomenis apie kitų importuotojų į Sąjungos muitų teritoriją importuotų prekių sandorio vertes.

31. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

32. Dėl apelianto Bendrovės argumentų, kad tinkamai vykdė savo kaip įgaliotos gavėjos pareigas, teismas pažymi, kad Sąjungos muitinės kodekso 134 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad į Sąjungos muitų teritoriją įvežtos prekės nuo jų įvežimo yra muitinės prižiūrimos ir gali būti tikrinamos. Ne Sąjungos prekės muitinės prižiūrimos tol, kol pasikeičia jų muitinis statusas arba kol jos išvežamos iš Sąjungos muitų teritorijos arba sunaikinamos. Taip pat Sąjungos muitinės kodekso 5 straipsnio 17 punkte nustatyta, kad laikinasis saugojimas – Sąjungos prekių būsena, kai jos laikinai saugomos muitinei prižiūrint laikotarpiu, trunkančiu nuo jų pateikimo muitinei iki muitinės procedūros įforminimo joms arba reeksporto.

33. Sąjungos muitinės kodekso 147 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad 148 straipsnyje nurodyto leidimo turėtojas arba asmuo, saugantis prekes tais atvejais, kai prekės saugomos kitose muitinės nustatytose ar jai priimtinose vietose, atsako už visą tai, kas išvardyta toliau: a) užtikrina, jog laikinai saugomos prekės nebūtų paimtos iš muitinės priežiūros; b) vykdo pareigas, susijusias su laikinai saugomų prekių saugojimu. Sutinkamai su Sąjungos muitinės kodekso 79 straipsnio 1 dalies a) punktu, skola muitinei atsiranda, jei neįvykdoma bent viena iš muitų teisės aktuose nustatytų pareigų, susijusių su ne Sąjungos prekių įvežimu į Sąjungos muitų teritoriją, jų paėmimu iš muitinės priežiūros arba su tokių prekių gabenimu, perdirbimu, saugojimu, laikinuoju saugojimu, laikinuoju įvežimu arba disponavimu jomis toje teritorijoje.

34. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2021 m. rugpjūčio 2 d. Vilniaus teritorinės muitinės krovinių poste „Kirtimai“ užbaigiant prekių, deklaruotų laikinojo saugojimo deklaracijoje Nr. 21LTVR3000LS0360C7 (2021-07-28), laikinąjį saugojimą, buvo įforminta Sąjungos tranzito procedūra pagal deklaraciją T1 Nr. 21LTVR300017E2B252 (2021-08-02), kurioje tranzito procedūros vykdytoju nurodytas UAB „Terminalas LT“, paskirties muitinės įstaiga - Lenkijos Respublikos muitinės postas PL4020101; 2021-08-04 krovinys į paskirties muitinės įstaigą atvyko su nepažeista muitinės plomba, tačiau paskirties muitinės įstaigoje buvo nustatytas prekių trūkumas. Dėl šių faktų byloje ginčo nėra.

35. Kaip matyti iš šalių paaiškinimų, šalys nesutaria kur yra trūkstamos prekės ir ar jų aplamai trūksta. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl Bendrovės apeliacinio skundo teiginių, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino bylos faktines aplinkybes, pabrėžia, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi nė vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012; 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018).

36. Vertinant byloje esančius įrodymus svarbu pažymėti, kad sutinkamai su Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalimi, asmuo, pateikdamas muitinei muitinės deklaraciją prisiima atsakomybę už deklaracijoje pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą, visų deklaraciją papildančių dokumentų autentiškumą, tikslumą ir galiojimą. Taigi, apeliantas pateikdamas deklaraciją, ją papildančius dokumentus bei prekes muitiniam įforminimui, tapo atsakingas už pateiktos informacijos teisingumą ir tikslumą.

37. Pažymėtina, kad 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklės, 315 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, kai prekės atvežamos į Kodekso 233 straipsnio 4 dalies b punkte minimame leidime nurodytą vietą, įgaliotas gavėjas privalo nedelsdamas paskirties muitinės įstaigai pranešti apie prekių atvežimą ir informuoti apie visus pažeidimus ar incidentus, įvykusius vežant prekes ir ne vėliau kaip trečią dieną po tos dienos, kurią jis gavo leidimą iškrauti prekes, o taip pat paskirties muitinės įstaigą informuoti apie prekių patikrinimo rezultatus ir visus pažeidimus. Bet, iš bylos medžiagos matyti, kad Bendrovė, kuriai muitinė yra suteikusi leidimą naudotis įgaliotojo gavėjo statusu, nepranešė muitinei, jog buvo gautas netikslus prekių kiekis ir/ar neatitiko deklaruojamas ginčo prekių svoris iš Didžiosios Britanijos pagal T1 Nr. 21GB00006012D1C4F9 atvežus prekes į muitinės sandėlį UAB „Terminalas LT“. Byloje nėra įrodymų, kad buvo atgabentas pagal komercinius pavadinimus faktiškai netikslus prekių svoris.

38. Apeliantas teigia, kad išgabenant laikinai saugotas prekes iš laikinojo saugojimo sandėlio buvo įformintos dvi tranzito deklaracijos: 2021-07-30 įforminta T1 tranzito deklaracija Nr. 21LTVR300017E1A8D4 (16 palečių 7 174,12 kg) ir 2021-08-02 įforminta T1 tranzito deklaracija Nr. 21LTVR30001717E2B252 (8 paletės 4 913 kg), kuriose duomenys apie išgabenamas prekes ir jų kiekius nesiskyrė nuo LSD Nr. 21LTVR3000LS0360C7 nurodytų duomenų; teigia, jog 2021-07-30 įformintos T1 deklaracijos Nr. 21LTVR300017E1A8D4 (16 palečių 7 174,12 kg) duomenų (prekių svorio pagal atskirus komercinius pavadinimus) paskirties įstaiga netikrino, todėl 857,43 kg prekių svorio trūkumas pagal T1 deklaraciją Nr. 21LTVR30001717E2B252 galėjo būti priskirtas 2021-07-30 įformintai T1 tranzito deklaracijai Nr. 21LTVR300017E1A8D4. Bet teismas pažymi, jog pagal 2021-07-30 įformintą T1 tranzito deklaraciją Nr. 21LTVR300017E1A8D4 tranzito procedūra buvo užbaigta tinkamai ir nenustačius pažeidimų, t. y. visos deklaruotos prekės ir jų kiekiai buvo pateikti paskirties muitinės įstaigai, todėl nėra pagrindo teigti, jog 857,43 kg prekių svorio trūkumas galėjo būti priskirtas šiam gabenimui.

39. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis aukščiau paminėtomis taisyklėmis ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad šioje byloje įrodyta, kad ginčo prekės jų gabenimo metu iki paskirties muitinės įstaigos buvo muitinės prižiūrimos ir muitinė taikė tinkamas muitinės priežiūros priemones (t. y. prekės atvyko į paskirties muitinės įstaigą plombuotoje transporto priemonėje, plombos nepažeistos), ginčo prekių trūkumas atsirado ne tranzito procedūros, pagal įformintą deklaraciją T1 MRN 21LTVR300017E2B252 (2021-08-02), vykdymo metu, bet trūkstamas prekių kiekis buvo paimtas iš muitinės priežiūros laikinojo saugojimo UAB „Terminalas LT“ sandėlyje. Iš to seka, kad neįvykdžius prievolių, numatytų Sąjungos muitinės kodekso 147 straipsnio 3 dalyje, vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 79 straipsnio 1 dalimi, už trūkstamą prekių, kurioms buvo įforminta laikinojo saugojimo deklaracijoje Nr. 21LTVR3000LS0360C7 (2021-07-28), paėmimą iš muitinės priežiūros, atsirado importo skola muitinei.

40. Šios nutarties 32-33 p. paminėtos teisės normos nustato konkrečias pareigas apeliantui laikinojo saugojimo srityje, šiomis teisės normomis grindžiami muitinės sprendimai, todėl apelianto skundo argumentai, kad skundžiamame sprendime nenurodyta kokių konkrečių pareigų, susijusių su prekių laikinuoju saugojimu, apeliantas nėra įvykdęs ir kokiame teisės akte šios pareigos yra įtvirtintos, nepagrįsti.

41. Dėl apelianto argumentų, kuriais nesutinkama su nustatyta prekių muitine verte bei apskaičiuotos skolos muitinei dydžiu teismas pažymi, kad sutinkamai su Sąjungos muitinės kodekso 70 straipsnio 1 dalimi, prekių muitinės vertės pagrindas, visų pirma, yra sandorio vertė, tai yra kaina, faktiškai sumokėta už prekes, parduodamas eksportui į Sąjungos muitų teritoriją, kuri prireikus patikslinama. Sandorio vertės metodas taikomas tik tuo atveju, kai apmokėjimo už prekes sąlygos yra aiškios ir pagrįstos konkrečiais įrodymais bei nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Apeliantas nėra pateikęs dokumentų, pagrindžiančių sandorio vertės metodo taikymą (nei apmokėjimo už prekes įrodymų, nei pirkimo-pardavimo sutarties, kt.), todėl konstatuotina, kad sandorio vertės muitinio įvertinimo metodo Vilniaus teritorinė muitinė apskaičiuodama ginčo prekių muitinę vertę netaikė pagrįstai.

42. Apeliantas teigia, kad PVM negali būti taikomas tranzitu gabenamoms prekėms, kurios nepateko į konkrečios Europos Sąjungos valstybės narės ekonominę apyvartą. Dėl šių argumentų teismas pažymi, kad pagal bylos duomenis ginčo prekės pateko į Sąjungos ekonominę apyvartą. Apelianto nurodytame Teisingumo Teismo 2019 m. liepos 10 d. sprendime byloje Nr. C-26/18 aptariama situacija, kai prekės buvo išvežtos iš vienos valstybės narės teritorijos į kitą valstybę narę galutiniam prekės vartojimui, o 2016 m. birželio 2 d. sprendime sujungtose bylose Nr. C-226/14 ir C-228/14 nebuvo ginčijamas prekių reeksporto faktas, todėl prekės negalėjo patekti į Sąjungos ekonominę apyvartą. Taigi, apelianto nurodyta Teisingumo Teismo praktika minėtose bylose yra neaktuali.

43. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl pagrįstai netenkino pareiškėjo skundo reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Kadangi galutinis teismo procesinis sprendimas yra ne apelianto naudai, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.), todėl jo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Terminalas LT“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.