Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Milašienės, Vyto Miliaus, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ūkininko V. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje 2-2459-450/2010 pagal ieškovo ūkininko V. V. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Pohjola Finance“ dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu. Trečiasis asmuo byloje uždaroji akcinė bendrovė „Konekesko Lietuva“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į skundą argumentai

Teismas netinkamai pritaikė ir aiškino materialinės teisės normas, padarė procesinės teisės normų pažeidimus. Finansuotojas pasinaudojo gaisru ieškovo ūkyje ir susiklosčiusiomis sunkiomis aplinkybėmis, vekselį, kuris ieškovui buvo akivaizdžiai nenaudingas, reikalavo pasirašyti be pagrindo. Teismas pripažino, kad pats gaisro kilimo faktas ieškovo ūkyje galėjo turėti reikšmės finansinės padėties pablogėjimui, tačiau tokias aplinkybes reikia įrodyti. Teismo argumentacija nėra teisinga. Teismas rėmėsi ieškovo pirmine 2008 metų pelno nuostolių ataskaita, nors turėjo remtis vėliau pateikta patikslinta 2008 metų pelno nuostolių ataskaita, kurioje nurodyti skirtingi duomenys. Kaip matyti iš 2008 metų patikslintos pelno nuostolių ataskaitos, teismo nurodyti duomenys yra neteisingi: 2008 metais grynasis pelnas sudarė 78 117 Lt, o 2007 metais - 95 870 Lt; pastatų ir statinių vertė yra aiškiai sumažėjusi, nes 2008 metais jų vertė siekė 29 315 Lt, o 2007 metais – 41 071 Lt. Vertindamas ieškovo susidariusią sunkią padėtį, teismas nevertino kitų pelno nuostolių ataskaitoje pateiktų rodiklių. 2008 metais pagamintos produkcijos, nebaigtos gamybos ir gyvūnų bei kito biologinio turto likučių vertės padidėjimas tesiekė 4 412 Lt, o 2007 metais - 53 407 Lt; 2008 metais gyvulių ir kitų gyvūnų bei kito biologinio turto pirkimai tesiekė 25 250 Lt, o 2007 metais - 44 000 Lt; 2008 metais bendroji produkcija sudarė 331 617 Lt, o 2007 metais – 401 062 Lt; 2008 metais bendrasis gamybinis pelnas sudarė 167 631 Lt, o 2007 metais – 186 568 Lt; 2008 metais ženkliai padidėjo pastoviosios ūkio sąnaudos, kurios sudarė 149 720 Lt, o 2007 metais – 87 750 Lt; ženkliai sumažėjo pagrindinės (tipinės) veiklos pelnas, kuris 2008 metais sudarė 17 911 Lt, o 2007 metais - 98 818 Lt; 2008 metais dotacijos, susijusios su pajamomis, sudarė 57 901 Lt, o 2007 metais - 12 917 Lt. Teismas neteisingai vertino ieškovo pablogėjusią finansinę padėtį, sprendime išdėstytos išvados yra tendencingos ir neatspindi tikros ieškovo ūkyje buvusios padėties po gaisro 2008 metais.Ieškovas nebuvo lizingo objekto savininkas. Pagal Lizingo sutarties sąlygas visą 168 240 Lt sumą be palūkanų už lizingo objektą ieškovas turėjo sumokėti iki 2012 m. liepos 1 d. Iki pasirašant vekselį atsakovui jis buvo sumokėjęs 42 443,87 Lt. Tai sudaro apie 25 procentus visos mokėtinos sumos. Iki visiško atsiskaitymo su atsakovu dar buvo likę beveik keturi metai. Vertinant šias aplinkybes negalima konstatuoti apie ieškovo prisiimtų įsipareigojimų visišką nevykdymą. Jis galėjo vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, tačiau dėl gaisro ir jo metu netektų galvijų, kito turto, ieškovo mokėjimai iš esmės sutriko. Gaisras buvo pagrindinė lizingo sutarties sąlygų netinkamo vykdymo priežastis. Apie įvykusią nelaimę atsakovas žinojo, todėl vertinant visas aplinkybes CK 1.137 straipsnio 2 dalies prasme, atsakovas turėjo atsižvelgti į realias aplinkybes ir pakoreguoti mokėjimus pagal lizingo sutartį naudingai abiem šalims. Ieškovas nurodė esant akivaizdžias pasirašyto paprastojo vekselio pripažinimo negaliojančiu aplinkybes bei įrodė valios neatitikimą pasirašant ginčo dokumentą.2008 m. balandžio 30 d. ieškovo ūkyje įvyko gaisras, kuris buvo pagrindinė lizingo sutarties sąlygų netinkamo vykdymo priežastis. Vertinant susidariusias aplinkybes CK 1.137 straipsnio 2 dalies prasme, atsakovas, būdamas sąžininga sandorio šalis ir veikdamas geros moralės, teisingumo bei protingumo principų sąlygomis, turėjo įvertinti susiklosčiusią situaciją ir siekiant tinkamo lizingo sutarties įvykdymo, bendradarbiaujant su ieškovu rasti sprendimą, priimtiną abiems sandorio šalims. Vertinant CK 6.204 straipsnio normas bylos faktinių aplinkybių kontekste, būtina pažymėti, jog ieškovas, pasirašydamas lizingo sutartį, nenumatė ir negalėjo numatyti galimo gaisro ir jo pasekmių. Pagal Lizingo sutarties 11 punktą ieškovas nėra prisiėmęs gaisro kilimo rizikos. Atsakovas turėjo teisę vienašališkai nutraukti sutartį ir susigrąžinti lizingo objektą, tačiau kitų prievolių mokėti atsakovui pagal lizingo sutartį ieškovas neturėjo. Esant gaisro sukeltoms pasekmėms iki vekselio pasirašymo, atsakovas su ieškovu nesikooperavo, nebendradarbiavo ir nesiekė, kad sutartis būtų vykdoma kuo ekonomiškesniu būdu ieškovui. Vadovaudamasis išskirtinai savo interesais, atsakovas reikalavo pasirašyti vekselį 166 000 Lt sumai, nors iš šios sumos ieškovas jau buvo sumokėjęs 42 000 Lt, o lizingo objektas ir toliau buvo atsakovo nuosavybė. Atsakovo siųstas užpildytas vekselis ir reikalavimas jį pasirašyti, nes bus nutraukta lizingo sutartis, o lizingo objektas grąžintas jo davėjui, esant nurodytoms aplinkybėms negali būti vertinamas kaip sąžiningas elgesys. Ieškovo vekselio pasirašymas 166 000 Lt sumai turėjo būti vertinamas kaip sandorio sudarymas aiškiai nenaudingomis sąlygomis. Tai vienas iš požymių, lemiančių tokio sandorio negaliojimą CK 1.91 straipsnio 1 dalies prasme.Teismo argumentas, kad ieškovas, pasirašydamas vekselį turėjo aiškų tikslą, veikė valingai, suprato ir siekė tikslo - ketinimo panaudoti vekselį derantis su atsakovu dėl įmokų pagal lizingo sutartį atidėjimo, paneigia CK nuostatas, reglamentuojančias sutarčių aiškinimą. Teismas pripažino, kad ieškovas, pasirašydamas vekselį neturėjo valios sudaryti tokio sandorio, kurį savo esme suponuoja vekselio pasirašymas. Jo ketinimai buvo nukreipti bendradarbiauti ir derėtis su atsakovu dėl įmokų pagal lizingo sutartį atidėjimo. Vekselį ieškovas turėjo apmokėti per 1 mėnesį. Tai iš esmės neįmanoma, atsižvelgiant į tuo metu buvusią turtinę padėtį po gaisro. Ginčijamo vekselio pasirašymo metu buvo susidariusios sunkios aplinkybės. Jos lėmė tai, kad ieškovui vekselio pasirašymo metu buvo sudėtinga adekvačiai suvokti savo veiksmų pasirašant vekselį pobūdį ir pasekmes, dėl to atsakovo reikalavimas pasirašyti vekselį visiškai ieškovui nenaudingomis sąlygomis nulėmė tokio sandorio sudarymą.Teismas nepasisakė dėl vekselio atitikties ĮPVĮ reikalavimams. Ieškovas rėmėsi įstatymo 7 straipsnio 6 ir 7 punktų nuostatomis - vekselyje turi būti nurodyta ne tik vekselio išrašymo data, tačiau ir vieta, be to, paprastąjį vekselį išduodantis asmuo privalo jį ne tik pasirašyti, bet ir pats išrašyti. ĮPVĮ 3, 4, 77, 78 straipsniai nustato formalius reikalavimus - būtinus vekselių rekvizitus ir jų nebuvimo pasekmes: dokumentas, kuriame nėra būtinų rekvizitų, neturi vekselio galios. Vekselyje nurodyta tik ieškovo gyvenamoji vieta, nors faktiškai jis išrašytas Vilniuje atsakovo biure. Be to, ieškovas vekselį yra tik pasirašęs, o jis išrašytas paties atsakovo, nors ĮPVĮ 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tik vekselį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui. Ieškovo pasirašytas paprastasis vekselis neatitinka formalių ĮPVĮ reikalavimų, kadangi dokumentas, kuriame nėra nors vieno įstatymo 77 straipsnyje išvardytų rekvizitų, neturi paprastojo vekselio galios. Teismas netyrė bei nenustatinėjo reikšmingų teisingam bylos išnagrinėjimui faktinių aplinkybių, motyvuojamoje sprendimo dalyje neišdėstė išvadų, kurios būtų pagrįstos bylos medžiagos analize, ir argumentų, kodėl priima arba atmeta kuriuos nors reikalavimus, atsikirtimus ar įrodymus. Teismas neatskleidė bylos esmės.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje spręstinas klausimas, ar Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 3 d. sprendimas, kuriuo atmestas ieškovo ūkininko V. V. ieškinys, laikytinas pagrįstu ir teisėtu. Apeliacinį skundą dėl šio teismo sprendimo pateikė ieškovas.

CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai būdinga tai, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje tiriama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų savo išvadoms pagrįsti, ar tuos įrodymus tinkamai ištyrė bei įvertino, ar nepažeidė įrodinėjimo taisyklių.

Teisėjų kolegija, ištyrusi bylos medžiagą bei apelianto skundo argumentus, nesutinka su apelianto teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normas, padarė procesinės teisės normų pažeidimų, kad ieškovas nurodė esant akivaizdžias pasirašyto paprastojo vekselio pripažinimo negaliojančiu aplinkybes bei įrodė valios neatitikimą pasirašant ginčo dokumentą. Šiuo atveju sprendimo turinys taip pat paneigia apelianto teiginius, kad buvo neatskleista bylos esmė.

Iš bylos duomenų matyti, kad 2007 m. birželio 20 d. tarp lizingo gavėjo V. V., lizingo davėjo UAB „Kesko Agro Lietuva“, finansuotojo K-Rahoitus Oy filialas „K-Finance“, buvo sudaryta Finansinės nuomos (lizingo) sutartis. Lizingo objekto kaina – 198 240 Lt. Pradinė įmoka – 30 000 Lt (mokama lizingo davėjui). Finansuojama suma – 168 240 Lt. Lizingo laikotarpis – 60 mėnesių (6-13 b. l.). Į bylą pateikti duomenys apie ieškovo atliktus mokėjimus 2007 m. liepos - 2009 m. sausio mėn. lizingo davėjui (18-27 b. l.). 2009 m. balandžio 10 d. pranešime dėl 2007 m. birželio 20 d. finansinės nuomos (lizingo) sutarties Nr. 2021605 nutraukimo nurodyta, kad /.../ vienašališkai pirma laiko nutraukiama 2007 m. birželio 20 d. finansinės nuomos (lizingo) sutartis Nr. 2021605 dėl V. V. esminio sutarties pažeidimo. Neapmokėjus 60 644,97 Lt skolos į finansuotojo sąskaitą AB SEB banke sutartis nutraukiama 2009 m. balandžio 24 d. (14 b. l.).

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM 2008 m. gegužės 6 d. pažymoje Nr. 6-162 nurodyta, kad 2008 m. balandžio 30 d. kilo gaisras V. V. ūkiniame pastate, adresu Rokiškio r. sav., Rokiškio sen., Šileikių k. Gaisro metu sudegė ūkinio pastato stogas, perdengimas, išdegė pastato vidus, sudegė 40 buliukų ir telyčių, sudegė bei buvo supilta vandeniu apie 30 t šieno ir apie 4 t šieno, sudegė virinimo aparatas, malūnas, gręžimo staklės, traktoriaus atsarginės dalys, traktoriaus variklis (17 b. l.). 2008 m. lapkričio 20 d. neprotestuotinu paprastuoju vekseliu V. V. įsipareigojo sumokėti Pohjola Finance Oy 166 000 Lt. Mokėjimo vieta nurodyta Vilniuje. Apmokėjimo terminas – 2008 m. gruodžio 22 d. (51 b. l.). Antstolės 2009 m. liepos 9 d. rašte Nr. 0122/09/00667 nurodyta, kad antstolės kontoroje vykdymui priimtas vykdomasis dokumentas – 2009 m. birželio 23 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. JŠ-7193, kurį išdavė Vilniaus rajono 7-asis notaro biuras dėl 166 832 Lt skolos, 6 procentų metinių palūkanų išieškojimo UAB „Pohjola Finance“ naudai (28-31, 50 b. l.).

Vertybinis popierius - vekselis įstatyme apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, ĮPVĮ 2 straipsnio 1 dalis). Vekselis, kaip ir kiti vertybiniai popieriai, turi viešo patikimumo savybę, kuri reiškia tai, kad sąžiningas šio vertybinio popieriaus turėtojas gali pasitikėti tuo, jog dokumentas, atitinkantis įstatymo vekseliui nustatytus formalius reikalavimus, patvirtina, kad jis yra teisėtas šiame dokumente išreikštos teisės subjektas. Dėl to asmuo, kuris yra skolininkas pagal šį vertybinį popierių, neturi teisės atsisakyti sumokėti vekselyje nurodytą sumą, remdamasis aplinkybėmis, nenurodytomis jame, tarp jų ir tuo, kad nebuvo pagrindo šiam vertybiniam popieriui išduoti, arba tuo, kad tas pagrindas negalioja, nebent jis įrodytų, jog, įgydamas vertybinį popierių, įgijėjas žinojo arba turėjo žinoti apie nurodytus trūkumus, t. y. buvo nesąžiningas įgijėjas. Taigi vekselio viešo patikimumo savybė lemia tai, kad šio vertybinio popieriaus turėtojas tol, kol neįrodyta priešingai, laikomas sąžiningu jo savininku, kuriam priklauso visos teisės pagal šį vertybinį popierių. Vekselis, kaip rašytinis dokumentas, yra asmens vidinės valios išraiškos rezultatas. Minėta, jog vekselio išrašymas yra abstraktus vienašalis sandoris. Dėl to, kad vekselio išrašymas yra valinis veiksmas, galimi atvejai, kai asmens, t. y. vekselio davėjo, veiksmai neatitinka jo vidinės valios. Tokiais atvejais vekselį išrašęs asmuo gali ginčyti šį sandorį, remdamasis ir bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais dėl valios ydingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-7-216/2007).

CK 1.91 straipsnio nuostatos numato, kad sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusio asmens ieškinį. Ne kiekvieną sandorį, sudarytą dėl susiklosčiusių sunkių aplinkybių, galima pripažinti negaliojančiu. Pripažintinas negaliojančiu sandoris, kuris sudarytas susiklosčius sunkioms aplinkybėms ir aiškiai nenaudingomis sandorį sudariusiam asmeniui sąlygomis, kai kita sandorio šalis, žinodama apie tokias aplinkybes, savanaudiškai jomis pasinaudojo. Taigi, sandoris aptartu pagrindu gali būti pripažintas negaliojančiu, kai nustatoma įstatyme – CK 1.91 straipsnyje įtvirtinta nurodytų faktų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-47/2004).

Teisėjų kolegija negali pritarti skundo teiginiams, kad finansuotojas pasinaudojo įvykusiu gaisru ieškovo ūkyje ir susiklosčiusiomis sunkiomis aplinkybėmis, o vekselį, kuris ieškovui buvo akivaizdžiai nenaudingas, reikalavo pasirašyti be pagrindo. Pats ieškovas ieškinyje nurodė, kad /.../ kadangi reikėjo išlaikyti lizingo objektą ir norėjo susitarti su finansuotoju bei lizingo davėju dėl apmokėjimo laikino atidėjimo dėl nenugalimos jėgos aplinkybių, nusprendė bendradarbiauti su atsakovu ir pasirašyti vekselį. Manė tai padės įkalbėti atsakovą atidėti mokėjimus pagal lizingo sutarties sąlygas (1-3, 45-47 b. l.). Taigi paties ieškovo teiginiai patvirtina, kad jis vekselio pagrindu siekė sau naudos, t. y. išlaikyti lizingo objektą. Tokios aplinkybės leidžia sutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad ieškovas, pasirašydamas vekselį, veikė valingai. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo atveju negalima pritarti apelianto teiginiams, jog pirmosios instancijos teismo argumentas, kad ieškovas, pasirašydamas vekselį turėjo aiškų tikslą, veikė valingai, suprato ir siekė tikslo - ketinimo panaudoti vekselį derantis su atsakovu dėl įmokų pagal lizingo sutartį atidėjimo, paneigia CK nuostatas, reglamentuojančias sutarčių aiškinimą. Nurodytas teismo išvadas patvirtina paties ieškovo procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai. Be to, tokios aplinkybės leidžia teigti, kad ginčijamas vekselis buvo naudingas pačiam ieškovui, nes būtent jo pagrindu ir buvo nukelta finansinės nuomos (lizingo) sutarties nutraukimo bei lizingo dalyko išreikalavimo iš ieškovo tikimybė. Be to, nurodytos aplinkybės taip pat neleidžia sutikti su skundo teiginiais, kad atsakovas su ieškovu nesikooperavo, nebendradarbiavo ir nesiekė, kad sutartis būtų vykdoma kuo ekonomiškesniu būdu ieškovui.

Teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo atveju nėra objektyvaus pagrindo ginčijamą vekselį pripažinti negaliojančiu, kaip išrašytą dėl susidėjusių sunkių aplinkybių (CK 1.91 straipsnio nuostatos). Visų pirma pažymėtina tai, kad nepaneigta ta aplinkybė, jog ieškovas savo įsipareigojimų pagal Lizingo sutartį tinkamai nevykdė dar ir iki 2008 m. balandžio 30 d. kilusio gaisro. Ieškovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, analizuodamas ieškovo finansinės padėties pasikeitimą po gaisro, rėmėsi ieškovo pirmine 2008 metų pelno nuostolių ataskaita, nors turėjo remtis vėliau pateikta patikslinta 2008 metų pelno nuostolių ataskaita, kurioje nurodyti iš esmės skirtingi duomenys apie ieškovo finansinę būklę. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš pradžių į bylą pateiktas ūkininko V. V. 2008 m. gruodžio 31 d. balansas (33-34 b. l.) bei pelno (nuostolių) ataskaita (35 b. l.), kurių sudarymo data nurodyta 2009 m. liepos 27 d., vėliau pateikti tokio paties laikotarpio skirtingi duomenys, kurių sudarymo data nurodyta 2010 m. gegužės 4 d. (166-170 b. l.). Nors pagal vėliau pateiktus duomenis matyti, kad ieškovo grynasis pelnas 2008 metais (gaisro metais) sumažėjo, šiek tiek sumažėjo pastatų vertė, o taip pat šiek tiek yra suprastėję kiti finansiniai rodikliai, tokie duomenys nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad nėra pagrindo susieti kilusio gaisro bei ginčijamo vekselio pasirašymo aplinkybių. Be to, pats gaisro kilimo faktas taip pat neatleidžia nuo sutartinių įsipareigojimų vykdymo. Kaip minėta aukščiau, ieškovas savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė ir iki gaisro kilimo, o vekselio išrašymas atitiko jo valią nukelti lizingo dalyko galimą paėmimą, todėl vien gaisro pasekmė šiuo atveju negali būti laikoma ta aplinkybe, dėl kurios buvo pasirašytas ginčijamas vekselis. Taigi teisėjų kolegija negali sutikti su apeliantu, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino ieškovo pablogėjusią finansinę padėtį, o sprendime išdėstytos išvados esą yra tendencingos ir neatspindi tikrosios ieškovo ūkyje buvusios padėties po gaisro 2008 metais.

Teisingai pirmosios instancijos teismo įvertinta ir ta aplinkybė, kad atsakovas kreipėsi į ieškovą dėl vekselio išrašymo praėjus pakankamai laiko po gaisro kilimo. Lizingo sandorio esmė yra ta, kad lizingo davėjas, kaip finansuotojas, savo lėšomis nuosavybės teise įgyja (savo arba lizingo gavėjo pasirinkimu) iš tam tikro pardavėjo lizingo dalyką, kuris perduodamas (bus perduotas) valdyti ir naudotis lizingo gavėjui pagal lizingo sutartį. Šios sutarties pagrindu atsiranda lizingo davėjo ir lizingo gavėjo sutartiniai lizingo (finansinės nuomos) teisiniai santykiai, reglamentuojami CK XXX skyriaus nuostatų, tarp jų – pardavėjo atsakomybę įtvirtinančių CK 6.573 straipsnio normų. Lizingo sutarties neatskiriama dalis yra nuomos santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 17 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-125/2009). Ieškovas pažymi, kad pagal Lizingo sutarties sąlygas visą 168 240 Lt sumą be palūkanų už lizingo objektą ieškovas turėjo sumokėti pagal pasirašytą grafiką iki 2012 m. liepos 1 d.; iki pasirašant vekselį atsakovui jis buvo sumokėjęs 42 443,87 Lt; iki visiško atsiskaitymo su atsakovu dar buvo likę beveik keturi metai, todėl negalima konstatuoti apie ieškovo prisiimtų įsipareigojimų visišką nevykdymą. Pranešime dėl 2007 m. birželio 20 d. finansinės nuomos (lizingo) sutarties Nr. 2021605 nutraukimo ieškovo įsiskolinimo suma nurodyta 60 644,97 Lt (14 b. l.). Nors ieškovas ir teigia, kad dėl įvykusio gaisro ir jo metu netektų galvijų, kito turto ieškovo mokėjimai iš esmės sutriko, tačiau kaip pažymėta aukščiau, jis netinkamai įsipareigojimus vykdė dar ir iki gaisro kilimo. Taigi negalima pritarti ieškovo teiginiams, kad gaisras buvo pagrindinė lizingo sutarties sąlygų netinkamo vykdymo priežastis. Nors atsakovui ir buvo žinoma apie kilusį gaisrą ieškovo ūkyje, tačiau faktinės bylos aplinkybės nesudaro pagrindo teigti apie nesąžiningą atsakovo elgesį ir apie tai, kad pažeistos ieškovo minimos CK 1.137 straipsnio 2 dalies nuostatos. Atsakovas ieškovui nevykdant sutartinių įsipareigojimų turėjo teisę nutraukti lizingo sutartį, gi pats ieškovas nurodė, jog reikėjo išlaikyti lizingo objektą ir susitarti su finansuotoju bei lizingo davėju dėl apmokėjimo laikino atidėjimo dėl nenugalimos jėgos aplinkybių, todėl jis nusprendė bendradarbiauti su atsakovu ir pasirašyti vekselį, manydamas, jog tai padės įkalbėti atsakovą atidėti mokėjimus pagal lizingo sutarties sąlygas (1-3, 45-47 b. l.). Ieškovo teiginiai, jog atsakovo siųstas užpildytas vekselis ir reikalavimas jį pasirašyti, nes bus nutraukta lizingo sutartis, o lizingo objektas grąžintas jo davėjui, esant nurodytoms aplinkybėms negali būti vertinami kaip sąžiningas elgesys, yra nepagrįsti. Šiuo atveju nėra pagrindo vekselio pasirašymą vertinti kaip sandorio sudarymą aiškiai nenaudingomis sąlygomis.

Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad tokiu atveju, kai vekselio išrašymas neatitinka vidinės vekselio davėjo valios, sąžiningas, teisingas, protingas, apdairus ir rūpestingas asmuo turėtų iš karto ginčyti vekselį, nelaukdamas, kada šis bus perduotas pagal indosamentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-216/2007). Be to, kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad kiekvienas civilinių santykių dalyvis, prieš atlikdamas bet kokį teisinį veiksmą, tarp jų – ir išrašydamas vekselį, turėtų apsvarstyti ir įvertinti galimus tokio teisinio veiksmo padarinius. Abejodamas dėl ketinamo atlikti veiksmo teisinės reikšmės ir galimų teisinių padarinių, kiekvienas sąžiningas, protingas, apdairus asmuo turi pasikonsultuoti su kompetentingu asmeniu arba apskritai susilaikyti nuo tokio veiksmo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-216/2007). Šiuo atveju atsižvelgtina į tai, kad ieškovas ginčo vekselį ginčijo ne iš karto, o tik pradėjus išieškojimo pagal jį procedūras.

Nagrinėjamu atveju ieškovo teiginiai, kad jis, pasirašydamas lizingo sutartį nenumatė ir negalėjo numatyti galimo gaisro ir jo pasekmių, nesudaro pagrindo pripažinti negaliojančiu ginčijamą vekselį. Šiuo atveju buvo sprendžiamas klausimas dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu pagal ieškovo ieškinį, nes jam kyla prievolė būtent pagal išrašytą vekselį. Teisinė vekselio prigimtis lemia tai, kad vekselis gali atlikti ir tam tikrą prievolės pagal tą šalių teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio vekselis buvo išrašytas, įvykdymo užtikrinimo funkciją: vekselyje įtvirtintos prievolės specifika, t. y. jos abstraktumas ir besąlygiškumas, suteikia kreditoriui papildomą garantiją dėl to, kad skola jam bus grąžinta. Taigi plačiąja prasme vekselis atlieka prievolės pagal sandorį, iš kurio kilusių santykių pagrindu buvo išduotas vekselis, užtikrinimo funkciją dėl to, kad viena prievolė pakeičiama kita, daugiau formalia, be to, kuri vykdoma pagal vekselių teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Tačiau, atlikdamas nurodytą užtikrinimo funkciją, vekselis netampa garantija ar laidavimu. Minėta, kad skolininkas (vekselio davėjas), išduodamas vekselį, sukuria kreditoriaus (vekselio turėtojo) naudai jau visiškai kitą, negu jo įsipareigojimas pagal tą teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio išduodamas vekselis, prievolę – prievolę pagal vekselį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-7-216/2007). Į bylą yra pateikti duomenys apie ieškovo įsiskolinimo sumažėjimą iki 99 421,34 Lt (148-149 b. l.).

Teisėjų kolegija neturi objektyvaus pagrindo teigti, kad ginčijamas vekselis prieštarautų ĮPVĮ reikalavimams, jų neatitiktų (51 b. l.). Šiuo atveju vekselyje yra nurodyta vekselio išrašymo data, vieta, vekselis yra pasirašytas jį išdavusio asmens. Vien ta aplinkybė, kad, anot ieškovo, buvo pasirašyta jam pateikta vekselio forma, o ne pats ieškovas surašė vekselį, o tik jį pasirašė, nesudaro pagrindo vekselį laikyti negaliojančiu, nes jis atitinka visus vekseliui nustatytus įstatymo reikalavimus. Pats ieškovas įsipareigojo vekselį apmokėti per 1 mėnesį, t. y. 2008 m. gruodžio 22 d., nors kaip matyti iš bylos duomenų vykdomasis įrašas pagal šį vekselį išrašytas tik 2009 m. birželio 22 d. (50 b. l.), todėl tokios aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo vekselį pripažinti negaliojančiu CK 1.91 straipsnio 1 dalies pagrindu (dėl susidėjusių sunkių aplinkybių).

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Remiantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apelianto (ieškovo) apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė ir absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

Nors atsakovo UAB „Pohjola Finance“ atsiliepime į skundą yra prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikus tokias išlaidas patvirtinančių įrodymų iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, šis prašymas nesvarstytinas (CPK 93, 98 straipsnių nuostatos).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.