Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

gynėjams advokatams Žygimantui Rutkauskui, Kristinai Rutkauskienei, Ramūnui Dobrovolskiui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų T. G., P. G., M. B., J. N. ir J. N. apeliacinius skundus dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2015-09-30 nuosprendžio, kuriuo:

T. G. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį – 30 (trisdešimties) parų areštu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 5 dalies 1 punkto taisyklėmis, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 5 punkto, 7 punkto ir 8 punkto taisyklėmis, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį mokytis, neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

P. G. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas laisvės apribojimu 7 (septyniems) mėnesiams, įpareigojant per 4 (keturis) mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir per visą bausmės atlikimo laiką neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val.

J. N. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas laisvės apribojimu 7 (septyniems) mėnesiams, įpareigojant per 4 (keturis) mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir per visą bausmės atlikimo laiką neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val.

J. N. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas laisvės apribojimu 7 (septyniems) mėnesiams, įpareigojant per 4 (keturis) mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir per visą bausmės atlikimo laiką neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val.

M. B. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas laisvės apribojimu 7 (septyniems) mėnesiams, įpareigojant per 4 (keturis) mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir per visą bausmės atlikimo laiką neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. G. nuteistas už tai, kad jis 2012 m. liepos 29 d., apie 00.30 val., (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, viešoje vietoje – ties (duomenys neskelbtini) kaimo mokykla, esančia adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone, dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo E. D. sveikatą – kaimo šventėje, tarpusavio konflikto metu su nukentėjusiuoju E. D., mažareikšme dingstimi, ranka smogė vieną kartą E. D. į dešinę veido pusę, tuo padarydamas nukentėjusiajam dešinio skruostikaulio lūžį su kraujosruva dešinės akies srityje, kas sukėlė nukentėjusiajam E. D. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Be to, T. G. nuteistas už tai, kad jis 2012 m. liepos 29 d., tarp 00:00 val. ir 01:00 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, viešoje vietoje - ties (duomenys neskelbtini) kaimo mokykla, esančia (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone, veikdamas kartu su M. B., P. G., J. N., J. N. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, įžūliu elgesiu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: kaimo šventėje muštynių metu, kitų asmenų akivaizdoje sudavė ranka nukentėjusiajam E. D. į dešinę veido pusę, tuo padarydamas jam skruostikaulio lūžį, t. y., nesunkų sveikatos sutrikdymą, tuo pačiu jis kartu su M. B., P. G., J. N., J. N. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis sudavė rankomis ir kojomis bei lazdomis ne mažiau 13 kartų nukentėjusiajam E. D. į įvairias kūno vietas ir nenustatytą skaičių smūgių nukentėjusiajam R. D. į įvairias kūno vietas, taip bendrais tyčiniais veiksmais nukentėjusiajam E. D. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus: odos nubrozdinimus kairio peties ir kairės alkūnės srityje, pilvo sienoje, nugaros kairėje pusėje, dešinėje kojoje, nukentėjusiajam R. D. sukėlė fizinį skausmą, sutrikdė šventės dalyvių rimtį, sukėlė jiems didelį išgąstį ir sumaištį.

P. G. nuteistas už tai, kad jis 2012 m. liepos 29 d., tarp 00:00 val. ir 01:00 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, viešoje vietoje – ties (duomenys neskelbtini) kaimo mokykla, esančia (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone, veikdamas kartu su M. B., T. G., J. N., J. N. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, įžūliu elgesiu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: kaimo šventėje muštynių metu, kitų asmenų akivaizdoje, T. G. sudavus ranka nukentėjusiajam E. D. į dešinę veido pusę, tuo padarant jam skruostikaulio lūžį, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, jis kartu su M. B., T. G., J. N., J. N. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis sudavė rankomis ir kojomis bei lazdomis ne mažiau 13 kartų nukentėjusiajam E. D. į įvairias kūno vietas ir nenustatytą skaičių smūgių nukentėjusiajam R. D. į įvairias kūno vietas, taip bendrais tyčiniais veiksmais nukentėjusiajam E. D. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus: odos nubrozdinimus kairio peties ir kairės alkūnės srityje, pilvo sienoje, nugaros kairėje pusėje, dešinėje kojoje, nukentėjusiajam R. D. sukėlė fizinį skausmą, sutrikdė šventės dalyvių rimtį, sukėlė jiems didelį išgąstį ir sumaištį.

J. N. nuteistas už tai, kad jis 2012 m. liepos 29 d., tarp 00:00 val. ir 01:00 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, viešoje vietoje - ties (duomenys neskelbtini) kaimo mokykla, esančia (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone, veikdamas kartu su M. B., T. G., P. G., J. N. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, įžūliu elgesiu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: kaimo šventėje muštynių metu, kitų asmenų akivaizdoje, T. G. sudavus ranka nukentėjusiajam E. D. į dešinę veido pusę, tuo padarant jam skruostikaulio lūžį, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, jis kartu su M. B., T. G., P. G., J. N. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis sudavė rankomis ir kojomis bei lazdomis ne mažiau 13 kartų nukentėjusiajam E. D. į įvairias kūno vietas ir nenustatytą skaičių smūgių nukentėjusiajam R. D. į įvairias kūno vietas, taip bendrais tyčiniais veiksmais nukentėjusiajam E. D. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus: odos nubrozdinimus kairio peties ir kairės alkūnės srityje, pilvo sienoje, nugaros kairėje pusėje, dešinėje kojoje, nukentėjusiajam R. D. sukėlė fizinį skausmą, sutrikdė šventės dalyvių rimtį, sukėlė jiems didelį išgąstį ir sumaištį.

J. N. nuteistas už tai, kad jis 2012 m. liepos 29 d., tarp 00:00 val. ir 01:00 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, viešoje vietoje - ties (duomenys neskelbtini) kaimo mokykla, esančia (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone, veikdamas kartu su M. B., T. G., P. G., J. N. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, įžūliu elgesiu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: kaimo šventėje muštynių metu, kitų asmenų akivaizdoje, T. G. sudavus ranka nukentėjusiajam E. D. į dešinę veido pusę, tuo padarant jam skruostikaulio lūžį, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, jis kartu su M. B., T. G., P. G., J. N. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis sudavė rankomis ir kojomis bei lazdomis ne mažiau 13 kartų nukentėjusiajam E. D. į įvairias kūno vietas ir nenustatytą skaičių smūgių nukentėjusiajam R. D. į įvairias kūno vietas, taip bendrais tyčiniais veiksmais nukentėjusiajam E. D. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus: odos nubrozdinimus kairio peties ir kairės alkūnės srityje, pilvo sienoje, nugaros kairėje pusėje, dešinėje kojoje, nukentėjusiajam R. D. sukėlė fizinį skausmą, sutrikdė šventės dalyvių rimtį, sukėlė jiems didelį išgąstį ir sumaištį.

M. B. nuteistas už tai, kad jis 2012 m. liepos 29 d., tarp 00:00 val. ir 01:00 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, viešoje vietoje - ties (duomenys neskelbtini) kaimo mokykla, esančia (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone, veikdamas kartu su T. G., P. G., J. N., J. N. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis įžūliu elgesiu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: kaimo šventėje muštynių metu, kitų asmenų akivaizdoje, T. G. sudavus ranka nukentėjusiajam E. D. į dešinę veido pusę, tuo padarant jam skruostikaulio lūžį, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, jis kartu su T. G., P. G., J. N., J. N. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis sudavė rankomis ir kojomis bei lazdomis ne mažiau 13 kartų nukentėjusiajam E. D. į įvairias kūno vietas ir nenustatytą skaičių smūgių nukentėjusiajam R. D. į įvairias kūno vietas, taip bendrais tyčiniais veiksmais nukentėjusiajam E. D. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus: odos nubrozdinimus kairio peties ir kairės alkūnės srityje, pilvo sienoje, nugaros kairėje pusėje, dešinėje kojoje, nukentėjusiajam R. D. sukėlė fizinį skausmą, sutrikdė šventės dalyvių rimtį, sukėlė jiems didelį išgąstį ir sumaištį.

Apeliaciniu skundu nuteistasis T. G. prašo Pakruojo rajono apylinkės teismo 2015-09-30 nuosprendžio dalį dėl jo pripažinimo kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. ir 284 str. 1 d., panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį.

Apeliaciniame skunde nuteistasis T. G. nurodo, kad skundžiamo Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžio dalis dėl jo (T. G.) pripažinimo kaltu ir nuteisimo yra nepagrįsta ir neteisėta dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, procesinių teisės normų pažeidimo surašant nuosprendį (Lietuvos Respublikos BPK 305 str.), duomenų pripažinimo įrodymais, įrodymų vertinimo (Lietuvos Respublikos BPK 20 str.) ir teismo išdėstytų išvadų neatitikimo faktinių bylos aplinkybių, todėl ši nuosprendžio dalis yra naikintina ir priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis (Lietuvos Respublikos BPK 329 str. 1 p.). Apelianto teigimu, neaišku, kuo gi skundžiamame nuosprendyje yra grindžiama jo kaltė nesunkiai sužalojus E. D. ir kokiais bylos duomenimis remiantis teismas nustatė, kad jis sudavė smūgius R. D., nes nei vienas iš skundžiamame nuosprendyje teismo nurodytų asmenų, tame tarpe ir pats nukentėjusysis nepatvirtino, jog būtent po jo (T. G.) suduoto smūgio E. D. buvo sulaužytas skruostikaulis, ar, kad jis smurtavo R. D. atžvilgiu.

Nuteistasis T. G. skunde teigia, kad iš liudytojų J. L., A. K., A. G., U. R., A. S., D. N. (R.), jo (T. G.) parodymų matyti, jog prie stalo, kur sėdėjo nukentėjusieji E. D. ir R. D. buvo priėjęs A. K., kalbėjo su jais (šias aplinkybes patvirtina ir abu nukentėjusieji). Liudytoja J. L. parodė, jog vienas iš toje kompanijoje buvusių asmenų smogė A. K. į veidą (teisme A. K. nurodė, jog kitą dieną jam galvoje buvo žaizda, o kažkas jam pasakė, jog vienas iš nukentėjusiųjų jam smogė buteliu per galvą), nuo smūgio jis nugriuvo, ji matė, kaip prie nugriuvusio A. K. pribėgo žmonės, įvyko konfliktas, muštynės.

Apeliantas nurodo, kad jis, pamatęs, jog dėdė A. K. pargriautas guli ant stalų (kaip vėliau paaiškėjo, jog kažkas dėdei trenkė į galvą ar su buteliu, ar su kumščiu) ir manydamas, jog jis guli be sąmonės, skubėjo jam padėti ir sparčiu žingsniu ėjo link gulinčio A. K.. Tuo metu priėjęs E. D. jam užstojo kelią, neleido prieiti, pastūmė, smogė į dešinį petį, stumdė, neleido jam nustumtam išlipti iš griovio, todėl jis (T. G.), viena ranka gindamasis nuo neteisėtų E. D. veiksmų ir norėdamas kuo greičiau pagelbėti dėdei, ranka sudavė E. D. į kairę veido pusę, po ko E. D. pasišalino. Tai, kad po jo suduoto smūgio konfliktas tarp jo ir E. D. pasibaigė, E. D. po šio jo suduoto smūgio nenugriuvo, patvirtina liudytojų A. S., J. L. parodymai ir iš dalies A. M. bei I. N. parodymai.

Nuteistojo T. G. nuomone, iš nurodytų aplinkybių akivaizdu, kad jis sudavė E. D. ne dėl menkavertės dingsties, kaip nurodyta skundžiamame nuosprendyje, bet gindamasis nuo jo (E. D.) neteisėtų veiksmų. Todėl tokie jo veiksmai turi būti vertinami kaip atlikti esant būtinajai ginčiai, nes konflikto iniciatorius buvo ne jis, o E. D., kuris neleido jam prieiti prie sumušto ir nugriuvusio jo dėdės A. K., pirmas sudavė jam (T. G.) smūgius, stumdė, neleido išlipti iš griovio. Apelianto teigimu, iš byloje nustatytų aplinkybių (J. L., E. A., J. N., E. K. parodymų) matyti, kad E. D., R. D. ir kartu su jais buvę asmenys visą vakarą elgėsi įžūliai, rėkavo, „koliojosi“, buvo akivaizdžiai neblaivūs, konfliktavo su kitais renginio svečiais, be jokio reikalo sumušė A. K. ir kai jis (T. G.) pastarąjį norėjo apginti, jam pagelbėti, užpuolė jį, o jis (T. G.) tik gynėsi.

Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad iš specialisto išvados matyti, jog E. D. buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl dešiniojo skruostikaulio lūžio, tačiau byloje nėra jokių duomenų, jog būtent nuo jo suduoto smūgio buvo padarytas šis sužalojimas. Nuteistojo T. G. nuomone, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nenurodė jokių įrodymais pagrįstų motyvų, kuriais remiantis pripažino jį nesunkiais sutrikdžius E. D. sveikatą. Apelianto tvirtinimu, jis visada nuosekliai teigė, kad sudavė nestiprų smūgį E. D. į kairę veido pusę, būdamas nepatogioje pozicijoje (stovėjo žemiau nei E. D., griovyje). Be to, jis yra dešiniarankis, todėl akivaizdu, jog suduoti smūgį į kairę pusę priešais jį stovinčiam asmeniui negalėjo. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, apeliantas pažymi, kad jis E. D. gindamasis sudavė vieną smūgį į kairę veido pusę, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl jo pripažinimo kaltu nesunkiai sutrikdžius E. D. sveikatą dėl chuliganiškų paskatų yra neteisėta ir nepagrįsta dėl netinkamo įstatymo (Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p., 28 str.) taikymo, todėl ši nuosprendžio dalis yra naikintina.

Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas jį kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. nepagrįstai rėmėsi E. D., R. D., V. D. ir I. N. parodymais, visiškai nepagrįstai šių asmenų parodymus vertino kaip objektyvius, nes E. D. dėl to paties vakaro įvykių, o būtent dėl jo (T. G.) užpuolimo, A. M. ir P. G. sužalojimo buvo pripažintas kaltu, todėl siekia tuos asmenis, remiantis kurių duotais parodymais buvo konstatuota jo kaltė, patraukti baudžiamojon atsakomybėn, jiems tokiu būdu atkeršyti, R. D. yra E. D. brolis, V. D. – sutuoktinė, o I. N. yra D. šeimos draugė, t. y. visi šie asmenys yra aiškiai suinteresuoti bylos baigtimi. Be to, vertindamas E. D., R. D., V. D., L N. parodymus, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į šių parodymų prieštaringumą ir šių prieštaravimų nepašalino, visiškai nevertino tų aplinkybių, jog šių asmenų parodymai prieštarauja ne tik pačių šių asmenų duotiems parodymams ikiteisminio tyrimo metu, bet ir kaltinamųjų (nuteistųjų) parodymams bei kitų byloje apklaustų liudytojų parodymams.

Nuteistojo T. G. nuomone, nagrinėjant bylą, pirmosios instancijos teismas tinkamai nenustatė visų 2012 m. liepos mėnesio iš 28 d. į 29 d. vakaro įvykių, dėl ko padarė išvadas neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių. Iš skundžiamo pirmosdios instancijos nuosprendžio nėra aiški įvykių seka, t. y. pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad jis su kitais nuteistaisiais sumušė E. D. ir R. D., nuosprendyje nenurodė, kada tai buvo padaryta - iki P. G. ir A. M. sužalojimo ar po to. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas įvykio aplinkybes, iš esmės rėmėsi E. ir R. D. parodymais, V. D. ir I. N. parodymais, kad po to, kai jis (T. G.) sudavė E. D., E. D. buvo pargriautas ir mušamas iki to laiko, kol atvykę policijos pareigūnai pakėlė E. D. nuo žemės ir išsivežė, t. y. jog E. D. nuo konflikto su A. K. pradžios iki policijos atvykimo buvo pargriautas ant žemės, visą laiką apsuptas kaltinamųjų ir kitų asmenų, todėl nelogiška ir visiškai neaišku, kaip ir kuriuo metu E. D. užpuolė jį (T. G.) ir sužalojo A. M. bei P. G., kas buvo nustatyta Pakruojo rajono apylinkės teismo 2013-05-22 įsiteisėjusius teismo nuosprendžiu, kurio E. D. neskundė.

Apeliantas nurodo, kad E. ir R. D. parodymus, V. D. ir I. N. parodymus iš esmės paneigia jo (T. G.) duoti parodymai, kitų nuteistųjų P. G., J. N., M. B. duoti parodymai, jog pribėgęs E. D. butelio šuke sužalojo P. G.. Šiuos nuteistųjų parodymus patvirtina liudytojų A. S., J. L., A. M. parodymai, jog E. D. į stalo kraštą nudaužė butelį ir laikydamas jį rankoje puolė link jo (T. G.), o A. M., norėdamas jį (T. G.) apginti, pargriovė E. D. ir pats buvo sužalotas, taip pat buvo sužalotas P. G..

Nuteistojo T. G. teigimu, pirmosios instancijos teismas atmetė jo ir kitų nuteistųjų parodymus formaliai nurodęs, jog vertina juos kaip pasirinktą gynybos būdą, nors šiuos parodymus patvirtina liudytojų A. S., J. L., A. M., G. M. parodymai. Tačiau pirmosios instancijos teismas šių liudytojų parodymus nuosprendyje tik išvardino, jų nevertino, į šių asmenų parodymus neatsižvelgė nustatydamas faktines bylos aplinkybes, vertindamas nukentėjusiųjų E. ir R. D., liudytojų V. D. ir I. N. parodymus, nepašalino prieštaravimų tarp šių asmenų ir anksčiau išvardintų liudytojų parodymų, todėl pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 20 str. suformuluotas įrodymų vertinimo taisykles. Apelianto nuomone, teismo vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, pirmosios instancijos teismas pakankamai šališkai ir tendencingai vertino bylos duomenis, susijusius su kaltinamojo akto teiginių patvirtinimu, visiškai objektyviai nevertinant byloje esančių teisinančių kaltinamuosius duomenų.

Nuteistasis T. G. teigia, kad iš jo ir kitų nuteistųjų, liudytojų A. S., J. L., A. M., G. M. parodymų matyti, jog P. G. buvo E. D. užpultas ir sužalotas iki to momento, kai jis (E. D.) šventėje buvusių žmonių buvo pargriautas ant žemės, nes jis buvo sulaikomas kaip įvykdęs tyčinį nusikaltimą asmuo, taip pat kad jis daugiau nieko nebesužalotų. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog tik atvykus policijos pareigūnams, E. D. buvo pakeltas nuo žemės ir nuvestas į policijos automobilį. Apelianto teigimu, nuo to momento, kai sužalojo P. G. iki kol atvyko greitoji medicinos pagalba, jis (T. G.) visą laiką buvo šalia savo brolio, jokio smurto E. D. atžvilgiu nevartojo, matė, kad E. D. buvo pargriautas ir prispaustas prie žemės. Ar kiti asmenys jo atžvilgiu vartojo smurtą, t.y. ar E. D. buvo tyčia mušamas, jis nežino.

Apelianto įsitikinimu, nei vienas iš nukentėjusiųjų negalėjo nurodyti, kokius konkrečiai veiksmus jis (T. G.) atliko. Nukentėjusiojo R. D. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme dėl jo (T. G.) atliktų veiksmų, iš esmės skiriasi, todėl R. D. parodymai negali būti vertinami kaip teisingi ir patikimi, nėra jokio pagrindo jais remtis, tuo labiau, kad jų nepatvirtina objektyvūs bylos duomenys. Taip pat nėra pagrindo remtis V. D. ir I. N. duotais parodymais, nes šios liudytojos iš esmės skirtingai nurodo įvykio aplinkybes. V. D. nurodo, kad pamačiusi jį (T. G.), mušantį ant žemės gulintį jos sutuoktinį E. D., pripuolė prie jo (T. G.), mėgino jį atitraukti, nurodė, jog jis (T. G.) buvo E. D. užgulęs ir ji mėgino jį (T. G.) patraukti, taip pat neva šalia E. D. matė P. G. su pagaliu rankoje. Tuo tarpu iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad V. D. nurodė, jog jos sutuoktinį E. D. buvo užgulęs P. G. ir, kad ji jį mėgino patraukti. Liudytoja I. N. nurodė, kad kartu su V. D. stumdė E. D., kuris gulėjo ant žemės, mušusius vaikinus, V. D. atsigulė ant E. D., kad jaunuoliai nebegalėtų spardyti E. D., be to I. N. nurodė, jog nematė, kad kažkuris iš kitų asmenų (išskyrus V. D.) būtų užgulęs E. D.. Pirmosios instancijos teismas šių nurodytų prieštaravimų nepašalino, nuosprendyje jų net neaptarė, visiškai nepagrįstai rėmėsi prieštaringais liudytojų V. D. ir I. N. parodymais, pripažindamas jį (T. G.) kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

Nuteistasis T. G. nurodo, kad jis yra pripažintas kaltu, jog smurtavo ir R. D. atžvilgiu. Tačiau jis nuo ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliai teigė, kad jokio smurto nei vieno iš šventėje buvusių asmenų atžvilgiu nevartojo. Pirmosios instancijos teismas nurodo, jog jo (T. G.) kaltė įvykdžius nusikalstamą veiką įrodyta nukentėjusiųjų parodymais, liudytojų V. D., A. M., E. K., I. N. parodymais, nors nukentėjusysis R. D. viso proceso metu teigė, jog jam buvo suduoti smūgiai, tačiau, kas jam smūgius sudavė, nematė, nurodyti negali. E. D., V. D., E. K. išvis nenurodo, jog matė, kad kas nors būtų sudavęs smūgius R. D.. I. N. nors ir nurodo, kad matė, kaip kažkokie 7 asmenys priėję sudavė smūgius R. D. ir E. D., tačiau ji nei vieno iš asmenų neatpažino, teismo posėdžio metu nepatvirtino, jog jis (T. G.), ar kas nors kitas iš kaltinamųjų būtų sudavęs smūgius R. D.. Byloje išvis nėra jokių objektyvių duomenų, jog R. D. atžvilgiu būtų vartotas smurtas, kad jam būtų padaryti kokie nors sužalojimai, todėl nesant byloje jokių duomenų, kad jis (T. G.) atliko kokius nors neteisėtus veiksmus nukentėjusiojo R. D. atžvilgiu, Pakruojo rajono apylinkės teismas jį visiškai be jokio pagrindo šioje dalyje pripažino kaltu.

Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d.), nes išsamiai neišnagrinėjo bylos aplinkybių ir nepašalino prieštaravimų tarp nukentėjusiųjų E. ir R. D., liudytojų V. D., I. N. parodymų ir kitų asmenų - nuteistųjų, liudytojų A. K., A. M., A. S., J. L. parodymų, sprendimą priėmė neatsižvelgdamas į įrodymų visumą, remdamasis prieštaringais asmenų parodymais, dėl ko padarė nepagrįstas išvadas, prieštaraujančias faktinėms bylos aplinkybėms, ir nepagrįstai jį (T. G.) pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., todėl ši nuosprendžio dalis yra naikintina ir priimtinas išteisinamasis nuosprendis.

Apeliaciniu skundu nuteistasis P. G. prašo Pakruojo rajono apylinkės teismo 2015-09-30 nuosprendžio dalį dėl jo pripažinimo kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį jo atžvilgiu.

Apeliaciniame skunde nuteistasis P. G. nurodo, kad Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžio dalis dėl jo pripažinimo kaltu ir nuteisimo yra nepagrįsta ir neteisėta dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, procesinių teisės normų pažeidimo surašant nuosprendį (Lietuvos Respublikos BPK 305 str.), duomenų pripažinimo įrodymais, įrodymų vertinimo (Lietuvos Respublikos BPK 20 str.) ir teismo išdėstytų išvadų neatitikimo faktinių bylos aplinkybių, todėl ši skundžiamo nuosprendžio dalis yra naikintina ir priimtinas išteisinamasis nuosprendis (Lietuvos Respublikos BPK 329 str. 1 p.). Apeliantui neaišku, kuo gi konkrečiai skundžiamame nuosprendyje yra įrodinėjama jo kaltė sužalojus E. D. ir R. D., nes nei vienas iš skundžiamame nuosprendyje nurodytų asmenų (tame tarpe ir pats nukentėjusysis R. D.) nepatvirtino, jog jis (P. G.) kokiu nors būdu smurtavo R. D. atžvilgiu. Be to, teismas visiškai nepagrįstai vertino kaip objektyvius E. D., R. D., V. D. ir I. N. parodymus, nes E. D. dėl to paties vakaro įvykių, o būtent dėl jam (P. G.) padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo buvo pripažintas kaltu, todėl jis siekia tuos asmenis, kurių duotais parodymais remiantis buvo konstatuota jo kaltė dėl jo (P. G.) sužalojimo, patraukti baudžiamojon atsakomybėn, R. D. yra E. D. brolis, V. D. - sutuoktinė, o I. N. yra D. šeimos draugė, t. y. visi šie asmenys yra aiškiai suinteresuoti baudžiamosios bylos baigtimi. Be to, pirmosios instancijos teismas, vertindamas E. D., R. D., V. D., I. N. parodymus, neatsižvelgė į šių asmenų parodymų prieštaringumą ir esančių prieštaravimų nepašalino, visiškai nevertino tų aplinkybių, jog šių asmenų parodymai prieštarauja ne tik jų pačių duotiems parodymams ikiteisminio tyrimo metu, bet ir kaltinamųjų (nuteistųjų) ir kitų byloje apklaustų liudytojų parodymams.

Nuteistojo P. G. teigimu, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, abu įvykius – jo (P. G.) sužalojimą ir E. D. sužalojimą – nagrinėjo atsietai, tinkamai nenustatė visų 2012 m. liepos mėnesio iš 28 d. į 29 d. vakaro įvykių, dėl ko padarė išvadas neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių. Iš skundžiamo nuosprendžio nėra aiški įvykių seka, t.y. pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog jis (P. G.) su kitais nuteistaisiais sumušė E. D. ir R. D., nuosprendyje nenurodė, kada tai buvo padaryta - iki jo (P. G.) sužalojimo ar po jo sužalojimo. Remiantis liudytojos J. L. parodymais, E. D., R. D. ir kartu su jais buvę asmenys visą vakarą elgėsi įžūliai, rėkavo, „koliojosi“, buvo akivaizdžiai neblaivūs, konfliktavo su kitais renginio svečiais. Iš liudytojų E. A., J. N., E. K. parodymų matyti, kad buvo kviečiama policija (Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK registruojamų įvykių registro duomenys). Be to, iš liudytojų J. L., A. K., A. G., U. R., A. S., D. N. (R.), nuteistojo T. G. parodymų matyti, jog prie stalo, kur sėdėjo E. D. ir R. D., buvo priėjęs A. K., kalbėjo su jais (šias aplinkybes patvirtina ir abu nukentėjusieji). Liudytoja J. L. parodė, jog vienas iš toje kompanijoje buvusių asmenų smogė A. K. į veidą (teisme A. K. nurodė, jog kitą dieną jam galvoje buvo žaizda, o kažkas jam pasakė, jog vienas iš nukentėjusiųjų jam smogė buteliu per galvą), nuo smūgio jis nugriuvo, ji matė, kaip prie nugriuvusio A. K. pribėgo žmonės, įvyko konfliktas, muštynės. Tokius J. L. parodymus iš dalies patvirtina nuteistojo T. G. parodymai, kad jis pamatė dėdę A. K. pargriautą gulintį ant stalų. Be to, T. G. nurodė, kad jis sparčiu žingsniu priėjo prie dėdės, tačiau E. D. jam neleido prieiti, pastūmė, smogė į dešinį petį, stumdė, neleido išlipti iš griovio, todėl T. G. ranka sudavė E. D. į kairę veido pusę, po ko E. D. pasišalino. Apelianto nuomone, iki šio momento daugumos byloje apklaustų asmenų parodymai (tiek nuteistųjų, tiek nukentėjusiųjų) sutampa, tačiau dėl tolesnės įvykių eigos ir E. D. bei P. G. sužalojimo aplinkybių parodymai iš esmės skiriasi, nors visi įvykio vietoje ar netoli jos buvę asmenys tvirtina, jog matė arba girdėjo, kad P. G. buvo sužalotas, padarant jam pjautinę žaizdą kakle, o E. D. buvo pargriautas ant žemės, jo atžvilgiu naudotas smurtas.

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, jog jis (P. G.) neva sužalojo E. D. iš chuliganiškų paskatų, jo atžvilgiu vartojo smurtą. Tokias išvadas teismas padarė remdamasis nukentėjusiųjų E. ir R. D. parodymais, V. D. ir I. N. parodymais. Iš šių asmenų parodymų matyti, jog po to, kai T. G. sudavė E. D., E. D. buvo pargriautas ir mušamas iki to laiko, kol atvykę policijos pareigūnai pakėlė E. D. nuo žemės ir išsivežė. Pats E. D. nurodė, kad mušė visi kaltinamieji, jį (P. G.) matė prieš nugriūdamas ant žemės, ką konkrečiai jis (P. G.) darė nurodyti negali, butelio į stalą jis nenudaužė, jo (P. G.) nesužalojo, tačiau sutiko, jog galėjo sužaloti A. M., kitoje byloje prisipažino, nes nenorėjo teistumo. R. D. parodė, jog E. D. mušė visi kaltinamieji ir ne tik, mušusių asmenų buvo daugiau, girdėjo, jog tą vakarą buvo sužalotas jis (P. G.), nematė, kad E. D. būtų turėjęs nuskeltą butelį. V. D. parodė, kad tuo metu, kai E. D. jau buvo pargriautas ir mušamas, jis (P. G.) pribėgo rankoje laikydamas pagalį ar strypą, vėliau matė, kaip E. D. apstoję asmenys mušė rankomis, kojomis, pagaliais, ji girdėjo, kaip kažkas šaukė „papjovė“, ji manė, jog jos vyrą, bet apžiūrėjusi nerado durtinių žaizdų, policijos pareigūnai atvyko E. D. dar gulint ant žemės ir jį išsivežė, matė jį (P. G.) prie suoliukų užsiėmusį kaklą, kas jį (P. G.) sužalojo, nežino. Liudytoja I. N. parodė, jog po konflikto tarp pagyvenusio vyriškio (A. K.) ir E. D. praėjus kuriam laikui, prie jų stalo priėjo maždaug 7 jaunuoliai, E. D. ir R. D. atsistojus, šie jaunuoliai priėjo prie jų, sudavė smūgius, o E. D. ir R. D. sudavė smūgius tiems jaunuoliams. R. D. kažkur dingo, o ji matė, kaip buvo mušamas ant žemės gulintis E. D., kartu su V. D. pribėgo prie jo, V. D. atsigulė ant E. D., kad jo nebemuštų, kažkas šaukė, kad „padurtas E. D.“, todėl V. D. jį apžiūrėjo, tačiau sužalojimų nerado. Atvykę policijos pareigūnai pakėlė E. D. ir išsivedė, ji matė ant suoliuko sėdintį jaunuolį, kuriam buvo įbrėžtas kaklas, nurodė, jog šis jaunuolis kartu su kitais buvo priėjęs prie dar stovinčių E. D. ir R. D., kad suduotų smūgius nematė, matė, kad mojavo rankomis, kaltinamųjų neatpažino, ikiteisminio tyrimo metu iš jai pateiktų fotonuotraukų nieko neatpažino. P. G. teigimu, įvertinus šiuos asmenų parodymus, galima daryti išvadą, jog E. D. nuo konflikto su A. K. pradžios iki pat policijos atvykimo buvo pargriautas ant žemės, visą laiką buvo apsuptas kaltinamųjų ir kitų asmenų, todėl neaišku, kaip ir kuriuo metu E. D. užpuolė jo brolį T. G., sužalojo A. M. bei jį (P. G.), kas yra nustatyta įsiteisėjusiu, galiojančiu ir nepakeistu Pakruojo rajono apylinkės teismo 2013-05-22 nuosprendžiu (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Be to, apelianto nuomone, nurodytų liudytojų parodymus iš esmės paneigia jo duotieji parodymai, kad pasibaigus konfliktui tarp T. G. ir E. D. dėl A. K. sumušimo, praėjus kuriam laikui jis (P. G.) buvo visiškai be jokios priežasties ir aiškiai suprantamos dingsties E. D. užpultas ir perdurtas butelio šuke. Šiuos jo parodymus patvirtina nuteistojo T. G. parodymai, kad po to, kai baigėsi konfliktas su E. D. dėl A. K., praėjus kuriam laikui, jis pamatė E. D. stovintį prie brolio (P. G.) su nuskeltu buteliu rankoje, kuriuo smogė jam (P. G.) ir po to smūgio jis (P. G.) suklupo, po to E. D. kažkas pagavo, pargriovė ant žemės, laikė prispaudę, atėmė butelio šukę; kaltinamojo J. N. parodymai, kad jam einant kartu su juo (P. G.) prie jų pribėgęs E. D. butelio šuke jį (P. G.) sužalojo. Aplinkybes apie jo (P. G.) sužalojimą ir kad jį sužalojo būtent E. D., šios bylos nagrinėjimo metu patvirtino liudytojos A. S. parodymai, jog po konflikto tarp A. K. ir nepažįstamų vyriškių, E. D. priėjo prie stalo su alaus buteliu rankoje, trenkė butelį į stalą ir nuėjo į minią, po kelių minučių iš minios kruvinu kaklu ir rankomis išbėgo sužalotas jis (P. G.) ir prašė kviesti greitąją medicinos pagalbą. Tai, kad E. D. nudaužė alaus butelį, kuriuo vėliau jį (P. G.) sužalojo, patvirtino teismo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis M. B.. Taip pat jis nurodė, kad, kol atvažiavo policija, E. D. žmonių buvo laikomas, kad nepabėgtų. Analogiškas aplinkybes nurodė liudytoja J. L.. Ji parodė, kad su nudaužtu buteliu E. D. nuėjo link G., o jai pradėjus šaukti, link jų nubėgo A. M. ir nustūmė ranka E. D., po to ji pamatė A. M. kruviną, todėl išvedė į namus, o vos grįžus į namus sužinojo, jog jam (P. G.) perpjovė kaklą. Šiuos J. L. parodymus patvirtino A. M. parodymai, kad kalbėdamas su T. G. pamatė su nudaužtu buteliu prieinantį E. D., kuris užsimojo, norėdamas smogti T. G.. A. M. E. D. stūmė ant žemės ir jie abu pargriuvo, pajuto, kaip iš kaktos bėga kraujas, nieko nebematė, todėl J. L. parvedė namo, kur būnant paskambino T. G. ir pasakė, kad jam (P. G.) perpjautas kaklas, taip pat T. G. jam pasakė, jog jį (P. G.) sužalojo E. D.. Nuteistojo P. G. teigimu, įvertinus šiuos liudytojų parodymus yra akivaizdu, jog jis buvo E. D. užpultas ir sužalotas iki to momento, kai jis (E. D.) šventėje buvusių žmonių buvo pargriautas ant žemės. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog tik atvykus policijos pareigūnams, E. D. buvo pakeltas nuo žemės ir nuvestas į policijos automobilį. Tokios aplinkybės leidžia daryti kategorišką išvadą, jog jis (P. G.) E. D. atžvilgiu nesmurtavo ir neturėjo tam jokių galimybių. Jis po to, kai buvo sužalotas butelio šuke, laikė užspaudęs žaizdą iki kol atvyko greitoji medicinos pagalba ir jis buvo pristatytas į gydymo įstaigą. Po to, kai buvo sužalotas, jis jokių aktyvių veiksmų atlikti negalėjo, tuo labiau negalėjo smurtauti kitų asmenų atžvilgiu.

Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismo jis nepagrįstai pripažintas kaltu smurtavęs ne tik E. D., bet ir R. D. atžvilgiu. Teigia, kad jis nuo ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliai teigė, jog jokio smurto nei vieno iš šventėje buvusių asmenų atžvilgiu nevartojo, atvirkščiai, buvo pats nesunkiai be jokios priežasties sužalotas. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodo, jog jo kaltė įvykdžius nusikalstamą veiką įrodyta nukentėjusiųjų parodymais, liudytojų V. D., A. M., E. K., I. N. parodymais. Tačiau pats nukentėjęs R. D. viso proceso metu teigė, jog jam buvo suduoti smūgiai, tačiau, kas jam smūgius sudavė, nematė, nurodyti negali. E. D., V. D., E. K. išvis nenurodo, kad matė, jog kas nors būtų sudavęs smūgius R. D., I. N. nors ir nurodo, kad matė, kaip kažkokie 7 asmenys priėję sudavė smūgius R. D. ir E. D., tačiau ji nei vieno iš asmenų neatpažino, teismo posėdžio metu nepatvirtino, jog jis (P. G.) ar kas nors kitas iš kaltinamųjų būtų sudavęs smūgius R. D.. Nuteistojo P. G. teigimu, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad R. D. atžvilgiu būtų vartotas smurtas, kad jam būtų padaryti kokie nors sužalojimai, todėl nesant byloje jokių duomenų, kad jis (P. G.) atliko kokius nors neteisėtus veiksmus nukentėjusiojo R. D. atžvilgiu, Pakruojo rajono apylinkės teismas jį (P. G.) visiškai be jokio pagrindo pripažino kaltu ir nuteisė.

Apelianto tvirtinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d.), nes išsamiai neišnagrinėjo bylos aplinkybių, nepašalino prieštaravimų tarp nukentėjusių E. ir R. D., liudytojų V. D. bei I. N. parodymų ir nuteistųjų, liudytojų A. K., A. M., A. S., J. L. parodymų, sprendimą priėmė neatsižvelgdamas į įrodymų visumą, remdamasis prieštaringais asmenų parodymais, dėl ko padarė nepagrįstas išvadas, prieštaraujančias faktinėms bylos aplinkybėms, ir nepagrįstai jį (P. G.) pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., todėl skundžiamas nuosprendis yra naikintinas ir priimtinas išteisinamasis nuosprendis jo atžvilgiu.

Apeliaciniu skundu nuteistasis M. B. prašo Pakruojo rajono apylinkės teismo 2015-09-30 nuosprendžio dalį dėl jo pažinimo kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. panaikinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį jo atžvilgiu.

Apeliaciniame skunde nuteistasis M. B. nurodo, kad Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžio dalis dėl jo pripažinimo kaltu ir nuteisimo yra nepagrįsta ir neteisėta dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, procesinių teisės normų pažeidimo surašant nuosprendį (Lietuvos Respublikos BPK 305 str.), duomenų pripažinimo įrodymais, įrodymų vertinimo (Lietuvos Respublikos BPK 20 str.) ir teismo išdėstytų išvadų neatitikimo faktinių bylos aplinkybių, todėl ši nuosprendžio dalis yra naikintina ir priimtina naujas išteisinamasis nuosprendis (Lietuvos Respublikos BPK 329 str. 1 p.). Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismo išvados dėl jo kaltės paremtos ne visapusišku ir išsamiu visų byloje esančių įrodymų vertinimu, teismas skundžiamame nuosprendyje vertino ir rėmėsi tik dalimi liudytojų parodymų, neatsižvelgė į dalį byloje esančių rašytinių įrodymų, skundžiamas nuosprendis surašytas nesilaikant Lietuvos Respublikos BPK 305 str. reikalavimų - nuosprendyje nurodyti tik jo kaltumą iš dalies patvirtinantys įrodymai, kaltinimui prieštaraujantys duomenys ignoruojami, nevertinami, jie nuosprendyje net nenurodyti, neaptarti, nėra motyvų, kodėl teismas šiuos įrodymus atmetė.

Nuteistojo M. B. teigimu, Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendyje yra nurodyta, kad jis yra pripažintas kaltu, jog kartu su kitais nuteistaisiais sudavė nenustatytą skaičių smūgių nukentėjusiajam R. D. į įvairias kūno vietas, tačiau iš nuosprendžio neaišku, kokiais bylos duomenimis remiantis teismas padarė šią išvadą, nes teismo nuosprendis dėl R. D. atžvilgiu vartoto smurto visiškai nemotyvuotas, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK 305 str. nuostatas. Iš bylos esančių duomenų matyti, jog nėra absoliučiai jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog jis (ar kas nors iš kitas iš nuteistųjų) R. D. atžvilgiu būtų vartojęs smurtą. Pats nukentėjusysis R. D. viso proceso metu nuosekliai tvirtino, jog jam buvo suduota iš nugaros, vėliau jis pabėgo ir kažkas dar mėgino jį vytis, tačiau jis negalėjo nurodyti, nei kas jam sudavė, nei kas mėgino vytis, nes šių asmenų nematė. Liudytoja I. N. nurodė, jog matė, kaip tiek kiti asmenys mušė R. D., tiek R. D. sudavė smūgius kitiems asmens. Tačiau asmenų, sudavusių smūgius R. D., ji negalėjo įvardinti, teismo posėdžio metu nenurodė, jog jis (P. G.) ar kiti kaltinamieji būtų sudavę smūgius R. D.. Kiti byloje apklausti asmenys nors ir nurodė, kad R. D. šventėje buvo, tačiau nei vienas iš jų nepatvirtino, jog matė, kad kas nors R. D. atžvilgiu būtų vartojęs smurtą. Apelianto nuomone, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog R. D. atžvilgiu būtų vartotas smurtas, kad jam būtų padaryti kokie nors sužalojimai, todėl nesant byloje jokių duomenų, kad jis atliko kokius nors neteisėtus veiksmus nukentėjusiojo R. D. atžvilgiu, Pakruojo rajono apylinkės teismas jį visiškai be jokio pagrindo pripažino kaltu vartojus smurtą R. D. atžvilgiu ir dėl to sukėlus jam fizinį skausmą bei sutrikdžius šventės dalyvių rimtį, sukėlus jiems didelį išgąstį ir sumaištį.

Nuteistasis M. B. skunde taip pat nurodo, kad jis nuo ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliai teigė, jog byloje nagrinėjamo įvykio vakarą jis iš pradžių su P. G. buvo prie laužo, po to, kai buvo sužalotas P. G., buvo kartu su juo, matė, kaip apie 10 žmonių grupė apsupo E. D., tačiau ar kas nors jį mušė, jis nematė, pats niekam (nei R. D., nei E. D.) jokių smūgių nesudavė. Apelianto teigimu, jo kaltė sudavus smūgius E. D., pirmosios instancijos teismo nuosprendyje iš esmės įrodinėjama nukentėjusiųjų R. D. ir E. D. parodymais, nes kiti teismo nurodyti asmenys – V. D., A. M., E. K., I. N. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nenurodė, kad matė, jog jis (M. B.) atliko kokius nors neteisėtus veiksmus E. D. atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta, jog R. D. matė, kaip jis (M. B.) spardė brolį, tačiau tokie R. D. parodymai duoti teisme yra visiškai neišsamūs, R. D. nenurodė nei kaip jis (M. B.) buvo apsirengęs, nei iš kurios pusės priėjo prie E. D., kiek smūgių ir konkrečiai į kurią kūno vietą sudavė. Apie aplinkybes, kokiu būdu, kas ir kada sužalojo E. D., R. D. buvo apklaustas ne vieną kartą tiek pareigūnų, tiek teismo ir kiekvieną kartą jo parodymai skirėsi. Apelianto nuomone, vertinant šioje byloje duotų R. D. parodymų patikimumą, būtina atsižvelgti ir į jų nuoseklumą. R. D., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pirmoje apklausoje išvis nenurodė, kad jį (M. B.) tą vakarą matė, o papildomoje apklausoje nurodė, jog jis (M. B.) stovėjo kartu su kitais asmenimis, kurie buvo apstoję jo brolį, tačiau, kad atliko kokius nors veiksmus, nenurodė. Esant tokioms aplinkybėms, apelianto manymu, R. D. prieštaringi parodymai, nurodant esmines įvykio aplinkybes, negali būti laikomi patikimais ir nėra jokio pagrindo jais remtis. Šių nenuoseklių R. D. parodymų nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 4 d.

Nuteistojo M. B. teigimu, nukentėjusysis E. D. teismo posėdžio metu abstrakčiai įvardino jog visi kaltinamieji ir ne tik jie apstoję jį ratu spardė kojomis, daužė rankomis ir lazdomis, matė jį (M. B.) grupėje žmonių, kurie jį mušė, tačiau konkrečiai negali įvardinti, ką jis padarė. Ikiteisminio tyrimo metu E. D. davė iš esmės kitokius parodymus, akistatos tarp E. D. ir jo (M. B.) metu E. D. jo neatpažino, nurodė, jog niekada nėra jo matęs, todėl praėjus nuo įvykio trims metams nukentėjusiojo abstrakčius parodymus, kad jį mušė visi kaltinamieji laikyti patikimais jo (M. B.) kaltės įrodymais, nėra jokio pagrindo. Byloje apklausti kiti asmenys - nuteistasis P. G., J. N. patvirtino, jog jis (M. B.) kartu su jais ir kitais asmenimis buvo prie laužo, vėliau visi ėjo pažiūrėti, kas atsitiko prie stalų ir tuo metu buvo sužalotas P. G.. Byloje buvo apklausta daug asmenų, kurie jį (M. B.) gerai pažinojo, matė šventės metu, tačiau nei vienas iš jų nenurodė, jog jis smurtavo kurio nors iš nukentėjusiųjų atžvilgiu.

Apelianto nuomone, Pakruojo rajono apylinkės teismas, nagrinėdamas bylą buvo šališkas, nes netinkamai vertino R. D. ir E. D. parodymus, neatsižvelgė į visas esmines bylos aplinkybes, įrodymus vertino atsietai, dalies įrodymų visiškai nevertino, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. reikalavimus ir padarė išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, kad jis (M. B.) padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. Atsižvelgiant į tai, Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas ir priimtinas išteisinamasis nuosprendis jo atžvilgiu.

Apeliaciniu skundu nuteistasis J. N. prašo panaikinti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2015-09-30 nuosprendį jo atžvilgiu ir priimti išteisinamąjį nuosprendį.

Apeliaciniame skunde nuteistasis J. N. nurodo, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, rėmėsi dalies apklaustų asmenų parodymais, juos laikė išskirtinai teisingais ir patikimais, tuo tarpu kitų asmenų duotus paaiškinimus atmetė kaip nepatikimus (duotus siekiant išvengti atsakomybės), o dalies asmenų duotų parodymų apskritai nevertino, dėl jų nepagrįstai nepasisakė. Apelianto nuomone, pastarieji duomenys yra reikšmingi, nusakantys tikrąją įvykių seką bei eigą, todėl privalo būti vertinami bei analizuojami. Nuteistojo J. N. teigimu, akivaizdu, kad E. D. buvo sumuštas, patyrė įvairių sužalojimų, kurių pobūdis bei lokalizacija patvirtinta medicinos specialistų išvadomis, tačiau skundžiamame nuosprendyje nebuvo tiksliai nustatyta, konkretizuota, individualizuota, kokius būtent nusikalstamus veiksmus padarė jis (J. N.), už kokius būtent veiksmus jis buvo pripažintas kaltu, kiek smūgių ir į kokias vietas sudavė, kuo sudavė, apsiribojant abstrakčiu teiginiu, jog šventėje kartu su kitais įvardintais, tame tarpe neįvardintais ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, vartojo fizinį smurtą prieš E. D. ir tokiu būdu sutrikdė viešąją rimtį bei tvarką. Apelianto manymu, kai negalima nustatyti, kokius konkrečius veiksmus atliko kiekvienas iš asmenų, nėra pagrindo taikyti baudžiamosios atsakomybės jo atžvilgiu.

Apeliantas skunde tvirtina, kad E. D. įvykio vakarą dalyvavo trijuose konfliktuose, kurie teismo nebuvo nustatyti bei įvertinti. Kiekvieno iš konflikto metu E. D. buvo aktyvus, agresyvus, siekiantis sužaloti priešingą pusę, priešingai nei pats nurodė, nesiekė apsaugoti šeimą nuo pavojingų situacijų, nemalonių vaizdų ir pan. Be to, akivaizdu, kad tik keletas iš teismo nurodytų liudytojų, kuriais buvo remtąsi priimant nuosprendį, tiesiogiai patvirtino matę jį (J. N.) įvykio vietoje ir naudojant fizinį smurtą, tačiau šių asmenų duoti parodymai yra kintantys, nenuoseklūs, prieštaringi, todėl turėtų būti vertinami ne atsietai nuo kitų byloje esančių duomenų, o kartu su visais byloje esančiais įrodymais.

Apeliantas nurodo, kad nuteistasis T. G. paaiškino, jog matydamas nueinantį dėdę A. K. prie linkuviečių stalo, kur buvo ir nukentėjusysis E. D., tikėjosi išvengti konfliktų, tačiau buvo pasiruošęs apsaugoti dėdę, jei prireiks. Priėjęs dėdė buvo pargriautas ant žemės, gulėjo be sąmonės, todėl T. G. siekė prie jo prieiti, padėti, tačiau kelią pastojęs E. D. iššaukė konfliktinę situaciją, kurios metu gavo smūgį nuo T. G.. Be to, T. G. matė, kaip E. D. nuskelto butelio šuke sužalojo brolį P. G.. E. D. ketino sužaloti ir T. G., tačiau pastarąjį apsaugojo A. M., nustumdamas E. D. ir pats patirdamas sužalojimą. Po E. D. atliktų veiksmų naudojant butelį, jis buvo pagautas, sulaikytas nenustatytų asmenų, atimta žalojimo priemonė, jis buvo laikomas iki atvyks policijos pareigūnai, sulaikymo metu naudojant fizinį poveikį. Nuteistasis nenurodė matęs jo (J. N.) atliekant veiksmus E. D. atžvilgiu. Tokius pats duomenis pateikė nuteistasis P. G., patyręs kaklo bei krūtinės sužalojimus nuo E. D. aktyvių veiksmų su nuskeltu buteliu, bei J. N., M. B.. Nuteistasis J. N. teigia, kad jis, duodamas parodymus, paaiškino, kad po šokių kartu su draugais nuėjo prie laužo (apie 50 metrų atstumu nuo konflikto vietos) ir grįžo tik tuomet, kai atėjusi pusseserė S. K. pranešė apie konfliktą, muštynes. Jis kartu su P. G. nuėjo į konflikto vietą, P. G. nuėjo pirmas, o jis atsiliko, kadangi ėjo kitu keliu. Jis (J. N.) matė, kaip E. D., pamatęs P. G., puolė ant jo ir persivertęs sužalojo kaklą bei krūtinę. Šalia dar buvo T. G. ir A. M., kurie taip pat nukentėjo nuo E. D.. Po šių E. D. veiksmų šventėje buvę asmenys sulaikė bei sutvardė E. D. iki atvykę policijos pareigūnai jį sulaikė ir išsivežė. Jis (J. N.) visą likusį laiką iki atvyko greitoji medicinos pagalba buvo prie P. G., matė, kad E. D. buvo laikomas prispaustas prie žemės kitų asmenų. Nukentėjusysis E. D. paaiškino, kad buvo priėjęs prie stalo, kur buvo jo brolis, ir įvyko konfliktas su nepažįstamu asmeniu, po kurio atbėgus T. G. ir kitiems asmenims, kurių įvardinti negali, buvo sumuštas. E. D. tiksliai nurodė T. G. suduotą smūgį, tačiau pažymėjo, kad negali nurodyti, kokius veiksmus atliko N., kadangi gali pasakyti tik tai, ką matė konkrečiai. Be to, duodamas paaiškinimus E. D. nebuvo nuoširdus, išsamus bei atviras, kadangi nutylėjo duomenis dėl nuskelto butelio naudojimo žalojant aplinkinius, nutylėjo kitus iki paskutinio konflikto kilusius fizinio smurto naudojimo atvejus, kurių metu nukentėjo ir pats. Apeliantas nurodo, kad apklaustas ikiteisminio tyrimo metu E. D. (2013-01-21 papildomos apklausos protokolas) paaiškino, jog jis (J. N.) ir P. G. stovėjo jį mušusių žmonių grupėje, tačiau, ar jie sudavė smūgius, jis nematė. Taigi, apelianto nuomone, E. D. duoti parodymai šioje baudžiamojoje byloje nelaikytini patikimais, kadangi yra besikeičiantys ir prieštaringi. Liudytojas R. D. paaiškino, kad matė E. A., kuris turėjo kažkokį žalojimui skirtą daiktą, bei A. M., kurie daužė brolį. Be to, abstrakčiai nurodė, kad matė visus kaltinamuosius, kurie taip pat mušė brolį, ir paaiškino, kad N. spardė gulintį brolį E. D.. Tačiau R. D. negalėjo paaiškinti į kurią kūno vietą, kiek smūgių buvo suduota. Apklaustas policijos pareigūnas J. N. paaiškino, kad atvykus į šventę, jos dalyviai paaiškino, jog E. D. yra agresyvus, kabinėjasi prie žmonių, „koliojasi“, todėl bendravo tiesiogiai su pastaruoju asmeniu. E. D. buvo neblaivus, kalba nerišli. Paaiškinus, kad yra gauta nusiskundimų dėl jo elgesio, E. D. žmona nurodė, jog jie išvyksta. Į šventę vyko du kartus, kadangi buvo gauti pranešimai apie muštynes. Pirmąjį kartą muštynės jau buvo nurimusios, antrąjį kartą buvo sulaikytas E. D.. Liudytojas A. M. parodė, kad matė E. D. vartojantį alkoholinius gėrimus, po ko jis su kažkokia žmonių grupele ginčijosi ir apsistumdė. Praėjus valandai laiko stovėdamas kartu su T. G. išgirdo stiklo dužimą, atsisukęs pamatė ateinantį E. D., rankoje laikantį nuskeltą butelį ir besiruošiantį žaloti T. G., todėl puolė ant E. D. gelbėdamas draugą, tačiau buvo pats sužalotas. E. D. buvo agresyvus, siekė sužaloti T. G.. Liudytojas E. A. paaiškino, kad E. D. išsakė priekaištus dėl jo tarmiškos kalbos, kadangi iš kaimo kilęs žmogus, mėnesiui išvykęs, pradėjo kalbėti gramatiškai. Dėl priekaištų buvo sumuštas E. D. ir kartu su juo buvusių draugų, tačiau dėl to niekur nesiskundė, tačiau buvo atvykusi policija ir klausė, ar liudytojas neturi pretenzijų. Tai vyko apie 18-19 valandą. Jis girdėjo kalbant žmones, kad E. D. elgėsi įžūliai, stumdė pagyvenusius žmones, kabinėjosi. Liudytoja D. N. (R.) paaiškino, kad šventės metu buvo trys konfliktai: pirmas, kai buvo sumuštas E. A., antras, kai buvo sumuštas A. K., trečias kuomet buvo sužalotas P. G.. Kiekvienas iš konfliktų vyko atskirai, skirtingu laiku. Be to, paaiškino, kad vienas pakruojietis buvo nusiteikęs agresyviai, sakydamas „aš dar ne taip jam būčiau perpjovęs gerklę, nes jam mažai buvo“. Liudytoja A. S. taip pat patvirtino mačiusi konfliktuojantį T. G. dėdę ir nepažįstamus asmenis, buvusius prie stalų. Praėjus kuriam laikui vyko antrasis konfliktas taip A. M., T. G. ir E. D.. Dar po kelių minučių matė, kaip E. D. trenkė buteliu į stalą ir nuėjo į minią, po ko A. M., T. G. ir E. D. mosikavosi rankomis, galimai mušėsi, tačiau liudytoja nematė, ar buvo suduoti smūgiai E. D.. Liudytoja J. L. paaiškino, kad nuo 17 val. jos dėmesį patraukė jaunimo grupė, sėdėjusi prie stalo šalia medžių, kadangi triukšmavo, užkabinėjo kitus, „koliojosi“, buvo neblaivūs. Ji atpažino R. D., jo brolį ir kt. Jau sutemus G. dėdė ėjo raminti jaunuolius, tačiau buvo sumuštas. Po to, tarp prie stalo buvusio jaunimo ir atbėgusio jaunimo įvyko konfliktas, muštynės. Buvo iškviesta policija, tačiau jiems išvykus, E. D. nusiskėlė į stalą butelį, ir artėjo prie T. G., pastarąjį apgynė A. M., ir tada prasidėjo muštynės. Liudytojas E. K. pateikė abstrakčius paaiškinimus, kad esant blogam matomumui matė gulintį žmogų, kurį buvo apsupę apie 10 žmonių, galimai naudojusių fizinį smurtą ir turėjusių strypus. Dėl blogo matomumo negalėjo tiksliai pasakyti, ar gulintis žmogus buvo E. D.. Patvirtino, kad iki to E. D. buvo apsistumdęs su nepažįstamu asmeniu, išskyrė policija. Liudytoja V. D. paaiškino, kad kilus konfliktui buvo mušamas E. D.. Pirmas smūgius sudavė T. G.. Be to, matė J. N. ir P. G., kurie turėjo strypus ir jais daužė E. D., tačiau negali nurodyti, kur buvo pataikyta, nes nematė. Kitų asmenų neįsidėmėjo. Tuomet išgirdo klyksmą „papjovė“, todėl atėję du pagyvenę vyrai pakėlė E. D., patikrino, ar jis nėra sužalotas, jokių durtinių ar pjautinių žaizdų nebuvo, visi išsiskirstė. Atvykę policijos pareigūnai išsivežė E. D.. Liudytoja I. N. patvirtino muštynių faktą, papildomai paaiškindama, kad E. D. ir R. D. mušėsi su 7 vaikinais, iš kurių liudytoja nei vieno neatpažino, įvardinti negalėjo, tikslių kiekvieno iš vaikinų atliktų veiksmų ar naudotų priemonių negalėjo nurodyti. Ši liudytoja, apklausta ikiteisminio tyrimo metu (2013-01-18 apklausos protokolas), nenurodė, kad kuris nors iš konflikte dalyvavusių asmenų būtų turėjęs specialias priemones, skirtas žmogui žaloti ir būtų jomis mušęs E. D.. Be to, ji skirtingai nei V. D., paaiškino, jog E. D. kartu su R. D. taip pat naudojo fizinį smurtą atėjusių asmenų atžvilgiu. Liudytoja I. N. taip pat nepateikė informacijos apie E. D. veiksmus butelio šuke žalojant aplinkinius, tokiu būdu siekdama padėti E. D. išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Apelianto nuomone, teismo pripažinti pagrįsti ir teisingi liudytojų bei nukentėjusiųjų parodymai yra prieštaringi, nenuoseklūs, neišsamūs, deklaratyvūs, todėl nelaikytini absoliučiai patikimais. Remiantis asmenų parodymais matyti, kad E. D. buvo sumuštas grupės asmenų, po ko pakeltas nuo žemės ir iš karto sulaikytas bei išvežtas policijos pareigūnų. Nei vienas iš teismo patikimais įvertintų asmenų nepateikė duomenų apie E. D. veiksmus sužalojus nuskelto butelio šuke kitus asmenis, šią aplinkybę eliminuojant iš įvykių sekos, tokiu būdu siekiant sumenkinti E. D. pagrindinį vaidmenį konflikte, o būtent nusprendus naudoti priemones, skirtas sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Iš bylos aplinkybių nustatyta, kad būtent E. D. buvo vienas iš agresyviai bei įžūliai nusiteikusių asmenų, kurie kaimo šventės metu elgėsi netinkamai, buvo susistumdęs su E. A. (buvo kviesta policija), po ko, kilo konfliktas su A. K., atėjusiu sudrausminti agresyvų ir iššaukiančiai besielgiantį jaunimą, po to puolė ant T. ir P. G.. Po konflikto su A. K., E. D. be pateisinamos priežasties, siekdamas vienintelio tikslo - sunkiai sutrikdyti kitų asmenų sveikatą ar gyvybę, pasitelkęs specialią žmogui žaloti priemonę - nuskėlęs dalį stiklinio butelio, kitą dalį už kakliuko laikydamas rankose, siekė sužaloti T. G.. Tik dėl tinkamų A. M. veiksmų pavyko išvengti sunkių padarinių, nors A. M. patyrė kaktos sužalojimą nuo stiklo, buvo perpjautas antakis. Maža to, E. D. savo nusikalstamų veiksmų neužbaigė, kadangi prisigretinęs prie P. G., parvertęs pastarąjį, sudavė vieną kartą stiklo šuke į gyvybiškai pavojingas kūno dalis - kaklą bei krūtinę. Po šių E. D. veiksmų, jis buvo sutramdytas kitų asmenų panaudojant kovinius veiksmus. Byloje apklausti liudytojai nurodė, kad apie 10 žmonių, gindamiesi nuo pavojingo E. D. kėsinimosi, turimos stiklo šukės, agresyvumo, neblaivumo, chuliganiško nusiteikimo, padėties neapibrėžtumo, panaudojo atitinkamus fizinius kovinius veiksmus E. D. atžvilgiu, suduodami jam daug smūgių į įvairias kūno vietas ir taip padarydami jam paviršinius kūno sužalojimus. Todėl, apelianto nuomone, nesant duomenų, kokie sužalojimai E. D. buvo padaryti sulaikymo, sutramdymo metu, negalima pagrįstai spręsti apie jam (J. N.) inkriminuotos veikos aplinkybes.

Nuteistojo J. N. teigimu, jo veiksmus įvardino išskirtinai viena liudytoja – V. D., tačiau jos pateikti paaiškinimai dėl turėto žalojimo įrankio (strypo), kurį neva jis (J. N.) turėjo, nebuvo patvirtinti kitų teismo patikimais įvardintų liudytojų. Maža to, apklausti liudytojai negalėjo tiksliai nurodyti jo (J. N.) veiksmų E. D. atžvilgiu, apsiribodami deklaratyviais teiginiais, jog visi asmenys, stovėję prie E. D., naudojo fizinį smurtą, atskirai neišskiriant bei neindividualizuojant smūgių skaičiaus, pobūdžio, lokalizacijos, intensyvumo. Apelianto nuomone, skundžiamame nuosprendyje išdėstytų duomenų pagrindu neįrodyta, jog jis dalyvavo padarant inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., todėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2015-09-30 nuosprendis yra naikintinas.

Apeliaciniu skundu nuteistasis J. N. prašo panaikinti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2015-09-30 nuosprendį jo atžvilgiu ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, nes jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., požymių.

Apeliaciniame skunde nuteistasis J. N. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, rėmėsi dalies apklaustų asmenų parodymais, juos laikė išskirtinai teisingais ir patikimais, tuo tarpu kitų asmenų duotus paaiškinimus atmetė kaip nepatikimus (duotus siekiant išvengti atsakomybės), o dalies asmenų duotų parodymų apskritai nevertino, dėl jų nepasisakė. Apeliantas teigia, kad E. D. buvo sužalotas, patyrė įvairių sužalojimų, kurių pobūdis bei lokalizacija patvirtinta medicinos specialistų išvadomis, tačiau skundžiamu nuosprendžiu nebuvo tiksliai nustatyta, konkretizuota, individualizuota, kokius būtent veiksmus padarė jis (J. N.), už kuriuos buvo pripažintas kaltu, pasiribojant abstrakčiu teiginiu, jog šventėje kartu su kitais įvardintais, tame tarpe neįvardintais ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, jis vartojo fizinį smurtą prieš E. D. ir tokiu būdu sutrikdė viešąją rimtį bei tvarką. Tačiau, apelianto nuomone, kai pagal turimus duomenis negalima nustatyti, kokius konkrečius veiksmus atliko kiekvienas iš asmenų, nėra pagrindo taikyti baudžiamosios atsakomybės jo atžvilgiu.

Apelianto teigimu, E. D. byloje nagrinėjamo įvykio vakarą dalyvavo trijuose konfliktuose. Kiekvieno iš konflikto metu jis buvo aktyvus, agresyvus, siekiantis sužaloti priešingą pusę, priešingai nei pats nurodė, nesiekė apsaugoti šeimą nuo pavojingų situacijų, nemalonių vaizdų ir pan. Be to, tik keletas iš teismo nurodytų liudytojų, kuriais buvo remtasi priimant nuosprendį, tiesiogiai patvirtino matę jį (J. N.) įvykio vietoje ir naudojantį fizinį smurtą, tačiau šių asmenų duoti parodymai yra kintantys, nenuoseklūs, prieštaringi, todėl turėtų būti vertinami ne atsietai nuo kitų byloje esančių duomenų, o kartu su visos bylos duomenimis. Nuteistasis T. G. paaiškino, kad matė nueinantį dėdę A. K. prie linkuviečių stalo, kur buvo ir nukentėjusysis E. D., tikėjosi išvengti konfliktų, tačiau buvo pasiruošęs padėti dėdei. Bendravimo metu dėdė buvo pargriautas ant žemės, gulėjo be sąmonės, todėl T. G. siekė prie jo prieiti ir padėti, tačiau kelią pastojęs E. D. iššaukė konfliktinę situaciją, kurios metu gavo smūgį nuo T. G.. T. G. taip pat matė, kaip E. D. nuskelto butelio šuke sužalojo brolį P. G.. E. D. ketino sužaloti ir jį (T. G.), tačiau jį išgelbėjo A. M., nustumdamas E. D. ir pats patirdamas sužalojimą - kaktos perpjovimą. Po E. D. atliktų veiksmų naudojant butelį, jis (E. D.) buvo pagautas, sulaikytas, atimta žalojimo priemonė, ir laikomas iki atvyks policijos pareigūnai. Nuteistasis T. G. nenurodė matęs jį (J. N.) atliekant veiksmus E. D. atžvilgiu. Tokius pats duomenis pateikė nuteistasis P. G., patyręs kaklo bei krūtinės sužalojimus nuo E. D. aktyvių veiksmų nuskeltų buteliu, bei J. N., M. B.. Tačiau jie jo (J. N.) veiksmų E. D. atžvilgiu nenurodė. Nuteistojo J. N. teigimu, duodamas parodymus, jis paaiškino, kad po šokių kartu su draugais nuėjo prie laužo (apie 50 metrų atstumu nuo konflikto vietos) ir grįžo tik tuomet, kai atėjusi pusseserė S. K. pranešė apie konfliktą, muštynes, kviesdama jo brolį J. N.. Pastarasis kartu su P. G. nuėjo, o jis (J. N.) pasilikęs prie laužo, atėjo tik praėjus 10 minučių. Jam atėjus P. G. jau buvo pasodintas ant suolo, laikė sužalotą kaklą, kažkas tolėliau būriavosi, tačiau, kokie būtent veiksmai buvo atliekami minioje, negali pasakyti, kadangi prisigretinęs buvo itin trumpai, buvo tamsu. Nukentėjusysis E. D. paaiškino, kad buvo priėjęs prie stalo, kur buvo jo brolis, ir įvyko konfliktas su nepažįstamu asmeniu, po kurio atbėgus T. G. ir kitiems asmenims, kurių įvardinti negali, buvo sumuštas. E. D. tiksliai nurodė T. G. suduotą smūgį, pažymėjo, kad negali nurodyti, kokius veiksmus atliko N., kadangi gali pasakyti tik tai, ką matė konkrečiai. Tačiau duodamas paaiškinimus, E. D. nebuvo atviras, kadangi nutylėjo duomenis dėl nuskelto butelio naudojimo žalojant aplinkinius, nutylėjo kitus iki paskutinio konflikto kilusius fizinio smurto naudojimo atvejus, kurių metu nukentėjo ir pats. Be to, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu E. D. (2013-01-21 papildomos apklausos protokolas) paaiškino, jog J. N. ir P. G. stovėjo jį mušusių žmonių grupėje, tačiau, ar jie sudavė smūgius, nematė. 2013-01-08 akistatos tarp E. D. ir jo (J. N.) metu, E. D. paaiškino, kad apskritai jo niekada nėra matęs, jo vardo bei pavardės nežino. Liudytojas R. D. paaiškino, kad matė E. A., kuris turėjo kažkokį .žalojimui skirtą daiktą, ir A. M., kurie daužė brolį. Be to, abstrakčiai nurodė, kad matė visus kaltinamuosius, kurie taip pat mušė brolį, paaiškino, kad N. spardė gulintį brolį E. D.. Apklaustas policijos pareigūnas J. N. paaiškino, kad atvykus į šventę jos dalyviai paaiškino, kad E. D. yra agresyvus, kabinėjasi prie žmonių, todėl bendravo tiesiogiai su pastaruoju asmeniu. E. D. buvo neblaivus, kalba nerišli. Paaiškinus, kad. yra gauta nusiskundimų dėl jo elgesio, žmona nurodė, jog jie išvyksta. Į šventę vyko du kartus, kadangi buvo gauti pranešimai apie muštynes. Pirmąjį kartą muštynės jau buvo nurimusios, antrąjį kartą buvo sulaikytas E. D.. Liudytojas A. M. parodė, kad matė E. D. vartojantį alkoholinius gėrimus, po ko jis su kažkokia žmonių grupele ginčijosi ir apsistumdė. Praėjus valandai laiko stovėdamas kartu su T. G. išgirdo stiklo dužimą, atsisukęs pamatė ateinantį E. D. ir rankoje laikantį nuskeltą butelį bei ruošiantis žaloti T. G., todėl puolė ant E. D. gelbėdamas draugą, tačiau buvo pats sužalotas. Liudytojas E. A. paaiškino, kad E. D. išsakė priekaištus dėl jo tarmiškos kalbos, kadangi iš kaimo kilęs žmogus, mėnesiui išvykęs, pradėjo kalbėti gramatiškai. Dėl priekaištų buvo sumuštas E. D. ir kartu su juo buvusių draugų, tačiau dėl to niekur nesiskundė, nors buvo atvykusi policija ir klausė, ar liudytojas neturi pretenzijų. Tai vyko apie 18-19 valandą. Jis girdėjo kalbant žmones, kad E. D. elgėsi įžūliai, stumdė pagyvenusius žmones, kabinėjosi. Liudytoja D. N. (R.) paaiškino, kad šventės metu buvo trys konfliktai: pirmas, kai buvo sumuštas E. A., antras, kai buvo sumuštas A. K., trečias, kai buvo sužalotas P. G.. Kiekvienas iš konfliktų vyko atskirai, skirtingu laiku. Liudytoja A. S. taip pat patvirtino mačiusi konfliktuojantį T. G. dėdę ir nepažįstamus asmenis, buvusius prie stalų. Praėjus kuriam laikui vyko antrasis konfliktas tarp A. M., T. G. ir E. D.. Dar po kelių minučių matė, kaip E. D. trenkė buteliu į stalą ir nuėjo į minią, po ko, A. M., T. G. ir E. D. mosikavosi rankomis, galimai mušėsi, tačiau liudytoja nematė, ar buvo suduoti smūgiai E. D.. Liudytoja J. L. paaiškino, kad nuo 17 val., jos dėmesį patraukė jaunimo grupė, sėdėjusi prie stalo šalia medžių, kadangi triukšmavo, užkabinėjo kitus, buvo neblaivūs. Ji atpažino R. D., jo brolį ir kt. Jau sutemus G. dėdė ėjo raminti jaunuolius, tačiau buvo sumuštas. Po to tarp prie stalo buvusio jaunimo ir atbėgusio jaunimo įvyko konfliktas, muštynės. Buvo iškviesta policija, tačiau jiems išvykus, E. D. nusiskėlė į stalą butelį ir artėjo prie T. G., tačiau pastarąjį apgynė A. M., ir tada prasidėjo muštynės. Liudytojas E. K. pateikė abstrakčius paaiškinimus, kad esant blogam matomumui matė gulintį žmogų, kurį buvo apsupę apie 10 žmonių, galimai naudojusių fizinį smurtą ir turėjusių strypus. Dėl blogo matomumo negalėjo tiksliai pasakyti, ar gulintis žmogus buvo E. D.. Patvirtino, kad iki to E. D. buvo apsistumdęs su nepažįstamu asmeniu, išskyrė policija. Liudytoja V. D. paaiškino, kad kilus konfliktui buvo mušamas E. D.. Pirmas smūgius sudavė T. G.. Be to, ji matė J. N. ir P. G., kurie turėjo strypus ir jais daužė E. D., tačiau negali nurodyti, kur buvo pataikyta, nes nematė. Kitų asmenų ji neįsidėmėjo. Tuomet išgirdo klyksmą „papjovė“, todėl atėję du pagyvenę vyrai pakėlė E. D. ir patikrino, ar jis nėra sužalotas, jokių durtinių ar pjautinių žaizdų nebuvo, visi išsiskirstė. Atvykę policijos pareigūnai išsivežė E. D.. Tačiau liudytoja nei karto nenurodė jo (J. N.) vardo bei pavardės, jo veiksmų, apskritai nenurodė jį mačiusi konflikto ir muštynių metu. Liudytoja I. N. patvirtino muštynių faktą, papildomai paaiškindama, kad E. D. ir R. D. mušėsi su 7 vaikinais, iš kurių liudytoja nei vieno neatpažino, įvardinti negalėjo, tikslių kiekvieno iš vaikinų atliktų veiksmų ar naudotų priemonių negalėjo nurodyti. Ši liudytoja, apklausta ikiteisminio tyrimo metu (2013-01-18 apklausos protokolas), nenurodė, kad kuris nors iš konflikte dalyvavusių asmenų būtų turėjęs specialias priemones, skirtas žmogui žaloti ir būtų jomis mušęs E. D.. Be to, ji skirtingai nei V. D., paaiškino, jog E. D. kartu su R. D. taip pat naudojo fizinį smurtą atėjusių asmenų atžvilgiu. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismo pripažinti pagrįstais ir teisingais liudytojų bei nukentėjusiųjų parodymai yra prieštaringi. Remiantis šiais parodymais matyti, kad E. D. buvo sumuštas grupės asmenų, po ko pakeltas nuo žemės iš karto sulaikytas ir išvežtas policijos pareigūnų. Nei vienas iš teismo patikimais įvertintų asmenų nepateikė duomenų apie E. D. veiksmus sužalojus nuskelto butelio šuke kitus asmenis.

Nuteistasis J. N. nurodo, kad iš bylos aplinkybių nustatyta, jog būtent E. D. buvo vienas iš agresyviai bei įžūliai nusiteikusių asmenų, kurie kaimo šventės metu elgėsi netinkamai, jis buvo susistumdęs su E. A. (buvo kviesta policija), po ko, kilo konfliktas su A. K., atėjusiu sudrausminti agresyvų ir iššaukiančiai besielgiantį jaunimą. Po konflikto su A. K., E. D. be pateisinamos priežasties, siekdamas vienintelio tikslo - sunkiai sutrikdyti kitų asmenų sveikatą ar gyvybę, pasitelkęs specialią žmogui žaloti priemonę - nuskėlęs dalį stiklinio butelio, kitą dalį už kakliuko laikydamas rankose, siekė sužaloti T. G. ir tik dėl tinkamų A. M. veiksmų pavyko išvengti sunkių padarinių. Maža to, E. D. savo nusikalstamų veiksmų neužbaigė, jis, prisigretinęs prie P. G., parvertęs pastarąjį, sudavė vieną kartą stiklo šuke į gyvybiškai pavojingas kūno dalis - kaklą bei krūtinę. Po šių E. D. veiksmų, jis buvo sutramdytas keletos asmenų. Byloje apklausti liudytojai nurodė, kad matė apie 10 žmonių, kurie gindamiesi nuo pavojingo E. D. kėsinimosi, turimos stiklo šukės, agresyvumo, neblaivumo, chuliganiško nusiteikimo, padėties neapibrėžtumo, panaudojo atitinkamus fizinius, kovinius veiksmus E. D. atžvilgiu, suduodami jam smūgius į įvairias kūno vietas ir taip padarydami jam paviršinius kūno sužalojimus.

Apelianto tvirtinimu, nei vienas iš teismo apklaustų liudytojų neparodė, kad jis (J. N.) naudojo smurtą E. D. atžvilgiu, sudavė smūgius, turėjo specialų žmogui skirtą žaloti įrankį ar buvo konflikto vietoje ir pan. Teigia, kad jis smūgių E. D. nesudavė, kadangi pamatęs sužalotą P. G. jam padėjo atsikelti, nuvedė ir pasodino ant suolo, visą laiką buvo šalia rūpindamasis jo gyvybe, laukiant medikų pagalbos. Todėl, nuteistojo J. N. nuomone, pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas pripažinti jį kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., yra nepagrįstas ir neteisėtas, neparemtas jokiais duomenimis, todėl nuosprendis yra naikintinas.

Teismo posėdyje nuteistieji T. G., P. G., M. B., J. N., J. N. ir jų gynėjai advokatai prašė nuteistųjų apeliacinius skundus patenkinti, prokuroras prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

Nuteistųjų T. G., P. G., M. B., J. N. ir J. N. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies, Pakruojo rajono apylinkės teismo 2015-09-30 nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, dėl neteisingai paskirtos bausmės ir dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikties bylos aplinkybėms (Lietuvos Respublikos BPK 328 straipsnio 1 punktas, 2 punktas, 3 punktas).

Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ir keičiami. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Remiantis Lietuvos Respublikos BPK 1 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nuosprendis teisingas, t. y. teisėtas ir pagrįstas, gali būti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nusikalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas teisingai, t. y. būtent už tą veiką ir ta apimtimi, kurią yra padaręs, kad niekas nekaltas nebūtų nubaustas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir nuteistųjų apeliacinių skundų argumentus, ištyrusi ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad Pakruojo rajono apylinkės teismo 2015-09-30 nuosprendžio dalis dėl T. G. pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą yra nepagrįsta, priimta netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus, kadangi teisėjų kolegija daro išvadą, jog nuteistojo T. G. atlikti veiksmai nukentėjusiojo E. D. atžvilgiu sudaro ne aptariamo straipsnio sudėtį, o Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką. Be to, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino bausmės individualizavimui svarbias aplinkybes nuteistojo T. G. atžvilgiu ir nepagrįstai jam už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., paskyrė aiškiai per griežtą bausmę. Taip pat pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus ir visas bylai reikšmingas aplinkybes, padarė nepagrįstą išvadą dėl nuteistųjų T. G., P. G., M. B., J. N., J. N. veiksmų apimties darant jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., nes teisėjų kolegija daro išvadą, jog byloje nėra įrodymų, kad nuteistieji nukentėjusiojo R. D. atžvilgiu būtų naudoję fizinį smurtą ir sukėlę jam fizinį skausmą.

Dėl T. G. kaltės padarius Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytą nusikalstamą veiką

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu T. G. pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą nuteistas už tai, kad jis dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo E. D. sveikatą – kaimo šventėje, tarpusavio konflikto metu su nukentėjusiuoju E. D., mažareikšme dingstimi, ranka smogė vieną kartą E. D. į dešinę veido pusę, tuo padarydamas nukentėjusiajam dešinio skruostikaulio lūžį su kraujosruva dešinės akies srityje, kas sukėlė nukentėjusiajam E. D. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino dėl chuliganiškų paskatų. Vadinasi, norint nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, būtina nustatyti motyvą – chuliganiškas paskatas. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (kasacinės nutartys Nr. 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-58/2009, 2K-241/2009, 2K-266/2009). Pažymėtina, kad veiką kvalifikuojant pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą svarbu ne vieta, kurioje atlikti smurto veiksmai, o nusikalstamo elgesio motyvas – chuliganiškos paskatos. Tais atvejais, kai kaltininko viešoje vietoje padarytą smurtinę veiką pirmiausia nulėmė pavydas, kerštas, pyktis ar kitokios paskatos, kilusios dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių ir panašaus pobūdžio (dalykinių, tarnybinių) santykių, chuliganiškas paskatas kvalifikuojanti aplinkybė paprastai neinkriminuojama (kasacinės nutartys Nr. 2K-144/2008, 2K-24/2008, 2K-58/2009). Jeigu nesunkus sveikatos sutrikdymas padaromas Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalyje nenurodytais motyvais arba siekiant šioje dalyje nenurodytų tikslų bei nesant kitų šios dalies punktuose numatytų požymių, veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį (kasacinė nutartis Nr. 2K-652/2007).

Apeliaciniame skundu T. G. neneigia sudavęs vieną smūgį nukentėjusiajam E. D., tačiau tvirtina taip pasielgęs ne iš chuliganiškų paskatų, o besigindamas nuo nukentėjusiojo E. D. neteisėtų veiksmų, be to, jis E. D. sudavė ne į dešinę, o į kairę veido pusę. Teisėjų kolegija, remdamasi byloje esančiais įrodymais, su tokiais nuteistojo T. G. apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais sutinka iš dalies. Išanalizavus bei įvertinus byloje esančią medžiagą, apeliacinės intsnacijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti pagrįstas išvadas dėl T. G. kaltės padarius E. D. nesunkų sveikatos sutrikdymą, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šią T. G. padarytą nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos 138 straispnio 2 dalies 8 punktą, nes bylos aplinkybės nepatvirtina, kad T. G. sužalojo E. D. dėl chuliganiškų paskatų.

Teisėjų kolegijai nekelia abejonių faktas, kad būtent dėl T. G. veiksmų nukentėjusiajam E. D. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tai, kad nukentėjusiajam E. D. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad E. D. buvo padaryti sužalojimai: dešiniojo skruostikaulio lūžis su kraujosruva dešinės akies srityje, paviršinė pjautinė žaizda kaktoje, odos nubrozdinimai kairio peties ir kairės alkūnės srityse, pilvo sienoje, nugaros kairėje pusėje, dešinėje kojoje, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2012-07-28) ir būdu. Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu dėl nurodyto dešiniojo skruostikaulio lūžimo (1 t., 2-3 b. l.), Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad E. D. padaryti sužalojimai: pjautinė žaizda kaktoje galėjo būti padaryta nuskeltu stikliniu buteliu, dešinio skruostikaulio lūžis su aplinkine kraujosruva galėjo atsirasti nuo smūgio ranka, smulkios kraujosruvos dešiniame žaste būdingos suspaudimui pirštais, nubrozdinimai kairėje alkūnėje ir keliuose galėjo atsirasti griuvimo ar atsitrenkimo metu, kiti nubrozdinimai galėjo atsirasti nuo trauminių poveikiu pagaliu. Sužalojimai visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu dėl skruostikaulio lūžio, o atskirai kiti sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti trylikos trauminių poveikių pasekmėje (1 t., 32-33 b. l.). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas specialistas V. K. nurodė, kad E. D. kūne esantis sužalojimas – skruostikaulio lūžis dešinėje pusėje galėjo būti padarytas kontaktuojant su kietais bukais daiktais – tiek pagaliu, tiek beisbolo lazda, koja ar ranka, tiesiogiai suduodant smūgį į dešinį skruostą. Dešinio skruostikaulio lūžimas padarytas suduodant vieną smūgį (1 t.,76 b. l.). Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie leistų pagrįstai abejoti specialisto surašyta išvada arba specialisto duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu. Tokių duomenų teismui nepateikė ir apeliantai.

Pažymėtina, kad aplinkybę, jog T. G. tarpusavio konflikto su nukentėjusiuoju E. D. metu smogė vieną kartą E. D. į dešinę veido pusę, patvirtina tiek paties nukentėjusiojo E. D., tiek liudytojų R. D. ir V. D. parodymai, duoti pirmosios instancijos teismo posėdyje. Pažymėtina, kad nukentėjusiojo E. D. parodymai yra nuoseklūs, dalyje dėl to, kad būtent T. G. jam smogė ranka į veidą, nesikeitė nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios. Abejoti minėtų asmenų parodymais teismas neturi pagrindo, ypač turint omenyje, kad juos patvirtina ir objektyvūs specialisto išvadoje esantys duomenys.

Taigi nagrinėjamoje byloje neginčytinai nustatyta, kad T. G. 2012 m. liepos 29 d., apie 00.30 val., (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, viešoje vietoje – ties (duomenys neskelbtini) kaimo mokykla, esančia adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone, nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo E. D. sveikatą – kaimo šventėje, tarpusavio konflikto metu su nukentėjusiuoju E. D., ranka smogė vieną kartą E. D. į dešinę veido pusę, tuo padarydamas nukentėjusiajam dešinio skruostikaulio lūžį su kraujosruva dešinės akies srityje, kas sukėlė nukentėjusiajam E. D. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokią išvadą apylinkės teismas padarė pagrįstai remiantis byloje esančiais duomenimis ir teisingai juos įvertinęs.

Nuteistasis T. G. teigia, kad tiek nukentėjusio E. D., tiek jo brolio R. D. ir žmonos V. D., liudytojos I. N. parodymus reikia vertinti kritiškai, nes šie asmenys yra suinteresuoti bylos baigtimi, jų parodymai yra prieštaringi. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nėra jokio pagrindo netikėti E. D., R. D., V. D., I. N. duotais parodymais, kadangi jie siejasi tarpusavyje, priešingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, esminėmis detalėmis sutampa, jie iš esmės vienodai aiškina faktines bylos aplinkybes, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais vadovavosi priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį nuteistųjų atžvilgiu. Pažymėtina, kad E. D., R. D., V. D., I. N. duoti parodymai laikomi patikimu įrodymų šaltiniu, nes jų nurodytas nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes patvirtino kiti byloje surinkti faktiniai duomenys (kitų liudytojų parodymai, specialisto išvados ir kt.). Taip pat byloje nėra jokių objektyvių duomenų dėl E. D., R. D., V. D. ir I. N. suinteresuotumo nepagrįstai apkaltinti nuteistuosius, todėl netikėti jų parodymais nėra pagrindo.

Lietuvos Respublikos BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Teisė į būtinąją gintį atsiranda, kai yra būtinosios ginties situacija, kai yra ją atitinkančios sąlygos. Pavojingas kėsinimasis, nuo kurio gindamas save ar kitą, asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką – viena iš sąlygų teisei į būtinąją gintį atsirasti, nes gintis – tai atkirtis į tokį kėsinimąsi. Lietuvos Respublikos BK 28 straipsnio prasme pavojingas kėsinimasis turi būti realus. Teisė į būtinąją gintį neatsiranda, jei aiškiai nėra reikalo gintis. Nustatant būtinosios ginties situaciją yra reikšmingos aplinkybės, atskleidžiančios įvykio pradžią, eigą, apibūdinančios jo dalyvių elgesį ir pan.

Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos duomenys nepatvirtina, kad T. G. būtų sudavęs smūgį E. D. į veidą gindamasis nuo pastarojo neteisėtų veiksmų. Priešingai, byloje nustatyta, kad T. G. pirmas sudavė E. D. į veidą, padarydamas pastarajam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Be to, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija nuteistojo T. G. apeliacinio skundo teiginius, kad jis yra dešiniarankis ir gindamasis E. D. sudavė į kairę veido pusę, būdamas nepatogioje pozicijoje (stovėjo žemiau nei E. D., griovyje), vertina kaip nuteistojo T. G. poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės ar ją sušvelninti, todėl juos atmeta kaip nepagrįstus.

Įvertinęs byloje esančius duomenis pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad būtent dėl T. G. veiksmų nukentėjusiajam E. D. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad T. G. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad tarp T. G. ir kitų nuteistųjų bei nukentėjusiojo E. D. bei R. D. kilo konfliktas dėl to, kad tarp E. D. ir T. G. ir P. G. dėdės A. K. kaimo šventės metu įvyko tarpusavio konfliktas, kurio metu A. K. pastumtas nuvirto ant stalo. Pažymėtina, kad šią aplinkybę patvirtino ne tik nuteistais T. G. ir nukentėjusysis E. D., bet liudytojais byloje apklausti asmenys – D. N. (R.), J. L., I. N..

Tokios aplinkybės patvirtina, kad nuteistojo T. G. elgesį, o būtent tai, kad jis smogė ranka nukentėjusiajam E. D. į veidą, iššaukė netinkamas nukentėjusiojo E. D. elgesys su T. G. dėde A. K., t. y. asmeninės paskatos. Pats nuteistasis T. G. parodė, kad jis šventės metu pamatė, kaip jo dėdė A. K. nueina link linkuviečių, kurių jis nepažino, jie kalbėjosi, ir netrukus jis išgirdo stalų griuvimą, o atsisukęs pamatė dėdę A. K. pargriautą gulintį ant stalų, kaip vėliau paaiškėjo, kažkas dėdei trenkė į galvą ar su buteliu, ar su kumščiu, todėl jis ėjo prie dėdės ir susitiko E. D.. Nukentėjusysis E. D. parodė, kad šventės metu jis priėjo prie brolio R. D., kuris buvo su atskira kompanija, paklausti ar nevažiuos kartu su jais ir tuo pat metu prie to stalo ar atėjo, ar jau stovėjo vyriškis, kurio jis nepažįsta ir niekada nebuvo matęs, ir kuris pradėjo ant jo rėkti, todėl jie apsižodžiavo ir tas vyriškis nugriuvo ant suolo, nes buvo girtas. Tada jis pamatė atbėgant T. G. ir dar daugiau žmonių, pasipylė smūgiai, gan ilgą laiką jis buvo mušamas daiktais, kojomis. Liudytoja D. N. (R.) parodė, kad buvo konfliktas su A. K., ji matė, kaip A. K. kažkas pastūmė ir jis nugriuvo su visais stalais. Liudytoja J. L. parodė, kad šventės metu jau sutemus T. ir P. G. dėdė nuėjo prie stalelio nuraminti triukšmaujančio jaunimo, bet jaunimas neklausė to vyriškio ir vienas, kuris tiksliai negali pasakyti, smogė G. dėdei į veidą. G. dėdė nukrito ant žemės ir ji bei kiti žmonės nubėgo prie jo. Tada tarp jaunimo ir jaunimo prie stalelio įvyko konfliktas ir muštynės. Liudytoja I. N. parodė, kad nuo to momento, kai pagyvenęs vyriškis buvo priėjęs prie jų stalo ir kai atėjo asmenų kompanija aiškintis, laiko tarpas galėjo užtrukti minutes. Jaunų asmenų grupė, gal nuo 17 metų iki 24 metų amžiaus, artėdami link jų, tarpusavyje kalbėjosi apie kažkokį nuskriaustą dėdę, vienas iš tų asmenų rankoje turėjo daiktą panašų į pagalį. Muštynių iniciatoriai buvo tie asmenys, kurie ėjo aiškintis santykių dėl kažkokio dėdės. Matė, kad ir E. D., ir R. D. sudavė smūgius, gindamiesi.

Be šių nuteistojo T. G., nukentėjusiojo E. D., liudytojų D. N. (R.), J. L., I. N. parodymų, aptariamos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės yra nustatytos ir įrodytos kitoje baudžiamojoje byloje, kurioje E. D. Pakruojo rajono apylinkės teismo 2013-05-22 nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir 284 str. 1 d. (2 t. 59-63 b. l.). Pakruojo rajono apylinkės teismo 2013-05-22 nuosprendis yra įsiteisėjęs. Šiuo nuosprendžiu E. D. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,34 promilių girtumas), 2012 m. liepos 29 d. apie 0.49 val. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, prie kultūros namų, tai yra viešoje vietoje, vykusios šventės metu, trenkė į stalą alaus butelį, taip jį nuskeldamas, laikydamas nuskeltą butelį rankoje puolė į grupę stovėjusių asmenų ir juo užsimojo smogti nukentėjusiajam T. G. į nugarą, tačiau jo nesužalojo, nes nukentėjusysis A. M. jį nustūmė, po to nudaužtu buteliu kliudė A. M. veidą ir dėl pjautinės kairiojo smilkinio srities žaizdos padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą, bei dūrė nepilnamečiui nukentėjusiajam P. G., gimusiam 1996 metais, į kaklą bei krūtinę, taip padarydamas kaklo kairės pusės pjautines žaizdas su kairiojo sukamo raumens bei kairiojo didžiojo ausies nervo (kairio priekinio nervo šakos) pažeidimu, krūtinės kairės pusės durtinę žaizdą, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, tokiu tyčiniu įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą nukentėjusiesiems ir aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą ir apklausiant E. D. apylinkės teismo posėdyje, pastarasis nurodė, kad 2012 m. liepos 29 d. dalyvavo (duomenys neskelbtini) kaimo šventėje. Po vidurnakčio šventėje kilo muštynės. Jis su šeima jau ruošėsi eiti į namus ir pakvietė brolį eiti kartu. Tuo metu vyresnio amžiaus žmogus pradėjo jį įžeidinėti, puolė jį, todėl jis tą žmogų nustūmė į šoną ir jis nugriuvo. Tada vietinis jaunimas, tikriausiai norėdamas tą žmogų apginti, puolė jį mušti. Po sumušimo, būdamas įskaudintas ir susijaudinęs, pagriebęs ant stalo buvusį butelį, jį nuskėlė ir puolė į tų jaunuolių, kurie jį sumušė, minią, norėdamas kam nors pakenkti, tačiau konkrečiai ką nors sužaloti neketino (2 t. 48-58 b. l.). Susipažinus su minėtu apylinkės teismo nuosprendžiu ir jame nustatytomis aplinkybėmis bei šioje baudžiamojoje byloje nustatytomis aplinkybėmis, konstatuotina, kad 2012 m. liepos 29 d., (duomenys neskelbtini) kaimo šventės metu, kilus konfliktui tarp E. D. ir A. K., po ko pastarasis buvo pastumtas ir parvirto, T. G. ir kiti nutiestieji, pasipiktinę dėl tokio E. D. elgesio su A. K., panaudojo fizinį smurtą E. D. atžvilgiu, po ko E. D., būdamas įskaudintas ir susijaudinęs, pagriebęs ant stalo buvusį butelį, jį nuskėlė ir puolė į tų jaunuolių, kurie jį sumušė, minią, norėdamas kam nors pakenkti, ir sužalojo A. M. ir P. G., už ką jis yra nuteistas Pakruojo rajono apylinkės teismo 2013-05-22 nuosprendžiu.

Teisėjų kolegijos nuomone, nukentėjusiojo E. D. elgesys su A. K. nagrinėjamos bylos kontekste vertintinas kaip netinkamas, provokuojantis ir paneigiantis aplinkybę, kad T. G. sudavė E. D. smūgį ranka į veidą dėl chuliganiškų paskatų.

Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusysis E. D. buvo sužalotas ne dėl chuliganiškų paskatų ar mažareikšme dingstimi, bet dėl asmeninių paskatų, daroma išvada, kad T. G. suformuluotame kaltinime nepagrįstai nurodyta veiką kvalifikuojanti aplinkybė – chuliganiškos paskatos, todėl iš kaltinimo šalinamos aplinkybės, jog T. G. veikė „dėl chuliganiškų paskatų“, „mažareikšme dingstimi“. Taigi, skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismo padarytos išvados dėl nusikalstamos veikos padarymo motyvo neatitinka faktinių bylos aplinkybių (Lietuvos Respublikos BPK 328 straipsnio 3 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta darytina išvada, kad nesant T. G. veiksmuose Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatytų šią nusikalstamą veiką kvalifikuojančių požymių, T. G. veiksmai perkvalifikuotini iš Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto į Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį.

Pažymėtina, kad situacija, kai iš esmės nekeičiant nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių kaltinamojo veika perkvalifikuojama pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, numatantį lengvesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, kuriame nustatytų nusikalstamos veikos požymių visuma yra kaltinamajame akte nurodyto baudžiamojo įstatymo nustatytų požymių visumos dalis, traktuotina kaip nesudaranti prielaidų pažeisti kaltinamojo teisę žinoti kaltinimą ir jo teisę į gynybą (Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas) (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-469-648/2015). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad veikos pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą perkvalifikavimas į Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį nėra esminių faktinių aplinkybių keitimas, galintis apsunkinti kaltinamojo teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas ir gintis teisme.

Priėmus sprendimą T. G. veiksmus perkvalifikuoti iš Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto į Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį, spręstinas bausmės nuteistajam paskyrimo už minėtos nusikalstamos veikos padarymą klausimas.

Skirdama bausmę T. G. už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą, teisėjų kolegija atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, t. y. į tai, kad T. G. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, nusikaltimas yra baigtas, sukėlė pasekmes, T. G. neteistas, nebaustas administracine tvarka, nevedęs, mokosi, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Įvertinusi minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus T. G. už padarytą nusikaltimą laisvės apribojimo bausmę, artimą laisvės apribojimo bausmės vidurkiui – laisvės apribojimą 1 metams 3 mėnesiams.

Dėl T. G., P. G., M. B., J. N. ir J. N. kaltės padarius Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu T. G., P. G., M. B., J. N. ir J. N. pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį nuteisti už tai, kad jie viešoje vietoje, veikdami kartu ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, įžūliu elgesiu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: kaimo šventėje muštynių metu, kitų asmenų akivaizdoje, T. G. sudavus ranka nukentėjusiajam E. D. į dešinę veido pusę, tuo padarant jam skruostikaulio lūžį, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, jie kartu su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis sudavė rankomis ir kojomis bei lazdomis ne mažiau 13 kartų nukentėjusiajam E. D. į įvairias kūno vietas ir nenustatytą skaičių smūgių nukentėjusiajam R. D. į įvairias kūno vietas, taip bendrais tyčiniais veiksmais nukentėjusiajam E. D. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus: odos nubrozdinimus kairio peties ir kairės alkūnės srityje, pilvo sienoje, nugaros kairėje pusėje, dešinėje kojoje, nukentėjusiajam R. D. sukėlė fizinį skausmą, sutrikdė šventės dalyvių rimtį, sukėlė jiems didelį išgąstį ir sumaištį.

Pažymima, kad pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį atsiranda tada, kai kaltininkas, veikdamas tiesiogine tyčia, realiai sutrikdo visuomenės rimtį ir tvarką. Sprendžiant klausimą, ar padaryti įžūlūs veiksmai ir jų padariniai atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius, be kita ko, atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas. Teismo išvados apie tai turi būti grindžiamos byloje nustatytomis konkrečiomis aplinkybėmis, kurios svarbios teisiškai vertinant paskatas kaip asmenines ar kaip chuliganiškas. Pastebėtina, kad asmeninio pobūdžio paskatų buvimas ne visada paneigia viešosios tvarkos pažeidimą, nes svarbu ir tai, kokią vietą ir būdą savo asmeniniams santykiams spręsti kaltininkas pasirinko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-454/2011). Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje, kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė. Tačiau iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus šiems padariniams veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį.

Teisėjų kolegijos nuomone, Pakruojo rajono apylinkės teismas visapusiškai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes dėl T. G., P. G., M. B., J. N. ir J. N. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., dėl fizinio smurto naudojimo E. D. atžvilgiu, byloje esančius įrodymus patikrino ir įvertino nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. Teismas šioje dalyje nuosprendyje nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė išvadas, atitinkančias faktines aplinkybes. Įrodymai gauti teisėtais būdais, baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas patikrintas Lietuvos Respublikos BPK nustatytomis priemonėmis teismo proceso metu. Todėl nuteistųjų teiginiai, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo netinkamai vertinami įrodymai, neteisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, atmestini. Pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas savo išvadas grindė ne pavieniais įrodymais, o teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma. Todėl apeliantų teiginys, kad tirdamas ir vertindamas įrodymus pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 20 str. reikalavimus yra nepagrįstas.

Tačiau pirmosios instancijos teismas, pripažindamas T. G., P. G., M. B., J. N. ir J. N. kaltais pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. dėl fizinio smurto naudojimo R. D. atžvilgiu, visgi nepilnai ištyrė byloje esančius įrodymus, todėl nuosprendis šioje dalyje keistinas dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms (Lietuvos Respublikos BPK 328 str. 3 p.).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, teisiamajame posėdyje ištyręs byloje esančius įrodymus, pagrįstai pripažino T. G., P. G., M. B., J. N. ir J. N. kaltais pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. dėl fizinio smurto naudojimo E. D. atžvilgiu. Nors nuteistieji neigia nežymiai sutrikdę E. D. sveikatą, jų kaltę patvirtina paties nukentėjusiojo E. D., R. D., V. D. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, specialisto išvados, kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga, kurių turinys yra atskleistas skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ir teisėjų kolegija, laikydamasi nuostatos dėl apeliacine tvarka priimamo procesinio sprendimo surašymo ekonomiškumo, jų nekartoja.

Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad įrodymų, patvirtinančių faktą, kad būtent T. G., P. G., M. B., J. N. ir J. N., veikdami kartu su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kaimo šventėje muštynių metu, kitų asmenų akivaizdoje, sudavė nenustatytą skaičių smūgių nukentėjusiajam R. D. į įvairias kūno vietas, ir taip bendrais tyčiniais veiksmais nukentėjusiajam R. D. sukėlė fizinį skausmą, nepakanka.

Nuteistieji T. G., P. G., M. B., J. N. ir J. N., tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, tiek apeliaciniame skunde šią aplinkybę neigė. Paties R. D. parodymai tik patvirtina faktą, kad R. D. atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas, tačiau įrodymų, kad šiuos veiksmus atliko būtent T. G., P. G., M. B., J. N. ir J. N. byloje nėra. Tiesiogiai įvykį matę liudytojai V. D., J. L., E. K., E. J., I. N. nenurodė matę, kad būtent T. G., P. G., M. B., J. N. ir J. N. naudojo fizinį smurtą R. D. atžvilgiu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, neatmetama, kad šiuos veiksmus galėjo atlikti kiti asmenys. Kadangi nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką, o visos abejonės aiškinamos nuteistųjų naudai, iš nuosprendžio šalinamos aplinkybės, kad T. G., P. G., M. B., J. N. ir J. N. 2012 m. liepos 29 d., tarp 00:00 val. ir 01:00 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, viešoje vietoje – ties (duomenys neskelbtini) kaimo mokykla, esančia (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone, veikdami kartu su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kaimo šventėje muštynių metu, kitų asmenų akivaizdoje, sudavė rankomis ir kojomis bei lazdomis nenustatytą skaičių smūgių nukentėjusiajam R. D. į įvairias kūno vietas, taip bendrais tyčiniais veiksmais nukentėjusiajam R. D. sukėlė fizinį skausmą. Pažymėtina, kad minėtų aplinkybių pašalinimas neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui, nes nuteistųjų T. G., P. G., M. B., J. N. ir J. N. nusikalstamoje veikoje yra kiti Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymiai.

Taip pat pažymėtina, kad kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Teisingumo ir teisinės valstybės siekis įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje. Vadinasi, teisingumo principas neatsiejamas nuo teisinės valstybės imperatyvo ir yra vienas svarbiausių moralinių vertybių bei teisinės valstybės pagrindų. Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją teisingumas gali būti įgyvendintas užtikrinant tam tikrą interesų pusiausvyrą, išvengiant atsitiktinumų ir savivalės, socialinio gyvenimo nestabilumo, interesų priešpriešos. Baudžiamojoje teisėje tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistajam T. G. bausmę už jo padarytą nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., pažeidė Lietuvos Respublikos BK 54 str. reikalavimus, neįvertino bausmės rūšies ir dydžio nustatymui svarbių aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam T. G. pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį arešto bausmę, tokio savo sprendimo visiškai nemotyvavo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, ši T. G. pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė savo griežtumu neatitinka bylos aplinkybių ir negali užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimo, nes yra aiškiai per griežta.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į jau anksčiau minėtas aplinkybes – į tai, kad T. G. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, nusikaltimas yra baigtas, sukėlė pasekmes, T. G. neteistas, nebaustas administracine tvarka, nevedęs, mokosi, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., jis padarė bendrininkų grupėje, sprendžia, kad Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus T. G. už padarytą nusikaltimą laisvės apribojimo bausmę, artimą laisvės apribojimo bausmės vidurkiui – laisvės apribojimą 1 metams.

Teisėjų kolegija nenustatė, kad nuteistiesiems P. G., M. B., J. N. ir J. N. paskirtos bausmės yra neteisingos, nes pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visas Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, pagrįstai P. G., M. B., J. N. ir J. N. paskyrė laisvės apribojimo bausmes, kurių terminas mažesnis nei įstatyme numatytos laisvės apribojimo bausmės vidurkis. Taigi pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistiesiems P. G., M. B., J. N. ir J. N. bausmes, bendrųjų bausmės skyrimo nuostatų nepažeidė. Be to, apeliantai apeliaciniuose skunde neginčija jiems paskirtų bausmių.

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 2 punktu, 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pakruojo rajono apylinkės teismo 2015-09-30 nuosprendį pakeisti:

Pašalinti iš T. G. suformuluoto kaltinimo aplinkybes, jog T. G. nesunkiai sutrikdydamas nukentėjusiojo E. D. sveikatą veikė „dėl chuliganiškų paskatų“, „mažareikšme dingstimi“.

T. G. padarytą nusikalstamą veiką iš Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkto perkvalifikuoti į Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį ir T. G. paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir per visą bausmės atlikimo laiką neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val.

T. G. už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje, paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir per visą bausmės atlikimo laiką neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val.

Panaikinti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2015-09-30 nuosprendžio dalį, kuria T. G. pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės buvo subendrintos vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 5 dalies 1 punktu, ir paskirta subendrinta galutinė bausmė ir T. G. paskirtas bausmes subendrinti iš naujo:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, T. G. paskirtas bausmes pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį subendrinti apėmimo būdu, ir galutinę subendrintą bausmę T. G. paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir per visą bausmės atlikimo laiką neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val.

Panaikinti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2015-09-30 nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 5 punkto, 7 punkto ir 8 punkto taisyklėmis, T. G. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį mokytis, neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Pašalinti iš T. G., P. G., M. B., J. N. ir J. N. suformuluotų kaltinimų aplinkybes, kad jie 2012 m. liepos 29 d., tarp 00:00 val. ir 01:00 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, viešoje vietoje – ties (duomenys neskelbtini) kaimo mokykla, esančia (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone, veikdami kartu su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kaimo šventėje muštynių metu, kitų asmenų akivaizdoje, sudavė rankomis ir kojomis bei lazdomis nenustatytą skaičių smūgių nukentėjusiajam R. D. į įvairias kūno vietas, taip bendrais tyčiniais veiksmais nukentėjusiajam R. D. sukėlė fizinį skausmą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.