Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr.N1-5-287/2015 m.

Procesinio sprendimo kategorija 1; 1.1; 1.1.3; 1.1.3.2; 1.1.4; 1.1.4.4; 1.1.4.4.1; 1.1.4.5; 1.1.4.5.1; 1.1.4.6; 1.1.7; 1.1.7.1; 1.1.7.2; 1.1.7.2.5; 1.1.7.2.7; 1.1.8; 1.1.8.1; 1.1.8.1.1; 1.1.8.2; 1.1.8.7; 1.1.8.7.1; 1.1.8.10; 1.1.8.10.1; 1.1.10; 1.1.10.1; 1.1.11; 1.1.11.1; 1.1.11.9; 1.1.13; 1.2; 1.2.4; 1.2.4.6; 1.2.4.6.8; 1.2.26; 1.2.26.2; 1.2.26.2.1; 2; 2.1; 2.1.14; 2.1.15; 2.1.15.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3; 2.1.15.3.2; 2.1.15.3.3; 2.1.15.3.3.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3; 2.3.4; 2.3.6; 2.3.6.1; 2.3.6.4; 2.3.6.4.1; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5; 2.3.6.6.

2015 m. rugsėjo 30 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. G., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, nevedęs, Šiaulių universiteto studentas, vidurinio išsilavinimo, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį,

P. G., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, nevedęs, mokėsi (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, neteistas,

J. N., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, nevedęs, (duomenys neskelbtini) mokyklos moksleivis, vidurinio išsilavinimo, neteistas,

J. N., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, nevedęs, (duomenys neskelbtini) studentas, vidurinio išsilavinimo, neteistas,

M. B., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, nevedęs, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis T. G. 2012 m. liepos 29 d., apie 00.30 val., Pakruojo rajone, Ū. kaime, viešoje vietoje – ties Ū. kaimo mokykla, esančia adresu (duomenys neskelbtini), Pakruojo rajone, dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo E. D. sveikatą – kaimo šventėje, tarpusavio konflikto metu su nukentėjusiuoju E. D., mažareikšme dingstimi, ranka smogė vieną kartą E. D. į dešinę veido pusę, tuo padarydamas nukentėjusiajam dešinio skruostikaulio lūžį su kraujosruva dešinės akies srityje, kas sukėlė nukentėjusiajam E. D. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Be to, kaltinamasis T. G. 2012 m. liepos 29 d., tarp 00:00 val. ir 01:00 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, viešoje vietoje - ties Ū. kaimo mokykla, esančia (duomenys neskelbtini), Pakruojo rajone, veikdamas kartu su M. B., P. G., J. N., J. N. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, įžūliu elgesiu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: kaimo šventėje muštynių metu, kitų asmenų akivaizdoje sudavė ranka nukentėjusiajam E. D. į dešinę veido pusę, tuo padarydamas jam skruostikaulio lūžį, t. y., nesunkų sveikatos sutrikdymą, tuo pačiu jis kartu su M. B., P. G., J. N., J. N. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis sudavė rankomis ir kojomis bei lazdomis ne mažiau 13 kartų nukentėjusiajam E. D. į įvairias kūno vietas ir nenustatytą skaičių smūgių nukentėjusiajam R. D. į įvairias kūno vietas, taip bendrais tyčiniais veiksmais nukentėjusiajam E. D. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus: odos nubrozdinimus kairio peties ir kairės alkūnės srityje, pilvo sienoje, nugaros kairėje pusėje, dešinėje kojoje, nukentėjusiajam R. D. sukėlė fizinį skausmą, sutrikdė šventės dalyvių rimtį, sukėlė jiems didelį išgąstį ir sumaištį.

Kaltinamasis P. G. 2012 m. liepos 29 d., tarp 00:00 val. ir 01:00 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, viešoje vietoje – ties Ū. kaimo mokykla, esančia (duomenys neskelbtini), Pakruojo rajone, veikdamas kartu su M. B., T. G., J. N., J. N. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, įžūliu elgesiu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: kaimo šventėje muštynių metu, kitų asmenų akivaizdoje, T. G. sudavus ranka nukentėjusiajam E. D. į dešinę veido pusę, tuo padarant jam skruostikaulio lūžį, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, jis kartu su M. B., T. G., J. N., J. N. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis sudavė rankomis ir kojomis bei lazdomis ne mažiau 13 kartų nukentėjusiajam E. D. į įvairias kūno vietas ir nenustatytą skaičių smūgių nukentėjusiajam R. D. į įvairias kūno vietas, taip bendrais tyčiniais veiksmais nukentėjusiajam E. D. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus: odos nubrozdinimus kairio peties ir kairės alkūnės srityje, pilvo sienoje, nugaros kairėje pusėje, dešinėje kojoje, nukentėjusiajam R. D. sukėlė fizinį skausmą, sutrikdė šventės dalyvių rimtį, sukėlė jiems didelį išgąstį ir sumaištį.

Kaltinamasis J. N. 2012 m. liepos 29 d., tarp 00:00 val. ir 01:00 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, viešoje vietoje - ties Ū. kaimo mokykla, esančia (duomenys neskelbtini), Pakruojo rajone, veikdamas kartu su M. B., T. G., P. G., J. N. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, įžūliu elgesiu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: kaimo šventėje muštynių metu, kitų asmenų akivaizdoje, T. G. sudavus ranka nukentėjusiajam E. D. į dešinę veido pusę, tuo padarant jam skruostikaulio lūžį, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, jis kartu su M. B., T. G., P. G., J. N. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis sudavė rankomis ir kojomis bei lazdomis ne mažiau 13 kartų nukentėjusiajam E. D. į įvairias kūno vietas ir nenustatytą skaičių smūgių nukentėjusiajam R. D. į įvairias kūno vietas, taip bendrais tyčiniais veiksmais nukentėjusiajam E. D. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus: odos nubrozdinimus kairio peties ir kairės alkūnės srityje, pilvo sienoje, nugaros kairėje pusėje, dešinėje kojoje, nukentėjusiajam R. D. sukėlė fizinį skausmą, sutrikdė šventės dalyvių rimtį, sukėlė jiems didelį išgąstį ir sumaištį.

Kaltinamasis J. N. 2012 m. liepos 29 d., tarp 00:00 val. ir 01:00 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, viešoje vietoje - ties Ū. kaimo mokykla, esančia (duomenys neskelbtini), Pakruojo rajone, veikdamas kartu su M. B., T. G., P. G., J. N. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, įžūliu elgesiu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: kaimo šventėje muštynių metu, kitų asmenų akivaizdoje, T. G. sudavus ranka nukentėjusiajam E. D. į dešinę veido pusę, tuo padarant jam skruostikaulio lūžį, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, jis kartu su M. B., T. G., P. G., J. N. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis sudavė rankomis ir kojomis bei lazdomis ne mažiau 13 kartų nukentėjusiajam E. D. į įvairias kūno vietas ir nenustatytą skaičių smūgių nukentėjusiajam R. D. į įvairias kūno vietas, taip bendrais tyčiniais veiksmais nukentėjusiajam E. D. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus: odos nubrozdinimus kairio peties ir kairės alkūnės srityje, pilvo sienoje, nugaros kairėje pusėje, dešinėje kojoje, nukentėjusiajam R. D. sukėlė fizinį skausmą, sutrikdė šventės dalyvių rimtį, sukėlė jiems didelį išgąstį ir sumaištį.

Kaltinamasis M. B. 2012 m. liepos 29 d., tarp 00:00 val. ir 01:00 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, viešoje vietoje - ties Ū. kaimo mokykla, esančia (duomenys neskelbtini), Pakruojo rajone, veikdamas kartu su T. G., P. G., J. N., J. N. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis įžūliu elgesiu, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: kaimo šventėje muštynių metu, kitų asmenų akivaizdoje, T. G. sudavus ranka nukentėjusiajam E. D. į dešinę veido pusę, tuo padarant jam skruostikaulio lūžį, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, jis kartu su T. G., P. G., J. N., J. N. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis sudavė rankomis ir kojomis bei lazdomis ne mažiau 13 kartų nukentėjusiajam E. D. į įvairias kūno vietas ir nenustatytą skaičių smūgių nukentėjusiajam R. D. į įvairias kūno vietas, taip bendrais tyčiniais veiksmais nukentėjusiajam E. D. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus: odos nubrozdinimus kairio peties ir kairės alkūnės srityje, pilvo sienoje, nugaros kairėje pusėje, dešinėje kojoje, nukentėjusiajam R. D. sukėlė fizinį skausmą, sutrikdė šventės dalyvių rimtį, sukėlė jiems didelį išgąstį ir sumaištį.

Kaltinamasis T. G. dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų kaltu neprisipažino ir parodė, kad kaltinime nurodytą dieną vyko Ū. kaimo šventė. Į šventę jis atėjo apie 21 valandą, atėjo į šokius, į diskoteką, o šventė prasidėjo dienos metu, vyko renginiai. Jis nebuvo išgėręs, nes prieš tai tą vakarą vairavo, tik šventėje išgėrė kelis butelius alaus. Į šventę atėjo su A. M., J. L. ir dar buvo buvusi draugė N. Z. Jis yra vietinis, gyvena Ū. kaime. Dėdė A. K. gyvena Kaune, buvo atvažiavęs pas savo tėvus savaitgaliui. Apie 23 val. jis buvo šventėje su draugais A. M. ir J. L., stovėjo prie mokyklos, pamatė, kaip jo dėdė A. K. nueina link l. Jis besibaimindamas, kad gali kilti konfliktas ar dar kas nors, nuėjo prie dėdės, kuris su l., kurių jis nepažino, kalbėjosi, nesipyko, bendravo normaliai. Apsisukęs grįžo atgal pas M. ir L., bet nespėjus prieiti prie draugų, išgirdo stalų griuvimą ir atsisukęs pamatė dėdę A. K. pargriautą gulintį ant stalų, kaip vėliau paaiškėjo, jog kažkas dėdei trenkė į galvą ar su buteliu, ar su kumščiu. Jis sparčiu žingsniu priėjo prie dėdės ir nuo eglės pusės išbėgo E. D., lyg jam grūmodamas, sakydamas „ko tau čia dar reikia“, jam atsakius, kad nieko, kad „leisk prieiti prie A. K.“, kuris gulėjo be sąmonės. Kiek atsimena, D. jį pastūmė, jis atsitraukė, bandydamas apeiti D., ėjo link A. ir tada D. jį puolė, užsimojo, jam pasilenkus ir pasisukus šonu, D. smogė jam į dešinį petį. Jis vėl atsitraukė, bet D. vis tiek puolė ant jo, puolė stumdyti, jis įlipo į šalia buvusį griovį. Jam lipant iš griovio, kadangi buvo tiesiog užspęstas D. puolimo, D. sudavė, pataikydamas kažkur į veidą, ar kažkur kitur, pataikė nestipriai, besigindamas. Tada D. dingo. Jis priėjo prie dėdės A. K., kuris jau buvo atsikėlęs. Praėjo gal 5 minutės ir jis pamatė ateinantį brolį link tos vietos, kur jie su D. apsistumdė. Brolis praėjo pro jį šonu kelių metrų atstumu. Broliui praėjus, jis pamatė E. D. su rankoje nuskeltu buteliu, kuriuo jis smogė broliui, po ko brolis suklupo. Gerai nepamena, bet atrodo, kad prie brolio priėjo J. N., kuris jo brolį pakėlė, nuvedė prie stalų. Jis pats buvo šoko būsenoje, nežinojo ką daryti. Priėjo prie brolio, bandė kartu su kitais suteikti pagalbą. Jis pripažįsta, kad besigindamas E. D. sudavė 1 smūgį, kadangi D. gan aršiai puolė ant jo ir pirmas jam sudavė smūgį. Kaip jau minėjo, kad jam belipant iš griovio, D. buvo jį tiesiog užspaudęs, puolė ant jo, grūmodamas ir sakydamas kažkokius žodžius, kokius nepamena, todėl jis jam nestipriai sudavė smūgį. Nežino, iš kur D. atsirado sužalojimai, gal po to, nežino kur po to jis dalyvavo. Nuo jo suduoto smūgio toksai sužalojimas negalėjo atsirasti, nes sudavė nestipriai. Su bylos medžiaga susipažinęs.

Dėl antro epizodo gali pasakyti, kad to nebuvo, kad jie visi susibūrę ėjo mušti, nes po to įvykio, kai jo broliui perpjovė gerklę, jam net nebuvo kilusi mintis eiti kažko ieškoti, kažkam keršyti. Kas dalyvavo muštynėse nematė. Kai D. sudavė jo broliui ir brolis suklupo, D. tiesiog dingo, jis net nematė kur. Jo brolis buvo lyg šalia palapinės ant tų suolų, kiek atsimena, J. N. tenai nuvedė brolį, o jis dėl šoko tik po kurio laiko nuėjo prie brolio ir J., atlėkė mama, buvo susirinkę daug žmonių, kurių negali įvardinti. Jis bandė skambinti greitajai, tačiau buvo pasibaigusi sąskaita, ieškojo, kas gali iškviesti, kažkas iškvietė greitąją, tačiau ji vėlavosi, ieškojo, kas gali brolį pavežti. Kas mušė D. ir kas vyko aplinkui jis nieko nematė, nebuvo prie D. ir vėliau su draugais nekalbėjo apie D. sumušimą.

Atsakydamas teisiamajame posėdyje į užduotus klausimus, kaltinamasis T. G. parodė, kad su krikštatėviu A. K. kalbėjosi gal 22 ar 23 valandą, nes pats konfliktas įvyko tarp 23-24 valandos, kai primušė dėdę ir sužalojo brolį, gerai to laiko neatsimena. Kai pamatė, jog krikštatėvis eina link stalų, tai buvo po pusvalandžio nuo jų pokalbio, kad jis eis aiškintis. Jis nuo stalų stovėjo gal 10 metrų atstumu, vieta buvo apšviesta nepilnai, krito toks šešėlis, kas sėdėjo prie stalų įvardinti negali, buvo kokie du ar trys žmonės, vienas stovėjo ir šnekėjosi, ta vieta buvo nuošalesnė. Pamatęs, kad dėdė nueina link stalų, jis nuėjo link jo, kad neįvyktų koks konfliktas. Nuėjęs prie pat stalo jokio konflikto nematė, sėdinčių prie stalo nepažino, tik vėliau jam pasakė, kad tai buvo l. D. jų tarpe nematė, kitų kaltinamųjų jų tarpe nebuvo. Pasiklausęs ką jie kalba ir pastebėjęs, kad niekas nesipyksta, apsisukęs nuėjo link draugų A. M., L., N. Z. Jam priėjus prie draugų, išgirdo, kad griūna stalai, atsisukęs pamatė gulintį aukštielninką dėdę A. K., prie stalų matėsi du žmonės, bet ar tai buvo tie patys asmenys, su kuriais kalbėjosi dėdė, negali pasakyti. Jis sparčiu žingsniu nuėjo link gulinčio dėdės ir tuo metu iš po eglės išbėgo E. D., kuris jį pastūmė, iškoneveikė visokiais žodžiais. Griovelis, kur jis D. sudavė smūgį, nuo stalo buvo kelių metrų atstumu. Tuo metu jo krikštatėvis dar tebegulėjo, o ar aplinkui kas konfliktavo nepastebėjo, nes buvo gana tamsu, grojo muzika, triukšmo negirdėjo, tik jis ir D. konfliktavo, D. puolė, o jis gynėsi. Atsistojus dėdei, jis susirinko savo tapkes, kurias konflikto su D. metu buvo pametęs, ir praėjus gal 5 minutėms, pamatė nuo stadiono pusės ateinant brolį. Tarp palapinės ir stalų buvo susirinkę žmonės, vyko kažkoks konfliktas, lyg muštynės, buvo A. M., L., A. S. ir kiti. Jis nuo tos vietos stovėjo gal 10 metrų atstumu, brolis P. praėjo maždaug 5 metrų atstumu nuo jo, aikštelėje būriavosi žmonės. Brolis ėjo link kelio, praėjo pro jį ir iš už eglės išbėgo D., kuris rankose turėjo nuskeltą butelį, kaip nuskėlė jis nematė, tik prieš tai girdėjo, jog kažkas dužo, prieš praeinant broliui. Po to įvykio, kai broliui perpjovė gerklę, kažkas rėkė, o iki tol negirdėjo, kad kas rėktų, sunku viską prisiminti. Jis matė, kaip D. broliui su buteliu dūrė į kaklą, perpjovė ir dar dūrė į krūtinę. Tuo momentu tarp jo ir žalojamo brolio buvo gal 10 metrų atstumas. Sužalojęs brolį, D. dingo, o kur, jis nematė. Pamatęs, kad brolis kruvinas, jis sustingo, buvo šoke. Jis nematė, kad D. buvo su buteliu užsimojęs jam, tai pasakojo kiti. Gal D. tiesiog ėjo link jo, o draugas pamatęs D. sulaikė, nes kaip jam sakė, kad tai buvo po to, kai buvo perpjautas brolis. Jis prie sužaloto brolio nuėjo gal po vienos ar dviejų minučių ir tada visą laiką buvo prie brolio. Kada D. su nuskeltu buteliu bandė smogti jam į nugarą, jis nematė. Apie tai jam pasakė draugas A. M. Jis buvo šiek tiek išgėręs tą vakarą, tačiau viską suprato, orientavosi. Kai buvo sužalotas jo brolis, jis stovėjo ne vienas, aplinkui buvo daugiau žmonių, bet nepamena, kas tokie. Jokios muštynės nevyko, žmonės tik stovėjo. Tuo metu kai jo krikštatėvis A. K. nugriuvo ant stalų, kai su buteliu buvo sužalotas jo brolis, šventėje buvo žmonių, gal koks 50, o gal daugiau. Šventė vyko aikštelėje, pievelėje prie mokyklos. Scena buvo ant laiptų prie mokyklos durų grojimui, vedimui, o šokiai vyko ant pievos, stalai taip pat buvo ant pievos. Mokykla yra gal 15 metrų atstumu nuo kelio, o pievutė yra nuo mokyklos iki kelio. Po palapine buvo sustatyti stalai sėdėjimui. Jis tą vakarą daugiausia kalbėjosi su draugais, nes kai kurie buvo grįžę iš studijų, iš užsienio, kalbėjosi su M. K., su A. S. ir su kitais. Išlipdamas iš griovelio, gindamasis sudavė D., tai galėjo matyti A. M., L., nors nežino, kas tai galėjo matyti. Po jo brolio sužalojimo, kiek atsimena, D. kažkas pagavo, sulaikė, gal ir pargriovė ant žemės, atėmė butelį. D. pargriautas buvo kažkur prie tos eglės. Matė, kad žmonės laikė D. prispaudę prie žemės, koks ten prispaudimas, jam sunku pasakyti, nes jis tenai nebuvo, kadangi nuėjo prie sužaloto brolio. Konflikto metu kur buvo S.? Kiek pamena, ji kvietė greitąją, o iki brolio sužalojimo kur ji buvo, neatsimena, nežino, nematė. Po dėdės nugriovimo ant stalų, jis bandė eiti prie dėdės, tačiau jį užsipuolė D. Po to kai išlipo iš griovio, matė, kaip „podinas“ atsistojo ir nuėjo, buvo parvestas į namus. Ar kitoje byloje (kur jis buvo nukentėjusysis, o D. kaltinamasis) davė teisingus parodymus, nieko negali atsakyti. Po jų apsistumdymo su D., D. nuėjo, nuėjo į tą pačią pusę, iš kurios išėjo, iš už eglės, tiesiog dingo. Broliui gavus smūgį nuo D., kur buvo M., L. nematė, nežino. Konflikto metu šventėje buvę asmenys lazdų neturėjo, to nebuvo. Policijos pareigūnai kada atvyko į įvykio vietą sunku pasakyti, juos matė, tačiau valandos nepasakys, neatsimena. Atvykus policijai, kokioje vietoje buvo D., nematė, matė, kad jį išvedė nuo stalų pusės, o ar jį policija paėmė gulinį nuo žemės ir apsuptą žmonių, jis nematė. Ar tuo metu jo sužeistas brolis dar buvo, ar jau buvo išvežtas, nebežino. Jis supranta, kad chuliganiškos paskatos yra kai kenki kitam, niokoji turtą. Mažareikšmės dingsties jis negali paaiškinti. D. smūgį jis sudavė iš savigynos paskatų, D. elgėsi neteisingai, o jis gynėsi. Jis yra dešiniarankis. D. smūgiavo dešine ranka ir pataikė į kairę pusę. R. D. yra matęs gal tik kartą, šventėje su juo nebendravo, nieko jam nedarė. Tarp jo suduoto smūgio E. D. ir po to kai D. sulaikė žmonės, galėjo praeiti gal 10 minučių, gal kiek daugiau. B. N. jis pažįsta, šventės metu matė J., kuris su jo broliu padėjo rengti renginį kultūros darbuotojoms. J. N. taip pat matė šventėje, bet buvo skirtingose kompanijose. Viskas buvo iki įvykio. Po įvykio matė tik J., kadangi J. padėjo nuvesti brolį P.. Prieš tą sužalojimą, P. ir J. atėjo kartu, tik J. buvo kažkiek atsilikęs. Tuo metu, kai P. buvo perpjautas kaklas, J. priėjo P. iš už nugaros, padėjo atsikelti ir nuvedė prie suolų. J. nieko nedarė, nieko nesakė, tik nuėjo kartu su P. prie suolų. J. visą laiką buvo kartu su P. iki atvažiavo greitoji pagalba. Po to kur nuėjo J., jis nematė, kur buvo tuo metu J. nepamena. Kai buvo sulaikomas E. D., J. tame sulaikyme nedalyvavo. Šventės metu jo brolis P. G. jokių fizinį kontaktą turinčių veiksmų kitų žmonių atžvilgiu neatliko. Po to, kai jam buvo perpjauta gerklė, jis nieko nebegalėjo daryti.

Kaltinamasis P. G. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo kaltu neprisipažino ir parodė, kad liepos 28 dieną kartu su J. N. atėjo į šventę daug anksčiau, nes padėjo viską paruošti, pajungė kolonėles, statė palapinę. Po to išėjo į namus, persirengė ir vėl atėjo į šventę, vyko renginiai, šokiai, junginėjo muziką. Po to vėl išėjo į namus ir apie 21 val., ar vėliau vėl atėjo į šventę, šoko, linksminosi kartu su J., M., buvo kažkokios merginos, buvo prie laužo. Prie laužo atėjo J., kuris pakvietė eiti prie kitų draugų. J. ėjo pirmas, o jis jam iš paskos, aplinkui buvo daug žmonių ir per žmonių gausumą jis aplenkė J. ir ėjo pirmas, o J. ėjo jam iš paskos. Jam beeinant ir praėjus pro brolį, išgirdo krentantį suolą ar kažką panašaus, iš po eglės iššoko E. D. su rankoje nuskeltu buteliu ir perpjovė jam kaklą. Jis nugriuvo ant žemės, bandė D. nustumti, D. nuėjo į šoną. Prie jo priėjo J., padėjo atsistoti, o A. S. jis paprašė, kad užspaustų kaklą, kad sustabdytų kraują, prašė, kad kviestų greitąją. Jį pasodino ant suolo, aplinkui susirinko daug žmonių ir jų tarpe matė J. N., T. G. Pirma atvažiavo policijos pareigūnai, priėję prie jo klausė, ar viskas gerai, ar sustabdė kraujavimą. Greitoji pagalba atvažiavo vėliau ir jį išvežė į Pakruojį, o po to išvežė į Šiaulius. Jis su E. D. nekonfliktavo.

Atsakydamas teisiamajame posėdyje į užduotus klausimus, kaltinamasis P. G. parodė, kad jis nežino, kodėl nukentėjo nuo E. D., gal D. bandė pulti ant jo brolio, gal jis tiesiog pasimaišė D. kelyje. Jis nematė, kad po jo sužalojimo būtų buvę kažkokios muštynės, kažkas konfliktavę. E. D. jis nepažinojo ir su juo tą vakarą neturėjo jokių konfliktų, iš matymo gal kokį kartą ir buvo matęs, gal kaime prie ežerėlio. Bendruomenės moterys (V. V.) buvo sakiusios, kad kažkas dienos metu mušėsi, sakė, kad „D.“, o kuris nesakė, sakė, kad dėl jo buvo iškviesta policija, kuri buvo atvykusi, jis policijos nematė. Jis policiją matė tik tada, kai buvo iškviesta dėl jo sužalojimo. Kraujavimą jam sustabdė medicinos punkto darbuotoja, kuri buvo šventėje. Organizuoti šventę jie padėjo, nes tai buvo jų kaimo šventė, norėjo būti aktyvūs. Jokių muštynių jis nematė ir nedalyvavo. Po jo sužalojimo, kur nuėjo D., nematė, nes jį pasodino ant suolo, labai skaudėjo kaklą, negalėjo sukiotis, sėdėjo veidu į mokyklos pusę, o viskas vyko kitoje pusėje. Tuo momentu jam nerūpėjo, kur nuėjo D.. A. K. yra jo dėdė („podinas“). Jis nieko nežino apie dėdės konfliktus. Iki ėjimo link brolio, jis buvo prie laužo, prie laužo buvo J. N., M. B., D. P., R. B., G. U., V. M., S. K. Laužas buvo stadione. J. pasiūlė eiti pasižiūrėti, kur yra kiti draugai ir jie nuėjo. Atrodo, kad J. N. sakė, kad kažkas puolė ant „podino“ (dėdės), ar kad kažkas mušėsi, stumdėsi, kad „einam pasižiūrėti“. Kartu su J. galėjo būti S. K., nes jie kartu buvo. Jis matė, kaip E. D. užsimojo ant jo, bet nesuprato ką daryti, kaip elgtis, nes viskas vyko labai greitai. Iki kaklo sužalojimo, savo dėdės K. nematė. Ankstesnėje byloje jis buvo pripažintas nukentėjusiu dėl kaklo sužalojimo, o E. D. buvo pripažintas kaltu ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Pagal priimtą Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendį žala jam nėra atlyginta. Iki jam pjaunant gerklę, jis sėdėjo prie laužo, negalėjo mušti brolių D., nes negalėjo vienu metu būti dviejose vietose. R. D. pažįsta iš matymo, yra žaidę tinklinį, šventėje gal jį ir matė. Iki jo sužalojimo, jis matė E. D. E. D. nebuvo sužalotas. Jis nežino, iš kur pas E. D. galėjo atsirasti sužalojimai, žmonių buvo daug, gal kažkam jis nepatiko, jis nematė, kad kas nors būtų konfliktavęs su D. Šventėje niekas nebuvo pasiėmę lazdų, bent kiek jis matė, lazdų niekas neturėjo. Nežino, iš kur pas nukentėjusį yra kirstinės žaizdos, gal pats griuvo ant tų pačių šukių, kurias padarė, jis jo nugriuvusio nematė. Nematė sulaikyto D., nematė, kad jį išsivestų policija. Jis tik daro tokius spėjimus, kad D. pats galėjo užkristi ant šukių, jokių muštynių nematė nei su Evadu D., nei su R. D., nematė, kad kas nors muštų E. D..

Kaltinamasis J. N. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo kaltu neprisipažino ir parodė, kad į šventę atėjo su M. B., R. B., D. P., G. U., atėjome apie 19 ar 20 val., visą laiką šoko, bendravo su kitais draugais. Po šokių nuėjo prie laužo, kur sėdėjo, kol neatėjo jo pusseserė S. K. ir pakvietė jo brolį J. N., jog kažkas lygtai mušasi. Tada J. nuėjo pirmas, iš paskos ėjo P., mes nėjome žiūrėti muštynių. Po kokių 10 minučių nuėjo ir jis, M. B., R. B., D. P. ir G. U. ir dar dvi nepažįstamos merginos. Nuėję pamatė, kad sėdi ant suolo P. G., susiėmęs už kaklo, aplinkui minia žmonių ir po kokių 5 minučių atvažiavo policijos pareigūnai, kurie išsivedė D. Išvežus D., gal po 20 minučių atvažiavo medicininė pagalba.

Atsakydamas teisiamajame posėdyje į užduotus klausimus, kaltinamasis J. N. parodė, kad jis nematė, kas P. perpjovė kaklą. Kai jis su draugais nuėjo prie P., P. sėdėjo ant suolo, šalia stovėjo T. G., jo brolis J. Netoliese prie griovio buvo minia žmonių, bet kas tenai buvo, nematė, nes buvo prie P.. Iki tos žmonių minios nebuvo nuėjęs, kokie žmonės buvo toje minioje jis nematė. Toje minioje buvo daug žmonių – apie dvidešimt, aplinkui buvo suolai ir ant suolų sėdėjo žmonės. Jis nematė, kad toje minioje būtų D., o kai iš tos minios policija išsivedė D., nematė, kaip jis atrodė, nes buvo tamsu, apšvietimo nebuvo, apšviesta buvo tik scena, o nuo scenos iki to griovio gal 30 metrų atstumas. Prie kelio jokios lempos nebuvo, tik prie asfalto, pačiame kaime švietė lempos. Laužas buvo uždegtas apie 23 valandą, dar prieš tai buvo šiokie tokie fejerverkai ir po to uždegė laužą. Iki P. perdūrimo jis buvo prie laužo. Nežino, kodėl yra kaltinamas, lazdų neturėjo. Žinojo, kad yra toks E. D., tačiau iš išvaizdos jo nebuvo matęs, tik akistatos metu pirmą kartą jį pamatė. Kai buvo perdurtas P., tada pasakė, kad perdūrė E. D. R. D. iš matymo gal ir yra matęs, bet tą vakarą šventėje jo nematė, bet kai perdūrė P. G. tada sužinojo apie D., o prieš tai net nežinojo, kad į kaimo šventę yra atvažiavęs toks žmogus. Apie A. K. nieko nežino, nes jie buvo atskiroje kompanijoje. Jis tą vakarą buvo blaivus, alkoholio nevartojo. Apie tai, kad kažkur vyksta muštynės sužinojo iš S. K., nes ji atėjusi prie laužo jo broliui J. N. pasakė, kad kažkas konfliktuoja, kažkas mušasi, tarp ko vyksta konfliktas nesakė (ji yra iš Panevėžio ir vietinių nepažįsta) ir jo brolis išėjo. Nuo tos vietos, kur buvo sulaikytas D., ir kur jie stovėjo prie P., buvo gal 10 ar 15 metrų atstumas, vieta neapšviesta, tamsu, o nuo scenos iki tos vietos buvo gal 25-30 metrų atstumas, todėl jis nematė, kokie ten buvo žmonės ir kaip atrodė išvedamas D. Matė, kaip atvažiavusi policija iš tos minios kažką vedėsi, perlipo per griovį, uždėjo antrankius ir nusivedė į mašiną, veido nematė, matė tik nugarą, kad tai buvo D. sužinojo iš T. G., kad būtent D. sužalojo P. Nuo laužo iki konflikto vietos atstumas galėjo būti koks 50 metrų, gal net ir daugiau. Asmenų buvusių konflikto vietoje su lazdomis nebuvo, nesimatė, nes lazda matytųsi, būtų išsikišusi.

Kaltinamasis J. N. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo kaltu neprisipažino ir parodė, kad į kaimo šventę atėjo dienos metu, vyko renginiai, nes su P. G. padėjo sutvarkyti aparatūrą, po to abu grįžo į namus ir tarp 19 ar 21 valandos vėl nuėjo į kaimo šventę. Visą laiką jie abu buvo kartu tai su vienais draugais, tai su kitais, tai padėdavo prie scenos muzikantams susijungti aparatūrą. Po to šoko, linksminosi, nebepamena, kuriuo metu buvo prie laužo, buvo daugiau nei pusvalandį. Būnant prie laužo, atėjo S. K. ir pasakė, jog kažkas mušasi, ar lyg T. yra įsivėlęs. Jis pasakė P. ir abu su P. ėjo žiūrėti. P. jį aplenkė. Jis ėjo pro žmones, nes nuo laužo iki tos vietos yra kalniukas, ėjo per kalniuką, pro sceną ir atsiliko nuo P.. Kai pamatė P., iš už eglės iššoko E. D. ir puolė ant P. Matė, kad ten stovėjo T. G. ir lyg A. M. Išlėkė E. D. su nudaužtu buteliu, užsivertė P. ir perpjovė P. kaklą. Po to kiti žmonės sulaikė D. Po to sužalojimo jis visą laiką buvo prie P., matė, kad E. D. buvo sulaikytas ir pargriautas ant žemės, laikė vyrai, o kokie vyrai negali įvardinti, nes viską matė iš nugaros, buvo prieblanda, nes tame plote degė tik viena apšvietimo lempa, buvo blanki šviesa, žmonės buvo apspitę, ką darė D. nematė. P. buvo atvestas, pasodintas ir prie P. rinkosi žmonės. Prie E. D. taip pat rinkosi žmonės, nes keli vyrai jį buvo sulaikę, dar aplink tuos vyrus stovėjo daug žmonių, gal koks 30, bet kad muštų nematė, negali pasakyti. Lyg matė E. D. tuo momentu, kai jam buvo užlaužta ranka, bet ar pareigūnas jam buvo užlaužęs ranką, ar kas kitas, atsimena, kad dar sušuko D. „ką tu padarei“. Prie P. atėjo felčerė, dar viena moteris, dirbanti medicinoje, ir padėjo P. Jis atsitraukė, nutolo nuo P. ir eidamas priartėjo netoli D., aplinkui buvo sumaištis, vieni lėkė, girdėjosi riksmai, suduoti D. jis negalėjo, kadangi D. buvo užlaužtas, jį laikė, jo pulti nebuvo prasmės, nes buvo sulaikytas.

Atsakydamas teisiamajame posėdyje į užduotus klausimus, kaltinamasis J. N. parodė, kad kas D. atitraukė nuo P. tiksliai negali pasakyti, nes D. pradėjo voliotis, matėsi žmonių nugaros ir kojos, vienas iš jų traukė už rankos, traukė kitas už rankos, o kas jį traukė negali pasakyti, nes aplinkui buvo ne vien kaimo žmonės, buvo iš Ž. ir kitur. Iš jų tarpo prie D. nebuvo nė vieno, matė tik stovintį T. G., kuris stovėjo prie stalų, ar ką nors darė D., nieko nematė. Kai greitoji pagalba išvežė P., o E. D. policija, jis susitiko su M. B., broliu, draugais ir visi išėjo namo. Greitąją kvietė A. S. Pirmiau atvažiavo policija, kuri E. D. paėmė iš vyrų, kurie laikė sulaikytą D. Iki kol atvažiavo policija D. buvo laikomas vyrų, vienas traukė į vieną pusę, kitas traukė į kitą pusę, E. muistėsi, kad būtų sutramdytas buvo prispaustas prie žemės, o kad jį muštų nematė. Nežino ir negali paaiškinti, kodėl D. sako, jog tų žmonių tarpe matė ir juos (kaltinamuosius). Jis buvo priėjęs prie D. ir sakė „ką tu padarei“, bet atrodo, kad tuo metu jis jau buvo perimtas policijos pareigūnų, jį vedė per tą griovį. Policijos mašina stovėjo lygiagrečiai griovio. Jokių smūgių D. nesudavė, kas iš jų sudavė jam smūgius, nematė. Kai su P. G. atėjo į tą vietą, muštynių nematė, matė, kad T. G. stovėjo be tapkių, jo maikė atrodė išvelta, ar tai įplyšusi, nes ji buvo šviesi ir matėsi, o kad jis grumtųsi to nematė, stovėjo T., N. ir A., kuriam iš antakio bėgo kraujas. Paties konflikto, kad šauktų, suduotų smūgius nematė. Kai staiga iš už eglės išbėgo D. šalia P. G. buvo žmonių, stovėjo T., bet ar jis matė nežino. Kodėl puolė ant P., gal tenai buvo susikivirčiję, gal iš keršto, o gal P. nukentėjo, kad ėjo ne laiku ir ne vietoje. Nuo P. žmonės stovėjo grupelėmis. D. išbėgusiam nereikėjo prasistumti pro žmonės, kad pribėgti prie P. Jis pažįsta A. K., kuris yra P. dėdė. Tą dieną K. jis matė tik vieną kartą 20 ar 21 valandą. Girdėjo iš P. ir iš V. V., kad buvo iškviesta policija dėl D., jog susistumdė, o su kuo susistumdė nežino. J. N. yra jo brolis, dirba Pakruojo policijoje ir tą dieną jis buvo atvažiavęs į pirmą iškvietimą, buvo jį sutikęs šventėje, sakė, kad iškviestas dėl kažkokių kivirčų. Brolis (policija) buvo atvažiavęs ir kai išvežė E. D. ir P. Jis matė, kaip E. D. buvo nuvestas į policijos automobilį. E. D. atrodė kaip kad būtų buvęs pargriautas, suveltas, iš veido bėgo kraujas. R. D. jis matė linksmą, šokantį, o kad kas jį muštų, nematė. Iki pirmo policijos iškvietimo, R. D. nekonfliktavo. Jis E. D. matė prie stalų, o R. D. matė linksmą, šokantį, o šalia vienas kito D. nematė. E. D. jis matė prie stalų, vartojantį alkoholį, o kokios rūšies buvo alkoholis nematė. Prieš sužalojant P. G. jie abu buvo prie laužo. Nei jis, nei P. G. jokiame konflikte nedalyvavo.

Kaltinamasis M. B. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo kaltu neprisipažino ir parodė, kad į šventę atėjo apie 20 val., šventės metu linksminosi, jokių konfliktų nematė iki tol, kol sėdėdamas prie laužo išgirdo šūkavimus. Nuėjęs pasižiūrėti, kas triukšmauja, pamatė E. D., kuris trenkė butelį į stalą. Netoliese buvo P., kuris ėjo link tos grupelės žmonių ir suklupo. Atsistojęs P. pasakė, kad jam perpjovė gerklę, paprašė kviesti greitąją. Tuo metu matė žmonių grupelę apsupusią E. D.. Neįsidėmėjo žmonių, buvusių toje grupelėje. Atvažiavusi greitoji išsivežė P., atvykusi policija išsivežė E..

Atsakydamas teisiamajame posėdyje į užduotus klausimus, kaltinamasis M. B. parodė, kad prie laužo buvo jis, P. G., J. N., J. N., R. B. Sėdint prie laužo, išgirdo žmonių šūkavimus, keiksmažodžius, suprato, kad vyksta kaip konfliktas, atėjusi S. K. pasakė, kad tenai stumdosi, o kas stumdosi neįvardijo. Tada P. G. ir jis ėjo pasižiūrėti, P. ėjo pirmas, o jis ėjo jam iš paskos. Priėjęs pamatė, kad E. D. į stalo kampą trenkė butelį, kurį nuskėlė ir su tuo nuskeltu buteliu dūrė P. G. P. G. pasakė A. S., kad iškviestų greitąją. Jis pasodino P. G. ant suolo ir visą laiką buvo šalia P. Matė grupelę žmonių, kurių buvo koks dešimt, neįsidėmėjo, kas jie tokie. Jis grupelėje nebuvo, niekam jokių smūgių nesudavė. Grupelėje žmonės mosikavo rankomis, kojomis, tikriausiai mušė E. D. Policija buvo iškviesta gal dėl to, kad bandė nužudyti. Nuo laužo, kur jie sėdėjo, iki tos vietos, iš kur sklido triukšmas, atstumas buvo gal apie 50 metrų, grojo muzika, tačiau triukšmas girdėjosi. Sėdint prie laužo, kai išgirdo triukšmą buvo tarp 23-24 valandos. Girdėjo kalbas apie konfliktą, vykusį anksčiau, šnekėjo, kad E. puolė ant A. Jis to konflikto nematė, tik iš kalbų girdėjo, jog kažkas mušėsi, nežino, kokioje vietoje vyko tas konfliktas, nežino, dėl kokių priežasčių jis vyko. Pažįsta A. K., nes jis yra T. G. „podinas“ (krikšto tėvas). Šventėje jį matė, matė, kad buvo išgėręs, ar jis dalyvavo viename ar kitame iš tų konfliktų, nežino. Prie laužo dar be tų, kuriuos išvardijo, buvo G. M. Išgirdus triukšmą ir iki tol, kol atėjo S. K. praėjo gal 5 ar 10 minučių. Tuo laikotarpiu triukšmas nebuvo aprimęs. Atėjusi S. pasakė, kad prie stalų mušasi kažkokie žmonės, konkrečiai kas tokie mušasi neįvardijo. Tai išgirdę, jie gal už dviejų minučių ėjo pasižiūrėti. P. G. išėjo pirmas, o jis ir J. N. ėjo iš paskos, ėjo neskubėdami, nežino, kodėl ėjo ne visi kartu, nesitarė. Prie laužo buvo tamsu, o konflikto vietoje buvo prieblanda, jie ėjo iš tamsos į šviesą, nes ta vieta buvo matoma. P. ėjo priekyje. Iki tos vietos, kur vyko konfliktas, jiems reikėjo prasibrauti, praeiti pro vietą, kur žmonės šoko. Prieš juos buvo grupė žmonių, stalai buvo tiesiai prieš juos, pamatė, kad iš už medžio iššoko E. D., buvo gal 10 metrų atstumas, vieta nelabai apšviesta, iššoko su alaus buteliu, kurį trenkė į stalą ir greitu žingsniu puolė į žmonių grupelę, žmonės grupelėje keikėsi, rėkė vieni ant kitų, bet nesimušė. Kai priėjome iki tos grupelės žmonių buvo likę gal 5 metrai, P. buvo priešais mane, netoli tos grupelės. Ta (gal 10 žmonių) grupelė buvo sustojusi aplink stalą, šūkavo, keikėsi, iššoko D., P. tuo metu buvo netoli jų, D. trenkė butelį į stalą ir su tuo buteliu šoko į tą grupelę žmonių, P. priėjus jis su tuo buteliu smogė P. ir šis parkrito, susiėmęs už kaklo, o tuo metu D. įpuolė į tą grupelę žmonių. P. pats atsikėlė, priėjo prie jo ir paprašė kviesti greitąją. Atėjo A., jie abu P. pasodino ant suolo, tada žmonės puolė E., matė, kad mosikavo rankomis, tačiau ar sudavė nematė. Po P. sužalojimo, žmonių grupelė apsupo E. D., P. G. sėdėjo ant suolo, jis buvo šalia P., atėjo J. N. ir R. B.. Konfliktas įvyko labai trumpai ir greitai pasibaigė, už kiek laiko atvažiavo pareigūnai negali pasakyti. Iki kol atvažiavo pareigūnai žmonės buvo apsupę D. T. G. jis matė šventės pradžioje ir po konflikto, po to, kai buvo perpjautas P. T. atrodė pasimetęs, įsiutęs, nebuvo sužalotas, lyg maikė buvo suplėšyta, be šlepečių. Ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė žmones, kurie mušė E., tačiau kitoje apklausoje patikslino, nes nenorėjo neteisingai apkaltinti, nebuvo įsitikinęs, kad tenai buvo jie. Č. pažįsta, o D. nelabai. Šventėje matė R. D., kuris linksminosi, o konflikto vietoje jo nematė. A. K. įvykio vietoje nepastebėjo. Kitą dieną sužinojo, jog buvo konfliktas tarp E. D. ir A. K., kad stumdėsi, o dėl ko stumdėsi nežino. Įvykio vakarą apie tai nežinojo. Įvykio vakarą buvo išgėręs skardinę sidro, nesijautė išgėrusiu, girtumas neturėjo įtakos, kad pamirštų kažkurias aplinkybes. R. D. pažinojo iš matymo, o E. nepažinojo. Tą vakarą su E. nebuvo susitikę. Po įvykio sužinojo, kad tai buvo E. D., sužinojo iš žmonių, nes sakė, kad E. pradėjo muštynes. Po įvykio bendruomenės moterims jie padėjo viską susitvarkyti, sunešė suolus, stalus, padėjo jis, J. N., R. B., J. N. Konfliktas įvyko greitai ir kol atvažiavo policija E. D. buvo laikomas, kad nepabėgtų, o kas jį laikė nematė. Kai atvažiavo policija ir išsivežė D. matė, kad D. buvo purvinais rūbais, sumušimo žymių nepastebėjo, rūbai buvo purvini gal dėl to, kad jis gulėjo ant žemės, nematė, kad kas jį būtų laikę ant žemės. Jis toje žmonių grupelėje, kur buvo apstotas D., nebuvo, nedalyvavo, nes su J. ir J. buvo prie P. Nematė, ar kas mušė E. D., nematė nei kaip perpjovė kaklą G., tik matė, kaip D. nuėjo su buteliu, o konkrečiai nieko nematė. Iš pradžių jam atrodė, kad tenai buvo Č., D., matė, kad vaikščiojo netoliese, o kad muštų D. nepastebėjo. Kas iškvietė policiją nežino, o ji iškviesta buvo iš karto kai buvo perpjautas P. kaklas. Negali pasakyti, kada atvažiavo policija, o kas tokie atvažiavo nepamena. Atsimena, kad vėliau buvo atvažiavę du pareigūnai J. N. ir kažkokia mergina. E. D. butelį trenkė į stalo kampą ir nudaužė, butelį sudaužė į stalo dešinę kampo pusę, prie stalo stovėjo žmonės, o kas tokie, nepamena. Aplink stalą stovėjo sustatyti suolai. D. buvo apsirengęs su maike ir su šviesios spalvos džinsais. Prie stalo stovėjo ir moterų. Įvykio vietoje nepastebėjo, kad kas nors būtų turėjęs lazdas. Nukentėjusiojo atžvilgiu jis neatliko jokių veiksmų, neįsivaizduoja, iš kur atsirado tokie kaltinimai. Prieš tai su D. jokių piktumų, kontaktų nebuvo.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas E. D. parodė, kad praėjo daug laiko, todėl stengsis viską papasakoti kuo tiksliau. 2012 m. liepos 29 d. Ū. kaime vyko kažkoks kaimo jubiliejus, kuriame dalyvavo ir jis su šeima. Jie tuo metu Ruponių kaime atostogavo ir sužinojo, kad Ū. kaime vyksta šventė, todėl su žmona ir 4 metų dukra nuvyko į šventę. Automobilį pasistatė pas O. ir nuėjo į šventę. Kai jie atvyko į šventę, jo brolis jau buvo šventėje, jis net nežinojo, kad brolis ten bus, jie susitiko šventėje. Jie į šventę atvyko vakare, apie 19 ar 20 valandą, buvo šviesu, stebėjo renginį, linksminosi ir besiruošiant į namus įvyko konfliktas tarp tų vaikinų (parodo į kaltinamuosius), jo ir jo brolio, nes tie vaikinai juos su broliu sumušė. Jau buvo po 24 val., apie pusę pirmos nakties, buvo išgėręs, pats negalėjo vairuoti, laukė, kol atvažiuos jų parvežti į namus (prašė parvežti žmonos krikšto tėvų). Jis priėjo prie brolio, kuris buvo su atskira kompanija, paklausti ar nevažiuos kartu su jais ir tuo pat metu prie to stalo ar atėjo, ar jau stovėjo vyriškis, kurio jis nepažįsta ir niekada nebuvo matęs, ir kuris pradėjo ant jo rėkti, jie apsižodžiavo ir tas vyriškis nugriuvo ant suolo, nes buvo girtas. Tada jis pamatė atbėgant T. G. ir dar daugiau žmonių, pasipylė smūgiai, gan ilgą laiką buvo „lupamas“ daiktais, kojomis. Nuo įvykio praėjo trys metai, nėra taip paprasta su visomis smulkmenomis prisiminti, buvo mušamas be perstojo, spardė vieni, spardė kiti, o nuo žemės jį pakėlė policija ir išsivežė. Jis mano, kad buvo sumuštas kaltinamųjų be priežasties, nes konflikto kaip ir nebuvo, mušė ne tik kaltinamieji, buvo daugiau vyrukų. Konkrečiai kas smūgiavo, visų neįvardins, nes stengėsi, kiek įmanoma išsigelbėti, o jie visi buvo aplink jį. Jam grynai smūgiavo T. G. į veidą kumščiu, kol dar jis stovėjo, o kai nugriuvo ant žemės, smūgiuoti turėjo visi, nes buvo mušamas iš visų pusių ir ne vieno žmogaus, vienu metu būdavo po kelis smūgius, atrodo, kad ir sąmonę buvo praradęs, kiek įmanoma stengėsi užsidengti veidą rankomis, bet ir tai nepadėjo apsisaugoti. Jam buvo padarytas skruostikaulio lūžis, koja nubrozdinta, mėlynės ant kūno, dar prapjauta kakta su kažkuo. Gulėdamas ant žemės ir rankomis laikydamas uždengtą veidą, tik kiek galėdamas akies kraštu atsimerkdamas, bandydamas stotis, matė aplink save visus čia esančius vaikinukus (rodo į kaltinamuosius), jų buvo ir daugiau. Iš pat pradžių jis bandė priešintis, gintis, bet nelabai pavyko. Vienu metu vienas iš tų vaikinukų buvo kartu su juo ant žemės pargriuvęs, ar apsivertęs. Atvykusi policija jį pakėlė nuo žemės ir išvežė, nežino, kodėl išvežė jį. Pakruojo policijoje atsisakė iš jo paimti pareiškimą. Jis nuo pat pradžių reiškė pretenzijas šitiems žmonėms (kaltinamiesiems). Kai policija jį vedė į policijos automobilį, jie visi buvo aikštelėje, jis tai sakė policijai, rodė juos su pirštu, kad šitie žmonės jį mušė, tačiau niekas nekreipė dėmesio. Medicininę ekspertizę jis išsiėmė tik Vilniuje, nes Pakruojo policijoje jam nepaaiškino nei kur kreiptis, nieko, tik pralaikė uždarę dvi paras, vieną parą Pakruojyje ir vieną parą Šiauliuose. Atėjusi tyrėja jam aiškino, kad prisipažintų, kad tada jam viskas bus gerai, kad galės eiti namo. Iš pradžių buvo atsisakyta iš jo imti pareiškimą, nes buvo išgėręs, buvo nustatytas girtumas. Kitą dieną, kai jau buvo blaivus, taip pat buvo atsisakyta imti iš jo pareiškimą, kaip iš nukentėjusiojo. Policijos pareigūnų pavardžių nežino, gal buvo kokie budintys. Policijos pareigūnų pavardžių, kurie jį pristatė į policijos komisariatą, taip pat nežino. Iš Šiaulių kai jį parvežė į Pakruojį, palaikė gal dar porą valandų, žmona atvežė rūbus ir paleido. Grįžęs į Vilnių nuėjo pas ekspertus, kur buvo nustatyti sužalojimai. Prasidėjus ikiteisminiam tyrimui viską parodė vietoje, kur kas vyko, buvo apklaustas ne vieną kartą. Ikiteisminio tyrimo metu visų tų vyrukų (kaltinamųjų) neįvardijo, o įvardijo tik T. G., bet juos visus matė, o kiek ir konkrečiai kuris sudavė smūgių nenori išgalvoti ir meluoti, nes jam ir nebuvo galimybės kažką gerai matyti. Konflikto pradžia prasidėjo nuo T.G., kuris atbėgo, o kas jam ten pasirodė, ar pasivaideno, nežino, ir prasidėjo muštynės. T. G. sudavė jam smūgį į skruostą, net nespėjo užsidengti, nes nesiruošė muštynėms, iš pradžių patį stipriausią smūgį pajuto į pakaušį ir į veidą. Į veidą sudavė T. G., o kas sudavė į pakaušį nematė, bet irgi jisai (T. G.), nes žmona matė, kuri dar bandė jį atitraukti, net maikę jam suplėšė, o jis tiesiog jį užgriuvo ant žemės ir toliau smūgiavo. Aplink jį buvo vien Ū. kaimo gyventojai, niekas neskyrė. Jo brolis turėjo matyti muštynes, mėgino jam padėti, bet ir pats buvo sumuštas. Šventėje vakare buvo „bardakas“, visi girti, darė ką norėjo, vieni kitus užkabinėjo. Kas liečia jį, tai jis tikrai neatvažiavo pasimušti, nes buvo su žmona, dukra, nebuvo noro konfliktuoti. Reiškia civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, nes patyrė didelę neturtinę žalą, nes niekaip jam nesiseka įrodyti, patyrė ir žmona, dukra, nes viskas vyko jų akivaizdoje, pasekmės ir dabar yra. Dukra nuo to vakaro nenustoja vaikščioti ant pirštų galų, nuo tada atsirado tos problemos, nes žmonai ir dukrai buvo siaubingas išgąstis. Jeigu jo akis gauna skersvėjo, iš karto pradeda ašaroti. Dėl patirtų traumų ilgą laiką jis negalėjo dirbti. Be to, buvo nuolatinės kelionės į apklausas, teismus.

Atsakydamas teisiamajame posėdyje į užduotus klausimus, nukentėjusysis E. D. parodė, kad S. jis nepažįsta, tačiau ji buvo prisėdusi prie jų stalo. Jos vardą, pavardę sužinojo iš socialinių tinklų, nes ieškojo to kaimo gyventojų, prisiminė jų veidus, todėl taip ir išsiaiškino. S. parodymai yra nesąmonė. Kaip jis galėjo šiaip sau nusiskelti butelį ir vaikščioti po minią, ir niekas jo nebūtų sulaikęs. Į stalą butelio jis nenudaužė, juo labiau, kad stalai buvo mediniai, sunku įsivaizduoti, kaip į medį sudaužyti butelį. Kitoje, jau išnagrinėtoje byloje jis buvo kaltinamasis ir pripažino, jog galėjo sužaloti P. G., todėl procesas baigėsi, susitaikius su nukentėjusiu P. G. Prisipažindamas jis sakė, kad galėjo sužaloti tik tą asmenį, kuris jį mušė, tyčia nedarė nieko. Kaltinimą pripažino, nes norint susitaikyti, reikalingas visiškas prisipažinimas. Tada buvo didžiulėje panikoje, baimėje, įtampoje, todėl priėmė sprendimą, kad viskas įvyktų kuo greičiau. Panika nuo pat to vakaro iki teismo, kiekvieną dieną, jau trys metai gyvena su to vakaro įvykiais. Tas pagyvenęs žmogus pasakė negražius žodžius, bet su juo jokie apsistumdymai nevyko. Tas pagyvenęs žmogus dėl kažko griuvo, jo įsivaizdavimu, jis nugriuvo, nes buvo visiškai girtas, nugriuvo ant suolo, ar su suolu, griuvo ir suolas. Tada jis gavo smūgį į pakaušį, ne tą pačią sekundę, užtruko, kol T. atbėgo sparčiu žingsniu prie jo. Tuo metu šalia jo buvo ir brolis su draugais, kurie sėdėjo prie to stalo, kur buvo nugriuvęs tas suolas, buvo daugiau žmonių metro ar dviejų metrų atstumu, stovėjo stalai. Jis buvo mušamas ne rankomis, nes ant nugaros buvo ilgi dryžiai, ar tai nuo strypo, ar tai nuo pagalio, bet ne nuo rankos ar kumščio, ir ne nuo kojos. Smūgių buvo suduota daug, nes tie stiprūs smūgiai yra ekspertizės nurodyti, o smulkesni mėlynės ir kraujosruvos jam net pranyko iki ekspertizės dienos, nes ekspertizė buvo atlikta tik po trijų ar keturių dienų. Jam buvo padarytas ir skruostikaulio lūžis. Kai jis buvo mušamas nugriuvęs, gulėjo veidu į žemę, į patį veidą smūgių nebuvo, nes jį buvo užsidengęs rankomis, beprotiškai skaudėjo galvą, todėl kiek įmanydamas saugojo veidą, jam buvo duodama tik per pačias rankas. Jam buvo nustatytas 1,3 promilės girtumas, jautė, kad yra neblaivus, bet aplinką suvokė.

Įvykio metu jis patyrė stiprų skausmą, gydymas užtruko, jautė didelius nepatogumus, nes vaikščiojo su mėlynėmis, gatvėje buvo papildomas aplinkinių dėmesys, dėl skruostikaulio sužalojimo tik pirmomis dienomis buvo sudėtinga valgyti, tačiau yra tolimesnės pasekmės, kurios atsiliepia ir dabar. Akis kažkodėl reaguoja į vėją, mirksi, ašaroja, todėl šios aplinkybės turi įtakos ieškiniui dėl neturtinės žalos atlyginimo. Medikų išvadoje užsiminta, kad smūgiai suduoti ne ranka. Suduota galėjo būti plonu daiktu, ar armatūra, pati žaizdos struktūra panaši į armatūros ar spyruoklės sulūžusį sukimą, žaizdos kiaurai neprakirstos, bet kraujosruvos didelės, mėlynės įdomios formos, jam panašios į teleskopinės lazdos tipą. Tuo metu dirbo, turėjo nedarbingumą, traumos atsiliepė darbe, nes negalėjo dirbti visu pajėgumu, atsiliepė finansiškai.

Ekspertams jis pats paaiškino muštynių aplinkybes, nieko neišgalvojo, medikai atsižvelgdami į jo pasakojimą, nustatė, kad tokie sužalojimai ir tokiomis aplinkybėmis įmanomi padaryti. Kaktoje buvo kirstinė žaizda, ar tai prapjauta, ar tai prakirsta. Jis neprisimena, kad būtų sužalojęs M., nebent ginantis galėjo sužaloti, jeigu jis jį mušė, tyčia jo nežalojo. T. G. nepažinojo, matė tą vakarą pirmą kartą, jo pavardę sužinojo iš aplinkinių. Iki to vakaro įvykio kaltinamųjų nepažinojo nė vieno. Anoje byloje, kurioje buvo kaltinamasis, sutiko taikytis, nes jo manymu, tai buvo geriausias sprendimas, kadangi patyrė daug spaudimo iš įtariamųjų, jų gynėjų, o apklausų metu – iš tyrėjų, jam nuolatos buvo teigiama, jog kaltas jis. Neneigia to, kad jų nesužalojo, jeigu jie puolė, tai jis gynėsi, smūgiavo gindamasis. Iš pradžių gynėjo neturėjo, tačiau vėliau pamatęs link ko eina tyrimas, pasisamdė. Sprendimo kitoje byloje dėl bylos nutraukimo susitaikius, kuris buvo priimtas Pakruojo rajono apylinkės teisme, neskundė ir pradėjo vykdyti. Kai jis buvo mušamas, jo sutuoktinė buvo šalia, nes iš jos verksmo, klyksmo, maldavimo, kad liautųsi visi mušti, suprato, kad ji buvo šalia. Konflikto pradžioje brolį jis matė sėdintį prie stalo, o po to nelabai turėjo galimybę dairytis ir žiūrėti kur yra brolis, kiek suprato, kad jis buvo mušamas, o konkrečiai nematė, nes pats iš visų pusių buvo spardomas. Prieš jam nugriūnant ant žemės, P. G. matė, sunku prisiminti, atsimena, kad vieną iš jų ar pats buvo parsivertęs ant žemės, ar jis pats buvo pargriuvęs, tai įvyko labai trumpai, negali tvirtinti. Tą naktį iš karto policijoje jis prašė, kad jį apžiūrėtų gydytojas. Iš pradžių niekas nekreipė dėmesio, o po sulaikymo praėjus dviem ar trims valandoms, buvo nuvežtas į Pakruojo priėmimo skyrių, kur jį apžiūrėjo daktaras gal iš 5 metrų atstumo, pasakė, kad viskas gerai ir buvo parvežtas atgal. Kad yra nukentėjęs nusprendė nuo tada, kai parašė pareiškimą policijai, o tvirtino, kad yra nukentėjęs nuo pat pradžių, tačiau niekas iš jo neėmė pareiškimo. Tyrimo metu buvo paimti jo rūbai, grąžinti buvo gal po susitaikymo, grąžino teismas. Jam buvo sulaužytas skruostikaulis, žandikaulis nebuvo sukabintas.

Konkrečiai kokius veiksmus prieš jį atliko M. B.? Turbūt, kad mušė, nes jį matė toje grupėje ir buvo mušamas visų tų žmonių, spardomas, kaip galėjo dairytis ir matyti, ką jis darė konkrečiai, jis tikrai atsistojęs šalia jo nedainavo. Buvo mušamas tos grupės žmonių (parodo į kaltinamuosius), kurie buvo aplink jį, kas ir kiek smūgių sudavė, konkrečiai į kurią kūno vietą, jis nežino. Konkrečiai negali įvardinti ką padarė M. B.

Konkrečiai kokius veiksmus atliko N. negali pasakyti, gali pasakyti tik tai, ką matė konkrečiai. Tuos žmones matė stovinčius, judančius aplink save. Matė J. N. veidą, matė, gulėdamas ant žemės. Vieta nebuvo gerai apšviesta, bet nebuvo aklina naktis, buvo sutemę, apšvietimas buvo ten, kur visi šoko.

Jis buvo atvažiavęs pas P. G. į namus, pasidomėti kas per sužalojimai, surasti bendrą sprendimą, kad neprieiti iki teismo. G. močiutė pasakė, kad jis guli ligoninėje, davė telefono numerį ir išvarė iš kiemo, išplūdo visokiais žodžiais. Teisme (kitoje byloje) jam buvo daromas spaudimas iš P. G. gynėjo, kuris vaikščiojo aplink ir sakė, kad pasodins. Jis to įvykio metu su buteliu nesišlaistė, kažkaip labai įdomiai atrodytų, kai jį muša begalė žmonių, o jis dar sugebėtų vaikščioti, kažką pjauti. Negali konkrečiai pasakyti kiek šalia buvo žmonių, buvo jo žmona, nes buvo isteriškas klyksmas tiek dukros, tiek žmonos, pats girdėjo. Po įvykio žmona pasakojo, kad ją kažkas nuvedė, tiesiog nutempė į šoną, kad jos nebematytų mušimo. Kodėl pas P. G. buvo ir pjautinė žaizda, ir durtinė, negali paaiškinti.

Muštynės truko keliolika minučių. Su A. jis nekonfliktavo, jam nesmūgiavo, jie tik susikivirčijo, apsižodžiavo, tuo viskas ir baigėsi. Policininkas J. N. tikrai nebuvo priėjęs prie jo, prisimintų, nes pažįsta J. N. iš matymo. J. N. buvo priėjęs prie jo brolio.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausos vyko labai įdomiai, „stebuklingai“, nes važiuodamas į apklausas, konkrečiai net nežinodavo, kurioje byloje bus apklausiamas. Apklausos vykdavo viename kabinete, dvi skirtingos tyrėjos klausinėdavo, taip ir gaudavosi, kad net nežinodavo, kuriai tyrėjai pasakoja. Pirmiausia šioje byloje padarydavo akistatas, o kitoje byloje atpažinimą. Atpažinimas buvo daromas taip, kad stovėjo visi žmonės koridoriuje (kas dalyvavo atpažinime), stovėjo tyrėja ir jis. Tyrėja jį pasikvietė nufotografuoti ir jiems nunešė jo nuotrauką parodyti su tos dienos rūbais, kaip buvo apsirengęs. Jam atpažinimui nuotraukų nerodė. Rašė skundus, sunku prisiminti, ilgas laikas. Skundė bylų nutraukimus ir reiškė nušalinimus, o akistatų, atpažinimų, atliktų veiksmų neskundė. Nežino konkrečiai, kaip pagal Baudžiamojo proceso kodeksą turi būti atliekamos akistatos, atpažinimai.

Nukentėjusysis R. D. parodė, kad su draugais M. K., A. G., U. ir I. atvažiavo į Ū. kaimo šventę, atvažiavo dar prieš prasidedant šventei. Šventė, išgėrinėjo, linksminosi. Su broliu susitiko šventėje, susitiko apie 18 ar 19 valandą. Su draugais jis sėdėjo prie stalų. Visą vakarą nesėdėjo, šoko. Šventės pradžioje buvo apsistumdymų, nes iš Pakruojo buvo vienas žmogus, žmonės gal turėjo piktumą ant jo, apsistumdė, buvo iškviesta policija, atvažiavo, pakalbėjo, apramino, liepė švęsti tyliai ir išvažiavo. Per pačias didžiausias muštynes, kurios įvyko jau po vidurnakčio, jis sėdėjo prie staliuko, su broliu buvo kalbėję, kad važiuos namo. Prie stalo priėjo vienas toks pagyvenęs, išgėręs vyras ir pradėjo kažką aiškinti, visokiais žodžiais, jie nekreipė į jį dėmesio, sėdėjo toliau. Tuo tarpu prie stalo priėjo jo brolis paklausti, ar važiuos namo. Tas pagyvenęs vyriškis pradėjo pulti ant brolio. Jis besikeldamas nuo stalo, gavo smūgius iš nugaros pusės, nukrito, dar gavo kelis smūgius, paskui pamatė, kad niekas jo nebemuša, kad įvykis pasitraukė nuošaliau, kur mušėsi, pradėjo keltis ir kažkas pradėjo rėkti, kad „tu dar keliesi“, bet jis atsikėlė ir pabėgo, jį dar vijosi, bet jis pabėgo. Pabėgęs sustojo, luktelėjo, apėjo aplinkui, bandė grįžti atgal į šventę. Grįždamas girdėjo garsus, kad muštynės tebevyksta toliau, bandė eiti į muštynių vietą, tačiau jį kažkokia moteris sulaikė, liepė neiti. Moters paklausė, kas tenai dar mušasi ir kažkas iš aplinkinių pasakė, kad ar ne jo brolį daužo. Nuėjęs į muštynių vietą matė, kad brolį daužė visi kaltinamieji, jų buvo daugiau, ne visi čia dar sėdi, matė A. E., M., buvo nevietinių, didelė kompanija. Dėl savo sužalojimų jis niekur nesikreipė, nei į medikus, nei į ekspertus, sumušimo žymės matėsi, tačiau niekam jokių pretenzijų nereiškia. Apklausų metu išsiaiškinus, kad jam buvo suduoti smūgiai, įtraukė nukentėjusiu. Po muštynių, po tų įvykių, praėjus kelioms dienoms, prie Ū. ežeriuko kaltinamieji kalbėjosi, juokėsi, sakė, kad vienas davė su teleskopine lazda, net sulinko, o pripažinti teisme bijo. Jų tarpe buvo vienas jo draugas, kuris jam apie tai pasakė. Neįvardijo, kuris taip sakė, kalbėjosi visi, G., N., gyrėsi kaip mušė, juokėsi. Muštynių metu jis matė, kad lazdą turėjo E., mušimas buvo ne su ranka, matėsi užmojis su kažkokiu daiktu. Dar vienas turėjo lazdą, tačiau stovėjo nugara į jį, todėl nematė jo veido. Iš kalbų girdėjo, kad buvo teleskopinės lazdos, muštynių lazdos, ištrauki - pasidaro ilga, susiskleidžia - gali nešiotis kišenėje. To pagyvenusio vyro, kuris buvo priėjęs prie jų stalo, jis nepažino ir dabar nepažįsta. Tą vakarą girdėjo, kad buvo sužalotas P. G., jam apibėgus ir grįžtant atgal muštynės dar vyko, išgirdo riksmą, kad perdūrė, pagalvojo, kad nudūrė brolį, tačiau po kiek laiko paaiškėjo, kad ne brolį. Netrukus atvažiavo policija, pamatė, jog nuo žemės pakėlė brolį ir policija jį išsivedė, bandė prieiti prie policijos ir paklausti, bet jam liepė kuo greičiau važiuoti iš ten. Tą vakarą jis matė, kad į šventę policija buvo atvažiavusi du kartus. Pirmą kartą iš policijos pareigūnų buvo atvažiavęs J. N., kuris yra buvęs jo klasiokas, o antrą kartą kas buvo atvažiavę iš policijos pareigūnų nežino, ne N., kitas nusivedė jo brolį. Muštynių metu buvo kilusi sumaištis, rėkė, kad kvies policiją, moterys rėkė labiau. Kur muštynių metu stovėjo brolio žmona nebematė, nesidairė. Jis nenorėjo būti pripažintas nukentėjusiu, nes nemėgsta policijos, nenori gaišti laiko, turi savo darbus. Nuo suduotų smūgių jam skaudėjo. Nežino, kodėl kaltinamieji nepripažįsta kaltės, gal jaučiasi teisūs, gal tenai pas juos tai yra normalus dalykas, pasidaužyti, pasimušti. Po to įvykio brolį jis pamatė gal po mėnesio, mėlynių nebebuvo, o kai buvo išleistas iš areštinės, nematė. Po įvykio brolį kai vedėsi policija, brolis buvo visas kruvinas, sudaužytas. Muštynių metu šventėje žmonių buvo gal koks 50 žmonių, buvo vietinių, atvažiavusių iš kitur. Muštynių vietoje buvo galima įžiūrėti kas mušasi, tačiau yra toks dalykas, kad nelabai norisi čia važinėti, nesinori pyktis tarpusavyje, nenori, kad gali pasakyti kažką ne taip, todėl daugiausia visi sako, kad nieko nematė. Muštynių vietoje nebuvo aklina tamsa, apšvietimas buvo nuo scenos pusės. Muštynės prasidėjo vienu metu. Jis matė, kaip T. G. puolė ant jo brolio, sudavė, o jis kėlėsi nuo stalo ir iš karto iš nugaros pusės gavo smūgį į galvą. Jis nematė, kurie iš kaltinamųjų jį nusivijo, nematė, nei kas jam sudavė. Vienas, kuris jį vijosi, čia nesėdi, nežino jo vardo, žino tik iš matymo. Muštynių metu jis matė, kad lazdą turėjo E. ir dar kažkuris vienas iš jų. Po vijimosi, į vietą, kur buvo mušamas, grįžo gal už poros minučių, išgirdo žodžius, kad padūrė, o sužaloto žmogaus nematė, kaip jis buvo sužalotas nematė. Pirma mintis buvo, kad perdūrė brolį. M. sužaloto nematė. Po muštynių atvažiavusi policija išsivežė brolį. Jis nematė, kas jį mušė. Matė, kad T. G. priėjo prie brolio ir smogė, todėl mano, kad jis dviem iš karto nesuduos, jam iš nugaros kažkuris kitas sudavė smūgį. P. G. galėjo suduoti, bet ar sudavė nematė, daro tik prielaidą, kad galėjo suduoti. Konflikto pradžioje M. B. ir kiti stovėjo grupelėje, o daugiau kaip ir visi pasilenkęs spardė, mojavo rankomis, spardė gulintį jo brolį. Nuo spardomo brolio jis buvo gal 5 metrų atstumu, bandė eiti gelbėti brolio, tačiau jį laikė, neleido eiti, liepė nesikišti. M. B. brolį spardė gulintį, spardė į visas kūno vietas. Kai jis grįžo atgal į muštynių vietą, matė, kaip buvo spardomas brolis, tačiau prieiti prie pat brolio jo neleido moterys, kurios jį laikė. Kai jis išgirdo, kad kažkas sušuko, jog perdūrė, brolis bandė gintis, stotis, tačiau jeigu brolis daugiau sujudėdavo ir bandydavo kažką daryti, vėl pasipildavo serija smūgių. Kiek jis matė, brolis atsistojęs ant kojų nebuvo. Ū. kaime pažįsta nemažai žmonių, nuvažiuodavo į diskotekas, nuvažiuodavo pas klasiokus, o tų moterų, kurios jį laikė, nepažįsta. Brolį mušė gan didelė grupė žmonių, gal koks 10 žmonių, buvo apsupę, muštynių vieta nebuvo gerai apšviesta, apšvietimas sklido nuo kultūros namų, jam iš kairės pusės. Muštynių metu brolis buvo apsuptas žmonėmis gal pora eilių, N. spardė brolį gulinį, kaip „futbolo kamuolį“, matė. Kai prie jų stalo priėjo pagyvenęs vyriškis, prie stalo sėdėjo J. B., A. G., U. R., I. N. ir dar viena jos draugė, dar buvo keletas žmonių. Ką sakė tasai pagyvenęs vyriškis, visi jie turėjo matyti ir girdėti. Kai tas pagyvenęs vyriškis priėjęs prie jų, užsikabino, jis matė, kad jau grupuojasi jaunuoliai (parodo į kaltinamuosius) ir kiti, kurių nėra, matė E. Jam asmeniškai, kuris iš kaltinamųjų galėjo suduoti smūgius nematė, pretenzijų kaltinamiesiems neturi. Nematė, kas jam iš nugaros pusės sudavė į galvą ir kas po to jam spyrė. Nematė tokio momento, kad brolis būtų pasiėmęs butelį ir ėjęs į žmonių minią.

Liudytojas J. N. parodė, kad kaltinamieji J. ir J. N. yra jo broliai. 2012 m. liepos mėnesį, tiksliai dienos nepamena, jis dirbo policijos ekipaže su N. M. Jau sutemus gavo pranešimą, kad Ū. kaime šventės metu vyksta muštynės. Nuvykus į minėtą kaimą jokių muštynių nebebuvo. Šventės dalyviai, kas tokie nepamena, aiškino, kad E. D. kabinėjasi prie žmonių, koliojasi. Jis iš karto pamatė E. D. ir prie jo priėjo. E. D. buvo neblaivus, jo kalba buvo nerišli. E. D. buvo paaiškinta, kad yra gauta nusiskundimų jo atžvilgiu. E. D. kažką norėjo pasakyti, teisintis, tačiau jo žmona jį pertraukė sakydama, kad netrukus iš šventės išvyks. Šventėje daugiau niekas į jį su nusiskundimais nesikreipė. Šventėje jis matė savo pažįstamus asmenis – R. ir D. Č. su žmonomis, E. A., R. S. su žmona, savo brolius J., J. ir P., R. ir M. B., P. ir T. G., A. M. ir dar daugiau jaunimo bei vyresnių žmonių. Jie su N. M. atvykę dar pabuvo apie 10-15 minučių ir išvažiavo. Jau po vidurnakčio vėl gavo pranešimą, kad Ū. kaime policijos pareigūnams reikalinga pagalba. Vykdami į šį kaimą prasilenkė su policijos automobiliu ir greitosios pagalbos automobiliu. Nuvykus į minėtą kaimą jokių muštynių nebebuvo ir jie palaukė kol uždarys šventę. Aplinkiniai kalbėjosi, kad E. D. su nuskeltu buteliu dūrė P. G..

Atsakydamas teisiamajame posėdyje į užduotus klausimus, liudytojas J. N. parodė, kad nepamena, ar įvykio vietoje buvo kartu su kolege, ar kartu bendravo su nukentėjusiais, nepamena, ar nustatė asmenybes tų asmenų, kurie skundėsi. E. D. jis pažinojo, nes kartu mokėsi mokykloje, jis bendravo atvykęs pagal iškvietimą su E. D. Negali įvardinti žmonių kurie skundėsi, nebepamena. Apie kiekvieną įvykį, išsiaiškintas aplinkybes, informaciją jie praneša policijos komisariato budėtojui. Ką pranešė apie šį įvykį nepamena. M. B. pažįsta, nes gyvena tame pačiame kaime. Tame įvykyje dėl M. B. jokių nusiskundimų nebuvo gauta. Šventėje buvo daug žmonių, šurmulys, daug pažįstamų, o konkrečiai, kas ir kur stovėjo nepamena. Kai bendravo su D. ir jo žmona, kur tuo metu buvo jo kolegė M. nepamena, turėjo būti šalia jo. Negali pasakyti, kaip tą vakarą buvo apsirengęs E. D., neatsimena. Į šventę jie vyko du kartus, nes buvo du iškvietimai. Iškvietimo duomenys, pranešimai turi būti užfiksuoti policijoje. Dėl antro karto gal kolegos prašė pagalbos, jeigu kolegos paprašo pagalbos, jie turi teisę vykti. Jie D. nepristatė į policijos komisariatą, komisariate su D. jis nebendravo. Dėl pirmo įvykio, asmuo, iškvietęs policiją, neprisistatė, neatsimena, kas kvietė policiją, pranešimą jie gavo iš Šiaulių apskrities VPK centro, todėl būtent tenai turi būti užfiksuota.

Liudytojas A. M. parodė, kad 2012 m. vasarą, apie 21 val., kartu su J. L. atėjo į Ū. kaime vykusią šventę. Susitiko T. G., K. M., J. N. ir kitus. T. G., P. G., M. B., J. N. ir J. N. gyvena Ū. kaime, T. ir P. yra jo kaimynai, o kitus pažįsta kaip to kaimo gyventojus. E. D. anksčiau yra gyvenęs jų kaime, todėl jį iš matymo pažino ir matė, kad E. D. buvo šventėje, sėdėjo ant suolo ir su savo kompanija gėrė alkoholinius gėrimus. Jis prie E. D. visos šventės metu priėjęs nebuvo, su juo nekalbėjo. Matė, kad E. D., kai jau buvo tamsu, su kažkokia grupe žmonių ginčijosi ir apsistumdė. Kas ten vyko, per žmones nematė. Po valandos laiko, kartu su T. G. stovėdamas netoli suolų išgirdo stiklo dužimą, atsisukęs pamatė, kad apie 3-4 metrų atstumu nuo jų, rankose laikydamas nudaužtą butelį ateina E. D. Jis kažką garsiai rėkė ir ėjo tiesiai link T. G., užsimojęs nudaužtu alaus buteliu. Tuomet jis nustūmė E. ant žemės ir stumdamas pats nugriuvo ir pajuto, kad iš kaktos jam bėga kraujas. Suprato, kad E. buteliu perpjovė jam kaktą, kuomet jam labai stipriai pradėjo bėgti kraujas per akis, jis nieko nebematė. Kažkas jį pakėlė nuo žemės ir tuomet priėjo draugė J. L. ir parvedė jį namo. Naktį jam paskambino T. G. ir pasakė, kad P. yra perpjautas kaklas, todėl jį į šventę atgal atvežė A. D. ir jis matė, kad P. G. sėdėjo ant suolo susiėmęs kaklą, matė kaip iš kaklo bėgo kraujas. T. G. pasakė, kad E. D. perpjovė P. G. kaklą. Kad kas nors muštų E. D., jis nematė. E. D. su butelio šuke išėjo iš už medžių, laikydamas nuskeltą alaus butelį ir ėjo link jo, T. G., K. M., J. L. E. D. buvo agresyvus, priėjęs jis užsimojo su butelio šuke smogti T. G. ir pagal pakeltos rankos aukštį būtų pataikęs kažkur ties juosmeniu, tačiau jis abiem rankomis įsiremdamas E. į krūtinę, jį nustūmė ir jie abu pargriuvo. Jam atrodo, kad jie nugriuvo ant šono ir turbūt tada E. D. šuke jam netyčia perbrėžė kaktą. Jokio atskiro smūgio jam E. D. nesmūgiavo ir galėjo jį sužaloti netyčia. Jis, pajutęs kažką šiltą bėgant per kaktą, suprato, kad tai kraujas. Tuo momentu prie jų pribėgo T. G., jo mama ir J. L. ir jį nutempė. T. G. išsyk nuo jo nuėjo ir galėjo būti, kad išsyk nuėjo į vykusias muštynes, nes jis matė, jog žmonių būrys muša E. D. Tame būryje buvo T. G., o kitų negali nurodyti, nes neatsimena. Jis negali nurodyti kiek smūgių galėjo suduoti T. G. E. D., nes jam bėgo kraujas per akis. Kiek jam žinoma iš kalbų, T. G. buvo susiėmęs su E. D., nes gynė savo brolį, kuriam E. perpjovė butelio šuke gerklę.

Atsakydamas teisiamajame posėdyje į užduotus klausimus, liudytojas A. M. parodė, kad konflikto metu, kai jam buvo perpjauta kakta ir bėgo kraujas, jis nematė, kur tuo metu buvo P. G. T. G. to momento, kai jis nustūmė E. D., nematė, nes buvo nusisukęs. Konfliktas vyko prie kultūros namų, ant pievos, toliau buvo keletas medžių, gal už 3 metrų nuo tos vietos, kur jis stovėjo, stovėjo daug stalų, kurie buvo gal 2 metrų ilgio, aplinkui buvo daugiau žmonių. Jam grįžus namo, kiek buvo laiko nežiūrėjo, gal po kokio nepilno pusvalandžio, gal po 15 min. paskambino T. G. ir klausė ar negalėtų P. nuvežti į ligoninę, nes jų namuose buvo giminaitė, todėl ji nuvažiavo prie kultūros namų, o jis važiavo kartu su ja parodyti, kur yra kultūros namai, o atvažiavus pamatė P. G., sėdintį ant suolo, buvo šurmulys, o kur tuo metu buvo E. D., nematė. Policija jau buvo atvažiavusi, o greitosios dar nebuvo. Ką tuo metu veikė policija nematė, nes buvo prie P. Nematė, kaip iš įvykio vietos buvo išvežtas E. D. Kaip po įvykio atrodė T. G. nepamena. Kai jis pamatė einantį E. D. su šuke rankoje, jokio triukšmo aplinkui nebuvo, tik iš aplinkinių kažkas šnekėjo, kad buvo kažkoks konfliktas, tačiau jis nesigilino. R. D. jis nepažįsta. Žmonės kalbėjo, kad kažkoks įvykis buvo prieš tai, kad konfliktavo žmonės atvažiavę iš L., minėjo E. D., o konkrečiai kas buvo per konfliktas jis nežino. Įvykio vietoje jis parodė visas vietas, kur kas buvo, kur kas stovėjo, kur kas vyko. Dėl to įvykio policijoje jis buvo apklaustas du ar tris kartus. Iš vakaro, ar įvykio naktį nebuvo kalbų, kad kažkokie l. muša Ū. kaimo gyventojus. Į medikus jis kreipėsi tada, kai buvo iškviesta policija, liepė tyrėja. Jis buvo apklaustas ir kitoje byloje. Kitoje byloje buvo pripažintas nukentėjusiuoju, apklaustas, susitaikė su kaltinamuoju E. D. Negali paaiškinti, kodėl jo parodymai skiriasi, duodant parodymus nukentėjusiuoju ir duodant parodymus liudytoju. Anoje, kitoje baudžiamojoje byloje teisme nebuvo apklaustas.

Liudytoja G. M. parodė, jog atsimena, kaip išgirdo sūnaus riksmą, jog „T. papjaus“ ir iš karto atbėgo prie sūnaus, o sūnus jau buvo visas kruvinas, todėl jį pasiėmusi, iš karto išėjo namo. Šventėje ji buvo iki to laiko, kol buvo sužeistas sūnus, po to abu išėjo namo. Tą vakarą buvo Ū. kaimo šventė, buvo susirinkę daug žmonių. Kokiu tikslu atvyko į šventę D. nežino, kadangi jis nėra Ū. kaimo gyventojas, o jie buvo visi vietiniai, nes tai jų kaimo šventė. Ji D. pažinojo tik iš matymo, žinojo, kad D., pažįsta du D., nes vienas yra aukštesnis, o kitas žemesnis, pagal ūgį žino, o pagal vardus nežino, žino, kad gyveno P. kaime. Paties sūnaus sužalojimo momento nematė, matė jį tik kruviną, pamatė tada, kai sūnus sužvigo „T. papjaus“ ji iš karto pribėgo prie sūnaus, sūnus stovėjo susirietęs, kruvinas. Kas buvo prie sūnaus nežino, gal draugai, neužfiksavo tokių dalykų. Sūnus pasakė, kad jį sužalojo D. Einant namo sūnus papasakojo tą situaciją, atseit pamatė, kad puola ant T. G., bandė ginti pastumdamas, bet kliuvo jam pačiam su nuskeltu buteliu. Po to ji į šventę grįžusi nebuvo, o ar buvo grįžęs sūnus konkrečiai nepamena. Po įvykio, kitos dienos rytą tas įvykis buvo aptarinėjamas, kad G. išvežė į ligoninę, kad jam buvo perpjautas kaklas. Tą vakarą gerai nepamena, atrodo, kad jiems paskambino ir pasakė apie įvykį. Tą vakarą ji jokių muštynių nematė. Matė gatve važinėjančią policiją, matė vaikštančią šventėje, gal saugojo šventę, sakytų, kad policija kaip ir budėjo. Apie 20 val. važiavo namo ir matė stovintį policijos automobilį.

Atsakydama teisiamajame posėdyje į užduotus klausimus, liudytoja G. M. parodė, kad jiems grįžus su sūnumi į namus (po sužalojimo), sūnus ilgokai buvo namuose. Tuo metu pas juos namuose buvo giminaitė, paskambino G. mama ir prašė vežti į Šiaulius, giminaitė išvažiavo ir kaip vėliau paaiškėjo G. jau buvo išvežtas. Kai jie su sūnumi grįžo į namus ir kai išvažiavo giminaitė praėjo gal virš valandos, sūnus kartu su giminaite nevažiavo, tiksliai nepamena, nes praėjo daug laiko. Įvykio dieną šventė buvo Ū. kaimo, visi žmonės buvo iš jų krašto, kilę iš Ū. krašto, kvietimų neturėjo, bilietų nebuvo, tai buvo Ū. kaimo šventės jubiliejus, pašaliniams nebuvo kas veikti ir jų neturėjo būti, tvarką prižiūrėjo budintieji, kultūros namų direktorė, meno vadovė, bendruomenė. Kai ji išgirdo sūnaus riksmą, nuo jo buvo gal 5 metrų atstumu, netoliese buvo palapinė, šviesos buvo, vieta gerai nebuvo apšviesta. Prie sūnaus ji nieko nematė, pamatė jį kruviną, išsigando, nes buvo kruvina akis ir pagalvojo, kad nebėra akies. D. irgi nematė, nes sūnus buvo kruvinas, greitai su sūnumi išėjo namo. Giminaitės, kuri buvo pas juos, pavardė A. D.. Tą vakarą sūnus buvo išgėręs, tačiau nedaug, nes jis į šventę atėjo vėlai.

Liudytojas R. B., kaltinamojo M. B. brolis, parodymus duoti atsisakė.

Liudytojas E. A. parodė, kad 2012 m. buvo Ū. 300 metų kaimo šventė. Į šventę jis atėjo su G. K. (kuris buvo atvažiavęs iš P. į tėviškę) ir E. D., kadangi kaip suprato E. D. buvo pas K. motiną pasistatęs mašiną. Šventėje buvo konfliktas tarp jo ir E. D., nes jis E. pasakė, jog tik išvažiavo į Vilnių, pagyveno kokį mėnesį ir pradėjo kalbėti labai gramatiškai, todėl įvyko apsistumdymas su juo ir jo draugeliais. Konfliktas įvyko dėl tarmiškos kalbos, jam nepatiko, kad D. kalba gramatiškai, žmogus kaimietis tik išvažiavęs ir mėnesį pabuvęs, o jau kalba gramatiškai, konfliktas įvyko dėl nieko. Jis pasakė E. dėl tos kalbos, tada jo draugeliai, kurių jis nepažino, puolė ant jo. E. D. pažinojo, nes kartu mokėsi L. vidurinėje mokykloje. D. draugelių vardų, pavardžių nežino, žinojo tik iš matymo, tie draugeliai buvo iš P. kaimo, buvo ir E. D. žmona. E. D. brolis irgi buvo šventėje. Konfliktas tarp jo ir E. D. įvyko dėl kalbos, tada jo draugeliai puolė, sudavė kelis kartus, jis užsidengė galvą ir nematė, kuris iš jų sudavė, niekur nesiskundė. Daugiau jokių konfliktų nematė. Neatsimena, kada išėjo iš šventės. Šventės metu matė, kad buvo iškviesta policija, atvažiavo J. N. ir N. M., atvažiavo dėl konflikto, kuris buvo tarp jo ir E. D., klausė jo, ar neturi pretenzijų, pasakė, kad neturi ir policija išvažiavo. Tuo metu buvo dar šviesu, gal 18 ar 19 valanda. Po to ar dar buvo atvažiavusi policija nematė. Šventės metu buvo policija, kai atėjo į šventę, netoli šventės vietos stovėjo policijos ekipažas, buvo nuėjęs su jais pasisveikinti, bet buvo kiti pareigūnai M. L. ir dar vienas jaunas pareigūnas, kurio nepažinojo. Tą vakarą E. D. matė, tačiau, kad jis būtų primuštas nematė. Nematė, kada ir kaip buvo sužalotas P. G..

Atsakydamas teisiamajame posėdyje į užduotus klausimus, liudytojas E. A. parodė, kad tarp jo ir E. D. konfliktas vyko dešiniau palapinės, pačiame kampe prie staliukų. Sėdėjo prie staliuko, sėdėjo kartu su D. kompanija, sėdėjo jo kaimyno Krivicko brolis, stalas prie kurio sėdėjo buvo gal 2 metrų ilgio, sėdėjo ant suolų, sėdėjo iš galo su T. U. Prie stalo sėdėjo abu D., buvo daugiau, kurių nepažino, sėdėjo maždaug 6 žmonės ir besėdint D. jis pasakė dėl jo kalbos, jo draugeliai puolė ant jo, prasidėjo stumdymasis ir po to jis nuo stalo nuėjo, nebenorėjo pyktis. J. N. ir M. atvažiavo gal pusės valandos bėgyje, tikslai nepasakys, kas iškvietė policiją nežino. Atvykus policijai M. priėjo prie jo, bendravo su ja, o su N. nekalbėjo. Jis galvoja, kad policija buvo atvažiavusi dėl konflikto tarp jo ir E. D., nes tuo momentu daugiau nieko nebuvo. M. jo paklausė ar turi pretenzijų, pasakė, kad neturi. Jis pažįsta A. K., o apie konfliktą tarp E. D. ir K. nieko nežino, vėliau iš kalbų girdėjo, kad D. prie daug ko buvo prisikabinęs, bet jis nematė. Žmonės sakė, kad E. D. nustūmė šokantį (vyresnio amžiaus) žmogų, kabinėjosi prie kitų žmonių, negražiai elgėsi. Jis apie savo konfliktą su E. D. niekam nepasakojo, neatsimena, gal su kuo ir kalbėjosi, o gal kas matė, buvo išgėręs alaus, buvo apsvaigęs, bet ne taip, kad neatsimintų, jam girtumas nebuvo nustatytas, gal buvo lengvas girtumo laipsnis. Visą laiką šventėje nebuvo, buvo nuėjęs į parduotuvę, kuri nuo šventės vietos buvo gal 400 m. atstumu. Į namus išėjo, kai dar buvo šviesu, o kuri buvo valanda nežino, nesulaukė, kada buvo uždegtas laužas, net nežino, kur buvo tas laužas, buvo juk ne Joninės, net sukrauto laužo nematė. Kitos dienos rytą iš kaimo žmonių kalbų sužinojo, jog P. G. perpjovė gerklę, kad D. jį sužalojo, nesigilino, nesidomėjo. Negali tiksliai pasakyti, ar E. D. jam sudavė, puolė, gal ir sudavė, kadangi rankomis užsidengė galvą, kad negautų į galvą, todėl nematė, kuris iš jų jam sudavė, pretenzijų D. neturi.

Liudytojas D. Č. parodė, kad 2012 m. vasarą kartu su žmona R. Č., broliu R. Č., jo žmona D. Č. nuvyko į Ū. kaime vykusią šventę. Vakare visi prisėdo prie stalo, gėrė alkoholinius gėrimus, šoko. Prie jų stalo prisėdo R. S., P. S., R. D., J. D., D. D., E. D.. Šventės metu jokių konfliktų ar muštynių jis nematė. Jokio E. D. ar R. D. jis nepažįsta, ar jie buvo šventėje, nežino. Apie 00 val. šventėje buvo išjungta muzika, tačiau jis nežino, ar laikinai, ar visam laikui. Šventės metu jis matė, kad buvo atvažiavęs greitosios pagalbos automobilis, bet kokią valandą, pasakyti negali. Jokių sužeistų žmonių jis nematė ir niekam jokios pagalbos nesuteikė. Jis su niekuo šventėje nekonfliktavo ir nesimušė, kad kas nors vaikščiotų su lazdomis, medinėmis, ar dar kitokiais panašiais daiktais jis nematė.

Atsakydamas teisiamajame posėdyje į užduotus klausimus, liudytojas D. Č. parodė, kad įvykio vakarą buvo stipriai išgėręs. Jokio triukšmo negirdėjo, muštynių nematė, jose nedalyvavo ir nieko nežino. Jis gyvena Pakruojyje, o Ū. kaime gyvena tėvukai, uošviai, tame kaime jis gimęs ir užaugęs. Šventėje išgėrė, o šiaip alkoholio vartoja mažai.

Liudytojas R. Č. davė analogiškus parodymus, kaip liudytojas D. Č.

Liudytojas D. D. davė analogiškus parodymus, kaip liudytojai D. Č. ir R. Č.

Atsakydamas į užduotus klausimus, liudytojas D. D. parodė, kad šventėje kažkas pjovėsi, stumdėsi, buvo sutemę, buvo nuėjęs pasižiūrėti iš įdomumo, matė vieną sėdintį su bintu ant kaklo, susiėmusį už gerklės, žino, kad vaikinukai buvo ūdekiečiai, bet kuris ten buvo negali pasakyti, tiesiog nesidomėjo. D. nepažįsta iš viso, salėje sėdintys D. jam nematyti. Tas stumdymasis nuo jų stalo buvo gal 30 metrų atstumu, išgirdęs, jog kažkas pasakė, kad susimušė, pripjovė, ėjo pasižiūrėti, buvo gal koks 50 žmonių būrys, bet paties konflikto nematė. Negali pasakyti ar Č. matė, girdėjo konfliktą. Č. buvo išgėrę. Išgirdus, kad „pripjovė“ ir tarp apsistumdymo ar buvo laiko tarpas, ar vyko kartu negali pasakyti, neatsimena.

Liudytoja R. Č. ir liudytoja J. D. davė analogiškus parodymus, kaip liudytojai D. Č., R. Č. ir D. D..

Liudytoja D. N. (R.) parodė, kad 2012 m. liepos mėnesį Ū. kaime, prie mokyklos vyko šventė, kurioje ji buvo su vyro J. N. broliais J. ir J. N. Kažkuriuo metu pamatė, kad mušasi būrelis žmonių, kas tokie ir su kuo mušėsi, ji negali pasakyti. Ji iškart iškvietė policiją. J. N. visą laiką buvo su ja, o kur buvo J. N., ji nematė. Šventės metu buvo tamsoka. Kas su kuo mušėsi ir kur kas kam sudavė, ji negali pasakyti. Matė, kad buvo žmonių iš kito kaimo, kurie buvo atvažiavę su savo automobiliu ir leido garsiai muziką. P. ir T. G. gyvena kaimynystėje. Kiek pati matė, tai P. G. buvo perpjauta gerklė, bet kas tai padarė ji nematė. Matė, kad perpjautą gerklę bintavo felčerė.

Atsakydama teisiamajame posėdyje į užduotus klausimus, liudytoja D. N. parodė, kad ji stovėjo prie kultūros namų, šone, buvo eglutės, apšvietimo nebuvo, kai vyko tos muštynės J. N. stovėjo šalia jos, sakė jam neiti tenai. Laužas buvo visai kitoje pusėje. Kai išgirdo apie vykstantį konfliktą, buvo kažkur netoliese, pamatė, kad mušasi ir iškvietė policiją. Pažįsta M. B., D. P., R. B., bet jie jos kompanijoje nebuvo, buvo K., bet neprisimena, ar ji buvo visą laiką, ar išėjo anksčiau. Šventės pradžioje buvo kažkoks konfliktas, nes ji pamatė, kaip muša E. A., o kas mušė neatsimena, prie kultūros namų stovėjo mašina, atbėgo ir susimušė, viskas įvyko greitai ir greitai pasibaigė. A. K. yra T. G. giminaitis. Matė, kaip jį kažkas pastūmė ir jis nugriuvo, o kas tai padarė nematė. Pirmas konfliktas įvyko, kai buvo visiškai šviesu, vos ne šventės pradžia, kai susimušė su E., o praėjus gal dviem ar trims valandoms buvo konfliktas su A. K., kur stovėjo stalai, jis su visais stalais nuvirto. Paskutinis konfliktas įvyko vėliau, tiksliai pasakyti negali. Policiją kvietė muštynių pradžioje, kai dar nebuvo sužalotas P., viskas įvyko labai staiga, policija dar nebuvo atvažiavusi, muštynėse dalyvavo ne vienas žmogus, ji stovėjo gal 15-20 metrų atstumu, nėra apšvietimo, matėsi kažkas. Įvykio vakarą jos vyras dirbo ir gavęs iškvietimą atvažiavo, vyras dar buvo atvažiavęs pačioje pradžioje. Dūžtančio butelio negirdėjo, tik pamatė jau po visko, neprisimena, kas su kuo mušėsi. Įvykio vakarą buvo išgėrusi gal taurę šampano, apsvaigusi nesijautė. Neatsimena, kokie asmenys dalyvavo konflikte, nematė, buvo vietiniai ir tie, kurie lakstė su buteliais. Vienas sužalojo P.. Vienas pakruojietis buvo nusiteikęs agresyviai, nes jis po visko sakė, kad „aš dar ne taip jam būčiau perpjovęs gerklę, nes jam mažai buvo“, buvo daug agresyviai nusiteikusių, kabinėjosi, nekreipė dėmesio į pastabas kultūros namų darbuotojos, kuri prašė netriukšmauti. G. buvo šventėje, nebuvo agresyvūs, nepriekabiavo prie žmonių.

Liudytoja V. O. parodė, kad 2012 m. vasarą, mėnesio ir dienos neatsimena, vakare ji su vyru nuėjo į Ū. kaime vykusią šventę, kur šokdama išgirdo kažkokį šurmulį, pamatė šurmulį, todėl nuėjo pasižiūrėti, kas ten įvyko. Jos vyras tuo metu jau buvo išėjęs namo. Ji priėjo prie būrelio jaunuolių, tikrai atsimena, kad tarp jų buvo T. G., kitų jaunuolių neįsidėmėjo. T. G. buvo labai susinervinęs, todėl ji paklausė, kas atsitiko. T. papasakojo, kad A. K. užpuolė l. Ji pati jokių muštynių ar sumuštų žmonių nematė. Ji pamatė toliau stovinčius jaunuolius, tarp kurių buvo A. V., D. Š., A. G., A. Ž., ji juos pažinojo, todėl prie jų priėjo ir paklausė, kas vyksta, kodėl jie atvažiavo ir mušasi, jie atsakė, kad mušėsi ne jie. Po kiek laiko, kai jau buvo sutemę, šokdama ji išgirdo triukšmą, pamatė link eglės, kur buvo staliukai, bėgančius žmones ir pati nuėjo link tos pusės, pamatė iš būrio žmonių išeinantį P. G. ir jį lydinčią S., kuri dirba medicinos sesele. Po to ji nuėjo link kultūros namų, prie šventės organizatorių, negirdėjo ir nematė, kad būtų vykusios muštynės. Po to, kai atvyko policija ir greitoji medicinos pagalba, matė, kaip du policijos pareigūnai paėmę už parankių vedė vieną jaunuolį. Po kelių minučių prie jos priėjo E. D. žmona V. D., kuri pasakė jog policijos pareigūnai išsivežė E. V. jai pasakojo, kad E. sumušė ūdekiečiai.

Atsakydama teisiamajame posėdyje į užduotus klausimus, liudytoja V. O. parodė, kad koks laiko tarpas praėjo nuo tada, kai buvo užpultas A. K. iki kai P. G. išvedė, nepasakys, ne valanda ir ne dvi, o ilgesnis laiko tarpas, konfliktai nebuvo vienas paskui kitą. Ji matė, kaip P. pasodino ant kėdės gal 100 metrų atstumu, P. lydėjo dviese S. ir dar viena mergina. Nuo to konflikto vietos iki jų staliuko galėjo būti gal 10 metrų, tame tarpe buvo eglė. Konflikto vietoje buvo gal 20 ar 30 žmonių, jaunimas, pulko viduje buvo triukšmas. Konflikto metu ji buvo šokių aikštelėje, šoko, atstumas iki konflikto vietos galėjo būti gal 15 ar 20 metrų, grojo muzika, pradėjo judėti, lakstyti ir tada ėjo arčiau pasižiūrėti, kas atsitiko. Su kuo ėjo pasižiūrėti nepamena, priėjus arčiau buvo masė žmonių, visi judėjo, tuo metu nematė, kad kas nors sudavinėtų smūgius, nesimušė, buvo tamsu, vieta neapšviesta, lempos buvo arčiau kultūros namų. Matė, kaip iš tos masės žmonių išvedė G., negali įvardinti kas tenai buvo daugiau. Šventėje matė kaltinamuosius, kurie vaikščiojo, šoko, o ar buvo blaivūs negali pasakyti, nes netikrino. Prie P. G. nebuvo priėjusi arčiau apžiūrėti, tuo metu kai G. pasodino, ji buvo prie kultūros namų ir nematė, kad kas nors vyktų, kad kas nors būtų mušamas.

Liudytoja A. S. parodė, kad 2012 m. liepos mėnesio pabaigoje, dienos tiksliai neatsimena, apie 20 val. ji kartu su M. V. nuėjo į Ū. kaime vykusią šventę. Matė, kad prie stalų sėdėjo iš matymo pažįstamas E. D. Po kiek laiko, jau buvo prietema, ji matė, kad aikštelėje, esančioje už keleto metrų nuo stalų nepažįstami vyrai ir T. G. krikštatėvis konfliktuoja, vyrai apsistumdė, kad E. D. konfliktuotų, nematė. Dar po kurio laiko, kai jau buvo tamsu, ji pamatė, jog vėl prasideda konfliktas – girdėjo triukšmą, tačiau, kas vyko, nematė, bet tarp konfliktuojančių pastebėjo T. G., A. M. ir E. D., tačiau, ką jie darė, nematė. Po penkių minučių visi išsiskirstė, konfliktas nurimo. Dar po kelių minučių prie stalo priėjo E. D., trenkė į stalą laikytą alaus butelį ir nuėjo į minią, matė, kad A. M., T. G. ir E. D. mosikuojasi rankomis ir pagalvojo, kad jie mušasi, bet nematė, kad kas nors iš jų vienas kitam sudavė. Dar po kelių sekundžių iš minios išbėgo P. G., kurio kaklas ir rankos buvo kruvinos, ir paprašė iškviesti greitąją medicinos pagalbą. P. G. nesakė, kas jį sužalojo. Ji nematė, kad kas nors būtų mušęs E. D., tik matė, kad jis pats minioje mosikavo rankomis, konfliktavo.

Atsakydama teisiamajame posėdyje į užduotus klausimus, liudytoja A. S. parodė, kad jie sėdėjo prie stalo, sudaryto iš dviejų. Priekyje buvo eglės, po dešine puse irgi buvo eglės, po kaire puse stovėjo P. G. ir jo draugai, o E. D. stovėjo tiesiai prieš juos, priėjo prie jų stalo iš galo, pasiėmęs nuo stalo butelį daužė per stalą ir su tuo nudaužtu buteliu nuėjo į tą minią žmonių. Toliau ji nieko nebematė, nes iš tos minios išbėgęs P. G. pribėgo prie jos, paprašė kviesti greitąją, kurią ji iškvietė, o kas vyko toje minioje nematė. Po to konflikto, iš tos minios P. išėjo vienas, kaip ir išbėgo, niekas jo nelydėjo, iš karto pribėgo prie jos ir paprašė, kad iškviestų greitąją, po to gal už poros metrų ji P. pasodino, paprašė užspausti kaklą, ji pridėjo ranką ir buvo prie jo visą laiką iki atvažiavo greitoji, dar buvo išėjusi ieškoti tvarsčių, aplink P. buvo apstoję daug žmonių. Medicinos seselės S. ji nepažįsta. Matė, kad buvo atvažiavusi policija, o ką išsivežė nematė.

Liudytoja J. L. parodė, kad 2012 metų vasaros metu ji kartu su savo draugais A. M., T. G., A. S., M. V. buvo Ū. kaimo šventėje. Maždaug apie 17 val. jos dėmesį patraukė jaunimo grupė, kurie sėdėjo prie stalelio, esančio šalia medžių. Jie triukšmavo, užkabinėjo kitus, koliojosi, matėsi, kad jie neblaivūs. Iš tų asmenų grupės atpažino M., R. D. ir jo brolį. Jau sutemus G. dėdė nuėjo prie to stalelio nuraminti jaunimo, bet jaunimas neklausė to vyriškio ir vienas, kuris tiksliai negali pasakyti, smogė G. dėdei į veidą. G. dėdė nukrito ant žemės ir ji bei kiti žmonės nubėgo prie jo. Tada tarp jaunimo ir jaunimo prie stalelio įvyko konfliktas ir muštynės. Kas ten mušėsi tiksliai negali pasakyti, nes buvo labai išsigandusi, bet tikrai tame tarpe nebuvo P. G., nes muštynėse dalyvavo vyresnis jaunimas, o be to pati matė kaip P. G. atėjo nuo salės pusės prie jų stalelio. Jis priėjęs klausė kas vyksta. Muštynės nurimo atvykus policijos pareigūnams. Policijos pareigūnams išvykus ir praėjus iki l valandos laiko, ji pamatė, kad R. D. brolis paėmė nuo jų stalo alaus stiklinį butelį, trenkė juo per stalo kraštą ir jį nuskėlė, bet nieko nesakė, tarsi žiūrėdamas į vieną tašką. Matėsi, kad labai pyksta, laikydamas nuskeltą butelį rankoje ėjo prie jų, t.y., A. M., A. M. mamos, tetos ir brolio, apsidairė ir tarsi nieko nerado. Tada jis nuėjo link T. G., kuris buvo apie tris metrus šone jų. Ji pradėjo šaukti, kad D. turi butelį, A. M. nubėgo prie T. G. ir D., buvo daug jaunimo. Tuo metu P. G. nematė, matė tik stovintį T. G., D. su buteliu rankoje ėjo link T. G., o jos draugas nubėgęs pastūmė D., nes jis nežinia ką būtų daręs T., ir tada prasidėjo muštynės. Negali pasakyti ar tuo momentu T. G. stovėjo vienas ar su dar kažkuo. Jos draugas pribėgęs prie D. ranka jį nustūmė, o ar nuvirto ant žemės nematė, tik pamatė jį kruviną. Kuriuo metu jį sužalojo, ji nematė. Tada ji, A. M. mama, teta ir brolis išsivedė A. M. namo. Tik grįžus namo A. M. paskambino ir pasakė, kad P. G. perpjovė kaklą. Tada ji grįžo atgal į šventę ir pamatė, kad P. G. perpjautas kaklas.

Liudytojas D. P. parodė, kad 2012 m. vasarą, apie 22 val., jis kartu su R. B., J. N. atėjo į Ū. kaime vykusią šventę. Po 20 minučių iš šventės kartu su R. B. išėjo pas jį į namus. Tol, kol jie buvo šventėje, jokių konfliktų ar muštynių nematė. Grįžo apie 23.30 val. ir atėję pamatė ant suoliuko sėdintį P. G. Matė, kad kažkokia mergina buvo suėmusi P. G. kaklą. Jis pats nebuvo priėjęs arti P.. Matė, kad buvo atvažiavusi policija. Sekančią dieną iš M. B. sužinojo, kad P. G. buvo sužeistas.

Liudytojas A. K. parodė, kad kaltinamieji G. yra jo sūnėnai, sesers vaikai. Jis buvo Ū. kaime vykusioje šventėje, šventės metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, todėl nieko neprisimena. Neprisimena dėl alkoholio vartojimo, todėl negali nieko komentuoti. E. D. nepažįsta. Jis nėra tokio charakterio, kad eitų daryti tvarką. Kitą rytą atsikėlęs pamatė galvoje pramuštą žaizdą. Iš G. mamos sužinojo, kad P. G. guli ligoninėje. O kas jam pasakė žaizdos galvoje aplinkybes, negali pasakyti, nepamena. Negali pasakyti, su kuo jam buvo padarytas sužalojimas, ar su buteliu, ar krentant, tų aplinkybių neatsimena. Dėl sužalojimų į ekspertus kreipėsi Kaune, tačiau nenuėjo pas šeimos gydytoją, o ekspertai jam išaiškino, kad žaizdų, guziukų nežiūri be šeimos gydytojo apžiūrėjimo. Smegenų sutrenkimo nebuvo, sužalojimas buvo tik galvos srityje, kitų sužalojimų, sumušimų nebuvo.

Liudytojo A. K. apklausos metu, atsakydami į prokurorės klausimus, nukentėjusieji E. D. ir R. D. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad liudytojas A. K. yra tas pats asmuo, kuris buvo priėjęs prie R. D. stalo (kai E. D. atėjo prie brolio), norėjo išvaryti iš šventės R. D. su draugais, ar nuvaryti nuo to stalo ir griuvo ant stalo. Kadangi jis buvo stipriai pergėręs, R. D. su draugais į jo išsireiškimus nekreipė dėmesio ir sėdėjo toliau.

Liudytojas R. D. parodė, kad 2012 m. liepos mėnesį, apie 16 valandą jis kartu su savo žmona J. D., broliu D. D., jo žmona E. D. atėjo į Ū. kaime vykusią šventę. Visi prisėdo prie stalo ir šventė. Prie jų prisėdo R. Č., D. Č., D. Č., R. Č.. Šventės metu jokių muštynių jis nematė. Apie l val. šventėje buvo išjungta muzika ir jis išgirdo žmonių balsus, jog kažkas perpjautas su buteliu. Matė, kad apie 10 metrų atstumu nuo jo stovi žmonių būrys, todėl jis priėjo arčiau ir pamatė, jog ant kėdės sėdi jo kaimynas P. G., užsiėmęs už gerklės ir prispaudęs marlę. Pusvalandžio bėgyje atvažiavo policija ir greitoji medicinos pagalba. Jokių muštynių jis nematė, su niekuo nekonfliktavo ir kad šventėje kas nors vaikščiojo su lazdomis, nematė.

Liudytoja N. M. parodė, kad ji 2012 m. liepos mėnesį, nuo 20.30 iki 09.00 val. dirbo ekipaže su patruliu J. N.. Jau sutemus, valandų neprisimena, gavo pranešimą iš budėtojo, kad Ū. kaime šventės metu vyksta muštynės. Jie nuvyko į įvykio vietą. Nuvykę jokių muštynių nepastebėjo, konfliktas jau buvo nurimęs. Šventėje jokių sumuštų asmenų nesimatė, į juos niekas nesikreipė, nusiskundimų neturėjo. Šventėje dar pabuvo apie 15 minučių ir išvyko. Jau po vidurnakčio gavo pranešimą, jog pareigūnams reikalinga pagalba ir vėl nuvyko į Ū. kaime vykusią šventę. Vykdami į įvykio vietą prasilenkė su policijos ir greitosios pagalbos automobiliais. Kai atvyko jokių muštynių nebebuvo. Aplinkiniai kalbėjo, kad E. D., kurio ji nepažįsta, nuskeltu buteliu dūrė kažkokiam jaunuoliui. Jie atvyko po įvykio, todėl nieko pasakyti negali.

Liudytojas A. G. parodė, kad 2012 m. vasarą, mėnesio ir dienos tiksliai neatsimena, su drauge I. N., U. R., R. D. nuvažiavo į šventę, vykusią Ū. kaime. Jie visi sėdėjo prie vieno stalelio, dar su jais buvo M. K., E. J., trumpam buvo prisėdęs J. B., buvo priėjęs ir R. D. brolis E. D.. Maždaug po valandos, kai jau buvo sutemę, prie jų stalelio priėjo pagyvenęs žmogus ir nei iš šio, nei iš to be jokios priežasties pakeltu tonu liepė jiems visiems važiuoti iš šventės. Mano, kad jiems liepė išvažiuoti, nes jie yra ne vietiniai, nes kitų priežasčių nebuvo (jie elgėsi padoriai, neiššaukiančiai). Minėtas pagyvenęs žmogus sukonfliktavo su prie stalelio sėdinčiais vaikinais, jis su U. R. tik prasidėjus konfliktui iš šventės išvažiavo, jokių muštynių nematė. Jis matė maždaug 10-20 metrų atstumu nuo staliuko, kur ginčijosi žmonės, besibūriuojančius apie dešimt jaunuolių.

Atsakydamas teisiamajame posėdyje į užduotus klausimus, liudytojas A. G. parodė, kad E. D. nepažįsta, tik jo brolį. Iš salėje sėdinčių asmenų neatpažįsta pagyvenusio asmens, kuris šventės metu buvo priėjęs prie jų staliuko, to žmogaus salėje nėra. Kai buvo atvykę policijos pareigūnai, jis stovėjo su U. R. ant kelio ir laukė, kad atvažiuotų jį parvežti į namus, o kur tuo metu buvo R. D. ir jo brolis, nežino. Kai prie jų staliuko priėjo tas vyresnio amžiaus žmogus, tuo metu R. D. brolio nebuvo. R. D. brolis buvo priėjęs prie savo brolio, pabuvo gal 5 minutes ir nuėjo, kiek atsimena jis buvo priėjęs vienas. Jis neprisimena, ar dar anksčiau šventės metu buvo atvykusi policija. Šventės metu visą laiką kartu su R. D. nebuvo, už rankų susikabinę nevaikščiojo. Neatsimena, kaip buvo apsirengęs tas pagyvenęs žmogus, atrodė aukštas, nestoras, vidutinio kūno sudėjimo, jis jokių veiksmų neatliko, tik kalbėjo stovėdamas vietoje. Kai jis kalbėjo, E. D. prie jų nebuvo.

Liudytoja U. R. parodė, kad 2012 m. vasarą buvo Ū. kaime vykusioje šventėje. Ji buvo kartu su I. N., A. G., R. D.. Visi sėdėjo prie vieno staliuko, prie jų dar sėdėjo M. K., E. J. ir 4-5 jai nepažįstami asmenys. Jau sutemus, prie jų stalo priėjo pagyvenęs vyriškis ir piktu tonu pasakė, kad jie iš čia važiuotų. Tas asmuo susiginčijo su prie stalo buvusiais vaikinais, tačiau ji ginčo negirdėjo, nes iš karto vos prasidėjus konfliktui kartu su A. G. atsistojo ir išvažiavo iš šventės. Kol ji buvo šventėje, jokių muštynių nematė, niekas nesimušė. E. D. nepažįsta, jiems sėdint prie stalo prie R. D. priėjęs niekas nebuvo ir jis su niekuo nekalbėjo.

Atsakydama teisiamajame posėdyje į užduotus klausimus, liudytoja U. R. parodė, kad negali pasakyti, ar salėje yra tas pagyvenęs žmogus, kuris šventės metu buvo priėjęs prie jų stalo, nes neprisimena, kaip jis atrodė. Šventėje buvo policijos pareigūnai, prižiūrėjo, nežino, ar buvo priėję prie jų stalo sėdinčių asmenų. Nepamena ir negali pasakyti, ką tas pagyvenęs vyriškis priėjęs prie jų stalo pasakė. Kol ji buvo prie stalo, prie R. D. niekas nebuvo priėjęs. R. D. brolio, jo žmonos ji nepažįsta. Ji nematė, kad prie jų stalo buvo nugriuvęs koks nors žmogus. Šventėje visą laiką nesėdėjo prie stalo, gal ir buvo atsistojusi, iš viso buvo gal 2 ar 3 valandas, kai išvažiavo, nežino, kiek buvo valandų. Prie stalo bendravo su visais, nebuvo taip, kad bendrautų su vienu žmogumi.

Liudytojas E. K. parodė, kad 2012 metų vasarą, mėnesio ir dienos neatsimena, apie 17-18 val., su drauge D. Ž. atvyko į šventę Ū. kaime. Temstant prisėdo prie staliuko, prie kurio sėdėjo D. Ž. draugė. Tada sužinojo, kad ta moteris vardu V. ir šalia jos buvo jos vyras E. Apie 00.00 val. jis su drauge šoko apie 10-15 metrų atstumu. Matomumas buvo blogas. Atsisukęs prie stalų pamatė apie 10 žmonių grupę, kuri buvo apsupusi vieną gulintį žmogų, jam atrodė, kad gulintis asmuo buvo E. D. Jam atrodė, kad keletas žmonių rankose turėjo medinius ar metalinius strypus. Nė vieno žmogaus apibūdinti negali, nes juos matė iš nugarų.

Atsakydamas teisiamajame posėdyje į užduotus klausimus, liudytojas E. K. parodė, kad šventėje bendravo su E. D., jo žmona ir su D.. E. D. pažįsta iš D. Ž. pusės. Atsimena, kad E. su kažkuo apsistumdė, o su kuo nežino, nes nepažįsta, juos išskyrė policija. Kai buvo apsuptas gulintis žmogus, buvo prietema. Matė, kad jie rankose turėjo kažkokius įrankius, kažkas kilnojosi, o kokie tai buvo daiktai nepamena, lyg strypai, nesikišo ir labai greitai išvažiavo į namus, nežino, kas vyko toliau. Jis nežino, dėl kokios priežasties E. D. su kažkuo apsistumdė, ar prie E. prisikabino, nežino, nepažįsta, abu nugriuvo, nematė, ar po to apsistumdymo E. buvo kokių sužalojimų. E. D. brolio nepažįsta. Konflikto metu E. D. buvo išgėręs. Atrodo, kad su E. D. kalbėjosi vienas pareigūnas. Po to įvykio, po policijos pareigūno kalbėjimosi su E. D., iki jo gulėjimo ant žemės koks galėjo praeiti laiko tarpas, neatsimena. Kai E. apsistumdė su kažkokiu vyriškiu buvo prietema, šviesu nebuvo, tam vyriškiui galėjo būti apie 30 metų. Po apsistumdymo buvo policija, išvažiavo ir iki pagrindinių muštynių koks galėjo praeiti laiko tarpas neatsimena. Negali pasakyti koks buvo atstumas nuo jo iki grupės žmonių, kurie mušė, spardė gulintį, neatsimena, ta vieta neapšviesta, veidų, kas muša, nebuvo galima įžiūrėti, negali pasakyti, kokio amžiaus buvo mušeikos, jauni, nėjo artyn žiūrėti, išvažiavo namo.

Liudytoja V. D. parodė, kad 2012 m. liepos mėn. pabaigoje, apie 18 val. ji kartu savo vyru E. D. bei dukra atvyko į Ū. kaime vykstančią šventę. Ten visi prisėdo prie staliuko, kur sėdėjo I. S., A. S. su mažamečiais vaikais, V. O., A. O., A. S., V. K. su vaikais. Apie 00 val. ji su vyru susiruošė važiuoti namo, todėl pakilo ir paėjo keletą metrų nuo stalo ir stoviniavo prie medžio. Tuomet ji išgirdo, kad E. D. lygtai su kažkuo sėdinčiu prie stalo garsiau kalbėjosi, jokio konflikto nepastebėjo. Po to ji pamatė, kad prieš juos būriuojasi ir į juos pradeda bėgti apie 10 žmonių. Matė, kad pirmas bėgo T. G., kuris pribėgo prie jos vyro. Ji pradėjo rėkti, kad kas nors iš merginų išsivestų jos dukrą, nes suprato, kad įvyks muštynės. Tuomet ji pamatė ant žemės gulintį E. D. ir jį mušantį, t. y., pasilenkusį ir suduodantį smūgius jos vyrui, T. G., kiek jis sudavė ir į kurias vietas, ji negali pasakyti, bet tikrai ne vieną kartą. Tai matydama ji sugriebė T. G. už maikutės ir, tempdama ją iš nugaros, perplėšė. Šalia dar stovėjo vienas nepažįstamas vyriškis ir smūgiavo jos vyrui kojomis. Tuomet ji pamatė nuo gatvės atbėgančius J. N. ir P. G. ir matė, kad jie rankose turėjo apie 50 cm. ilgio pagalius ar strypus. Ji pajuto, kad kažkas ją nuo E. D. atstūmė, ji nukrito ant žemės ir matė, kad 10 jaunuolių grupė apsupo E. D. ir toliau mušė, spardė ir sudavė su kažkokiais pagaliais. Matė, kad J. N. su rankoje turėtu pagaliu sudavė ne vieną kartą E. D., tačiau kiek kartų ir kur pataikė, nematė. Likusių jaunuolių ji neįsidėmėjo. Tuomet iš kažkur pasigirdo klyksmas „papjovė". Du pagyvenę vyrai įėjo į mušančių grupę ir ištempė jos vyrą už pažastų, pakėlė jos vyrui maikutę, apvertė ant šono ir jie visi apžiūrėjo, ar jis nesužalotas. Jokių pjautinių žaizdų nesimatė. Visi jaunuoliai išsiskirstė. Matė, kad T. G. lakstė po šventės teritoriją. Prie gulinčio E. D. priėjo policijos pareigūnas ir nusivedė jį į policijos automobilį. Tuomet ji pamatė prie suoliukų stovinčią žmonių grupę ir nuėjusi prie jų pamatė P. G., kuris buvo užsiėmęs už kaklo ir žmonės kalbėjo, kad jis sužeistas. Kaip ir kokiu būdu buvo sužeistas P. G., ji nematė.

Atsakydama teisiamajame posėdyje į užduotus klausimus, liudytoja V. D. parodė, kad muštynės įvyko dėl to, jog jie buvo ne vietiniai, jos vyras gavosi kaip „atpirkimo ožys“. Ji pati jokių konfliktų nematė, negirdėjo, sėdėjo prie stalo su vaikais. Negali tiksliai pasakyti, kiek laiko vyko pačios muštynės, viskas vyko labai greitai, sekundžių reikalas, triukšmas, ji pati isteriškai rėkė, nes matė kaip buvo daužomas, talžomas jos vyras, kuris gulėjo ant žemės, T. G. buvo jį užsigulęs. Ji bandė T. G., suėmusi už maikutės, nutraukti nuo vyro (maikutę perplėšiau), tačiau T. ją nustūmė ir ji nukrito ant žemės, rėkė, kad dukrą kas nors išvestų. Kažkas dar pradėjo rėkti, kad papjovė. Kažkas iš vyrų jos vyrą ant nugaros ištempė. Vyrą mušė daug žmonių, mušė apstoję, aplinkui buvo žmonių, moterys stovėjo ir nesikišo, keli vyrai bandė išskirti, atplėšti, tačiau atplėšti buvo sunku, nes buvo nebeaišku kas su kuo mušasi, jos vyras gulėjo ant žemės. Vyro brolis buvo šventėje. Muštynių metu ar buvo vyro brolis nematė, prisimena tik dukrą, pradėjo rėkti, kad ją išvestų. Dar prieš muštynes tos pačios pradžios gerai nebeprisimena, matėsi, kad jaunuoliai rinkosi grupelėmis, tačiau jai net į galvą neatėjo, jog kažkas gali nutikti. Ruošėsi važiuoti namo, vaikas buvo pavargęs, kai jos vyras su kažkuo garsiau kalbėjosi, jis stovėjo šalia vyro, kažkiek priekyje, jeigu būtų žinojusi, jog kažkas gali įvykti būtų „gaudžiusi“ kiekvieną jų žodį. Po konflikto vyras buvo visas mėlynas, ištinęs, išnarintas ar lūžęs žandikaulis, visa nugara tokiais brūkšniais kaip nuo strypų, perpjauta kakta, perpjauta koja, atrodė ne kaip, jautėsi blogai, labai pergyveno, depresija, kurį laiką buvo nedarbingas, kol apsigydė sužalojimus, sužalojimai buvo akivaizdūs. Tuojau po to įvykio gavosi taip, kad, atseit, jos vyras atėjo ir visus išpjovė, po to jautėsi spaudimas, buvo šokas. Konflikto metu visi aplinkui rėkė, kad papjovė, jos vyras gulėjo ant žemės, rankomis susiėmęs už galvos, kažkas vyrą ištraukė, buvo sumaištis. Nematė, kada atvyko policija, tik matė, kaip policija paėmė jos vyrą ir nusivedė prie automobilio, nuėjo prie automobilio ir policijos pareigūnams rodė T. G., sakė, kad jis viską pradėjo, tačiau policija visiškai nereagavo. Ji rėkė, verkė, o T. G. vaikštinėjo.

Kai jos vyrą išvežė policija, tada ji pamatė P. G., kuris sėdėjo susiėmęs už kaklo ir tada ji sužinojo, kad jis yra nukentėjusysis. Konflikto metu matė jį besimušantį ir kai sužinojo, kad jis nukentėjusysis, tada jai buvo pasakyta, kad tai P. G., iki to laiko asmeniškai jo nepažinojo. Iki to laiko P. G. matė tik muštynių metu ir kai sėdėjo susiėmęs už kaklo, iki muštynių ji jų nė vieno nebuvo mačiusi. Konfliktas prasidėjo nuo T. G. Tą vakarą ar policija dar bendravo su jos vyru nematė ir nežino. Kai vyras buvo įsodintas ir uždarytas policijos mašinoje, ji vedė save isteriškai, kadangi policijai sakė ir rodė, kad konfliktą pradėjo T. G., tačiau jos niekas nesiklausė. Kažkoks pagyvenęs vyras, policininko draugas, priėjęs prie policijos pareigūno kažką šnekėjo, vos ne pašaipos lygio. Tame kaime ji yra buvusi ne vieną sykį, yra buvusi ankstesnėse šventėse, tačiau taip niekada nėra buvę. Muštynių vieta buvo apšviesta, laužas, švietė žibintai, nebuvo aklina tamsa. Kai T. G. smogė jos vyrui per galvą, vyras susiėmęs už galvos nugriuvo ant žemės ir tada T. G. atsinešė kažką rankose. Bandė T. G. nustumti nuo vyro, traukė jį už maikutės, kurią perplėšė, tačiau T. G. ją nubloškė, pargriuvo ant žemės, bet labai staiga atsistojo ir matė muštynių reginį stovėdama. Po to niekas jos nebuvo parbloškęs. Vyro brolio toje sumaištyje nematė, jisai gal ir buvo, bet ji matė tik gulintį savo vyrą, pergyveno dėl dukros, buvo šokas, todėl vyro brolio nematė. Ji nematė, ar jos vyras, kai buvo mušamas gulintis, ką nors turėjo rankose, matė, kad rankomis buvo užsidengęs galvą. Toje vietoje, kur buvo nukritęs jos vyras, ar buvo stiklo šukių negali pasakyti. Nežino, kas P. G. perpjovė gerklę, kas supjaustė jos vyrą. Vyrui pjautinės žaizdos nebuvo siūtos, nebuvo labai gilios. Ji žino, kad M. B. dalyvavo muštynėse, matė jį tenai, neprisimena, ar mušė, negali pasakyti, o prieš muštynes jo nepažinojo. Tik per muštynes sužinojo apie juos. Negali pasakyti ką M. B. darė muštynių metu, neprisimena. Pirmas jos vyrui smogė T. G., vyras nugriuvo ant žemės ir tuo metu prie jo pribėgo P. G. ir J. N., o po to kažkas pradėjo šaukti, kad perpjovė. Apie jų (kaltinamųjų) pavardes sužinojo jau po muštynių, J. N. yra čia salėje (parodo į J. N.). Kiek pamena, tą vakarą, iki tų muštynių jos vyras nebendravo su policija, policijai ji nesakė, kad važiuos namo. Jos vyras tą vakarą, šventės pradžioje su niekuo nekonfliktavo.

Ji dėl muštynių policijos nekvietė, iškvietė kažkas kitas, kiek pamena, kad šventės metu budėjo policija, vyrui dar gulint ant žolės atvyko policijos pareigūnas. Vėliau paaiškėjo, kad policininkas buvo iš jų giminės (parodo į kaltinamuosius), ar draugų. Anksčiau ji yra buvusi tame kaime ir kažkiek žinojo apie N., bet jie dar buvo vaikai, nes vienas iš N. vyro brolio klasiokas. T. ir P. G. nepažinojo, tačiau T. G. jai labiausiai įstrigo, kadangi jis to įvykio pradininkas, jo vardą ir pavardę sužinojo iš žmonių, su kuriais sėdėjo prie vieno stalo, pasakė tą patį vakarą. M. B. atpažino iš nuotraukų Facebook`e, o kiek jis sudavė ir kiti sudavė smūgių po trijų metų neatsimena. Žino apie kitą bylą, kurioje jos vyras buvo kaltinamasis, nes buvo kaltinamas sužalojęs P. G.. Vyras pripažino, buvo daromas spaudimas, vyras nenorėjo teistumo, kad tik viskas greičiau pasibaigtų. Kai ji buvo apklausiama, kabinete sėdėdavo ir liudytoja A. S. (jos mama dirba policijoje), visada būdavo daromas spaudimas (ikiteisminiame tyrime), kad jos vyras kaltas. Kas vyko teisme ji nebuvo ir nieko negali pasakyti. Vyras apsiėmė kaltę, kad neturėtų teistumo, nes viskas buvo į „vienus vartus“, jeigu vyksta atpažinimas, visi sėdi viename koridoriuje, išeina tyrėja ir sako, kad „E. D. ateikite atpažinimui“, o prieš tai buvo daromos apklausos, ar taip daromi atpažinimai. Kabinete J. N. jai net grasino, jos apklausos metu policijos komisariate, sakydamas „palauk atvažiuosi į kaimą“ ir tai nėra įtraukta į apklausos protokolą. Dėl ikiteisminio, dėl neteisėtų veiksmų ji niekur nesiskundė. Pavardes T. G., P. G. ji sužinojo iš V. O., kuri yra jos pažįstama. Tą vakarą su ja sėdėjo prie vieno stalo, mano, kad įvykį ji irgi matė. Kai buvo mušamas jos vyras, M. B. buvo tų asmenų grupėje, bet kiek jis sudavė smūgių ir kur sudavė jos vyrui, ji negali pasakyti.

Liudytoja E. J. parodė, kad 2012 m. vasarą buvo Ū. kaime vykusioje šventėje, buvo kartu su I. N., U. R.. Visos sėdėjo prie vieno stalo ir prie jų sėdėjo iki 10 vaikinų. Tikslaus laiko nepamena, prie stalo priėjo pagyvenęs vyriškis ir piktu tonu kažką pasakė. Tas vyriškis ir prie stalo sėdėję vaikinai susiginčijo, tačiau ji ginčo negirdėjo, nes nuėjo į tualetą. Kai grįžo to vyriškio nebebuvo. Po kiek laiko ji su drauge I. N. stovėjo apie 20 metrų nuo staliuko kai pamatė, kad nuo staliuko apie 5 metrus atstumu, apie 5 asmenų grupė mušasi su vienu jaunu, jai nepažįstamu vyriškiu. Ji tik pamatė, kad vienas iš tos grupės jaunuolių sudavė tam vienam vyriškiui, tada ir suprato, kad vyks muštynės, todėl viena pati nuėjo į automobilį ir įsėdo į jį. Muštynių nestebėjo ir nežino, kas ką mušė.

Atsakydama teisiamajame posėdyje į užduotus klausimus, liudytoja E. J. parodė, kad salėje sėdintis nukentėjusysis (R. D.) jai yra matytas, neatsimena, ar šventės metu su tuo asmeniu buvo prie vieno stalo. Salėje sėdintys kaltinamieji jai yra nematyti. Konflikto metu matė penkių žmonių grupę, tačiau jų neįsidėmėjo, neatsimena, kokiu atstumu stovėjo nuo tos penkių žmonių grupelės. Nepamena, kiek laiko vyko muštynės, neatsimena, ar tie asmenys rankose kažką turėjo. Nežino, kaip atrodė vyriškis, kuris buvo mušamas, nes viskas vyko seniai. Muštynių metu, kur buvo jos draugė N., neatsimena.

Liudytoja I. N. parodė, kad 2012 m. liepos mėnesį, apie 17-18 valandą, ji kartu su U. R., A. G., M. K., R. D., E. J. atvyko į Ū. kaime vykstančią šventę. Vėliau prie jų stalo prisėdo E. D.. Po kažkurio laiko, dar buvo šviesu, pagyvenęs vyriškis priėjo ir sustojo prie sėdinčio E. D., kažką jam pasakė, ir tarp jų įvyko žodinis konfliktas, tačiau konfliktas greitai baigėsi. Po kažkurio laiko ji, sėdėdama prie stalo, išgirdo link jų artėjančius vyriškus balsus, kurie kažką šūkavo apie dėdę. Matė, kad R. D. ir E. D. atsistojo nuo stalo ir paėjo kiek į šoną. Tuomet pamatė ateinančią apie 7 jaunuolių grupę. Jie atrodė agresyviai nusiteikę. Matė, kad jie, priėję prie R. D. ir E. D., rankomis smūgiavo į juos, tuomet R. D. ir E. D., gindamiesi taip pat smūgiavo jiems atgal. Tų vaikinų atpažinti negali. Ji matė, kad vienas vaikinas gulinčiam ant žemės E. D. ranka sudavė į kažkurią vietą. Kur muštynių metu dingo R. D., ji nematė. Kadangi ji pamatė gulintį ant nugaros E. D., ji kartu su V. D. nubėgo prie gulinčio E. D. ir pradėjo nustumdyti jį mušusius vaikinus, tuomet V. D., kad jaunuoliai nebegalėtų spardyti ir mušti E. D., atsigulė ant jo, tačiau jaunuoliai vis tiek būriavosi ir rankomis bei kojomis smūgiavo E. D.. Matė, kaip V. D. taip pat kliuvo smūgiai kojomis. Smūgiavo visa aplinkui buvusi jaunuolių kompanija, jų smūgiai buvo padriki, jų buvo daug, ne mažiau kaip 10-20 smūgių. Tuomet kažkas iš aplinkinių šventėje pradėjo rėkti, kad padurtas E. D. V. D. pakėlė E. D. maikutę pasižiūrėti, ar jis nesužalotas, pamatė, kad pilvas nesužalotas. Tuomet priėjęs pagyvenęs vyriškis atitraukė visus jaunuolius tolyn, netrukus pamatė prieinančius policijos pareigūnus, kurie pakėlė E. D. ir išsivedė. Kad E. D. turėtų šukę ar butelį, ji nematė. Pareigūnams išsivedus E. D., pamatė, kad ant suoliuko sėdi jaunuolis, matėsi, kad jo kaklas įbrėžtas. Sužeistasis jaunuolis buvo tas pats, kuris su visa kompanija buvo priėjęs prie stovinčių E. D. ir R. D.. Ar šis jaunuolis sudavė smūgius, nematė, matė tik, kad mosikavosi rankomis. Papildomos apklausos metu liudytoja I. N. parodė, kad pateiktoje lentelėje su foto nuotraukomis yra stalas, prie kurio jie sėdėjo, vietą kur prasidėjo muštynės ir vietą kur baigėsi muštynės. Vietovė, kur vyko šventė yra pakankamai atvira, nėra medžių, kurie užstotų, tačiau galėjo būti žmonių, kurie trukdytų matomumui. Peržiūrėjusi duomenų bazes ji nematė nė vieno vaikino, kurį įvardijo, kad galėtų atpažinti. Šį vaikiną gerai įsidėmėjo, todėl mano, kad jį suras per „Facebook" ir atsiųs jo nuotrauką. Būtent šis vaikinas turėjo ilgą pagalį. Taip pat patikslina, kad pirminėje apklausoje buvo parašyta, jog ji matė, kad vaikinui buvo įrėžtas kaklas, o kraujo nematė. Patikslina, kad matė vaikinui ant kaklo uždėtą kažką baltą.

Atsakydama teisiamajame posėdyje į užduotus klausimus, liudytoja I. N. parodė, kad to asmens, kurį buvo žadėjusi surasti per „Facebook“ ir atsiųsti, jo nerado. Čia salėje, tarp sėdinčių kaltinamųjų tarpo to asmens nemato. Negali atsakyti, ar čia salėje sėdintys asmenys (parodo į kaltinamuosius), jai yra matyti, nes šiuo metu tikrai nepamena, jai jie nematyti. Jaunų asmenų grupė, gal nuo 17 metų iki 24 metų amžiaus, artėdami link jų, tarpusavyje kalbėjosi apie kažkokį nuskriaustą dėdę, vienas iš tų asmenų rankoje turėjo daiktą panašų į pagalį. Mano, kad muštynių iniciatoriai buvo tie asmenys, kurie ėjo aiškintis santykių dėl to kažkokio dėdės. R. D. ir E. D. tą vakarą buvo išgėrę, lengvai išgėrę. Konflikto su pagyvenusiu asmeniu nepamena, nuo to momento, kai pagyvenęs vyriškis buvo priėjęs prie jų stalo ir kai atėjo asmenų kompanija aiškintis, laiko tarpas galėjo užtrukti minutes. Kada įvyko konfliktas valandos pasakyti negali, buvo vakaras, ne naktis. Kad būtų buvę kiti konfliktai ji nematė. Iki muštynių matė, kad šventėje buvo pareigūnai, nepastebėjo, kad jie būtų ką nors drausminę iki tų muštynių. Matė, kad ir vienas D., ir kitas D. sudavė smūgius, sudavė gindamiesi. Į šventę D. buvo atvažiavę su vaiku. Kilus muštynėms D. vaiką prižiūrėjo E. J., o kokioje vietoje ji buvo su vaiku nepamena. Po konflikto D. buvo su ja, o E. D. buvo išvežtas policijos pareigūnų. Dėl to konflikto D. jautėsi blogai, buvo streso būsenoje, nes buvo išvežtas jos vyras. Konfliktas jai sukėlė nemalonius jausmus, o kaip reagavo aplinkiniai negali atsakyti, kadangi nesidairė, nepamena, kad kas nors būtų šaukęs ar išreiškęs nepasitenkinimą. Neprisimena, kad kažkuris iš kitų asmenų būtų užgulęs E. D. Neprisimena, kaip buvo apsirengę tie asmenys, kurie smūgiavo smūgius. Asmens, kurį išvedinėjo policija, mano, kad čia salėje nėra (pasižiūri į salėje sėdinčius asmenis), nors negali atsakyti, neprisimena. D. pažįsta gan seniai. Prieš įvykį tam asmeniui, kuris atėjo kažko pakalbėti prie jų stalo, nieko jam neatsitiko, negali atsakyti ar jis buvo suklupęs, nepamena. Ji nešioja akinius, yra trumparegė, o ar tuo metu buvo su akiniais nepamena Ar anksčiau vieną iš D. ramino anksčiau atvykę policijos pareigūnai, ar buvo priėję policijos pareigūnai to nematė, ne, tiksliai nepamena, bet tikriausiai, kad ne. Negali pasakyti, ar E. J. visą laiką buvo toje vietoje, ar buvo kur nuėjusi. J. prižiūrėjo D. vaiką, tačiau prižiūrėjo ne visą laiką, kol buvo prie stalo J. prižiūrėti vaiko nereikėjo, o kai konfliktas persikėlė į kitą vietą tada reikėjo prižiūrėti vaiką. Kuo skiriasi gynybiniai smūgiai nuo puolamųjų, kai žmogus yra užpultas jis ginasi, matė, kad ne D. pirmas puolė. Kai pamatė E. D. gulintį ant žemės, kai buvo spardomas, ji stovėjo gal 6 metrų atstumu, o ar jis ką nors turėjo rankose nematė. Nepastebėjo, kaip buvo sužalotas kitas žmogus. Kokie septyni jaunuoliai užpuolė D. ir jų tarpe buvo vaikinas, kuris vėliau sėdėjo kažkokį baltą daiktą laikydamas prie kaklo, tačiau per tą baltą daiktą ji nematė tų sužalojimų. Dabar negali pasakyti, ar tas vaikinas buvo tų jaunuolių tarpe, kurie buvo užpuolę E. D.. Nežino, ar tas jaunuolis buvo nuo pradžių, kai prasidėjo konfliktas, bet kai veiksmas persikėlė į kitą vietą, jeigu jis buvo perpjautas, tai reiškia, kad jisai tenai buvo. Iš salėje sėdinčių asmenų nieko nepažįsta. Ikiteisminio tyrimo metu atpažinimui buvo pateiktos nuotraukos, nieko neatpažino. Nuo paties konflikto iki jai buvo pateiktos nuotraukos atpažinimui praėjo daugiau nei mėnuo. Jaunuolis, kuriam galimai buvo įpjautas kaklas, dalyvavo konflikte, prašo tikėti jos pirminiais parodymais ir jais remtis, nes jie yra teisingi. Prieš muštynes, ar konflikto metu negirdėjo, kad būtų stiklo ar butelio dūžis, nepamena.

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 2-3 b. l.) matyti, kad E. D. buvo padaryti sužalojimai: dešiniojo skruostikaulio lūžis su kraujosruva dešinės akies srityje, paviršinė pjautinė žaizda kaktoje, odos nubrozdinimai kairio peties ir kairės alkūnės srityse, pilvo sienoje, nugaros kairėje pusėje, dešinėje kojoje, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2012-07-28) ir būdu. Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu dėl nurodyto dešiniojo skruostikaulio lūžimo.

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 32-33 b. l.) matyti, kad E. D. padaryti sužalojimai: pjautinė žaizda kaktoje galėjo būti padaryta nuskeltu stikliniu buteliu, dešinio skruostikaulio lūžis su aplinkine kraujosruva galėjo atsirasti nuo smūgio ranka, smulkios kraujosruvos dešiniame žaste būdingos suspaudimui pirštais, nubrozdinimai kairėje alkūnėje ir keliuose galėjo atsirasti griuvimo ar atsitrenkimo metu, kiti nubrozdinimai galėjo atsirasti nuo trauminių poveikiu pagaliu. Sužalojimai visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu dėl skruostikaulio lūžio, o atskirai kiti sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti trylikos trauminių poveikių pasekmėje.

Iš specialisto V. K. apklausos protokolo (1 t.,76 b. l.) matyti, kad E. D. kūne esantis sužalojimas – skruostikaulio lūžis dešinėje pusėje galėjo būti padarytas kontaktuojant su kietais bukais daiktais – tiek pagaliu, tiek beisbolo lazda, koja ar ranka, tiesiogiai suduodant smūgį į dešinį skruostą. Dešinio skruostikaulio lūžimas padarytas suduodant vieną smūgį.

Iš 2013-05-22 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžio (2 t., 59-63 b. l.) matyti, kad E. D. pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio l dalį ir 284 straipsnio l dalį atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta. Šioje baudžiamojoje byloje teismas nustatė, kad kaltinamasis E. D., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,34 promilių girtumas), 2012 m. liepos 29 d. apie 0.49 val. Pakruojo rajono savivaldybėje, L. seniūnijoje, Ū. kaime, prie kultūros namų, tai yra viešoje vietoje, vykusios šventės metu, trenkė į stalą alaus butelį, taip jį nuskeldamas, laikydamas nuskeltą butelį rankoje puolė į grupę stovėjusių asmenų ir juo užsimojo smogti nukentėjusiajam T. G. į nugarą, tačiau jo nesužalojo, nes nukentėjusysis A. M. jį nustūmė, po to nudaužtu buteliu kliudė A. M. veidą ir dėl pjautinės kairiojo smilkinio srities žaizdos padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą, bei dūrė nepilnamečiui nukentėjusiajam P. G., gimusiam 1996 metais, į kaklą bei krūtinę, taip padarydamas kaklo kairės pusės pjautines žaizdas su kairiojo sukamo raumens bei kairiojo didžiojo ausies nervo (kairio priekinio nervo šakos) pažeidimu, krūtinės kairės pusės durtinę žaizdą, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, tokiu tyčiniu įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą nukentėjusiesiems ir aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Iš nukentėjusiojo E. D. parodymų patikrinimo vietoje protokolo su foto lentelėmis (1 t., 24-28 b. l.) matyti, kad jis savo duotus parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, nurodydamas, kur jis su žmona V. D. bei draugais Ū. kaime, šventės metu sėdėjo prie stalo, kuris stovėjo prie eglės (nuo mokyklos apie 10 metrų) bei nurodė jo sumušimo aplinkybes.

Iš liudytojo A. M. parodymų patikrinimo vietoje protokolo su foto lentelėmis (1 t., 94-98 b. l.) matyti, kad jis savo duotus parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, nurodydamas ir paaiškindamas visas muštynių aplinkybes, kaip E. D. nešėsi rankoje nudaužtą butelį ir užsimojęs smogė T. G., tačiau nepataikė, nes jis abiem rankomis jį nustūmė, ko pasekmėje jie abu nugriuvo ant žolės ir jis pajuto, kad jam per veidą bėga kraujas.

Iš liudytojos V. D. parodymų patikrinimo vietoje protokolo su foto lentelėmis (1 t., 78-81 b. l.) matyti, kad ji savo duotus parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, nurodydama ir paaiškindama 2012-07-29 Ū. kaime vykusios šventės metu įvykusių muštynių, kurių metu buvo sumuštas jos vyras E. D., aplinkybes.

Iš įtariamojo T. G. parodymų patikrinimo vietoje protokolo su foto lentelėmis (2 t., 111-117 b. l.) matyti, kad jis savo duotus parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu.

Iš akistatos protokolo (2 t., 106-107 b. l.) matyti, kad užfiksuoti nukentėjusiojo E. D. ir įtariamojo T. G. parodymai, kuriuose E. D. parodė, kad grupėje jį mušusių žmonių matė T. G., kuris buvo užsimojęs ranką iš viršaus ir jo manymu jo ranka galėjo suduoti jam į galvos sritį, su kurio parodymais įtariamasis T. G. nesutiko.

Iš akistatos protokolo (2 t., 108-109 b. l.) matyti, kad užfiksuoti liudytojos V. D. ir įtariamojo T. G. parodymai, kuriuose V. D. parodė, kad matė, jog jos vyrą E. D. mušė T. G., J. N., R. B., P. G. ir kiti jai nepažįstami asmenys, nes ji matė, kad T. G. bėgo link jos vyro, po ko jos vyras gulėjo ant žemės, o T. G. buvo ant jo užlipęs ir mosikavosi rankomis, todėl ji sugriebė T. G. už maikutės ir ją perplėšė, po to ją atitraukė ir T. G. nulipo nuo E. D. Su liudytojos parodymais įtariamasis T. G. nesutiko, nurodydamas, jog jis bėgo ne prie E. D., o prie A. K.

Iš akistatos protokolo (2 t., 139-140 b. l.) matyti, kad užfiksuoti nukentėjusiojo E. D. ir įtariamojo J. N. parodymai, kuriuose nukentėjusysis E. D. parodė, kad jį sumušusių žmonių būryje matė ir J. N., kuris jam taip pat turėjo suduoti kažkiek smūgių. Įtariamasis J. N. su nukentėjusiojo parodymais nesutiko, nurodydamas, kad jokių smūgių jam nesudavė ir buvo prie jo pribėgęs tada, kai ant žemės nukrito P. G., jo paklausė „ką tu padarei" ir vėl grįžo prie P. G..

Iš akistatos protokolo (2 t., 137-138 b. l.) matyti, kad užfiksuoti liudytojos V. D. ir įtariamojo J. N. parodymai, kuriuose V. D. parodė, jog matė, kad J. N. ir P. G. rankose turėjo apie l metro ilgio medinius ar metalinius strypus ir jais sudavė gulinčiam E. D. daugiau kaip l kartą, kur pataikė, ji nematė, bet mano, kad turėjo pataikyti į E. D.. J. N. su tokiais liudytojos parodymais visiškai nesutiko.

Iš Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK registruojamų įvykių registro (4 t., 44-52 b. l.) matyti, kad į Ū. kaimą, Pakruojo rajone dėl vykstančių muštynių buvo du iškvietimai: pirmas – 2012-07-28, 22.17 val., pranešėja E. L., pranešta, kad muštynės vyksta kaimo vakarėlyje, į įvykio vietą išvyko policijos pareigūnai J. N. ir N. M., antras – 2012-07-29, 0.49 val., pranešėja D., pranešta, kad muštynės kultūros namuose, į įvykio vietą išvyko policijos pareigūnai L. M. ir A. Š., po įvykio į policijos komisariatą pristatytas sulaikytas asmuo E. D..

Iš Šiaulių AVPK viešosios tvarkos biuro areštinės tarnybinio pranešimo ir pateiktų dokumentų (1 t., 35, 36, 37, 38 b. l.) matyti, kad E. D. po muštynių Ū. kaime į policijos komisariato areštinę buvo pristatytas sužalotas (sumuštas) ir jo sužalojimai yra iš karto užfiksuoti bei jis buvo pristatytas gydytojo apžiūrai.

Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamųjų T. G., P. G., J. N., J. N. ir M. B. kaltė dėl viešosios tvarkos pažeidimo bei T. G. dar ir dėl nesunkaus žmogaus sveikatos sutrikdymo dėl chuliganiškų paskatų yra įrodyta ir teisingai kvalifikuota visiems kaltinamiesiems pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį, o T. G. dar ir pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kadangi jie viešoje vietoje – Pakruojo rajone, Ū. kaime, ties Ū. kaimo mokykla, kaimo šventėje muštynių metu, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu, T. G. dėl chuliganiškų paskatų, mažareikšme dingstimi, sudavus ranka nukentėjusiajam E. D. į dešinę veido pusę, tuo padarant jam skruostikaulio lūžį, tai yra, nesunkų sveikatos sutrikdymą, o visiems kartu dar ir su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis sudavus rankomis ir kojomis bei lazdomis ne mažiau 13 kartų nukentėjusiajam E. D. į įvairias kūno vietas ir nenustatytą skaičių smūgių nukentėjusiajam R. D. į įvairias kūno vietas, taip bendrais tyčiniais veiksmais nukentėjusiajam E. D. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, nukentėjusiajam R. D. sukėlė fizinį skausmą, sutrikdė šventės dalyvių rimtį, sukėlė jiems didelį išgąstį ir sumaištį, taip savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Šių nusikalstamų veikų objektas yra viešoji tvarka ir žmogaus sveikata. Kaltinamųjų T. G., P. G., J. N., J. N. ir M. B. padaryta veika atitinka visus Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikalstamos veikos objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, o kaltinamojo T. G. dar viena padaryta veika atitinka visus Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytus nusikalstamos veikos objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Viešąja tvarka yra laikoma padėtis ar veikimo būdas, atitinkantys visuomenės reikalavimus, atsirandantys įvairių socialinių normų įtakoje, turintys tikslą užtikrinti žmonių suderintus ir jiems naudingus tarpusavio santykius. Viešoji vieta yra tokia vieta, kurioje, nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Be jokios abejonės, kad vieta ties Ū. kaimo mokykla, vykstant kaimo šventei ir joje esant šventės dalyviams, yra viešoji vieta. Kaltinamasis T. G. dėl chuliganiškų paskatų, mažareikšme dingstimi, su ranka smogęs vieną kartą nukentėjusiajam E. D. į dešinę veido pusę, tuo padarydamas nukentėjusiajam E. D. dešinio skruostikaulio lūžį su kraujosruva dešinės akies srityje, padarė nukentėjusiajam E. D. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamieji T. G., P. G., J. N., J. N. ir M. B. Ū. kaimo šventės metu, veikdami bendrais tyčiniais veiksmais, įžūliu elgesiu, kitų asmenų akivaizdoje, suduodami rankomis ir kojomis bei lazdomis ne mažiau 13 kartų nukentėjusiajam E. D. į įvairias kūno vietas ir nenustatytą skaičių smūgių nukentėjusiajam R. D. į įvairias kūno vietas, smurtavo prieš juos, padarydami E. D. sveikatos sutrikdymą, R. D. sukeldami fizinį skausmą ir sukeldami išgąstį bei sumaištį kitiems šventės dalyviams. Kaltinamieji numatė, kad dėl tokio jų elgesio gali būti sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka bei sužaloti žmonės, ir šių padarinių norėjo. Toks kaltinamųjų elgesys vertintinas kaip neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas. Savo elgesiu kaltinamieji pamynė žmonių tarpusavio bendravimo normas, demonstravo jėgą, panaudojo beprasmį smurtą. Jie šiurkščiai pažeidė ne tik nukentėjusiųjų teises, bet ir sukūrė žmonių tarpusavio bendravimo normų nesilaikymo atmosferą, sugriovė žmonių saugumo jausmą. Kaltinamieji, veikdami be aiškios motyvacijos, anot T. G., kad jų dėdei nuėjus prie l. stalo pasikalbėti, dėdė buvo pargriautas ant stalų, kažkas dėdei sudavė į galvą, o E. D. jam pastojo kelią ir neleido prie dėdės prieiti bei jį pastūmė, todėl jis gindamasis, sudavė E. D. į veidą vieną smūgį, sudavė nestipriai, būdami grupėje ir tuo daug stipresni už du nukentėjusiuosius, o netrukus tik vieną nukentėjusįjį, kurie buvo atvykę į šventę iš kitur, buvo nevietiniai, nenusiteikę muštynėms, E. D. buvo su žmona ir mažamete dukra, nukentėjusiuosius mušę rankomis ir pagaliais bei spardę kojomis, veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamasis T. G. tiek nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo E. D. sveikatą, tiek ir pažeidė viešąją tvarką, veikdamas vieninga tyčia, todėl jo veiksmai sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, kadangi pagal suformuotą teismų praktiką, idealia nusikaltimų sutaptimi pripažįstami ir skirtingi veiksmai, jeigu jie padaromi toje pačioje vietoje, tuo pačiu metu, yra bendro sumanymo dalis ir nukreipti į vieną tikslą. Padarę nežymų sveikatos sutrikdymą E. D. ir sukėlę fizinį skausmą R. D. bei įvykdę viešosios tvarkos pažeidimą, visi kaltinamieji veikė bendrininkų grupėje, nes bendrininkavimas yra tyčinis bendras, dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių, pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Susitarimo požymis bendrininkaujant reiškia tiek išankstinį, tiek ir spontanišką staiga kilusį susitarimą, todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos atlikimo detales. Bendrininkavimo atveju nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius realizuoja ne visi bendrininkai, o tik vykdytojas (arba bendravykdytojai). Iš šioje byloje nustatytų kaltinamųjų veiksmų, akivaizdu, kad jie visi veikė sutartinai, kaip bendrininkai – visi kartu pripuolę prie nukentėjusiųjų, visi sutartinai juos mušė, taigi nusikalstamas veikas įvykdė bendrininkų grupėje.

Kaltinamųjų T. G., P. G., J. N., J. N. ir M. B. parodymai, kad jie nukentėjusiųjų nemušė ir jokių muštynių nematė, muštynėse nedalyvavo, jokių lazdų neturėjo, o tik J. N. matė prie griovio „minią“ žmonių, J. N. matė, kaip kiti vyrai sulaikė E. D. ir laikė prispaustą prie žemės, kadangi jis muistėsi, M. B. matė grupelę (10) žmonių, kurie mosikavo rankomis, kojomis, tikriausiai kad mušė E. D., vertintini kritiškai, kaip jų pasirinkta gynybos taktika, kad išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, kadangi tokie jų parodymai yra paneigti visumos kitų byloje esančių įrodymų. Tokius kaltinamųjų parodymus paneigia nukentėjusiųjų E. D. ir R. D. parodymai, liudytojų V. D., A. M., E. K., I. N. parodymai. E. D. parodė, kad jam susiruošus vykti į namus ir atėjus prie brolio R. stalo paklausti, ar jis vyks kartu, prie stalo atsirado vyriškis, kuris pradėjo ant jo rėkti, jie apsižodžiavo ir tas vyras dėl girtumo nugriuvo ant suolo ar su visu suolu. Tuojau po to jis pamatė atbėgantį T. G., kuris pirmiausia jam sudavė smūgį į veidą stovinčiam, po ko jis nugriuvo ir tada prasidėjo smūgių „kruša“, visi kaltinamieji ir ne tik jie apstoję jį ratu, spardė kojomis, daužė rankomis ir lazdomis. Jis negali nurodyti kiek, kuris ir kur konkrečiai sudavė jam smūgių, kadangi smūgiai pasipylė iš visų pusių, o po smūgio į veidą, jam labai skaudėjo galvą, todėl jis stengėsi galvą užsidengti ir todėl aiškiai visko negalėjo matyti. R. D. parodė analogiškai E. D., papildomai nurodydamas, kad kai E. puolė T. G., jis tada gavo smūgius į nugarą, nukrito, dar gavo smūgių ir paskui pabėgo, apibėgęs aplinkui, sugrįžo ir matė muštynes, į kurias jo neleido viena moteris, o aplinkiniai pasakė, kad muša jo brolį, buvo sumaištis, šaukė moterys, mušančių buvo daug, ne visi sėdi kaltinamųjų suole, jis matė, kaip brolį spardė M. B., jam vienas draugas sakė, kad po muštynių kaltinamieji kalbėjosi ir juokėsi, jog mušė su teleskopinėmis lazdomis. Liudytojas A. M. parodė, kad būdamas su sužeista kakta, matė muštynes, matė, kad buvo mušamas E. D., iš kalbų žino, kad E. mušė T. G. Liudytoja V. D. parodė analogiškai, kaip E. D., papildomai nurodydama, jog ji puolė vyro ginti, tempė už „maikės“ T. G. ir ją suplėšė, buvo ant vyro užgriuvusi (užgulusi), kad jo nebemuštų, tačiau ją T. G. nustūmė, matė, kad mušė visi kaltinamieji, klykė, rėkė, prašė, kad kas nors nuvestų į šalį jos dukrą, matė, kad mušant jos vyrą, J. N. ir P. G. turėjo pagalius. Liudytoja I. N. parodė analogiškai nukentėjusiesiems ir liudytojai V. D., papildomai nurodydama, jog ji matė, kad buvo mušami abu nukentėjusieji, tik R. D. kažkur dingo, E. D. mušusių tarpe matė tą vaikiną, kuris po to sėdėjo ant suolo su kažkuo baltu užsidengęs kaklą, vieną vaikiną aiškiai matė su pagaliu, norėjo jį surasti per socialinius tinklus, bet nerado, kad muštynių iniciatoriai buvo tie asmenys, kurie ėjo aiškintis santykių dėl to kažkokio dėdės. Liudytojas E. K. parodė, jog matė, kaip E. D. su kažkuo susistumdė, nugriuvo ir tada jis gulėjo ant žemės, o jį buvo apsupę mušantys asmenys, matė, kad keli iš mušusiųjų turėjo medinius ar metalinius strypus. Visi kiti apklausti liudytojai teigė jokių muštynių nematę, tik keli kažką girdėjo, ėjo iš smalsumo pažiūrėti, bet nieko konkretaus paaiškinti negalėjo. Nukentėjusiųjų E. D. ir R. D. parodymais, liudytojų V. D., A. M., E. K., I. N. parodymais netikėti teismas neturi jokio pagrindo, nes tokių aplinkybių byloje nustatyta nebuvo, jie parodymus davė, prisiekę bei įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Nukentėjusiųjų ir šių liudytojų parodymus dėl E. D. padarytų sužalojimų patvirtina byloje esančios aukščiau paminėtos specialisto išvados. Patys kaltinamieji patvirtino, kad vyko muštynės, kad buvo „minia“ žmonių, kad E. D. buvo toje „minioje“, kad matė, kaip E. D. buvo mušamas, tik nurodė, kad tai darė ne jie, o kas mušė, nematė. Visi bylos įrodymų tyrimo metu apklausti proceso dalyviai nurodė, jog matė tiesiogiai, ar vėliau sužinojo, kad tą patį vakarą, tų pačių muštynių metu buvo sužalotas šioje byloje kaltinamasis P. G., tačiau šis klausimas šioje byloje neaptariamas, kadangi dėl P. G., kaip nukentėjusiojo, sužalojimo kitoje byloje yra priimtas 2013 m. gegužės 22 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendis kaltinamojo E. D. atžvilgiu.

Kaltinamųjų T. G., P. G., J. N., J. N. ir M. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 str.).

Visų kaltinamųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, jie padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.).

Skirdamas bausmes kaltinamiesiems, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje, ir bausmių skyrimo ypatumais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 55 straipsnyje, bei nepilnamečiams, numatytais Lietuvos Respublikos BK 80-93 straipsniuose.

Kaltinamasis T. G. teisiamas pirmą kartą (2 t., 191 b. l.), nebaustas administracine tvarka (2 t., 196 b. l.), padarė vieną apysunkį ir vieną nesunkų nusikaltimus (BK 11 str. 3 d., 4 d.), mokosi Šiaulių universitete (iš jo žodžių), į psichiatro ir priklausomybės įskaitas neįrašytas (2 t., 186 b. l.), daugiau jį charakterizuojančių duomenų byloje nėra, neatsiprašė nukentėjusiųjų ir nesutinka atlyginti vienam iš nukentėjusiųjų padarytos žalos, yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nukentėjusieji prašo jį nubausti pagal įstatymą ir priteisti padarytą žalą bei patirtas išlaidas, todėl atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, į nusikalstamų veikų pavojingumą, kaltinamojo kaltę, jo asmenybę, bausmės tikslai jam bus pasiekti, paskiriant bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu ir jis yra baustinas laisvės atėmimo bausme, atidedant jos vykdymą, bausmės dydį skiriant mažesnį, negu sankcijoje numatytas vidurkis (BK 41, 50, 75 str.).

Kaltinamasis P. G. teisiamas pirmą kartą (2 t., 192 b. l.), nebaustas administracine tvarka (2 t., 197 b. l.), padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), nusikaltimą padarė, būdamas nepilnametis, mokėsi L. gimnazijoje, į psichiatro ir priklausomybės įskaitas neįrašytas (2 t., 185 b. l.), du kartus skatintas padėka ir garbės diplomu (5 t., 72, 73 b. l.), daugiau jį charakterizuojančių duomenų byloje nėra, neatsiprašė nukentėjusiųjų ir nesutinka atlyginti vienam iš nukentėjusiųjų padarytos žalos, yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nukentėjusieji prašo jį nubausti pagal įstatymą ir priteisti padarytą žalą bei patirtas išlaidas, todėl atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, į nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltinamojo kaltę, jo asmenybę, bausmės tikslai jam bus pasiekti, paskiriant bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu ir jis yra baustinas laisvės apribojimo bausme, bausmės dydį skiriant mažesnį, negu sankcijoje numatytas vidurkis (BK 41, 48, 80, 81, 90 str.).

Kaltinamasis J. N. teisiamas pirmą kartą (2 t., 190 b. l.), nebaustas administracine tvarka (2 t., 195 b. l.), padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), nusikaltimą padarė, būdamas nepilnametis, mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje (iš jo žodžių), į psichiatro ir priklausomybės įskaitas neįrašytas (2 t., 187 b. l.), daugiau jį charakterizuojančių duomenų byloje nėra, neatsiprašė nukentėjusiųjų ir nesutinka atlyginti vienam iš nukentėjusiųjų padarytos žalos, yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nukentėjusieji prašo jį nubausti pagal įstatymą ir priteisti padarytą žalą bei patirtas išlaidas, todėl atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, į nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltinamojo kaltę, jo asmenybę, bausmės tikslai jam bus pasiekti, paskiriant bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu ir jis yra baustinas laisvės apribojimo bausme, bausmės dydį skiriant mažesnį, negu sankcijoje numatytas vidurkis (BK 41, 48, 80, 81, 90 str.).

Kaltinamasis J. N. teisiamas pirmą kartą (2 t., 189 b. l.), baustas administracine tvarka, bet galiojančių nuobaudų neturi (2 t., 194 b. l.), padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), nusikaltimą padarė, būdamas nepilnametis, mokosi (duomenys neskelbtini) (iš jo žodžių), į psichiatro ir priklausomybės įskaitas neįrašytas (2 t., 185 b. l.), du kartus skatintas padėka ir garbės diplomu (5 t., 83, 84 b. l.), daugiau jį charakterizuojančių duomenų byloje nėra, neatsiprašė nukentėjusiųjų ir nesutinka atlyginti vienam iš nukentėjusiųjų padarytos žalos, yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nukentėjusieji prašo jį nubausti pagal įstatymą ir priteisti padarytą žalą bei patirtas išlaidas, todėl atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, į nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltinamojo kaltę, jo asmenybę, bausmės tikslai jam bus pasiekti, paskiriant bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu ir jis yra baustinas laisvės apribojimo bausme, bausmės dydį skiriant mažesnį, negu sankcijoje numatytas vidurkis (BK 41, 48, 80, 81, 90 str.).

Kaltinamasis M. B. teisiamas pirmą kartą (2 t., 188 b. l.), nebaustas administracine tvarka (2 t., 193 b. l.), padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), dirba (iš jo žodžių), į psichiatro ir priklausomybės įskaitas neįrašytas (2 t., 186 b. l.), daugiau jį charakterizuojančių duomenų byloje nėra, neatsiprašė nukentėjusiųjų ir nesutinka atlyginti vienam iš nukentėjusiųjų padarytos žalos, yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nukentėjusieji prašo jį nubausti pagal įstatymą ir priteisti padarytą žalą bei patirtas išlaidas, todėl atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, į nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltinamojo kaltę, jo asmenybę, bausmės tikslai jam bus pasiekti, paskiriant bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu ir jis yra baustinas laisvės apribojimo bausme, bausmės dydį skiriant mažesnį, negu sankcijoje numatytas vidurkis (BK 41, 48 str.).

Nukentėjusysis E. D. pareiškė 5792,40 eurų (20000,00 Lt) civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo su 5 procentų dydžio procesinių palūkanų priteisimu (1 t., 42-56 b. l.) ir 1405,75 eurų išlaidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti (1 t., 57 b. l., 3 t., 100 b. l., 5 t., 34 b. l.).

Nukentėjusiojo E. D. 5792,40 eurų (20000,00 Lt) civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrįstas ir tenkintinas iš dalies, priteisiant jį iš kaltinamųjų solidariai, kadangi žala buvo padaryta kaltinamųjų neteisėtais nusikalstamais veiksmais (CK 6.263 str., 6.250 str.). Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Įstatymas nenumato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas jos dydį nustato atsižvelgdamas į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam E. D. dėl kaltinamojo T. G. nusikalstamų veiksmų buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas ir nežymus sveikatos sutrikdymas. Nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam E. D. sukėlė visų kaltinamųjų T. G., P. G., J. N., J. N. ir M. B. nusikalstami veiksmai. Nukentėjusysis E. D. dėl padarytų sveikatos sutrikdymų kreipėsi į specialistus ir jam buvo nustatyti sužalojimai ir jų padarymo aplinkybės, iš byloje esančių dokumentų (1 t., 36-38 b. l.) matyti, kokie buvo užfiksuoti jam padaryti sužalojimai tuojau po įvykio, kai jis buvo sulaikytas ir uždaromas į areštinę, tai yra akivaizdžiai matomi sužalojimai veide, galvoje, ant rankų ir kojų – atvirose vietose (buvo vasaros metas). Dėl šių sužalojimų nukentėjusysis patyrė nepatogumus, jautė skausmą, negalėjo pilnu pajėgumu dirbti. Taip pat byloje nustatyta, jog visi kaltinamieji yra dar labai jauno amžiaus, mokosi, nedirba, išskyrus M. B., kuris yra dirbantis, savo vardu neturi jokio turto ir pajamų. Teismas, įvertinęs šias pasekmes, kaltinamųjų kaltę, jų turtinę padėtį, atsižvelgdamas į formuojamą teismų praktiką, daro išvadą, kad prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra per didelis, tuo labiau, kad jis nėra pagrįstas jokiais kitais rašytiniais įrodymais, išskyrus pateiktą į bylą civilinį ieškinį su prie jo pridėtomis nuotraukomis ir teismo jau paminėtus dokumentus iš areštinės, todėl nukentėjusiajam E. D. priteistina 1800,00 eurų (kas sudaro 6215,04 Lt) neturtinei žalai atlyginti, o likusi ieškinio dalis 3992,40 eurų atmestina (BPK 112 str., 113 str., 115 str.).

Civiliniame ieškinyje taip pat prašoma priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio padavimo teisme iki sprendimo įvykdymo. Lietuvos Respublikos CK 6.37 str. 1 d. nustatyta, jog palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Palūkanos laikomos minimaliais nuostoliais dėl prievolės pažeidimo (Lietuvos Respublikos CK 6.261 str.), t. y. dėl pareigos atlyginti padarytą žalą nevykdymo nustatytu terminu, jų paskirtis yra skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Palūkanos atlieka kompensacinę funkciją ir skirtos atlyginti minimalius kreditoriaus nuostolius, kuriuos jis patiria dėl skolininko pareigos neįvykdymo, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą. Minėtos įstatymo nuostatos reiškia, jog prievolė, visų pirma, turi būti (įstatymu, sutartimi, teismo sprendimu) konstatuota ir skolininkui pareikšta įvykdymui per nustatytą terminą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra nurodęs, jog tam, kad būtų galima taikyti Lietuvos Respublikos CK 6.210 str. (Palūkanos), turi būti trys sąlygos. Pirma, neįvykdyta prievolė turi būti piniginė. Antra, turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas. Trečia, įstatyme ar sutartyje neturi būti nustatyta, kad palūkanos šiuo atveju nemokamos (kasacinės nutartys Nr. 3K-3-373/2006, Nr. 2K-234/2010). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs ir tai, jog pareiga vykdyti teismo nustatytą prievolę nuteistiesiems atsiranda nuosprendžiui įsiteisėjus ir pateikus jį vykdyti (kasacinė nutartis Nr. 2K-234/2010).

Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra ir negali būti duomenų, jog prievolė dėl žalos atlyginimo yra pateikta vykdyti, nes dar tik sprendžiasi jos buvimo klausimas. Todėl negalima kalbėti ir apie prievolės atlyginti nusikaltimu padarytą žalą pažeidimą. Įstatymas nenustato konkretaus termino per kurį turi būti savanoriškai įvykdyta prievolė atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, todėl remiantis Lietuvos Respublikos CK 6.38 str. 1 d., pateikus teismo nustatytą žalos atlyginimo prievolę vykdymui, turi būti nustatytas protingas terminas prievolės savanoriškam įvykdymui ir tik po to, jei ji nevykdoma, galima pripažinti, jog skolininkas nevykdo pareigos atlyginti žalą ir dėl šios priežasties nukentėjusysis patiria nuostolius. Tokių duomenų byloje nėra, todėl civilinio ieškinio dalis, kuria prašoma priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio padavimo teisme iki sprendimo įvykdymo, netenkinama.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsniu, iš kaltinamųjų T. G., P. G., J. N., J. N. ir M. B. priteistinos nukentėjusiojo E. D. turėtos 1405,75 eurų advokato atstovavimo išlaidos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – skaitmeninė laikmena (CD kompaktinė plokštelė) su telefoninio skambučio Bendruoju pagalbos telefonu įrašu Nr.112, saugoma prie bylos, paliktina saugoti prie bylos per visą jos saugojimo laiką.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299, 301-310 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

T. G. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte ir 284 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti:

pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį – 30 (trisdešimties) parų areštu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 5 dalies 1 punkto taisyklėmis, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 5 punkto, 7 punkto ir 8 punkto taisyklėmis, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį mokytis, neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

P. G. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti laisvės apribojimu 7 (septyniems) mėnesiams, įpareigojant per 4 (keturis) mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir per visą bausmės atlikimo laiką neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val.

J. N. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti laisvės apribojimu 7 (septyniems) mėnesiams, įpareigojant per 4 (keturis) mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir per visą bausmės atlikimo laiką neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val.

J. N. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti laisvės apribojimu 7 (septyniems) mėnesiams, įpareigojant per 4 (keturis) mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir per visą bausmės atlikimo laiką neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val.

M. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubausti laisvės apribojimu 7 (septyniems) mėnesiams, įpareigojant per 4 (keturis) mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir per visą bausmės atlikimo laiką neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val.

Priteisti solidariai iš nuteistųjų T. G., a. k. (duomenys neskelbtini) P. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančių Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini), J. N., a. k. (duomenys neskelbtini) J. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančių Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini), M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini), civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo 1800,00 (vieną tūkstantį aštuonis šimtus) eurų nukentėjusiajam E. D..

Nukentėjusiojo E. D. civilinio ieškinio dalį dėl 3992,40 eurų (trijų tūkstančių devynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų 40 centų) neturtinės žalos atlyginimo bei 5 procentų procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki sprendimo įvykdymo atmesti.

Priteisti iš nuteistųjų T. G., a. k. (duomenys neskelbtini) P. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančių Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini), J. N., a. k. (duomenys neskelbtini) J. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančių Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini), M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini), iš kiekvieno po 281,15 eurų (du šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą ir 15 centų) advokato atstovavimo išlaidų nukentėjusiajam E. D., iš viso 1405,75 eurų (vieną tūkstantį keturis šimtus penkis eurus ir 75 centus).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – skaitmeninę laikmeną (CD kompaktinę plokštelę), saugomą prie bylos palikti saugojimui prie bylos per visą jos saugojimo laiką.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Pakruojo rajono apylinkės teismą.