Kauno apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo prašymą dėl mokumo atkūrimo plano patvirtinimo K. B. bankroto byloje, suinteresuoti asmenys J. S., atstovaujama G. G., Luminor Bank, AB.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2017 m. gegužės 29 d. Kėdainių rajono apylinkės teismas priėmė nutartį, kuria iškėlė bankroto bylą K. B., bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Bankroto valdymas“ ir nustatė bankroto administratoriui keturių mėnesių terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui teismui tvirtinti.

2017 m. rugpjūčio 7 d. teismo nutartimi patvirtintas K. B. kreditorių sąrašas.

2017 m. lapkričio 2 d. teismo nutartimi terminas K. B. mokumo atkūrimo planui pateikti pratęstas iki 2017 m. gruodžio 6 d.

2017 m. gruodžio 5 d. teismui pateiktas prašymas patvirtinti K. B. 2017 m. gruodžio 4 d. kreditorių susirinkime pateiktą patikslintą 2017 m. lapkričio 17 d. mokumo atkūrimo planą. Nurodyta, kad 2017 m. lapkričio 14 d. vykusiame bankrutuojančio fizinio asmens kreditorių susirinkime pateiktas kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo planas nebuvo patvirtintas dėl per didelių pareiškėjos būtinųjų poreikių tenkinimui skirtinų lėšų bei bankroto administravimo išlaidoms skirtinos sumos. 2017 m. gruodžio 4 d. buvo sušauktas antrasis kreditorių susirinkimas, kuriame hipotekos kreditorius Luminor Bank AB balsavo už patikslintą mokumo atkūrimo planą, antros eilės kreditorė J. S. – prieš dėl tų pačių priežasčių kaip ir pirmajame kreditorių susirinkime.

2017 m. gruodžio 4 d. įvykusiame kreditorių susirinkime hipotekos kreditorius Luminor Bank, AB, balsavo „už“ patikslintą 2017 m. lapkričio 17 d. mokumo atkūrimo planą su pastaba, kad po buto (duomenys neskelbtini), pardavimo, 100 Eur/mėn. suma šio buto išlaikymui, numatyta kaip dalis būtinųjų poreikių tenkinimui skirtos sumos, būtų skirta kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimui, kadangi nebebus buto išlaikymo. Antros eilės kreditorė J. S. balsavo „prieš“ patikslintą 2017 m. lapkričio 17 d. mokumo atkūrimo planą dėl per didelių pareiškėjos K. B. būtinųjų poreikių tenkinimui skirtinų lėšų bei bankroto administravimo išlaidoms skirtinos sumos. Bankroto administratorius pažymėjo, kad po pirmojo kreditorių susirinkimo 2017 m. lapkričio 14 d., atsižvelgus į kreditorių pateiktas pastabas, mokumo atkūrimo planas buvo iš dalies pakoreguotas – sumažinta suma, skirtina bankroto administratoriaus atlyginimui bei bankroto administravimo išlaidoms padengti, remiantis hipotekos kreditoriaus pastabomis (bankroto administravimo išlaidoms ir bankroto administratoriaus atlyginimui skiriama 250 Eur vienkartinė suma nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos; nuo 100 Eur/mėn. iki 50 Eur/mėn. sumažinta suma nuo pajamų, viršijančių būtiniesiems poreikiams skirtą sumą, sumažintą skirtumą skiriant kreditorių reikalavimų tenkinimui; 4% + PVM nuo parduoto turto sumos; turto pardavimo išlaidos dengiamos tik faktiškai jas patyrus, iš lėšų, gautų pardavus turtą, pagal pateiktas sąskaitas-faktūras). Mano, kad tiek pareiškėja, tiek bankroto administratorius atliko visus įmanomus veiksmus, kad mokumo atkūrimo planas maksimaliai atitiktų kreditorių interesus – sumažinta bankroto administravimo išlaidoms ir bankroto administratoriaus atlyginimui dengti suma, skirtina nuo lėšų, viršijančių būtiniesiems poreikiams skirtą sumą, bei skirta procentinė dalis nuo iš parduoto turto gautų lėšų. Būtiniesiems poreikiams reikalingos sumos pareiškėja susimažinti negali, nes iš mažesnių pajamų nepragyventų. Pagal patikslintą 2017 m. lapkričio 17 d. mokumo atkūrimo planą kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimui iš pareiškėjos gaunamo darbo užmokesčio būtų skiriama 267 Eur/mėn., o pardavus turtą, kreditoriams taip pat būtų skiriama būsto išlaikymui skiriama suma – papildomai 100 Eur/mėn., kas iš viso sudarytų 367 Eur/mėn. Jei pareiškėjos pajamos ateityje padidėtų, būtų galima papildomai skirti lėšų kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimui iš padidėjusių lėšų.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkinamas.

Fizinio asmens mokumo atkūrimo plano ir jo tvirtinimo procedūrų teisėtumas turi būti vertinami per fizinio asmens bankroto proceso tikslą – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą, užtikrinti kreditorių reikalavimų tenkinimą FABĮ nustatyta tvarka, siekti teisingos kreditorių ir skolininko interesų pusiausvyros, t. y. suteikti reikalingą apsaugą skolininkui su kuo mažesne intervencija į kreditorių teises. Reikalavimus, keliamus mokumo atkūrimo planui, ir šio plano tvirtinimo procedūrą reglamentuoja FABĮ 7 ir 8 straipsnių nuostatos. Plano projektą rengia bankrutuojantis asmuo, išvadą dėl plano įgyvendinimo galimybių teikia bankroto administratorius, kuris šią išvadą, kartu su plano projektu, pateikia kreditoriams ir šaukia kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui (FABĮ 8 straipsnio 1, 2 dalys). Jei kreditorių susirinkimas pritarė mokumo atkūrimo planui, planas teikiamas teismui tvirtinti. Jeigu kreditorių susirinkimas pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui nepritaria dėl to, kad planas neatitinka jam įstatymo keliamų reikalavimų, fizinis asmuo, atsižvelgęs į kreditorių pastabas, turi teisę plano projektą tikslinti ir pakartotinai teikti kreditorių susirinkimui. Teismas, svarstydamas plano, kuriam nepritarė kreditorių susirinkimas, patvirtinimo klausimą, turi teisę, atsižvelgdamas į bankroto administratoriaus išvadą ir nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teises ir interesus, tokį planą patvirtinti (FABĮ 8 straipsnio 8 dalis). Spręsdamas, ar patvirtinti planą, kuriam kreditoriai nepritaria, teismas turi įvertinti kreditorių nurodomų nesutikimo su planu priežasčių atitiktį tikrovei, tokių priežasčių svarumą, taip pat užtikrinti bankrutuojančio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Galimybė teismui patvirtinti planą, kuriam kreditoriai nepritarė dėl pirmiau nurodytų priežasčių, nustatyta siekiant apriboti nesąžiningų kreditorių galimybes nepagrįstai trukdyti ar visiškai nutraukti fizinio asmens bankroto bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015).

Nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 4 d. įvyko antrasis K. B. kreditorių susirinkimas, kuriame K. B. hipotekos kreditorius Luminor Bank, AB, patikslintam mokumo atkūrimo plano tvirtinimui pritarė su pastaba, kad po buto (duomenys neskelbtini), pardavimo, 100 Eur/mėn. suma šio buto išlaikymui, numatyta kaip dalis būtinųjų poreikių tenkinimui skirtos sumos, būtų skirta kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimui, kadangi nebebus buto išlaikymo. Kreditorė J. S., veikianti per atstovą G. G., patikslintam K. B. mokumo atkūrimo plano tvirtinimui nepritarė. Balsavimo raštu biuletenio priede pasiūlė patvirtinti bankroto administratoriaus pateiktą mokumo atkūrimo planą su pakeitimais dalyje dėl bankroto administravimo išlaidų, joms skiriant 3500 Eur (įskaitant mokesčius) visam bankroto procesui, atskaičiuojant iš pajamų, gautų pardavus pareiškėjos turtą, kadangi bankroto administravimo išlaidų projekte numatytas pernelyg didelis bankroto administravimo išlaidų dydis, įvertinant tai, kad tas pats bankroto administratorius už 6500 Eur sumą administruoja K. B. motinos bankroto procesą, didžioji dalis pareiškėjos turto bus pardavinėjama kartu su motinos turtu. Taip pat siūlė skirti 640 Eur kiekvieną mėnesį bankrutuojančios K. B. poreikiams tenkinti reikalingų lėšų, kadangi 640 Eur būtiniems poreikiams tenkinti reikalingų lėšų suma buvo patvirtinta 2017 m. gegužės 29 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartimi iškelti K. B. bankroto bylą, didesnė suma nelaikytina protinga ir pagrįsta, pareiškėja neturi nepilnamečių išlaikytinių ir yra savarankiška.

Pažymėtina, kad kreditorių nepritarimas mokumo atkūrimo planui nėra pakankamas pagrindas teismui atsisakyti šį planą tvirtinti. Pagal FABĮ nuostatas galutinio sprendimo teisė dėl pateikto plano patvirtinimo/nepatvirtinimo tenka fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, kuris šį klausimą turi išspręsti atsižvelgdamas į bankroto administratoriaus išvadą ir įvertinęs nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teises ir teisėtus interesus (FABĮ 8 straipsnio 8 dalis). Spręsdamas dėl plano patvirtinimo, teismas kiekvienu atveju turi įvertinti, ar kreditorių nurodyti plano trūkumai yra esminiai, dėl kurių negali būti pasiekti bankroto procedūros tikslai, t. y. neužtikrinama teisinga skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra, ar nurodyti trūkumai tėra formalūs ir gali būti pašalinami planą tikslinant, taip pat įvertinti, ar plane numatytos priemonės, kurioms nepritarė kreditoriai, iš tiesų neatitinka skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyros. FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta galimybė teismui nutraukti fizinio asmens bankroto bylą mokumo atkūrimo plano nepatvirtinimo atveju turėtų būti realizuojama tik tuomet, kai pateiktas tvirtinti planas turi esminių trūkumų, nesuderinamų su fizinio asmens bankroto procedūrų tikslais, ir dėl šios priežasties bankroto procedūros nebegali būti tęsiamos (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1664-823/2014).

Nagrinėjamu atveju, kreditorė J. S., atstovaujama G. G., nesutiko su mokumo atkūrimo plane numatyta administravimo išlaidų sąmata. Kreditorė siūlė bankroto administravimo išlaidoms skirti 3500 Eur sumą visam bankroto proceso laikotarpiui, atskaičiuojant iš pajamų, gautų pardavus bankrutuojančios K. B. turtą. Įvertinus kreditorės argumentus dėl per didelių administravimo išlaidų mokumo atkūrimo plano projekte nurodymo, reikšmingomis pripažintinos kelios aplinkybės.

FABĮ 7 str. 1 d. 7 p. numatytas reikalavimas plane nurodyti bankroto administravimo išlaidų sumą ir jos pagrindimą. Bankroto administravimo išlaidas sudaro: išlaidos bankroto procedūroms atlikti (turto pardavimo, saugojimo, transporto, ryšių, kanceliarinės ir kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos) ir atlyginimas bankroto administratoriui (FABĮ 22 str. 1 d.). Nustatyta, kad teismui tvirtinti pateiktame plano projekte aptarta bankroto administravimo išlaidų suma, kaip tai numatyta FABĮ 22 str. 1 d.

Administravimo išlaidų suma nagrinėjamu atveju yra sietina su mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo laikotarpiu. Nustatytina, kad bankroto administratorius bankroto administravimo išlaidoms visam bankroto proceso laikotarpiui (3 metams) siūlo skirti 50 Eur/mėn. sumą nuo pajamų, viršijančių būtiniesiems poreikiams skirtą sumą, 4 % + PVM nuo parduoto turto sumos atlygiui ir bankroto administravimo išlaidoms dengti; turto pardavimo išlaidos dengiamos tik faktiškai jas patyrus, iš lėšų, gautų pardavus turtą pagal pateiktas sąskaitas-faktūras.

FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 7 punktas nustato, kad plane turi būti nurodyta bankroto administravimo išlaidų suma ir jos pagrindimas. Administratorius fizinio asmens mokumo atkūrimo plane išdėstė administravimo išlaidų būtinumą, pagrįstumą. Teismo nuomone, mokėjimo atkūrimo plane nurodytos išlaidos bankroto procedūroms atlikti nėra neproporcingai per didelės. Pažymėtina, kad teismų praktikoje sprendžiant įmonių bankroto bylas, laikomasi nuostatos, jog administratoriaus atlyginimas turi būti toks, kad skatintų administratorių tinkamai atlikti bankroto procedūras, užtikrintų tiek administratoriaus, tiek ir bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų pusiausvyrą, kartu atitiktų protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-723/2011). Administratorius viso plano įgyvendinimo laikotarpio metu privalės vertinti pareiškėjos elgesio sąžiningumą, kontroliuoti jos gaunamas pajamas, kaupti informaciją ir ją teikti suinteresuotiesiems asmenims, administruoti ir skirstyti gaunamas lėšas, esant poreikiui spręsti dėl būtinybės planą tikslinti ir pan. Teismas pažymi, kad FABĮ 22 str. 2 d. numato, jog bankroto administravimo išlaidų sąmatą tvirtina ir keičia kreditorių susirinkimas; bankroto administravimo išlaidos apmokamos ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius. Vadinasi, kreditoriai turi visas galimybes prižiūrėti patiriamų administravimo išlaidų pagrįstumą. Bankroto administratoriui skiriamomis sumomis turi būti finansuojamos ir su jo veikla susijusios išlaidos (pvz., biuro išlaikymas, ryšio paslaugos, kanceliarija ir pan.), ūkinę veiklą vykdantis asmuo iš tokios veiklos turi ir užsidirbti. Pažymėtina, kad administratorius turi siekti kiek įmanoma efektyvesnės bankroto procedūros, visi veiksmai turi būti atliekami per kiek įmanoma trumpesnį laiką, turi būti vengiama nereikalingų ar besidubliuojančių veiksmų. Kylančius teisinius ir kitokius ginčus turi būti stengiamasi išspręsti taikiai, kad nereikėtų kreiptis į teismą taip didinant laiko ir pinigų sąnaudas. Atsižvelgiant į FABĮ 10 str. 2 d., kreditoriams suteikta galimybė kontroliuoti plano įgyvendinimo procesą ir nustačius, jog plane numatytos priemonės neįgyvendinamos, inicijuoti bankroto bylos nutraukimą. Kita vertus, pagal FABĮ 8 str. 12 d. nuostatas planas bankroto proceso metu gali būti keičiamas, o šie pakeitimai tvirtinami ta pačia tvarka kaip ir planas. Taigi kreditoriai disponuoja pakankamomis priemonėmis kontroliuoti plano įgyvendinimo procedūrą ir jį modifikuoti. Atsižvelgiant į tai nustatytina, kad prašomos patvirtinti bankroto administravimo išlaidos yra pakankamai pagrįstos ir atitinka administratoriaus atliekamas funkcijas, bankrutuojančio fizinio asmens ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą. Bankroto administratorius, atsižvelgęs į kreditorių pastabas, sumą, skirtiną bankroto administratoriaus atlyginimui ir bankroto administravimo išlaidoms padengti, sumažino, kreditorės J. S. pastabos nėra esminės, dėl kurių nebūtų įmanoma užtikrinti teisingos skolininkės ir jos kreditorių interesų pusiausvyros. Teismo vertinimu, šiuo atveju pateiktame tvirtinti mokumo atkūrimo plane numatytos administravimo išlaidos atitinka įstatymo reikalavimus. Nurodytų aplinkybių visumą teismas vertina kaip pagrindą spręsti, jog mokumo atkūrimo plano projekte nurodyta administravimo išlaidų suma negali būti pripažintina neadekvačia, lemiančia paties plano ydingumą. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir nustatytas teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, teismas daro išvadą, kad plane nurodytos ir detalizuotos bankroto administravimo išlaidos yra pagrįstos, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

Kreditorė J. S., atstovaujama G. G., taip pat nesutiko su lėšų, skirtinų K. B. būtinųjų poreikių tenkinimui, dydžiu. Siūlė skirti 640 Eur kiekvieną mėnesį bankrutuojančios K. B. poreikiams tenkinti reikalingų lėšų, kadangi minėta lėšų suma buvo patvirtinta 2017 m. gegužės 29 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartimi iškelti K. B. bankroto bylą. Be to, pažymėjo kreditorė, pareiškėja neturi nepilnamečių išlaikytinių ir yra savarankiška.

FABĮ 7 str. 1 d. 6 p. nustatyta, kad plane nurodomos kiekvieną mėnesį fizinio asmens būtiniems poreikiams tenkinti numatomos reikalingos lėšos (atskirai nurodoma, kokioms konkrečioms fizinio asmens ir (ar) jo išlaikomų asmenų reikmėms tenkinti bus skiriamos šios lėšos, tarp jų numatomos lėšos mokesčiams bankroto proceso metu teisės aktų nustatyta tvarka mokėti, mokėjimams įkaito turėtojui ir (ar) hipotekos kreditoriui pagal FABĮ 4 str. 4 d. 10 p. nurodytą susitarimą skiriamos lėšos).

FABĮ nedetalizuoja, kokios yra būtinosios bankrutuojančio asmens išlaidos, t. y. kiekvienu atveju jos vertinamos individualiai, atsižvelgiant į tam tikrus objektyvius kriterijus. Pagrįsti pajamas bei patiriamas išlaidas turi pats bankrutuojantis asmuo, t. y. jis turi pateikti išsamią informaciją bei ją pagrindžiančius dokumentus. Pareiškėja K. B. dirba (duomenys neskelbtini) įmonėje Jungtinėje Karalystėje. Pagal pateiktus darbo užmokesčio dokumentus, pareiškėjos vidutinis darbo užmokestis 2016 m. rugsėjo – lapkričio mėn. buvo 1212 Eur (I t., b. l. 39-40), laikotarpiu 2015-07-17 – 2016-01-08 ji uždirbo 5071,91 GBP (I t., b. l. 35-38), 2017-01-25 K. B. paskaičiuotas darbo užmokestis buvo 1388,93 GBP (II t., b. l. 137), 2017-02-24 – 1269,37 GBP (II t., b. l. 138). 2016 m. K. B. pajamos dabartinėje darbovietėje buvo 5755,93 GBP (II t., b. l. 136). UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. sausio-birželio mėn. priskaičiuota ir išmokėta suma buvo 1,90 Eur/mėn.; 2016 m. liepos-2017 m. kovo mėn. – 2,06 Eur/mėn. (II t., b. l. 140-141).

2017 m. lapkričio 17 d. mokumo atkūrimo plane numatyta, kad kiekvieną mėnesį bankrutuojančio fizinio asmens K. B. būtiniems poreikiams tenkinti būtų skiriama 900,00 Eur suma, kurią sudarytų 200 Eur išlaidos maistui; 450 Eur būsto nuomai ir komunaliniams patarnavimams Anglijoje; 100 Eur būsto, esančio (duomenys neskelbtini), išlaikymui, 10,00 Eur higienai; 120 Eur transportui vykti į darbą; 20 Eur rūbams ir avalynei. Kreditorė J. S. pažymėjo, kad 900,00 Eur suma yra per didelė. Bankroto administratorius prašyme dėl mokumo atkūrimo plano patvirtinimo nurodė, kad pareiškėja nesutinka susimažinti savo būtiniesiems poreikiams reikalingos sumos, kadangi gyvena Jungtinėje Karalystėje, pragyvenimo kaštai didesni nei Lietuvoje, sumažinus minėtą sumą ji neišgyventų. Kadangi buto, esančio (duomenys neskelbtini), išnuomoti nepavyko, ji iki buto pardavimo privalo dengti einamąsias būsto išlaikymo sąskaitas. Pareiškėjos pragyvenimui tenkanti suma yra vos 350 Eur/mėn., t. y. mažiau nei minimali pragyvenimui Jungtinėje Karalystėje reikalinga suma.

Vertinant lėšų, reikalingų pareiškėjos būtiniesiems poreikiams patenkinti, maksimalaus dydžio pagrįstumo klausimą, vienu iš vertinimo kriterijų galėtų būti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimalioji mėnesinė alga, kurios dydis, atsižvelgiant į esamą valstybės ekonominę padėtį, laikytinas nežeminančiu asmens orumo ir patenkinančiu asmens, siekiančio bankroto, poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014). Kadangi pareiškėja dirba ir gyvena Jungtinėje Karalystėje, teismas atsižvelgia į minimalią mėnesinę algą šioje valstybėje (asmeniui dirbant po 40 val. per savaitę, nuo 2017-04-01 minimaliam valandiniam atlygiui Jungtinėje Karalystėje, http://www.minimum-wage.co.uk duomenimis, esant 7,50 GBP/val., tai sudaro apytikriai 1200 GBP/mėn., t. y. 1353,24 Eur/mėn.).

Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus, įvertinęs pareiškėjos gaunamas pajamas, minimalų mėnesinį atlygį Jungtinėje Karalystėje, sprendžia, kad pareiškėjos mokumo atkūrimo plane nurodyta 900,00 Eur suma pareiškėjos būtiniesiems poreikiams tenkinti nėra per didelė ir (ar) pažeidžianti jos kreditorių interesus. Kreditorė J. S. teigdama, jog didesnė nei 640,00 Eur/mėn. būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalingų lėšų suma nelaikytina protinga ir pagrįsta, duomenų dėl galimybių konkrečiomis pareiškėjos gyvenimo sąlygomis šalyje, kur minėtų išlaidų kainos yra ženkliai didesnės nei Lietuvoje, išleisti minėtoms išlaidoms mažesnes sumas, nenurodė. Akivaizdu, kad Jungtinėje Karalystėje ir Lietuvoje tenkančios išlaidos asmeniui kasdienių jo poreikių tenkinimui yra didesnės dėl šių valstybių ekonomikos skirtumų. Teismas sutinka su bankroto administratoriaus išvadoje išsakyta pozicija, kad iš mažesnių pajamų pareiškėja nepragyventų ir tai ją verstų vėl skolintis.

Teismas taip pat pažymi, kad kreditorės nurodytas argumentas dėl 2017 m. gegužės 29 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartimi iškelti K. B. bankroto bylą patvirtintos 640 Eur kiekvieną mėnesį pareiškėjai tenkančios lėšų būtiniesiems poreikiams sumos, šiuo atveju tvirtinant pareiškėjos mokumo atkūrimo planą, teismo nesaisto. Teismas 2017 m. gegužės 29 d. nutartyje nurodė, kad minėta suma pareiškėjos būtiniesiems poreikiams nustatyta atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos butas K. gali būti nuomojamas ir tokiu būdu pareiškėja nepatirtų išlaidų, susidarančių apmokant komunalines paslaugas ir gauti nuompinigiai padengtų paskolos įmoką. Teismas, galutinai vertindamas mokumo atkūrimo plano projektą su jame esančiu kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo grafiku, konstatuoja, kad iki pareiškėjos mokumo atkūrimo plano tvirtinimo minėtas butas išnuomotas nebuvo, mokumo atkūrimo plane yra numatytas jo pardavimas, todėl priverstinai realizavus minėtą turtą pareiškėja galimybės gauti papildomų pajamų iš jo neteks.

Teismui nenustačius, kad patvirtinus fizinio asmens patikslintą mokumo atkūrimo planą būtų pažeistos kreditorių teisės ir teisėti interesai, teismas laiko, kad interesų balansas tarp nemokaus fizinio asmens K. B. bei jos kreditorių teisių ir teisėtų interesų yra pasiektas, o kreditorės J. S. atstovo nurodyti prieštaravimai laikytini nesudarančiais pagrindo netvirtinti plano. Atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes konstatuotina, kad įgyvendinus teismui pateiktą tvirtinti mokumo atkūrimo planą bus užtikrinta teisinga skolininkės ir jos kreditorių interesų pusiausvyra bei pasiektas pagrindinis fizinio asmens bankroto tikslas – fizinio asmens mokumo atkūrimas (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Nurodytos išvados, taip pat FABĮ 7 straipsnyje nustatytas teisinis reglamentavimas leidžia spręsti, jog teismui tvirtinti pateiktas mokumo atkūrimo plano projektas turinio prasme pripažintinas atitinkančiu teisės aktų reikalavimus, sukuriančiu esamą faktinę padėtį atitinkantį balansą tarp pareiškėjos ir jos kreditorių interesų. Įvertinus nurodytas faktines aplinkybes ir bankroto administratoriaus išvadą dėl K. B. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jos mokumo atkūrimo plano projekto įgyvendinimo galimybių, taip pat nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teises ir teisėtus interesus yra pagrindas pateiktą 2017 m. lapkričio 17 d. K. B. kreditorių reikalavimo tenkinimo ir jos mokumo atkūrimo planą patvirtinti (FABĮ 8 straipsnio 6 dalis, 25 straipsnio 11 dalis).

Dėl hipotekos kreditorius Luminor Bank, AB, pastabos apie tai, kad po buto (duomenys neskelbtini), pardavimo, 100 Eur/mėn. suma šio buto išlaikymui, numatyta kaip dalis būtinųjų poreikių tenkinimui skirtos sumos, būtų skirta kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimui, teismas pažymi, jog pasikeitus aplinkybėms ir pardavus pareiškėjos turtą, mokumo atkūrimo plano pakeitimai galės būti svarstomi ir tvirtinami ta pačia tvarka kaip ir planas (FABĮ 8 straipsnio 13 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 1 straipsnio 1 dalimi, 5 straipsnio 1 dalimi, 7 straipsniu, 8 straipsnio 3, 5 ir 8 dalimis,

nutaria:

prašymą tenkinti.

Patvirtinti K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2017 m. lapkričio 17 d. mokumo atkūrimo planą.

Nutartis per 7 dienas nuo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.