- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-07-25
- Bylos Nr.
- eI-1408-583/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-02469-2018-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Remigijus Arminas
- Pareiškėjas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos
- Atsakovas
- G. P.
- Advokatai
- Gintaras Aleknavičius
- Kategorijos
dalyvaujant pareiškėjos Lietuvos valstybės, atstovaujamos Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, atstovei Linai Virvilienei,
2019 m. liepos 2 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos valstybės, atstovaujamos Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, patikslintą prašymą atsakovui G. P. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja Lietuvos valstybė, atstovaujama Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo – buvusio Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Poveikio aplinkai vertinimo ir normatyvų skyriaus vedėjo G. P. 4816,08 eurų žalos atlyginimą regreso tvarka, įpareigojant jį pervesti pinigus į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. LT16 7044 0600 0635 5444, esančią SEB bankas, mokėjimo paskirtyje nurodant „žalos atlyginimas pagal sprendimą administracinėje byloje Nr. A-578-556/2015“.
Pareiškėja patikslintame prašyme nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-377-253/2009 pripažino neteisėtais ir negaliojančiais Neringos savivaldybės tarybos 2002 m. liepos 19 d. sprendimą Nr. 125, kuriuo buvo patvirtintas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), detalusis planas (toliau – ir Detalusis planas), statybos leidimą, projektavimo sąlygų sąvadą, projekto korektūras, statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktus, statinių pirkimo-pardavimo sutartis. Pažymi, jog teismas įpareigojo statytojus AB „Ąžuolynas“ ir UAB „Verslo investicijų projektų centras“ per 12 mėnesių nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti statinius ir panaikinti jų teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre. Po minėto teismo sprendimo teismuose buvo inicijuotos bylos dėl žalos atlyginimo pagal statytojų ir turto įgijėjų skundus Lietuvos valstybės ir Neringos savivaldybės atžvilgiu: 1) Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A438-1358/2013 pagal J. S. ir I. S. skundą žala solidariai priteista iš Lietuvos valstybės ir Neringos savivaldybės; 2) Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 4 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-620-764/2013 (paliktas galioti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-1603/2013) pareiškėjams E. ir D. K. solidariai iš Lietuvos valstybės ir Neringos savivaldybės priteista žala; 3) Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-578-556/2015 solidariai iš Lietuvos valstybės ir Neringos savivaldybės priteisė žalos atlyginimą UAB „Meirona“. Be to, šiuo metu nagrinėjamos dar keturios administracinės bylos dėl žalos atlyginimo. Teigia, jog dėl šių teismo procesų Lietuvos valstybė jau patyrė ir galimai patirs dar daugiau turtinės žalos dėl neteisėtų statybų (duomenys neskelbtini), o tai sąlygoja būtinybę įgyvendinti regresą.
Nurodo, jog atsakovas, eidamas Poveikio aplinkai vertinimo ir normatyvų skyriaus vedėjo pareigas, 2002 m. sausio 2 d. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir KRAAD) direktoriaus įsakymu Nr. 1, buvo paskirtas atsakingu už planavimo sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti išdavimą ir šių dokumentų derinimą. KRAAD direktoriaus 2001 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 49/k patvirtintoje KRAAD Poveikio aplinkai vertinimo ir normatyvų skyriaus vedėjo pareigybės aprašyme viena iš funkcijų buvo numatyta pagal kompetenciją nagrinėti bei dalyvauti su aplinkos kokybės kaita ir gamtos išteklių naudojimu susijusių projektų derinime, projektavimo ir planavimo sąlygų pateikime, teritorijų planavimo dokumentų rengime. Nagrinėti ir priimti išvadas dėl teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio aplinkai požiūriu. Teigia, jog atsakovas, turėdamas įgaliojimus pritarti Detaliajam planui, jį nagrinėdamas (teritorijos (duomenys neskelbtini)) nepatikrino, ar jo sprendiniai neprieštarauja Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo specialiajam planui. T. y., tokiu būdu pažeidžiant Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 4 dalį ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo 26 straipsnio 3 dalį, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų pakeitimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir 4 dalį. Pažymi, jog Detaliajam planui atsakovas 2002 m. gegužės 27 d. pritarė savo antspaudu ir parašu.
Žemesnės instancijos teismas
Paaiškina, jog pagal Teritorijų planavimo įstatymo 31 straipsnio 1 dalies 1 punktą buvo nustatyta, kad priežiūrą atliekančios institucijos pareigūnai tikrina, ar teritorijų planavimo dokumentų rengimo, derinimo, viešo svarstymo procedūra atitinka teisės normas, ar sprendimai atitinka teritorijų planavimo normų sąvadą. To paties straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad priežiūrą atliekančios institucijos pareigūnai teikia motyvuotas išvadas teritorijų planavimo dokumentą tvirtinančiai institucijai dėl dokumento tvirtinimo tikslingumo. Tvirtina, jog aptartas reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad pateikus tikrinti Detalųjį planą KRAAD, šis turėjo nustatyti, kad Detalusis planas prieštarauja Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemai, Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatams (4, 6.6, 11 punktai) ir kitiems teisės aktams, dėl to KRAAD įgaliotas atsakovas tokiam Detaliajam planui negalėjo pritarti.
Pažymi, jog Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu konstatavo, kad detaliojo planavimo procese dalyvavusiems subjektams, įskaitant viešojo administravimo institucijas, buvo žinoma, kokie teisės aktų reikalavimai taikomi planuojamai teritorijai (tą įrodo faktas, kad 2001 m. balandžio 13 d. išduotose planavimo sąlygose rengti Detalųjį planą buvo nurodyta, jog planuojamai teritorijai taikomi Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schema ir nuostatai), tačiau institucijos ir pareigūnai šių reikalavimų nesilaikė. Nurodo, jog teismas konstatavo, kad iš Detaliojo plano planavimo sąlygų, raidos programos ir sprendinių turėjo būti akivaizdu, kad Detalusis planas prieštarauja teisės aktų reikalavimams, todėl tokie veiksmai yra laikytini piktnaudžiavimu teise. Teigia, jog atsižvelgus į KRAAD vaidmenį rengiant, derinant, tikrinant ir tvirtinant Detalųjį planą, jo atstovas neteisėtu veikimu tik iš dalies prisidėjo prie žalos kilimo, nes jo neteisėtas neveikimas nebuvo vienintele priežastimi, nulėmusią valstybės pareigą atlyginti žalą. Žalos atsiradimą lėmė ir kiti juridiniai asmenys, todėl iš atsakovo turėtų būti priteista 4816,08 Eur turtinė žala.
Argumentuoja, kad Detaliojo plano patikrinimo išvada ir Statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktai yra tie dokumentai, be kurių nebūtų atsiradusi žala Lietuvos valstybei. Nesant teigiamos Detaliojo plano patikrinimo išvados, nebūtų patvirtintas neteisėtas Detalusis planas, jo pagrindu nebūtų išduoti neteisėti statybą leidžiantys dokumentai, užbaigtos statybos ir atsiradę kiti teisiniai padariniai, kurie lėmė pareigą Lietuvos valstybei atlyginti žalą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. sprendimu ir vėlesniais sprendimais.
Paaiškina, jog Teisingumo ministerija 2018 m. balandžio 17 d. rašte Nr. (1.81)7R-2659 nurodė, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-578- 556/2015 sumokėjo 1 282 238 Eur. Mokėjimas buvo atliktas 2015 m. lapkričio 9 d., todėl ieškinio senaties terminas dėl žalos atlyginimo šiuo atveju baigiasi 2018 m. lapkričio 9 d., t. y. nepraleistas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalyje ir 1.127 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas. Nurodo, jog vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi, valstybės tarnautojo padarytą žalą atlyginusi valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga įgyja regreso teisę reikalauti iš žalą padariusio valstybės tarnautojo tokio dydžio žalos atlyginimo, kiek ji sumokėjo, bet ne daugiau kaip 9 vidutinių valstybės tarnautojo darbo užmokesčių. Nurodo, jog 2002 metais atsakovo vidutinis darbo užmokestis buvo 535,12 eurų, todėl iš jo priteistina 4816,08 eurų. Tvirtina, jog nagrinėjamu atveju yra visos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos, numatytos CK 6.246, 6.247, 6.248 ir 6.249 straipsniuose (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų, kaltė ir žala).
Pareiškėjos Lietuvos valstybės, atstovaujamos Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, atstovė Lina Virvilienė patikslinto prašymo argumentų pagrindu prašo patikslintą prašymą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas G. P. ir jo atstovas Gintaras Aaleknavičius atsiliepimu prašo patikslintą prašymą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog atsakovo veiksmuose nėra neteisėto veikimo/neveikimo požymių, be to, pareiškėja yra praleidusi ieškinio senaties terminą. Teigia, jog atsakovas, pagal KRAAD Poveikio aplinkai vertinimo ir normatyvų skyriaus vedėjo pareigybės aprašymą, buvo atsakingas ir turėjo veikti tik už su aplinkos kokybės kaita ir gamtos išteklių naudojimu susijusių projektų derinime, projektavimo ir planavimo sąlygų pateikime, teritorijų planavimo dokumentų rengime, taip pat turėjo teikti išvadas dėl teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio aplinkai požiūriu. Pažymi, jog atsakovas pagal jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir kompetenciją neturėjo pagrindo ir pareigos tikrinti ir nustatyti ar Detaliojo plano (teritorijos (duomenys neskelbtini)) projektas neprieštarauja Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo specialiajam planui. Tvirtina, kad pagal jam nustatytą kompetenciją turėjo pareigą patikrinti Detaliojo plano projektą ir nustatyti ar jo sprendiniai nedaro tiesioginio ar netiesioginio poveikio aplinkos komponentams: gyvūnijai ir augalijai, dirvožemiui, žemės paviršiui ir jos gelmėms, orui, vandeniui, klimatui, kraštovaizdžiui ir kt. Pažymi, jog atsakovas pritarimą Detaliojo plano projektui spaudu ir parašu pagrindiniame brėžinyje 2002 m. gegužės 27 d. išreiškė tik po to, kai 2002 m. gegužės 14 d. raštu Nr. 05-223 gavo Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos (toliau – ir KNNP direkcija) išvadą, kurioje nurodyta, jog Detaliojo plano sprendiniai yra peržiūrėti ir kuriems sprendiniams neprieštarauja.
Atkreipia dėmesį, jog KRAAD nebuvo aprūpintas Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo specialiojo plano medžiaga, todėl neturėjo jokių galimybių patikrinti parengtų detaliųjų planų projektų sprendinių atitikties Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo specialiojo planui. Tvirtina, jog šio specialiojo plano medžiagą turėjo KNNP direkcija, kuri atlikdavo detaliųjų planų projektų derinimo funkciją, nustatant ar jų sprendiniai neprieštarauja Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo specialiajam planui ir savo išvadas teikdavo KRAAD, kurio Poveikio aplinkai vertinimų ir normatyvų skyriaus vedėjas pakartotinio tokio atitikties tikrinimo neatlikdavo. Teigia, jog regioniniai aplinkos apsaugos departamentai niekada nebuvo ir net šiuo metu nėra teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą atliekanti institucija, todėl atsakovo, kaip tuometinio KRAAD darbuotojo kaltė, dėl teritorijų planavimo valstybinės priežiūros neatlikimo, pritariant Detaliojo plano projektui, niekaip negali pasireikšti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu prašo taikyti 3 metų ieškinio senaties terminą. Nurodo, jog teismų praktikoje yra išaiškinta, jog reikalavimo teisė regreso tvarka atsiranda nuo to momento, kai žala yra atlyginama arba atliekamas pirmasis žalos atlyginimo mokėjimas, jeigu atlyginamas mokamas dalimis. Akcentuoja, jog atsakovo galimai neteisėtu veikimu padarytos žalos atlyginimo klausimas buvo ir yra sprendžiamas ne vienoje byloje. Pažymi, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. sprendimu byloje Nr. A438-1358/2013 iš valstybės buvo priteista žala J. ir I. S. (žalą šioje byloje sudarė bankui sumokėtos palūkanos už paskolą, kurią panaudojus buvo įsigytas griautinas statinys), o Teisingumo ministerija dar 2014 m. rugpjūčio 6 d. vietinio mokėjimo nurodymais Nr.18319 ir Nr. 18320 minėtiems asmenims pervedė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. sprendimu priteistą žalą. Tvirtina, jog būtent nuo 2014 m. rugpjūčio 6 d. atlikto mokėjimo turėtų būti skaičiuojamas ieškinio senaties terminas ir visiškai nesvarbu, kad šis žalos atlyginimas skirtas kitam subjektui. Atsakovo teigimu, valstybei atlyginus bent vienam skolininkui bent dalį žalos, jai prasideda ieškinio senaties termino eiga atsakovo regresinės atsakomybės atžvilgiu, nepriklausomai nuo to ar žala buvo atlyginta statytojui, žemės sklypo įgijėjui ar kitam asmeniui. Tvirtina, jog dėl to valstybei teisė regreso tvarka išsiieškoti žalą iš atsakovo atsirado anksčiau nei 2015 m. lapkričio 9 d. Be to, pareiškėjos pretenzija dėl 4816,08 Eur žalos atlyginimo regreso tvarka buvo pateikta 2018 m. lapkričio 9 d. raštu Nr. (3)-AD5-8764, t. y. praėjus daugiau, nei 4 metams nuo Teisingumo ministerijos 2014 m. rugpjūčio 6 d. atliktų mokėjimo nurodymų.
Atsakovas G. P. ir jo atstovas advokatas Gintaras Aleknavičius prašo patikslintą prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl žalos, padarytos valstybės tarnyboje, atlyginimo regreso tvarka.
Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo (toliau – ir Žalos atlyginimo įstatymas) 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad valstybė, atlyginusi dėl kitų valdžios institucijų pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų kaltų veiksmų (aktų) atsiradusią žalą, įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę, kurią įgyvendindama privalo teismo tvarka išieškoti iš šių asmenų tiek, kiek ji sumokėjo, bet ne daugiau kaip 9 vidutinius jų darbo užmokesčius, o jeigu žala padaryta tyčia, – tiek, kiek ji sumokėjo žalos atlyginimo. Šioje dalyje nustatytos taisyklės taikomos, jeigu kiti įstatymai, reglamentuojantys šioje dalyje nurodytų asmenų veiklą, nenustato kitaip. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 39 straipsnio 1-2 dalys (iki 2019 m. sausio 1 d. galiojusioje Valstybės tarnybos įstatymo redakcijoje atitinkamai 33 straipsnio 1-2 dalys) nurodo, kad žala, atsiradusi dėl valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos neteisėtų veiksmų, atlyginama Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Valstybės tarnautojo padarytą žalą atlyginusi valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga <...> turi regreso teisę reikalauti iš žalą padariusio valstybės tarnautojo tokio dydžio žalos atlyginimo, kiek ji sumokėjo, bet ne daugiau kaip 9 vidutinių valstybės tarnautojo darbo užmokesčių. Jeigu valstybės tarnautojas žalą padarė tyčia, valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga į padariusį žalą valstybės tarnautoją turi tokio dydžio regreso teisę, kiek ji sumokėjo žalos atlyginimo. Regreso teisę į žalos padariusį asmenį reglamentuoja Civilinio kodekso 6.280 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, atlyginęs kelių asmenų bendrai padarytą žalą asmuo turi teisę iš kiekvieno reikalauti jų išmokėto žalos atlyginimo dalies, proporcingos jų kaltei. Kai neįmanoma nustatyti kiekvieno iš žalą padariusių asmenų kaltės dydžio, laikoma, kad jie žalą turi atlyginti lygiomis dalimis. Valstybės tarnautojo civilinei atsakomybei atsirasti būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis).
Atsakovas prašo teismo pareiškėjos reikalavimams taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą.
Pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį, sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Šios taisyklės išimtis nustato šis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. CK 1.127 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento. CK 1.126 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Ieškinio senatis – tai įstatyme nustatytas laikas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistą teisę pareikšdamas ieškinį. Tokio termino nustatymo tikslas – užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir šių santykių dalyvius skatinti operatyviau ginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009).
Byloje nustatyta, jog atsakovas, būdamas Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Poveikio aplinkai vertinimo ir normatyvų skyriaus vedėjas, 2002 m. gegužės 27 d. parašu pritarė žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), detaliajam planui. Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-377-253/2009 pripažino negaliojančiu Neringos savivaldybės tarybos 2002 m. liepos 19 d. sprendimą Nr. 125, kuriuo patvirtintas Detalusis planas, Neringos savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2004 m. balandžio 26 d. išduotą statybos leidimą Nr. 22 AB poilsio namams „Ąžuolynas“ statyti jachtklubą, žuvų restoraną, jachtininkų viešbučius, 2004 m. gegužės 31 d. Neringos savivaldybės administracijos patvirtintą projektavimo sąlygų sąvadą Nr. 43 prieplaukos namelio rekonstrukcijai, įrengiant jachtklubą, restoraną, jachtininkų viešbučio naujai statybai sklype (duomenys neskelbtini) ir kt. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A438-1358/2013 pagal J. S. ir I. S. skundą solidariai priteista iš Lietuvos valstybės ir Neringos savivaldybės 454 273,53 Lt žalai atlyginti bei penkių procentų dydžio metines palūkanas, jas skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teisingumo ministerija 2014 m. rugpjūčio 6 d. mokėjimo nurodymais Nr. 18319 ir Nr. 18320 minėtiems asmenims pervedė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. sprendimu priteistą žalą.
Vertinant aptartas aplinkybes, spręstina, jog Lietuvos valstybei pirmuoju mokėjimu atlyginus dalį žalos, dėl neteisėtai patvirtinto Detaliojo plano, nuo 2014 m. rugpjūčio 6 d. atsirado teisė atsakovui pareikšti regresinį reikalavimą dėl žalos atlyginimo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-458-261/2016, 2018 m. lapkričio 13 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2995-492/2018). Šia teise Lietuvos valstybė, remiantis CK 1.125 straipsnio 8 dalimi ir 1.127 straipsnio 4 dalimi, galėjo pasinaudoti per trejus metus. Taigi, pareiškėja nepagrįstai teigia, kad teisė regreso tvarka kreiptis į teismą ir iš atsakovo išsiieškoti žalą atsirado tik nuo 2015 m. lapkričio 9 d., kai Lietuvos valstybė atliktu mokėjimu pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 19 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-578-556/2015 atlygino žalą UAB „Meirona“. Nustatyta, jog pareiškėja byloje su prašymu į teismą kreipėsi tik 2018 m. lapkričio 9 d., t. y. praleisdama trejų metų ieškinio senaties terminą. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos valstybės atstovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos buvo viena iš proceso šalių Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-377-253/2009, o Lietuvos vyriausiajame administracinėje byloje Nr. A438-1358/2013 viena iš atsakovių buvo Lietuvos valstybė, į kurią buvo nukreiptas reikalavimas atlyginti žalą. Pažymėtina ir tai, jog iš Lietuvos valstybės priteistą žalą pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. ir 2015 m. gegužės 19 d. procesinius sprendimus mokėjimo pavedimais atlygino Teisingumo ministerija. Tai yra, šios aplinkybės patvirtina, kad valstybės institucijoms buvo žinoma apie įvykdytus reikalavimus ir atsiradusią teisę į regreso tvarka žalos atlyginimą.
Pareiškėja byloje nenurodė objektyvių, nuo jos valios nepriklausiusių aplinkybių (pvz., įrodymų rinkimas ar kitų aplinkybių), sukliudžiusių laiku kreiptis į teismą. Todėl vertinant tai, teismas pagrindo ex officio (savo iniciatyva) atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjos reikalavimui taip pat nenustatė.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, atsakovo prašymas dėl ieškinio senaties termino taikymo tenkintinas ir patikslinto prašymo reikalavimams taikytinas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis).
Pritaikius ieškinio senatį, nebeanalizuotina ar atsakovas, vykdydamas Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Poveikio aplinkai vertinimo ir normatyvų skyriaus vedėjo funkcijas, atliko neteisėtus veiksmus.
Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, pareiškėjos patikslintas prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos Lietuvos valstybės, atstovaujamos Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, patikslintą prašymą atsakovui G. P. dėl žalos atlyginimo regreso tvarka, atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.