Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žano Kubecko, Arvydo Martinavičiaus ir Rasos Milvydaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos O. Ž. skundą atsakovei Valstybės įmonei Registrų centras, trečiajam suinteresuotam asmeniui E. K. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Pareiškėja O. Ž. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti valstybės įmonės Registrų centro (toliau – ir atsakovė, Registrų centras) Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2023 m. gruodžio 12 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Komisijos sprendimas); 2) panaikinti Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Kauno skyriaus (toliau – ir Teritorinis registratorius) 2023 m. spalio 11 d. sprendimą Nr. SPR4-24209 (14.5 E) „Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teritorinio registratoriaus sprendimas prašymą atmesti“ (toliau – Sprendimas); 3) įpareigoti atsakovę patikslinti Nekilnojamojo turto registro duomenis apie buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Butas), bendraturčiui priklausančią dalį iš 45/100 į 47/100: nurodant, kad J. S., A. S., L. S., D. S. turėta nuosavybės teisė į butą (duomenys neskelbtini), sudarė 47/100 buto dalis; 4) ištaisyti duomenis apie pareiškėjos O. Ž. turimą nuosavybės teisę į butą, nurandant, kad jai priklauso 47/100 buto dalys; 5) priteisti pareiškėjai ir Registrų centro išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, įskaitant žyminį mokestį ir atstovavimo išlaidas bei kitas, su bylos nagrinėjimu susijusias, išlaidas.

2. Nurodė, kad 2023 m. spalio 5 d. prašymu „Dėl klaidos įregistruojant nuosavybės teisių dalis į nekilnojamąjį daiktą atitaisymo“ (toliau – Prašymas) prašė atsakovę ištaisyti kadastro duomenų klaidą, remdamasi notarės P. J. (toliau – ir Notarė) 2022 m. sausio 19 d. raštu Nr. 14 „Dėl rašymo apsirikimo klaidos“ (toliau – Notarės raštas), kuriuo Notarė konstatavo padariusi rašymo apsirikimus 1996 m. sausio 11 d. notariškai patvirtintoje Pirkimo pardavimo sutartyje, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), t. y. neteisingai nurodė, jog „1. Pagal Karoliniškių seniūnijos rajono (miesto) valdybos (įmonės) (duomenys neskelbtini) sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „pardavėjas“ pardavė, o „pirkėjas“ nupirko 45/100 buto, dalies plotas – 22,05 kv. m., adresas: (duomenys neskelbtini)<...>“, kai turėjo būti nurodyta, jog: „1. Pagal Karoliniškių seniūnijos rajono (miesto) valdybos (įmonės) (duomenys neskelbtini) sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „pardavėjas“ pardavė, o „pirkėjas“ nupirko 47/100 buto, dalies plotas – 22,05 kv. m., adresas: (duomenys neskelbtini) <...>“.

3. Manė, kad atsakovės Teritorinis registratorius nepagrįstai Sprendimu jos Prašymo netenkino – atsisakė ištaisyti prašomą rašymo klaidą Nekilnojamojo turto registro (toliau – NTR) duomenyse, o Komisija, kuriai pareiškėja ikiteismine administracinių ginčų nagrinėjimo tvarka apskundė Sprendimą, nepagrįstai Komisijos sprendimu Teritorinio registratoriaus priimtą Sprendimą paliko nepakeistą, nes Sutartimi pirkėjas J. S. 1996 m. sausio 11 d. nusipirko 47/100 Buto dalis, tačiau Sutartyje buvo padarytas rašymo apsirikimas – nurodant, jog J. S. nusipirko 45/100 Buto dalis.

4. Tvirtino, jog atsakovė, 1996 m. registruodama J. S. nuosavybės teises į 45/100 Buto dalis, neatsižvelgė į tai, kad Sutartyje buvo nurodyti prieštaringi duomenys apie įsigyjamas Buto dalis ir jų plotą, nes registruojamų 45/100 Buto dalių skaičius neatitiko šio pirkėjo pagal Sutartį įsigyjamos Buto, kurio bendras plotas 47,10 kv. m., dalies ploto. O būtent Teritorinis registratorius neįvertino, kad kvadratiniais metrais išreikšta J. S. įsigyto Buto dalis (45/100) neatitinka trupmena išreikštos jo įsigytos Buto dalies 22,05 kv. m., nes 47,10 kv. m. x (45/100)) = 21,20 kv. m. Taip pat neįvertino aplinkybės, jog atlikus tokią nuosavybės teisių registraciją NTR 2/100 Buto dalys liko neprivatizuotos ir niekam nepriklauso nuosavybės teise.

5. Mano, jog Komisija, priimdama Komisijos sprendimą, neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos (toliau – LR) nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – NTRĮ) 5 straipsnio 2 dalies reikalavimą, jog NTR padaryti įrašai atitiktų dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti į NTR. Teigė, jog esant dokumentuose, kurių pagrindu atliekama pastatų, statinių ar butų registracija NTR, netikslumų, Teritorinis registratorius, vadovaudamasis Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijos, patvirtintos LR vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297, 1995 m. rugpjūčio 12 d.-1996 m. rugpjūčio 30 d. laikotarpiu galiojusia redakcija, turėjo atsisakyti registruoti ginčo Buto dalių nuosavybės teises J. S.. Manė, jog Komisija ignoravo šį neatitikimą ir nepagrįstai teigė, kad įrašai neva atitinka dokumentus, kurių pagrindu ginčo duomenys buvo įregistruoti NTR, nors ginčo Buto dalių registravimo metu galiojantis teisės aktas numatė, kad Teritoriniam registratoriui pateiktame dokumente (Sutartyje) esant netikslumų, registracija NTR neturėjo būti atlikta. Tvirtino, jog jeigu Teritorinis registratorius šį duomenų neatitikimą Sutartyje būtų pastebėjęs, 1996 m. J. S. nuosavybės teisės į jo nusipirktas Buto dalis nebūtų įregistruotos, kol nebūtų ištaisytas neatitikimas Sutartyje.

6. Nesutiko su Komisijos sprendime pateiktais argumentais, jog NTR tvarkytojas, įrašydamas naujus registro duomenis arba panaikindamas (pakeisdamas) esamus, neturi teisės daryti savarankiškų išvadų, aiškindamas arba interpretuodamas pateiktų dokumentų turinį, ir nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės, jog turinio, nes NTR tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį daiktą teisėtumo, nustatyti daiktines teises, jeigu jos eksplicitiškai įtvirtintos pateiktuose dokumentuose. Šį nesutikimą grindė argumentais, kad NTR tvarkytojas, taisydamas ginčo klaidą NTR duomenyse, nei darytų savarankiškas išvadas (aiškindamas arba interpretuodamas pateiktų dokumentų turinį), nei spręstų ginčą tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės, jo turinio, nei vertintų jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį daiktą teisėtumą. Manė, jog nagrinėjamu atveju tiesiog turi būti atsižvelgta į akivaizdų teksto neatitikimą Sutartyje, kurios pagrindu sukurtas NTR įrašas. Tvirtino, jog duomenų apie J. S. priklausančią Buto dalį ištaisymas yra svarbus dėl to, kad pareiškėja tapo Buto savininke Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. nutarties pagrindu – teismo nutartimi J. S. įpėdiniui A. S. perleidus pareiškėjai visas jo paveldėto ir NTR įregistruoto Buto dalis, ko pasekoje, būtina pataisyti NTR duomenis, jog atsirastų pagrindas ištaisyti duomenis apie J. S. įpėdinių paveldėtą ir valdytą bei šiuo metu pareiškėjos valdomą Buto dalį.

7. Tvirtino, jog Teritorinio registratoriaus Sprendimas užkerta kelią ištaisyti registro duomenų neatitikimą ir apriboja pareiškėjos teises be kliūčių įgyvendinti nuosavybės teises į savo turtą bei juo disponuoti, kaip bendraturtei, kadangi šių duomenų nepataisius, negali būti sudarytas viso Buto perleidimo sandoris – bendrasavininkės negali Buto parduoti, išnuomoti ar įkeisti, jų teisės apsiriboja tik Buto faktiniu valdymu. Teigė, jog NTR duomenų pataisymas ne tik nepažeis Buto turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtų interesų, tačiau pašalins kliūtis Buto bendrasavininkėms laisvai juo disponuoti ir įgyvendinti savo turtines teises. Tvirtino, jog šį Buto bendrasavininkių teisių pažeidimą sąlygojo būtent atsakovės netinkamas ir nepakankamai atidus Turto registratoriaus pareigų vykdymas, kas prieštarauja gero viešojo administravimo principams.

8. Nurodė, jog Komisijos argumentai dėl ginčo duomenų buvimo archyve bei jų atitikimo dokumentams, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti į NTR, yra neteisingi, nes NTRĮ nėra nuostatos, kuri draustų tikslinti archyvinius NTR duomenis. Be to teigė, jog NTR archyviniai duomenys nėra pašalinami iš NTR ir yra tvarkomi tol, kol egzistuoja įrašas apie daiktą (saugomi nuolat), todėl jų taisymui taikomos tokios pačios taisyklės, kaip ir aktualių duomenų taisymui. Todėl Teritorinio registratoriaus atsisakymas ištaisyti duomenis apie ankstesnio daikto savininko valdytą Buto dalį, pareiškėjos nuomone, nėra pagrįstas, nes 1996 m. įregistruojant ginčo nuosavybės teises į 45/100 Buto dalis J. S. klaida, taip kaip ji suprantama NTRĮ 33 straipsnio 1 dalies prasme, buvo akivaizdžiai padaryta, nustatoma atlikus aritmetinį skaičiavimą bei pagal Notarės raštą.

20. Manė, jog netenkinus skundo reikalavimo – panaikinti Teritorinio registratoriaus Sprendimą, teismo sprendimu neturėtų būti tenkinamas ir skundo reikalavimai – įpareigoti Registrų centrą patikslinti NTRĮ duomenis apie Buto bendraturčiui(-iams) priklausančią dalį iš 45/100 į 47/100, nurodant, kad J. S., A. S., L. S., D. S. turėta nuosavybės teisė į Butą sudarė 47/100 Buto dalis ir ištaisyti duomenis apie pareiškėjos O. Ž. turimą nuosavybės teisę į Butą, nurodant, kad jai priklauso 47/100 Buto dalys, nes LVAT ne kartą yra pažymėjęs, jog vadovaujantis LR administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalimi, teismas nėra viešojo administravimo institucija ir neatlieka viešojo administravimo atitinkamoje srityje, bet sprendžia ginčus dėl teisės (žr. LVAT 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje AS-121-822/2019). Taigi teismas gali atsakovą įpareigoti iš naujo atlikti veiksmus, kurie pripažinti atliktais nesilaikant teisės aktų reikalavimų, tačiau teismas neįpareigoja viešojo administravimo subjekto priimti konkretaus turinio administracinį sprendimą.

23. Pareiškėjai (per atstovę) bei jos atstovei advokatei J. S., atsakovui Registrų centrui ir trečiajam suinteresuotam asmeniui E. K. 2024 m. gegužės 24 d. teismo pranešimais tinkamai pranešta apie rašytinio proceso tvarka paskirto nagrinėti teismo posėdžio datą, vietą ir laiką. Pareiškėja prašė, o atsakovė ir trečiasis suinteresuotas asmuo nepateikė prieštaravimų dėl skundo nagrinėjimo teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, todėl administracinė byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (ABTĮ 78 straipsnio 6 dalis, 77 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

24. Byloje ginčas iš esmės kilęs dėl Teritorinio registratoriaus 2023 m. spalio 11 d. Sprendimo, kuriuo buvo netenkintas pareiškėjos Prašymas dėl NTR duomenų (susijusių su į nekilnojamąjį daiktą įregistruotomis daiktinėmis teisėmis) pakeitimo / ištaisymo teisėtumo ir pagrįstumo. Byloje taip pat ginčijamas ir 2023 m. gruodžio 12 d. Komisijos sprendimas, kuriuo Teritorinio registratoriaus Sprendimas paliktas galioti nepakeistas.

25. NTRĮ reglamentuoja žemės, statinių ir kitų nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus, šių teisių suvaržymų, įstatymų nustatytų juridinių faktų registravimą NTR, NTR statusą, šio registro steigimą, tvarkymą, reorganizavimą ir likvidavimą, NTR tvarkytojo teises, pareigas bei atsakomybę.

26. Nekilojamasis daiktas registruojamas Nekilnojamojo turto registro nuostatų nustatyta tvarka. Daiktines teise į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, teritorijas, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, registruoja bet kuris NTR tvarkytojo teritorinis registratorius Nekilnojamojo turto registro nuostatų nustatyta tvarka (NTRĮ 21 straipsnis).

27. Kai registruojama bendroji dalinė nuosavybė į nekilnojamąjį daiktą, NTR nurodomi visi bendraturčiai ir jų nuosavybės teisės dalys. Dokumente, kurio pagrindu NTR registruojama bendrosios dalinės nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą, turi būti nurodyta, kokios to daikto dalys priklauso kiekvienam iš bendraturčių. Jeigu dokumente, kurio pagrindu prašoma atlikti registraciją, kiekvieno bendraturčio bendrosios dalinės nuosavybės dalies konkretus dydis nenurodytas, NTR registruojamos lygios bendraturčių nuosavybės teisės dalys (NTRĮ 20 straipsnis).

28. Kartu su prašymu įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimą, kurie: turi atitikti teisės aktų reikalavimus; juose turi būti įregistravimui NTR būtini duomenys; jie turi būti surašyti įskaitomai; juose turi būti pilni asmenų, susijusių su registracija, vardai, pavardės, pavadinimai, adresai, kodai bei nekilnojamojo daikto, susijusio su registracija, unikalus numeris, kuris suteikiamas NTR nuostatų nustatyta tvarka. Įregistravimo NTR pagrindu negali būti dokumentai, kuriuose yra ištaisytų, prirašytų, užbrauktų žodžių ir kitų dokumente neaptarti taisymų, bei pieštuku surašyti dokumentai, taip pat fiziškai sugadinti dokumentai, je dėl to negalima padaryti vienareikšmės išvados dėl jų turinio (NTRĮ 23 straipsnio 1-4 dalys).

29. NTRĮ 22 straipsnis numato, jog daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą, juridinius faktus ir teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nustatymą patvirtinantys dokumentai, kuriais remiantis šios teisės, jų suvaržymai bei juridiniai faktai, teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, registruojami NTR, yra: 1) valstybės institucijos sprendimas; 2) teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis; 3) įstatymų nustatytų institucijų ar pareigūnų sprendimas areštuoti turtą, o įsigaliojus Turto arešto aktų registro įstatymui, – turto arešto aktų registro dokumentai; 4) nekilnojamojo daikto savininko santuokos, ištuokos, vardo, pavardės pakeitimo, mirties liudijimas; 5) paveldėjimo teisės liudijimas; 6) teismo pranešimas apie civilinės bylos dėl nekilnojamojo turto registre įregistruoto nekilnojamojo daikto teisinio statuso iškėlimą;7) rašytiniai sandoriai; 8) nekilnojamojo daikto pardavimo varžytynėse, aukcione sutartis (aktas); 9) kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai; 10) kiti įstatymų nustatyti dokumentai; 11) įstatymų nustatyti dokumentai, patvirtinantys teritorijų, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, nustatymą.

30. Akcentuotina, kad NTR paskirtis yra išviešinti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus. NTRĮ nustatyta nekilnojamojo daikto teisinė registracija yra ne nuosavybės įsigijimo pagrindas, o įstatymuose nustatytais pagrindais įgytos nuosavybės registravimas, kuriuo valstybė, išviešindama šiuos faktus, siekia užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus ir jų suvaržymus. NTRĮ 4 straipsnis nustato, kad visi NTR esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Tokia nuostata yra nurodyta ir LR civilinio kodekso (toliau – CK) 4.262 straipsnyje. NTR duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti.

31. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad nuosavybės teisės įregistravimo privalomumas suponuoja registravimo funkciją vykdančiai institucijai bendro pobūdžio pareigą prieš registruojant nuosavybės teises patikrinti nuosavybės įgijimo ar perėjimo kitam asmeniui pagrindą, o kilus abejonių, atsisakyti atlikti tokį registravimą. Taigi nekilnojamojo daikto teisinį registravimą vykdanti institucija tiria nuosavybės teisių įgijimo (pasikeitimo, pasibaigimo) teisinį pagrindą, jo įforminimą, tačiau nekonstatuoja vertinamųjų faktų, nes tai yra teisminio nagrinėjimo dalykas. NTR duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2010 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2010; LVAT 2011 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2303/2012; 2021 m. kovo 3 d. nutartį administracinėj byloje Nr. eA-1247-520/2021 ir kt.).

32. NTRĮ 33 straipsnyje įtvirtinta, kad suinteresuoti asmenys, sužinoję, jog į NTR įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, gali pareikalauti, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų (1 d.); techninės klaidos gali būti ištaisytos suinteresuoto asmens prašymu arba kai Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pastebėjo klaidą, jei nėra pagrindo manyti, kad toks ištaisymas pažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus (2 d.). Aiškindamas šias nuostatas, LVAT yra nurodęs, kad duomenys NTR gali būti ištaisyti tik 2 (dviem) atvejais: 1) kai NTR įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti; 2) kai, įrašant duomenis į NTR, yra padaromos techninės klaidos, t . y. nekeičiant priimtų sprendimų dėl daiktinės teisės registravimo, išregistravimo bei dokumentų, kurių pagrindu daiktinė teisė įregistruota (žr., pvz., LVAT 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1262/2012; 2015 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3287-602/2015 ir kt.). Klaidų ištaisymas – išskirtinė procedūra, taikoma tik tais išimtinais atvejais, kai visiškai nekyla abejonių grynai dėl techninio pobūdžio klaidos buvimo (žr. pvz., LVAT 2010 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1324/2010).

33. LVAT taip pat ne vieną kartą yra konstatavęs, jog NTR tvarkytojas (registratorius) nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio, NTR tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į NTR, NTR tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo (žr., pvz., LVAT 2011 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-3130/2011 ir kt.).

34. NTR tvarkytojas, kaip ir kiti viešojo administravimo subjektai, negali pakeisti savo priimtų sprendimų. Turto registravimo proceso vertinimas negalėtų būti suprantamas kaip klaidos ištaisymas pagal NTRĮ 33 straipsnį, nes viešojo administravimo subjekto klaida, kurią gali ištaisyti pats subjektas, negali būti suprantama kaip toks viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo pakeitimas, kurio metu iš esmės pasikeistų asmens turimos teisės, t. y. asmeniui būtų sumažinta jo turėtų teisių apimtis arba padidinta pareigų apimtis. Dėl to, esant įregistruotiems NTR duomenims, NTR tvarkytojas gali atlikti tik įstatyme nustatytus veiksmus, tik turėdamas įstatyme nustatytus dokumentus. NTR tvarkytojas privalo tiksliai įgyvendinti šias taisykles, kuriomis turi būti užtikrinama, kad nebūtų pažeistos NTR paviešintos asmenų teisės į nekilnojamąjį turtą bei kad be pagrindo nebūtų daromi įrašai šiame registre (žr. LVAT 2015 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3287-602/2015; kt.).

35. Byloje iš 2024 m. vasario 7 d. NTR duomenų bazės išrašo su istorija nustatyta, kad E. K. 1994 m. sausio 13 d., Pirkimo pardavimo sutarties (pagal LR 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. I-1374) Nr. 6-290 pagrindu, nuo 1994 m. sausio 24 d. buvo įregistruotos nuosavybės teisės į 53/100 dalis Buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (pirkimo metu buvęs adresas (duomenys neskelbtini)), o J. S. – 1996 m. sausio 11 d. Pirkimo pardavimo sutarties (pagal LR 1991 m. gegužės 28 d. įstatymą Nr. I-1374) Nr. 6-328 pagrindu, nuo 1996 m. vasario 21 d. buvo įregistruotos nuosavybės teisės į 45/100 Buto dalis, kurios galiojo iki 2011 m. birželio 28 d.

36. 2011 m. birželio 14 d. Nuosavybės teisės liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), 2011 m. birželio 14 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu J. S. nuosavybės teise turėtas 45/100 Buto dalis paveldėjo ir nuosavybės teises į jas nuo 2011 m. birželio 28 d. iki 2016 m. birželio 28 d. turėjo D. S..

37. 2016 m. birželio 20 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu D. S. nuosavybės teise turėtas 45/100 Buto dalis paveldėjo ir nuosavybės teises į jas nuo 2016 m. birželio 28 d. iki 2019 m. spalio 17 d. turėjo L. S..

38. 2019 m. spalio 7 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu L. S. nuosavybės teise turėtas 45/100 Buto dalis paveldėjo ir nuosavybės teises į jas nuo 2019 m. spalio 17 d. iki 2021 m. liepos 14 d. turėjo A. S..

39. 2021 m. birželio 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-520-592/2021 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-36593-2019-7) pagrindu A. S. paveldėtų 45/100 Buto dalių nuosavybės teisės nuo 2021 m. liepos 14 d. NTR buvo įregistruotos pareiškėjai O. Ž..

40. 2022 m. sausio 19 d. Notarės raštu konstatuota, jog Sutartyje padaryti rašymo apsirikimai: neteisingai nurodyta – „1. Pagal Karoliniškių seniūnijos rajono (miesto) valdybos (įmonės) (duomenys neskelbtini)sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „pardavėjas“ pardavė, o „pirkėjas“ nupirko 45/100 buto, dalies plotas – 22,05 kv. m., adresas: (duomenys neskelbtini) <...>“; turi būti nurodyta – „1. Pagal Karoliniškių seniūnijos rajono (miesto) valdybos (įmonės) (duomenys neskelbtini) sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „pardavėjas“ pardavė, o „pirkėjas“ nupirko 47/100 buto, dalies plotas – 22,05 kv. m., adresas: (duomenys neskelbtini) <...>“.

41. 2023 m. rugsėjo 26 d. trečiojo suinteresuoto asmens ir Buto bendraturtės E. K. sutikimas „Dėl klaidos įregistruojant nuosavybės teisių dalis į nekilnojamąjį daiktą atitaisymo“ (toliau – Sutikimas), kuris buvo pateiktas atsakovui kartu su Prašymu, patvirtina aplinkybę, jog Buto bendraturtė E. K. sutiko, kad į 2/100 Buto dalis būtų įregistruotos pareiškėjos nuosavybės teisės bei patvirtino, jog tokia Buto dalies pareiškėjai registracija nepažeis jos teisėtų interesų. Sutikimu E. K. nurodė, jog: jai nuosavybės teise priklauso 53/100 Buto dalys, o pareiškėjai 45/100 dalys ir tokiu būdu per klaidą (registruojant Buto dalis įsivėlė klaida) yra likusios neįregistruotos 2/100 Buto dalys; E. K. naudojasi 17.1 kv. m. ploto Buto kambariu, pareiškėja – 14,1 kv. m. ploto Buto kambariu ir bendrai bendraturtės naudojasi Buto bendro naudojimosi patalpomis.

42. Pareiškėja O. Ž. ginčo Prašymu 2023 m. spalio 5 d. kreipėsi į atsakovę, prašydama, vadovaujantis Notarės raštu, ištaisyti klaidą – papildomai įregistruojant pareiškėjos nuosavybės teises į 2/100 Buto dalis ir nurodant, kad pareiškėjai priklauso 47/100 Buto dalys.

43. Teritorinis registratorius Prašymo netenkino, remdamasis NTRĮ 26 straipsnio 3 dalies 2 punktu. 29 straipsnio 2 punktu, nes kartu su Prašymu pateiktame Notarės rašte yra taisoma archyvinė Sutartis, kurios pagrindu NTR buvo įregistruotos J. S. nuosavybės teisės NTR yra 2011 m. birželio 28 d. išregistruotos ir registro duomenys NTR duomenų bazėje pažymėti kaip archyviniai, o pateiktas 2023 m. rugsėjo 26 d. Buto bendraturtės E. K. sutikimas nėra vienas iš NTRĮ 22 straipsnyje išvardintų dokumentų, kurių pagrindu keičiamos/įregistruojamos daiktinės teisės, o kiti dokumentai, patvirtinantys pareiškėjos nuosavybės teisių atsiradimą į 2/100 Buto dalis NTR tvarkytojo teritoriniam registratoriui nepateikti.

44. Nesutikdama su Teritorinio registratoriaus Sprendimu pareiškėja, pasinaudodama išankstine ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka, 2023 m. lapkričio 10 d. skundu kreipėsi į Komisiją prašydama: Sprendimą panaikinti ir ištaisyti NTR įrašytus duomenis, kurie ne visiškai atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti – nurodyti, kad pareiškėjai priklauso 47/100 Buto dalys.

45. Komisijos sprendimu pareiškėjos 2023 m. lapkričio 10 d. skundas buvo netenkintas – Sprendimas paliktas galioti nepakeistas. Komisijos sprendimo priėmimą nulėmę pagrindiniai argumentai, jog: Sutartyje nurodyta J. S. 1996 m. sausio 11 d. nupirkta Buto dalis 45/100, todėl NTR įregistruoti duomenys apie J. S. nuosavybės teise valdytas 45/100 Buto dalis atitinka dokumentą, kurio pagrindu NTR buvo įregistruota J. S. nuosavybės teisė į 45/100 Buto dalis; 2011 m. birželio 28 d. J. S. nuosavybės teisė į 45/100 Buto dalis NTR buvo išregistruota, todėl šie duomenys yra archyviniai; Notarės raštu yra atitaisoma Sutartis, kurios pagrindu NTR nuo 1996 m. vasario 21 d. iki 2011 m. birželio 28 d. J. S. nuosavybės teisė į 45/100 Buto dalis, o NTR išregistravus šią daiktinę teisę, duomenys, apibūdinantys J. S. ir kitų (iki pareiškėjos) trečiųjų asmenų turėtas nuosavybės teises į 45/100 Buto dalis, yra archyviniai ir atitinkantys dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti į NTR; nuo 2021 m. liepos 14 d. NTR įregistruota pareiškėjo nuosavybės teisė į 45/100 Buto dalis 2021 m. birželio 10 d. teismo nutarties pagrindu ir NTR duomenys apie pareiškėjai nuosavybės teise priklausančias 45/100 Buto dalis atitinka minėtą Teismo nutartį; pareiškėjai negali būti įregistruotos nuosavybės teisės į 47/100 Buto dalis taisant klaidą, nes tiek įregistruojant J. S. ir kitų asmenų turėtas nuosavybės teises, tiek įregistruojant pareiškėjos nuosavybės teisę į 45/100 Buto (turėtas ar turimas) dalis, jokia klaida, kaip ji suprantama pagal NTRĮ 33 straipsnio 1 dalį, nebuvo padaryta, o su Prašymu pateiktas Sutikimas nėra vienas iš NTRĮ 22 straipsnyje išvardintų dokumentų, kuris patvirtintų pareiškėjos nuosavybės teisių atsiradimą į 2/100 Buto dalis. Komisija nurodė, jog NTR duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti į NTR ir Teritorinis registratorius neturi teisės daryti savarankiškų išvadų, aiškindamas ar interpretuodamas pateiktų dokumentų turinį, o NTRĮ nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį daiktą teisėtumo. Nustatyti daiktines teises, jeigu jos eksplicitiškai nėra įtvirtintos pateiktuose dokumentuose.

46. Pareiškėja skundu siekia, kad būtų pakeisti (patikslinti) NTR duomenys, į juos įrašant, jog pareiškėjai nuosavybės teise priklauso 47/100 dalys Buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Nesutikimą su Sprendimu ir Komisijos sprendimu pareiškėja iš esmės grindžia Sutartimi, Notarės raštu, trečiojo suinteresuoto asmens E. K. Sutikimu bei teiginiais, kad buvusiems Buto savininkams – J. S., D. S., L. S., A. S. – iki jų nuosavybės teisių Teismo nutarties pagrindu perleidimo pareiškėjai nuosavybės teise priklausė 47/100 Buto dalys, tačiau pirmajam pirkėjui J. S. 1996 m. sausio 11 d. Sutarties pagrindu privatizuojant Buto 47/100 dalis, Sutartyje buvo padaryta techninė (rašymo) klaida ir vietoje 47/100 Buto dalių buvo įrašytos 45/100 Buto dalys. O taip pat paaiškinimais, kad šios NTR įrašo klaidos padarymo faktą patvirtina pati Sutartis, kurioje nurodyta, jog J. S. įsigijo 22,05 kv. m. Buto plotą (14,10 kv. m. ploto kambarį ir dalį Bendrojo naudojimo patalpų), kas sudaro 47/100 minėto Buto dalis, o ne 45/100 Buto dalis (47,10 kv. m. x (45/100 Buto dalys) = 21,195 kv. m.)), o taip pat Notarės raštas, kuriame Notarė konstatavo rašymo apsirikimo faktą – Sutartyje vietoje 47/100 Buto dalių nurodant 45/100 Buto dalis.

47. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ir įvertinusi šioje byloje pateiktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad pareiškėja byloje neįrodė savo argumentų pagrįstumo.

48. Byloje pateikto NTR išrašo bei 2021 m. birželio 10 d. Teismo nutarties duomenys leidžia konstatuoti, jog pareiškėjos daiktinių teisių į 45/100 Buto dalis atsiradimą patvirtinantis dokumentas, kuriuo remiantis pareiškėjos nuosavybės teisės įregistruotos NTR į 45/100 Buto dalis, yra Teismo nutartis. Šiuos duomenis iš esmės skundu patvirtino ir pati pareiškėja.

49. Minėtos Teismo nutarties turinys patvirtina faktinę aplinkybę, kad pareiškėjai buvo perleistos A. S. nuosavybės teise priklausiusios 45/100 Buto dalys. Į bylą nebuvo pateikta jokių įrodymų, jog Teismo nutartyje, kuri, pagal NTRĮ 22 straipsnio 2 punktą, yra pareiškėjos daiktinių teisių į ginčo nekilnojamąjį daiktą (Buto dalį) atsiradimą patvirtinantis dokumentas, būtų nustatyti, konstatuoti ir tikslinti rašymo apsirikimai. Byloje taip pat nėra ginčo, jog minėta Teismo nutartis yra įsiteisėjusi, galiojanti, nenuginčyta. Taigi minėtas pareiškėjos daiktines teises į ginčo turtą patvirtinantis dokumentas, kurio pagrindu 2021 m. liepos 14 d. buvo atliktas NTR (registro įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)) 4.1. įrašas dėl nuosavybės teisės į 45/100 Buto dalis O. Ž. įregistravimo, aiškiai, ir akivaizdžiai įrodo, jog NTR įrašyti duomenys atitinka dokumento, kurio pagrindu šie duomenys įrašyti, duomenis bei tai, jog NTR atliekant įrašą dėl pareiškėjos nuosavybės teisės į 45/100 Buto dalis Teismo nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-520-592/2021 pagrindu, atsakovas nepadarė jokių techninių (rašymo) klaidų.

50. Taigi nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, jog pareiškėja, teikdama Prašymą Teritoriniam registratoriui, nepateikė jokių dokumentų ar duomenų, dėl kurių turėtų būti ištaisyta klaida pagal NTRĮ 33 straipsnį. Be to, sutiktina su atsakove, jog Teritoriniam registratoriui nebuvo pateikta dokumentų, numatytų NTRĮ 22 straipsnyje, kurie būtų teisėtas pagrindas pareiškėjos nuosavybės teisės į 2/100 Buto dalis NTR įregistravimui.

51. Nors pareiškėja Sprendimo ir Komisijos sprendimo bei išvestinius reikalavimus grindžia Sutartimi, Sutikimu ir Notarės raštu, surašytu po pareiškėjos nuosavybės teisių įregistravimo, kuriuo Notarė konstatavo rašymo apsirikimo klaidą 1996 m. sausio 11 d. Sutartyje, tačiau minėtas Notarės raštas, kaip ir Sutikimas, negali būti laikomas daiktinių teisių į ginčo nekilnojamąjį daiktą (Buto dalį) atsiradimą patvirtinančiu dokumentu, kadangi neatitinka, nei vieno NTRĮ 22 straipsnyje nurodyto dokumento, kuris galėtų būti teisiniu pagrindu daiktinėms teisėms į nekilnojamąjį daiktą įregistruoti NTR. O Sutartis taip pat yra ne pareiškėjos, tačiau J. S. daiktinių teisių į ginčo Buto dalį, kurios yra pasibaigusios – 2011 m. birželio 28 d. NTR išregistruotos, atsiradimą patvirtinantis dokumentas (NTRĮ 22 straipsnio 7 punktas).

52. Anksčiau aptartas teisinis reglamentavimas bei pareiškėjos individuali situacija lemia, kad NTR registratorius galėjo įregistruoti tik tokius duomenis pareiškėjos atžvilgiu, kurie užfiksuoti būtent pareiškėjos daiktines teises į ginčo turtą patvirtinančiame dokumente – 2021 m. birželio 10 d. Teismo nutartyje. Todėl atsakovas NTR įregistruodamas pareiškėjai nuosavybės teises į šioje Teismo nutartyje nurodytas būtent 45/100 Buto dalis, minėtų teisės aktų reikalavimų nepažeidė bei nepadarė jokių registravimo procedūrinių ar techninių (rašymo) klaidų.

53. Pareiškėja skunde taip pat analizuodama Sutartį, tvirtino, jog Teritorinis registratorius, NTR registruodamas J. S. nuosavybės teises pagal šią Sutartį, neatsižvelgė į tai, kad Sutartyje buvo nurodyti prieštaringi duomenys apie įsigyjamas Buto dalis ir jų plotą, nes registruojamų 45/100 Buto dalių skaičius neatitiko šio pirkėjo pagal Sutartį įsigyjamos Buto, kurio bendras plotas 47,10 kv. m., dalies ploto. O būtent Teritorinis registratorius neįvertino, kad kvadratiniais metrais (22,05 kv. m.) išreikšta J. S. įsigyto Buto dalis neatitinka trupmena (45/100) išreikštos jo įsigytos Buto dalies, nes 47,10 kv. m. x (45/100)) = 21,20 kv. m. Taip pat neįvertino aplinkybės, jog atlikus tokią nuosavybės teisių registraciją NTR 2/100 Buto dalys liko neprivatizuotos ir niekam nepriklauso nuosavybės teise. Tokiu būdu pareiškėja įrodinėjo, jog 1996 m. sprendžiant dėl nuosavybės teisių pagal Sutartį J. S. įregistravimo, kurios vėliau Teismo nutarties pagrindu perėjo pareiškėjai, egzistavo atsisakymo registruoti Sutartį teisinis pagrindas pagal Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijos 11 punktą – Sutartyje esant duomenų netikslumui.

54. Tačiau šie pareiškėjos argumentai laikytini nepagrįstais ir atmestini, kadangi tiek pareiškėjos Prašymo Teritoriniam registratoriui pateikimo metu galiojusio NTRĮ 20 straipsnis (akto redakcija, galiojusi nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2024 m. sausio 1 d.), tiek ir nuosavybės teisių J. S. pagal Sutartį įregistravimo metu galiojusi Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcija, patvirtinta LR Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297 (akto redakcija, galiojusi nuo 1995 m. rugpjūčio 12 d. iki 1996 m. rugpjūčio 30 d.), numatė būtent buto dalių registraciją NTR pagal nuosavybės teisę patvirtinančiuose dokumentuose esančius duomenis, kai butas priklausė (-o) nuosavybės teise bendrasavininkiams. Be to, kaip minėta, NTR tvarkytojas (registratorius) nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio. NTR tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į NTR, nes NTR tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo. Tuo labiau, jog pačios pareiškėjos skundo argumentai bei Notarės raštas patvirtina, jog ginčo situaciją sąlygojo ne NTR tvarkytojo veiksmai (pvz., NTR įraše Teritorinio registratoriaus padarytas rašymo apsirikimas ar neteisingas duomenų iš dokumento, kurio pagrindu atliekamas daiktinių teisių registravimas NTR, perkėlimas), tačiau būtent Sutarties klaidos, apie kurias NTR tvarkytojui 1996 m. vasario 21 d., 2011 m. birželio 28 d., 2016 m. birželio 28 d., 2019 m. spalio 17 d., 2021 m. liepos 14 d. atliekant nuosavybės teisių įrašus NTR (registro Nr. 10/244290) nebuvo žinoma bei kurių jis neturėjo jokios teisės taisyti, vertinti, interpretuoti ar registruoti ginčo NTR įraše nuosavybės teises kitaip, nei buvo fiksuota Sutartyje bei vėlesniuose nuosavybės teisių perleidimo dokumentuose (paveldėjimo teisės liudijimuose). Tokia išvada darytina, nes, remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu bei teismų formuojama praktika panašaus pobūdžio administracinėse byloje, NTR duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti į NTR ir Teritorinis registratorius neturi teisės daryti savarankiškų išvadų, aiškindamas ar interpretuodamas pateiktų dokumentų turinį, nustatyti daiktines teises, jeigu jos eksplicitiškai nėra įtvirtintos pateiktuose dokumentuose, o NTRĮ nesuteikia teisės vertinti NTR tvarkytojui pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį daiktą teisėtumo.

55. Sutartyje J. S. nusipirkta Buto dalis buvo aiškiai nurodyta – 45/100 dalys. Tokios Buto dalys ir buvo perkeltos į NTR įrašą. Sutartis nėra subraukyta, neaiški. Priešingai, Sutartyje duomenys užfiksuoti tiksliai, konkrečiai ir aiškiai, aiškiai įrašyta, kad J. S. nupirko 45/100 buto. Į bylą nebuvo pateikta nei vieno įrodymo, kuris patvirtintų, įregistruotų nuosavybės teisių į 45/100 Buto dalis netikslumą (klaidingumą), neatitikimą Sutartyje nurodytiems duomenims, t. y. jog pirminio savininko J. S. bei jo paveldėtojų D. S., L. S., A. S. nuosavybės teise įgytos Buto dalys, nuo jų įregistravimo iki išregistravimo (laikotarpiu nuo 1996 m. vasario 21 d. iki 2021 m. liepos 14 d.) buvo ne 45/100, tačiau 47/100. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog, žiūrint pašalinio stebėtojo akimis, NTR tvarkytojui nebuvo jokio pagrindo manyti, jog Sutartis turi netikslumų.

56. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Notarės raštas dėl rašymo aprikimo klaidos, kuriuo, kaip teisingai nurodė atsakovė, buvo atitaisyta Sutartis (pašalintas rašymo apsirikimas Sutarties tekste), buvo parengtas tik 2022 m. sausio 19 d., t. y. po pirminio savininko J. S. bei jo paveldėtojų D. S., L. S., A. S. daiktinių teisių, kurios buvo įregistruotos NTR, pasibaigimo ir NTR įrašams apie nuosavybės teises esant nebeaktualiems, archyviniams. Kas, nepateikus jokių kitų įrodymų, aiškiai rodo, jog pirminio savininko J. S. bei jo paveldėtojų D. S., L. S., A. S. nuosavybės teisių registravimo NTR metu duomenys į NTR įrašą apie ginčo Buto 45/100 dalis buvo įregistruoti (perkelti) tiksliai pagal Sutartyje nurodytas J. S. nupirktas Buto dalis. Taigi nenustatyta, kad NTR Sutarties pagrindu įregistruoti duomenys jų registravimo metu, o taip pat paveldėjimo teisės liudijimų pagrindu įregistruoti duomenys jų registravimo metu neatitiko registravimui pateiktų dokumentų ar, kad atliekant NTR registro Nr. 10/244290 įrašus 4.3.-4.8. juose buvo padaryta techninė klaida įregistruojant nuosavybės teises į 45/100 Buto dalis.

57. Šiuo atveju pareiškėja pasirinko galimai netinkamą jos pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybos būdą, nes, norėdama atitinkamai pakeisti duomenis apie jai įregistruotas NTR daiktines teises, turimų Buto dalių apimtį ir pan., turėtų Teritoriniam registratoriui pateikti ir naujus dokumentus, numatytus NTRĮ 22 straipsnyje, kuriuose būtų užfiksuotas kitokia jos nuosavybės teise įgytų daiktinių teisių į Butą apimtis – atsižvelgiant į tai, jog Buto pirmųjų bendrasavininkių nuosavybės teisės į Buto atitinkamas dalis buvo įregistruotos dar 1944 m., 1996 m. ir nuo to laiko buvo atlikta eilė šio nekilnojamojo turto objekto registro duomenų pakeitimų, kurių didžioji dalis yra nebegaliojanti (daiktinės teisės yra pasibaigusios), galimai inicijuoti civilinės bylos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo procesą ir pan.

58. Taigi byloje iširtų įrodymų visuma patvirtina, kad duomenų, jos atsakovas neteisingai į NTR įrašė duomenis iš teismo nutarties apie pareiškėjai nuosavybės teise priklausančias (perleistas) Buto dalis (45/100), ar kad įrašant šiuos duomenis padarė techninio pobūdžio klaidas, nėra nustatyta. Tokių aplinkybių teritoriniam registratoriui, Komisijai bei teismui nenurodė ir pareiškėja. Tai lemia, kad pareiškėjos Prašymas, remiantis NTRĮ 33 straipsnio nuostatomis, ištaisyti NTR duomenis apie nuosavybės teise valdomas 45/100 Buto dalis, yra nepagrįstas, nes neatitinka šios teisės normos dispozicijoje nurodytų sąlygų. Apibendrinus darytina išvada, kad pareiškėjos ginčijamas Sprendimas ir Komisijos sprendimas yra pagrįsti, teisėti bei teisingi, priimti išsamiai ištyrus ir juos motyvuotai pagrindus, taigi atitinka LR viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies viešojo administravimo subjektų priimamų sprendimų turiniui ir formai keliamus reikalavimus, dėl ko tenkinti pareiškėjos skundo reikalavimus dėl Sprendimo ir Komisijos sprendimo panaikinimo, o taip pat ir išvestinius reikalavimus dėl atsakovo įpareigojimo patikslinti NTR duomenis (apie Buto bendraturčiui priklausančią dalį iš 45/100 į 47/100, nurodant, kad J. S., A. S., L. S., D. S. turėta nuosavybės teisė į Butą sudarė 47/100 buto dalis; apie pareiškėjos O. Ž. turimą nuosavybės teisę į butą, nurandant, kad jai priklauso 47/100 buto dalys), skunde nurodytais argumentais, nėra pagrindo. Atsižvelgus į nustatytą pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

59. Bylos šalys procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisingumo Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. d. H. prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

60. Pareiškėja skundu taip pat prašė jos naudai priteisti byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nagrinėjamu atveju teismo sprendimu atmetus pareiškėjos skundą, t. y. sprendimą priėmus atsakovo naudai, skundu pareikštas pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo yra atmetamas (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija,

nusprendžia:

pareiškėjos O. Ž. skundą atmesti.

Netenkinti pareiškėjos O. Ž. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.