Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, išsilavinimas aukštesnysis, laikinai nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 5 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis D. B. 2014-02-11 apie 19.20 val. Kaune, Žeimenos g., važiuodamas nuo Kalniečių g. link Sukilėlių pr., vairuodamas automobilį „Renault Megane Coupe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. 107 pažeidė Kelių eismo taisyklių 37 punkto reikalavimus tuo, kad, vairuodamas motorinę transporto priemonę, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesulėtino greičio bei nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, važiavo, partrenkė ir mirtinai sužalojo iš kairės pusės pagal važiavimo kryptį ėjusią pėsčiąją Z. B., tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 5 d.

Kaltinamasis D. B. kaltu prisipažino visiškai, parodė, kad įvykio metu išsuko iš Kalniečių g. į Žeimenos g. Važiavo atsargiai, buvo tamsu, gatvė buvo tuščia, nieko nebuvo. Jis pasižiūrėjo į veidrodėlį ir įvyko įvykis. Jis nieko nematė, buvo tik smūgis, o po to šoko būsena. Iš pradžių nesuprato, kas nutiko. Partrenkė žmogų. Matė, kad toje vietoje yra pėsčiųjų perėja. Šalia jo automobiliai nevažiavo. Iš galo buvo automobilis. Nukentėjusioji ėjo per pėsčiųjų perėją. Puikiai matė pėsčiųjų perėją, tačiau ten nieko nebuvo. Gatvė buvo tamsi, neapšviesta, pėsčioji išėjo iš kairės. Buvo apie 19 val., vasario mėn., lynojo. Įvykus įvykiui, sustabdė automobilį, išlipo iš jo ir pamatė, kas atsitiko. Nukentėjusioji atsitrenkė į automobilio priekį. Buvo ties automobilio viduriu. Tada jis puolė skambinti greitajai. Tyrėjas nukentėjusiosios sveikata domėtis neleido. Vėliau jis pasakė, kad nukentėjusioji žuvo. Su jos giminaičiais buvo susitikęs, suteikė moralinę pagalbą. Nemano, kad galima įkainoti gyvybę.

Kadangi kaltinamasis D. B. kaltu prisipažino visiškai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, visi proceso dalyviai sutiko, kad įrodymų tyrimas būtų nutrauktas, todėl baudžiamoji byla nagrinėjama, sutrumpinus įrodymų tyrimą, vadovaujantis LR BPK 273 str., 291 str.

Nukentėjusioji R. R. parodė, kad ji yra žuvusiosios dukra. Apie 20 val. jai paskambino iš Klinikų ir pranešė, kad jos mama yra labai sužalota, liepė atvažiuoti. Mamą rado reanimacijoje, jos būklė buvo sunki, praktiškai nebuvo ką daryti, smegenys buvo nusileidusios. Sužinojo, kad ji buvo sužalota autoįvykyje. Su mama jau nebendravo, ji buvo be sąmonės. Civilinio ieškinio nereiškė. Ji su kaltinamuoju buvo vieną kartą susitikusi. Nemano, kad pinigai pakeis mamą. Kreipėsi į draudimo kompaniją dėl laidojimo išlaidų. Sužinojo, kad jai priklauso ir neturtinė žalą. Pretenzijų kaltinamajam nereiškia, atleidžia, nes kiekvienas gali atsidurti tokioje situacijoje.

Iš Kelių eismo įvykio vietos protokolo, plano, fotonuotraukų matyti, kad buvo užfiksuotas eismo įvykis, įvykęs 2014-02-11d. apie 19.20 val. (duomenys neskelbtini). (b.l. 5-10).

Iš Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo protokolo matyti, kad buvo užfiksuota automobilio „Renault Megane Coupe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninė būklė po eismo įvykio. (b.l. 11-12).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. M- 153/14(02) matyti, kad Z. B. mirė nuo kūno sumušimo, pasireiškusio kraujo išsiliejimu po galvos smegenų dangalais ir galvos smegenyse bei dubens kaulų lūžimu. Tai komplikavosi galvos smegenų suspaudimu, pabrinkimu ir strigimu, antrinėmis kraujosruvomis galvos smegenų kamiene ir trauminiu šoku. Pirminis smūgis judančio automobilio dalimis buvo suduotas į kairės kojos sritį. Sužalojimai Z. B. galėjo būti padaryti užduotyje nurodomo autoįvykio metu, t. y. 2014-02-11. Esant Z. B. gyvai tokio pobūdžio sužalojimai visumoje, lydimi galvos smegenų spaudimo reiškinių ir trauminio šoko būtų vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Z. B. mirė 2014-02-12 05.15 val. Tai patvirtina įrašai LSMUL VŠĮ Kauno klinikų gydymo stacionare ligos istorijoje Nr. A-3663885 (2014 m.). Z. B. pirminio smūgio automobilio dalimis sudavimo metu buvo vertikalioje padėtyje. Z. B. lavono vidaus organuose ir kitose sistemose liguistų pakitimų, galėjusių turėti tiesioginės įtakos mirčiai, nekonstatuota. Z. B. lavono kraujyje etilo alkoholio nerasta.(b. l. 47-53).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas teismo medicinos vyr. ekspertas L. G. parodė, kad pirminis smūgis judančio automobilio dalimis buvo suduotas pėsčiajai Z. B. iš dešinės pusės pagal jos ėjimo kryptį į kairės kojos blauzdos ir šlaunies sritį. (b.l. 54-55).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis E. B. parodė, 2014-02-12 jam būnant JAV paskambino iš Lietuvos sesuo R. R. ir pranešė, kad eismo įvykyje sunkiai sužeista mama, randasi Kauno klinikų reanimacijoje. Vėliau jam buvo paskambinta ir pranešta, kad mama Z. B. jau mirusi. Jis skubiai susiruošė kelionei ir 2014-02-14 buvo Lietuvoje ir dalyvavo mamos laidotuvėse. E. B. su šeima gyvena JAV, kur kitą dieną turėjo išvykti, todėl visus reikalus šioje byloje turi atstovauti jo sesuo R. R.. (b.l. 28-29).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A. K. parodė, kad 2014-02-11 18.50 val. važiavo jai priklausančiu automobiliu „Mitsubishi ASX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Žeimenos g. nuo Kalniečių g. link Sukilėlių pr. Prie Viešojo saugumo tarnybos 1-ojo pulko pamatė dešiniajame kelkraštyje stovintį lengvąjį automobilį, kuris buvo apie 25-30 m atstumu už nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos. Už automobilio galo, maždaug 5-10 metrų atstumu nuo automobilio galinės dalies, arčiau dešiniojo kelkraščio gulėjo žmogaus kūnas. Ji privažiavo lygiagrečiai prie gulinčio kūno, jį užstodama nuo gatvės, kur vyko eismas, išlipo iš automobilio. Ji pribėgo prie gulinčio žmogaus. Tai buvo senyvo amžiaus moteris, kuri gulėjo veidu į grindinį. A. K. iškart skambino į bendrosios pagalbos centrą „112“, laukė sujungimo. Pamačiusi, kad moteris nekvėpuoja, puolė ją gaivinti (turi praktikos gaivinant sužeistuosius, yra medikė). Tada į bendrosios pagalbos centrą skambino kitas vyrukas. Taip pat buvo daugiau susirinkusių žmonių. Pėsčiąją partrenkusio automobilio vairuotojas blaškėsi aplink eismo įvykio vietą, stresavo. Ji atliko galimus gaivinimo veiksmus pagal susiklosčiusias aplinkybes. Maždaug po 10 minučių atvyko 1-as greitosios med. pagalbos, o po to dar 2-as GMP automobilis. Nesąmoninga pėsčioji buvo nutransportuota į Kauno klinikas. Policijos patruliai atvyko maždaug po 10 minučių nuo 1-ojo GMP automobilio atvažiavimo. Ji patruliams trumpai pasakė, ką pati matė ir kad gaivino partrenktą moteriškę. Pareigūnai užsirašė jos duomenis, kontaktinį tel. numerį, po ko ji nuvažiavo savo automobiliu namo. A. K. paties eismo įvykio nematė, todėl negali komentuoti, kas dėl jo kaltas. Automobilio vairuotojas, kuris partrenkė moterį, vaikščiodamas kartojo: “Aš užmušiau žmogų“. Iš susirinkusių niekas neminėjo, kad būtų matę šį eismo įvykį. Minėto automobilio, kuriuo buvo partrenkta pėsčioji, po jos privažiavimo stovėjimo vieta keista nebuvo (b.l. 34-35).

Iš vaizdo įrašo, nufilmuoto Žeimenos g. nuo Viešojo saugumo 1-ojo pulko, esančio Žeimenos g. 107, įvažiavimo punkto matyti, kad kamera filmuojamas vaizdas aprėpia įvažiavimą į viešojo saugumo tarnybos teritoriją, Žeimenos g. 107, ir Žeimenos g. važiuojamąją dalį nuo įvažiavimo link Sukilėlių pr., kiek leidžia gamtinės sąlygos ir paros laikas. Vaizdo medžiagoje matyti, kaip vyksta Žeimenos g. eismas abejomis kryptimis. Sukoncentruojame dėmesį į eismo įvykio epizodą. 18:51:42 matyti, kad Žeimenos g. nuo Kalniečių g. link Sukilėlių pr. važiuoja lengvasis automobilis, kuris lėtėja, nuo variklio dangčio į dešiniąją pusę pagal automobilio važiavimo kryptį nukrenta žmogaus kūnas, automobilis dar parieda priekin, pasuka dešiniau ir sustoja prie dešiniojo kelkraščio. Iš automobilio išlipa vairuotojas, prieina prie nukritusio žmogaus kūno, kuris nejuda, ranką pakelia prie ausies (tikėtina, kas skambina telefonu) po to nueina toliau. Privažiuoja automobilis, kuris sustoja to paties dešiniojo kelkraščio praplėstoje aikštelėje (šioje vietoje yra vaikų darželis ir įvažiavimas į jį), prie jo prieina automobilio, nuo kurio buvo numesta pėsčioji, vairuotojas. Prieina kiti žmonės. 18:54:20 privažiuoja lengvasis automobilis, sustoja lygiagrečiai su gulinčia pėsčiąja, įjungia avarinio stovėjimo žibintus. Iš jo išlipa vairuotoja, prieina prie partrenktos pėsčiosios. Automobilių judėjimas Žeimenos g., sustojus keliems automobiliams su įjungtais avarinio sustojimo žibintais, sulėtėja. Automobiliui užstojus gulinčią pėsčiąją, toliau, kas prie jos vyksta, sunku įžvelgti. (b.l. 24-26).

Pagal LR BK 281 str. 5 d. atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. Baudžiamojoje byloje surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visetas patvirtina, kad kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 281 str. 5 d., nes kaltinamasis, vairuodamas automobilį pažeidė kelių eismo saugumo taisykles dėl ko žuvo žmogus. Nusikaltimas padarytas dėl neatsargumo.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo D. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (LR BK 60 str.).

Teismas, spręsdamas kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 281 str. 5 d. klausimą, vertina tai, kad D. B. nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistas (b.l. 58), neturi galiojančių administracinių nuobaudų (b.l. 59-60), VšĮ Kauno Kalniečių poliklinikoje Psichikos sveikatos centro duomenų bazėje neužregistruotas (b.l. 57). D. B. yra teisiamas pirmą kartą, teisiamojo posėdžio metu apgailestavo dėl savo poelgio. Jos padarytas nusikaltimas yra sunkus, baigtas, padarytas dėl neatsargumo.

Bylos nagrinėjimo metu prokurorė siūlė kaltinamąją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK 38 str. pagrindu, baudžiamąją bylą nutraukti. Nukentėjusioji neprieštaravo, kad byla būtų nutraukta.

Vadovaujantis LR BK 38 str. asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visuma šio straipsnio 1 dalyje išvardytų sąlygų, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgiant į tai, jog teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytos visos būtinosios D. B. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius, sąlygos: kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, susitaikė su nukentėjusiąja ir ji jam atleido, civilinio ieškinio nereiškia bei yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų, kaltinamasis neteistas ir nėra buvęs atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikięs su nukentėjusiu asmeniu, nevengė atsakomybės, administracine tvarka po nusikalstamos veikos padarymo baustas nebuvo, todėl darytina išvada, kad yra pagrindas atleisti kaltinamąjį D. B. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamą veiką LR BK 38 str. 1 d. pagrindu bei nutraukti baudžiamąją bylą kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius. Pagrindų, kuriems esant negalima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK 38 str. pagrindu, nenustatyta (BK 38 str. 2 d.).

LR BK 67 str. 1 d. numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. LR BK 68 str. nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. LR BK 68 str. paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas LR BK 281 str. numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar LR BK 281 str. numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008). Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366/2008, 2K-135/2008, 2K-13/2008).

Nagrinėjamu atveju neginčijamai yra nustatyta, jog kaltinamasis D. B. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, taigi formalus pagrindas minėtų normų taikymui neabejotinai egzistuoja. Teismas pažymi, kad nors pati D. B. padaryta nusikalstama veika yra neatsargi kilusių pasekmių atžvilgiu ir veiką jis padarė būdamas blaivusi, tačiau pats teisės pažeidimas – pėsčiojo nepraleidimas, jam einant per tam skirtą pėsčiųjų perėją – yra sąmoningas veiksmas. Taigi, kaltinamasis D. B. nesilaikė KET 9 punkte nustatytos bendrojo pobūdžio nuostatos, įpareigojančios eismo dalyvius laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat pažeidė KET 37 punkto reikalavimus, ir šie pažeidimai buvo susiję tiesioginiu būtinu priežastiniu ryšiu su žuvusiajai padarytais sveikatos sutrikdymais.

Pažymėtina, kad kaltinamasis eismo įvykį sukėlė būdamas blaivus, dėl nepakankamo atidumo, todėl teismas mano, kad yra pakankamas pagrindas jį vertinti kaip drausmingą ir atsakingą vairuotoją, todėl uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones šiuo atveju nebūtų adekvati valstybės baudžiamojo poveikio priemonė tokią nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, todėl konstatuoja, kad šiuo atveju nėra pagrindo taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina (b.l. 70, 71).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK 38 str. 1 d. pagrindu, už nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 281 str. 5 d. padarymą, jam susitaikius su nukentėjusiąja R. R..

Įspėti D. B., kad jei per vienerius metus jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.