Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. R. atskirąjį skundą (skunde nurodoma apeliacinis skundas) dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. nutarties, kuria pareiškėjos R. R. prašymas dėl termino atnaujinimo apeliaciniam skundui paduoti netenkintas, apeliacinis skundas grąžintas jį padavusiam asmeniui, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

UAB „K. A.“ vyresniosios kontrolės vadybininkės R. M. 2015 m. gruodžio 17 d. priimtu nutarimu R. R. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 142 straipsnio 4 dalį 23 Eur (dvidešimt trijų eurų) bauda už tai, kad ji 2015 m. lapkričio 28 d., 13.34 val., Kaune, maršruto Nr. (duomenys neskelbtini) troleibuse, garažinis Nr. (duomenys neskelbtini), atvažiavo į stotelę „G.“ be bilieto.

Dėl aukščiau minėto nutarimo R. R. pateikė apeliacinį skundą, kurį Kauno apylinkės teismas 2016 m. gegužės 24 d. nutartimi atsisakė priimti, konstatavus, jog skundas paduotas praleidus įstatyme numatytą terminą apeliaciniam skundui pateikti.

R. R. 2016 m. birželio 6 d. pateikė prašymą atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti, tačiau Kauno apylinkės teismas 2016 m. birželio 8 d. nutartimi šio prašymo netenkino.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

R. R. atskirasis skundas netenkinamas.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Atitinkamai atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios bylų procesą apygardos teisme, išskyrus ATPK 302¹⁵ straipsnyje numatytas išimtis.

Procesinis terminas – tai įstatymo ar teismo nustatytas laiko tarpas, per kurį teismas, bylos šalys ar kiti byloje dalyvaujantys asmenys turi ar gali atlikti tam tikrus procesinius veiksmus. Taigi, procesiniai terminai įpareigoja teismą veikti operatyviai, jie turi užtikrinti, kad bylos nagrinėjimas nebus vilkinamas, kad teismo procesas bus greitas. Kita vertus, procesiniai terminai įpareigoja ir proceso dalyvius – proceso greitumas priklauso ir nuo to, kaip jie laikosi nustatytų terminų, ar nepiktnaudžiauja savo teisėmis. Taigi, procesiniai terminai yra reikšmingi dėl to, kad jų laikantis, sudaromos sąlygos ginčą teisme išspręsti operatyviai ir ekonomiškai.

Teismų praktikoje, sprendžiant praleisto termino atnaujinimo klausimą, laikomasi nuostatos, jog būtina nustatyti, dėl kokių priežasčių terminas praleistas. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis pripažįstamos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios asmeniui įstatymo nustatytu terminu pateikti apeliacinį skundą, taip pat proceso teisės normų pažeidimas, jei dėl to asmens galimybės realizuoti apeliacijos teisę buvo nepagrįstai suvaržytos (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-118/2013).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad R. R. norimas apskųsti nutarimas priimtas 2015 m. gruodžio 17 d. Taigi, vadovaujantis ATPK 293 straipsniu, paskutinė termino diena skundui paduoti buvo 2016 m. sausio 8 d., tačiau R. R. apeliacinį skundą Kauno apylinkės teismui pateikė tik 2016 m. gegužės 23 d., praleidusi įstatymo numatytą terminą daugiau kaip keturiais mėnesiais. Pirmosios instancijos teismas R. R. prašyme nurodytas priežastis pripažino nesvarbiomis ir skundžiama nutartimi atsisakė atnaujinti praleistą terminą. Aukštesnysis teismas su šiomis išvadomis sutinka.

Pareiškėja R. R. teigia, kad apie skundžiamą nutarimą sužinojo tik gavusi antstolio patvarkymą dėl susidariusios skolos išieškojimo, tačiau toks aiškinimas prasilenkia su byloje esančiais rašytiniais duomenimis. Administracinio teisės pažeidimo protokolas R. R. buvo surašytas pažeidimo padarymo dieną, t. y. 2015 m. lapkričio 28 d., jame nurodyta ir bylos nagrinėjimo vieta, data bei laikas (b. l. 5). Iš minėto protokolo bei jį surašiusios institucijos atsiliepimo matyti, kad R. R. atsisakė pasirašyti po protokolo tekstu, tačiau ji buvo pateikusi transporto kontrolieriui savo asmens tapatybės kortelę, pagal kurią buvo nustatyti jos asmens duomenys. Protokolo kopija buvo įteikta R. R., šio fakto ji neginčija. Be to, R. R. kontrolieriui nurodė ir pati parašė paaiškinimą dėl galimai padaryto pažeidimo, t. y. nesutikdama su pažeidimu nurodė, kad turi nuolatinį bilietą, galiojantį iki 2016 m. sausio 14 d. Šie duomenys patvirtina, jog pareiškėja iš tiesų bendravo su transporto kontrolieriumi, jai buvo išaiškinta administracinio nurodymo pasekmės bei bylos nagrinėjimo data ir vieta, jei iki nurodytos datos nebus įvykdytas administracinis nurodymas. Todėl tai, jog R. R. neatvyko į bylos nagrinėjimą ir dėl to praleido įstatyme numatytą terminą apeliaciniam skundui paduoti, nelaikytina nuo jos valios nepriklausiusia aplinkybe. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėja sąmoningai kontrolieriui nurodė klaidingą savo gyvenamosios vietos adresą, todėl 2015 m. gruodžio 17 d. priimtas nutarimas jos nepasiekė. Visa tai įvertinus, daroma išvada, kad pareiškėja turėjo objektyvią galimybę 2015 m. gruodžio 17 d. priimtą nutarimą apskųsti įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka, tačiau to nepadarė dėl savo pasirinkto netinkamo elgesio. Vadovaujantis teismų praktika, tokiais atvejais praleistas terminas nėra atnaujinamas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N444-74441/2009, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. ATP-985-200/2013).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme; kad asmens pažeistos teisės, inter alia įgytosios teisės, ir teisėti interesai turi būti ginami nepriklausomai nuo to, ar jie tiesiogiai įtvirtinti Konstitucijoje; kad asmens teisės turi būti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai ginamos tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų; kad teisinis reguliavimas, įtvirtinantis asmens teisės į savo teisių ir laisvių teisminę gynybą įgyvendinimo tvarką, turi atitikti inter alia iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantį teisinio aiškumo reikalavimą; kad įstatymų leidėjas privalo įstatymuose aiškiai nustatyti, kaip ir į kokį teismą asmuo gali kreiptis, kad asmuo iš tikrųjų galėtų įgyvendinti savo teisę kreiptis į teismą dėl savo teisių ir laisvių pažeidimo (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 27 d. nutarimas). Taigi, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisė apskųsti Institucijos ar teismo priimtą nutarimą yra tiesiogiai susijusi su konstitucine asmens teise į gynybą, tačiau šiuo atveju nėra jokių duomenų, jog R. R. būtų elgųsis sąžiningai, atidžiai bei rūpestingai. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, net ir 2016 m. balandžio 2 d. gavusi antstolio patvarkymą dėl skolos išieškojimo, ji skundą teismui pateikė tik 2016 m. gegužės 23 d., t. y. praėjus beveik dviem mėnesiams nuo tos dienos, kai gavo antstolio patvarkymą.

Skunde aukštesniajam teismui taip pat yra reiškiamas nepasitenkinimas dėl galimai netinkamų, su įstatymų imperatyvais prasilenkiančių antstolio veiksmų, tačiau su antstolio veikla susiję skundo teiginiai nėra analizuojami, nes šie ginčai turi būti sprendžiami civilinio proceso nustatyta tvarka.

Kadangi objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių R. R. apeliacinį skundą pateikti įstatyme numatytais terminais nenustatyta, daroma išvada, kad jos teisė į gynybą nėra pažeista, todėl skundžiama nutartis paliekama galioti, o pateiktas skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁵ straipsnio 6 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

R. R. atskirojo skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.