Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovui D. B. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

3. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė.

4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovė J. B. su nepilnamete dukra K. B. ir nepilnamečiu sūnumi D. B. (D. B.), gim. (duomenys neskelbtini), nuomojasi vieno kambario 34 kv. m bendro ploto butą su visais patogumais, esantį (duomenys neskelbtini). Būstas tvarkingas ir švarus, jame yra šeimai reikiami baldai, namų apyvokos daiktai. Mergaitė miega kartu su mama, berniukas turi atskirą lovą. Nepilnamečiai turi žaislų, ugdymo priemonių, darbo stalą. Vaikams sudarytos sąlygos ugdytis ir ilsėtis. J. B. dirba UAB „P.“, gaunamos pajamos per mėnesį – 550,00 Eur. Vaikams mokama 60,00 Eur dydžio valstybės išmoka. Ieškovė Skyriaus atstovui teigė, kad atsakovas dukrai neteikia išlaikymo, matosi su ja 1 kartą per 2–3 mėnesius. Kai dukra sirgo, atsakovas nenupirko vaikui vaistų, nors ieškovė to prašė. Atsakovas D. B., su drauge S. O. gyvena vieno kambario 18 kv. m bendro ploto bute su visais patogumais, esančiame (duomenys neskelbtini). Butas nuosavybės teise priklauso atsakovo seseriai J. Ž.. Namuose tvarkinga, švaru, yra baldai ir namų apyvokos daiktai. Nepilnametei dukrai skirta atskira lova, jai sudarytos sąlygos svečiuotis tėvo namuose. D. B. nedirba, pragyvena iš santaupų. Atsakovas teigė, kad jis stengiasi bendrauti su dukra bent kartą per mėnesį, tačiau dažniau to daryti neleidžia vaiko motina. Naujųjų metų proga jis dukrai padovanojo vaikišką riedį už 150,00 Eur. Jie kartu nuvažiuoja į prekybos centrą „Akropolis“, tėvas kartais nuperka dukrai rūbų. Atsakovas norėtų išlaikymą vaikui teikti grynais pinigais, tačiau ieškovė atsisako, dėl to kyla ginčai. N. K. lanko priešmokyklinio ugdymo grupę Grigiškių „Šviesos“ gimnazijoje. Mergaitė yra sveika, nemokamai lanko šokių būrelį. Lankymosi metu nepilnametė atsisakė bendrauti su Skyriaus specialistu. Skyriaus nuomone, nepilnametei K. B. iš tėvo priteistinas išlaikymas, kuris garantuotų būtiną ir socialiai priimtiną vaiko poreikių patenkinimo lygį. Iš atsakovo priteisus išlaikymą, priteistinas ir išlaikymo įsiskolinimas (b. l. 27–32).

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

5. Teismo posėdyje ieškovė nurodė, jog palaiko ieškinį ir prašo jį tenkinti visa apimtimi. Paaiškino, kad atsakovas visiškai neprisideda prie vaiko išlaikymo, atsisakė geranoriškai susitarti dėl išlaikymo teikimo. Teigė, kad iki 2018 m. birželio 1 d. su atsakovu gyveno kartu, po to atsakovas visiškai neprisidėjo prie vaiko išlaikymo, todėl nuo šios datos prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą. Palaikė iškinyje apskaičiuotas vaiko poreikių sumas, teigė, kad per mėnesį dukrai reikia skirti 300,00 Eur ir paaiškino, kad nuomojamame bute gyvena trise su K. B. ir kitu savo vaiku. Ieškovė privalo išlaikyti abu vaikus, atsakovas neprisideda prie K. B. išlaikymo, teisme taip pat yra iškelta civilinė byla dėl priteisto išlaikymo kitam ieškovės vaikui – D. B. (D. B.), gim. (duomenys neskelbtini), padidinimo. Per mėnesį už būsto nuomą sumoka po 170,00 Eur. Atsakovas nepadeda prižiūrėti vaiko, kartais nueina į parduotuvę ir nuperka vaikui prekių, tačiau to nepakanka, tėvas neteikia išlaikymo. Nurodė, kad atsakovas gyvena savo tėvų bute, turi turto, tačiau visas turtas įformintas tėvo vardu. Ieškovei išlaikyti save ir vaikus padeda tėvai. Nurodė, kad jai paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu nuosavybės teise prikluaso ¼ dalis buto.

6. Atsakovas į teismo posėdį, apie kurio datą, laiką ir vietą buvo informuotas tinkamai ir laiku, neatvyko, prašymo nagrinėti civilinę bylą jam nedalyvaujant nepateikė.

7. Tarnybos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, pateikė prašymą nagrinėti civilinė bylą Tarnybos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

8. Byloje nustatyta, kad ieškovė J. B. ir atsakovas D. B. suilaukė nepilnametės dukters K. B., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 7). Ieškovė ir atsakovas santuokos sudarę nebuvo.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

9. Ieškovė nurodo, kad šalys iki 2018 m. birželio 1 d. gyveno kartu, vedė bendrą ūkį ir bendrai išlaikė šalių nepilnametę dukrą. Šalims nustojus gyventi kartu, t. y. nuo 2018 m. birželio 1 d., atsakovas nebeteikia išlaikymo savo nepilnametei dukrai. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą šalių nepilnamečiui vaikui K. B., mokamą po 150,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, taip pat 1 200,00 Eur dydžio išlaikymo nepilnameteis dukrai įsiskolinimą, susidariusį laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 1 d. iki kreipimosi į teismą dienos.

10. Atsakovas, kuriam ieškinio su priedais kopijos įteikti tinkamai, atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Taip pat atsakovas, informavus jį tinkamai apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą, į teismo posėdį neatvyko ir neatvykimo į teismo posėdį priežasčių nenurodė. Civilinė byla, esant ieškovės prašymui, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnio 2 dalies pagrindu išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas suteikia teisę šalims laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, įskaitant ir teisę pasirinkti poziciją gintis ar sutikti su pareikštais reikalavimais (CPK 12, 13 str.). Dėl to teismas nagrinėja pareikštą reikalavimą, remdamasis byloje surinktais rašytiniais įrodymais ir žodiniais paaiškinimais.

11. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d., Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 str. 2 d.) ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 str. 1 d.), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą. Nepilnamečiam vaikui gyvenant su vienu iš tėvų, kito tėvo (motinos) pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką nepasibaigia. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 str. 1 d.), tačiau geranoriškai to padaryti nepavykus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 str. 2 d., 3.196 str.).

12. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Tai yra nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016). Nurodyti kriterijai taikomi vadovaujantis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu.

13. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, atsižvelgtina į vaiko poreikius. Teismo vertinimu, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Pažymėtina, kad vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį, ugdymą. Iš byloje pateiktų rašytinių duomenų ir ieškovės paaiškinimų teismo posėdyje nustatyta, kad nepilnametė K. B. lanko priešmokyklinio ugdymo grupę Grigiškių „Šviesos“ gimnazijoje (b. l. 10). Ieškovė kartu šalių su nepilnamete dukra K. B. ir savo nepilnamečiu sūnumi D. B. (D. B.) gyvena nuomojamame bute (b. l. 41). Ieškovė pateikė teismui vaiko poreikių lentelę, kurioje nurodė, kad vaiko realiių poreikių patenkinimui per mėnesį reikalinga 300,00 Eur suma, kurią sudaro: išlaidos vaiko maitinimui – 100,00 Eur; vaikui tenkanti išlaidų būstui dalis – 30,00 Eur; išlaidos drabužiams (įskaitant avalinę) – 40,00 Eur; išlaidos ikimokyklinio mokymo reikmėms – 20,00 Eur; išlaidos sveikatos priežiūrai – 20,00 Eur; išlaidos higienai – 20,00 Eur; išlaidos laisvalaikiui ir papildomoms veikloms (šokių būrelis) – 20,00 Eur; išlaidos telefonui – 10,00 Eur; šventėms – 20,00 Eur; nenumatytoms išlaidoms – 20,00 Eur. Bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnametė K. B. yra sveika, specialiųjų poreikių nenustatyta (b. l. 27–28). Remiantis byloje surinktais rašytiniais įrodymais ir ieškovės paaiškinimais, darytina išvada, kad šalių nepilnamečio vaiko poreikiams – tiek kasdieniams, tiek papildomiems (laisvalaikio, ugdymosi ir pan.) patenkinti reikalinga 300,00 Eur dydžio išlaikymo suma per mėnesį. Teismo vertinimu, ieškovės apskaičiuota išlaikymo suma per mėsesį yra protingo dydžio, atitinkanti vaiko realius poreikius ir tėvų turtinę padėtį. Iš ieškovės duotų paaiškinimų ir pateiktų įrodymų – mokėjimo kvitų (b. l. 54–56), 2018 m. birželio 18 d. gyvybės draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 47), spręstina, kad ieškovė nurodytus dukters poreikius patenkina tam skirdama racionalias pinigų sumas. Pažymėtina, kad atsakovas, kuris apie teismo procesą informuotas tinkamai, ieškovės paskaičiuoto išlaikymo dydžio neginčija, taip pat atsakovas neginčija fakto, jog jis nuo 2018 m. birželio 1 d. neteikia išlaikymo šalių nepilnametei dukrai. Atsakovo Tarnybos darbuotojai nurodyta aplinkybė, jog tarp šalių yra kilęs ginčas dėl to, kad atsakovas nori mokėti išlaikymą dukrai grynais pinigais, nepaneigia fakto, jog atsakovas nuo 2018 m. birželio 1 d. išlaikymo dukrai neteikia (b. l. 31–32). Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, remdamasis civiliniame procese galiojančiu rungimosi principu, teismas daro išvadą, kad ieškovė pagrindė, o atsakovas nepaneigė ieškinyje nurodytų pirmiau išvardintų nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti reikalingų išlaidų ir jų dydžio (CPK 185 str.). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo yra vertinamos vaiko interesų naudai.

14. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė yra sveika ir darbingo amžiaus, dirba UAB „P.“. Ieškovė paaiškino, kad gauna vidutiniškai apie 550,00 Eur dydžio darbo užmokestį per mėnesį. Iš 2019 m. sausio 21 d. pažymos apie darbo užmokestį ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad 2018 metais ieškovės vidutinis darbo užmokestis sudarė apie 640,00 Eur per mėnesį atskaičius mokesčius (b. l. 11, 15–17). 2019 m. sausio–kovo mėnesiais ieškovei vidutiniškai buvo mokamas 590,00 Eur dydžio darbo užmokestis per mėnesį atskaičius mokesčius (b. l. 40). Į bylą pateikta 2018 m. liepos 4 d. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 1, iš kurios matyti, kad ieškovė nuomojasi butą, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 41). Ieškovės pateikti rašytiniai duomenys patvirtina, kad be nuomos mokesčio, ieškovė taip pat moka mokesčius už butui tiekiamas komunalines paslaugas (b. l. 42–46). Nuomojamame bute gyvena ieškovė J. B. su nepilnamete dukra K. B. ir nepilnamečiu sūnumi D. B. (D. B.) (b. l. 27). Remiantis teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, D. B. (D. B.) tėvas M. B. (M. B.). M. B. (M. B.), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. patvirtinta taikos sutartimi privalo mokėti vaikui 170,00 Eur dydžio išlaikymą per mėnesį. Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso ¼ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuris buvo įgytas Paveldėjimo teisės liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (b. l. 9). Ieškovė paaiškino, kad ją materialiai remia šeimos nariai. Byloje pateikti duomenys apie ieškovės finansinius įsipareigojimus kreditoriams UAB „G. F.“ pagal 2018 m. liepos 2 d. Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 48–49) ir AB „Mokilizingas“ pagal 2019 m. kovo 18 d. Tikslinės paskolos (vartojimo kredito) sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 53–54).

15. Atsakovas į bylą nepateikė jokių įrodymų apie savo turtinę padėtį, gaunamas pajamas, sveikatos būklę, taip pat įrodymų, kad jis dėjo pastangas susirasti darbą, tačiau jam dėl subjektyvių ar objektyvių aplinkybių to nepavyko padaryti. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad atsakovo pasinaudojimas įstatymo suteikta teise neteikti pozicijos dėl pareikšto ieškinio, duomenų apie savo turtinę padėtį bei sveikatos būklę, negali paneigti vaiko teisės į tinkamą jo būtinųjų poreikių patenkinimą. Į bylą yra pateiktas teismų informacinės sistemos Liteko išrašas apie asmens darbovietę ir mokamas išmokas, iš kurio matyti, jog atsakovas verčiasi individualia veikla pagal verslo liudijimą ir 2018 m. yra uždirbęs iš viso 90,32 Eur (b. l. 20). Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2019 m. gegužės 14 d. pateikė teismui informaciją apie atsakovą ir metinę atsakovo pajamų deklaraciją už 2017 metus (b. l. 62–65). Rašte nurodyta, kad atsakovas D. B. nėra pateikęs metinės pajamų deklaracijos už 2018 m. Iš pateiktos atsakovo metinės pajamų deklaracijos duomenų matyti, kad 2017 metais atsakovas yra gavęs 24000,00 Eur pajamų iš veiklos pagal verslo liudijimą (b. l. 65). Skyriui atsakovas nurodo, kad nedirba, gyvena iš santaupų (b. l. 27). Byloje nėra duomenų apie atsakovo turimus kreditorinius įsipareigojimus ar išlaikytinius. Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus apie šalių turtinę padėtį, teismas negali daryti pagrįstos išvados dėl atsakovo turtinės padėties, kadangi nėra pateikta tai patvirtinančių aktualių duomenų. Nesant duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, teismas taip pat negali padaryti pagrįstos išvados, jog atsakovo turtinė padėtis yra sunki, dėl ko atsakovas negalėtų mokėti ieškovės prašomo priteisti išlaikymo. Tačiau byloje nustatyta, kad atsakovas yra sveikas ir darbingo amžiaus. Pažymėtina, kad sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 str. 1 d.), o tinkamą išlaikymą vaikui turi teikti abu tėvai. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus numatyta tėvams, o ne kitiems asmenims, todėl ji negali būti perkelta nei tėvui, su kuriuo lieka gyventi vaikas, nei kitiems asmenims.

16. Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra įsakmi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančių savo amžių bei profesines galimybes pajamų, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Tik ta aplinkybė, kad vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir neieško darbo, savaime nėra teisinis pagrindas mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2011).

17. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju išlaikymo vaikui neteikimas negali būti pateisinamas darbo pajamų neturėjimu. Atsakovas nepateikė atsiliepimo ar pagrįstų motyvų, kodėl šiuo metu nedirba, nustatyta, kad atsakovas yra sveikas, darbingo amžiaus, atsakovas verčiasi individualia veikla, tačiau nepateikė pajamų deklaracijos už 2018 metus.

18. Atsižvelgdamas į vaiko amžių, jo poreikius ir vaiko būtinųjų poreikių patenkinimui reikalingą išlaidų dydį, ieškovės turtinę padėtį, į tai, kad ieškovės nurodyta vaiko poreikių per mėnesį suma neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) 2018 m. spalio 16 d. nutarimu Nr. 1025 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nustatyto minimaliojo darbo užmokesčio, kuris laikytinas orientaciniu kriterijumi išlaikymo priteisimo bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje 3K-3-195-915/2015; 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje 3K-3-276/2013), o atsakovas šio dydžio neginčijo, ir byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą nukrypti nuo lygių dalių teikiant išlaikymą principo, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas tenkintinas visiškai ir iš atsakovo nepilnamečiam vaikui K. B. priteistinas išlaikymas po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019 m. vasario 1 d. iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

19. Teismo vertinimu, toks išlaikymo vaikui dydis šios nagrinėjamos bylos kontekste yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai, nepažeis socialinio teisingumo ir užtikrins būtinas vaikui vystytis sąlygas (CPK 178, 185 str., CK 1.5 str., 4 d., 3.3 str., 1 d., 3.192 str., 2 d., Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 str. 1, 2 d.).

20. Ieškovė skirtina jos vaikui išlaikymo, priteisto iš atsakovo, tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 str.). Pagal CK 3.185 straipsnio 1 dalį ir CK 3.186 straipsnio 1 dalį, ieškovė yra įstatyminis vaiko turto uzufruktorius ir turi pareigą tvarkyti vaikui priklausantį turtą išimtinai jo interesais ir tik vaiko asmeninių poreikių tenkinimui (CK 3.203 str. 1 d.).

21. Pažymėtina, kad vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis (CK 3.201 str.).

22. Teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo

23. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 1 200,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2019 m. vasario 1 d. (už 8 mėnesius).

24. Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Bendroji taisyklė yra ta, kad išlaikymas nepilnamečiam vaikui priteisiamas nuo išlaikymo atsiradimo momento (CK 3.200 str.). CK 3.200 straipsnyje išlaikymo atsiradimo prievolės momentas siejamas su įrodinėtina faktine aplinkybe – momentu (konkrečia data), nuo kurios vaiko tėvai nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Tėvams (vienam jų) nevykdant pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, įstatyme nustatyta galimybė teismui priteisti iš jų (vieno jų) išlaikymą, kurį jie (jis) turės pareigą teikti ateityje (nuo teismo sprendime nurodytos datos), taip pat priteisti išlaikymo skolą. Išlaikymo skola gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, jog jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 str.)-(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007).

25. Ieškovė nurodė, kad atsakovas visiškai neprisideda prie vaiko išlaikymo nuo 2018 m. birželio 1 d., kai su atsakovu nebegyveno kartu. Teigė, kad nuo šios dienos atsakovas visiškai neprisidėjo prie vaiko išlaikymo, todėl prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą, laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2019 m. vasario 1 d., kuris sudaro 1 200,00 Eur (8 mėn. x 150,00 Eur). Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, šalys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Kita vertus, civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas suteikia teisę šalims laisvai disponuoti joms priklausančioms procesinėmis teisėmis, įskaitant ir teisę pasirinkti poziciją gintis nuo pareikštų reikalavimų ar neįrodinėti ginčui išspręsti reikšmingų aplinkybių.

26. Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė į bylą jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovės nurodytu laikotarpiu (nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2019 m. vasario 1 d.) jis dukrai teikė materialinį išlaikymą arba, kad savo pareigą išlaikyti vaiką jis vykdė bent iš dalies. Nors atsakovas Tarnybos darbuotojai paaiškino, kad kartais nuperka dukrai rūbus, dovanas ir pan., tačiau ši aplinkybė, be kita ko atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų, savaime nesudaro pagrindo pripažinti, jog atsakovas bent iš dalies vykdė savo pareigą išlaikyti vaiką, kas sudarytų pagrindą mažinti ieškovės prašomą priteisti išlaikymo įsiskolinimą (b. l. 31–32).

27. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad nuo tada, kai šalių santykiai nutrūko, atsakovas nesirūpina dukra, jos neišlaiko, tai turi daryti viena ieškovė. Byloje nėra pateikta įrodymų, paneigiančių ieškovės nurodomas aplinkybes. Priešingai, iš ieškovės pateiktų įrodymų – mokėjimo kvitų (b. l. 54–56), 2018 m. birželio 18 d. gyvybės draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 47) ir Tarnybos išvados (b. l. 27–28) spręstina, kad ieškovė pagrindė aplinkybę, jog išlaiko šalių nepilnametę dukrą. Tarnybos išvadoje nurodyta, kad nepilnametė K. B. gyvena su motina ir kitu nepilnamečiu jos vaiku D. B. (D. B.) nuomojamame vieno kambario bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (b. l. 27), todėl, atsakovui neteikiant išlaikymo vaikui, ieškovė privalo viena pragyventi ir išlaikyti du vaikus. Minėta, atsakovas neginčijo aplinkybių, nepateikė jas paneigiančių įrodymų, ar įrodymų, kad nuo šios dienos jis teikė išlaikymą vaikui, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2019 m. vasario 1 d. ir prašomo išlaikymo įsiskolinimo dydis laikytini pagrįstais (CPK 178, 185 str.).

28. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, susijusias su nepilnamečio vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi, nėra pagrindo daryti išvadą, kad prašomu priteisti išlaikymo skolą laikotarpiu, išlaikymo priteisimo sąlygos iš esmės buvo kitokios, nei sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo, todėl teismas daro išvadą, kad atsakovas prašomu priteisti išlaikymo skolą laikotarpiu turėjo ir galėjo teikti dukrai 150,00 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį, t. y. iš viso 1 200,00 Eur – už 8 mėnesius (8 mėnesiai x 150,00 Eur).

29. Teismas tuo pačiu atkreipia dėmesį į tai, kad esant nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolei kreditorius yra vaikas, o skolininkai – tėvai, nes jų kiekvieno asmeninė prievolė yra teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui (CK 3.192 str.). Taigi, nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolė yra vykdoma vaikui, o ne kitam iš tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-246-378/2016).

30. Remiantis išdėstytu, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiui vaikui skolą tenkintinas, priteisiant iš atsakovo D. B. nepilnamečiui vaikui K. B. 1 200,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą (CK 3.200 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

31. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1–2 d.). Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų apie bylos nagrinėjimo metu patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl teismas nesprendžia bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovei klausimą.

32. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 96 straipsnio 1 dalimi, valstybės naudai iš atsakovo priteistina 90,00 Eur žyminio mokesčio (150 x 12 + 1 200 x 0,03) už reikalavimus dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

33. Nagrinėjant civilinę bylą, teisme patirtos 12,01 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys patenkintas 100 proc., iš atsakovo priteistina 12,01 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

34. Viso valstybės naudai iš atsakovo priteistina 102,01 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263–268, 270, 279 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui K. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mokamą po 150,00 (vieną šimtą penkiasdešimt eurų 00 ct) periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2019 m. vasario 1 d. iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo dydį kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui K. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 200,00 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų 00 ct) dydžio išlaikymo įsiskolinimą.

Paskirti ieškovę J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui K. B., a. k. (duomenys neskelbtini) lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 102,01 Eur (šimtą du eurus 01 ct) sumą, sumokant šią sumą į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, mokėjimo kvitą pateikiant teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.