- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-03-14
- Bylos Nr.
- I1-769-596/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01487-2022-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jolita Rasiukevičienė
- Pareiškėjas
- A. G.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (po reorganizavimo nuo 2023 m. sausio 1 d. – Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo), dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. G. kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) (po reorganizavimo nuo 2023 m. sausio 1 d. – Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo), 5 000 Eur neturtinę žalą.
Nurodo, kad laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 30 d. iki 2022 m. kovo 31 d., kuomet buvo perkeltas į Vilniaus PN, buvo neteisėtai įrašytas į linkusių pabėgti įskaitą. Paaiškina, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai (toliau – ir RAAT) 2022 m. vasario 14 d. pareiškėjo atžvilgiu priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. I1-203-428/2022, kuriame nusprendė pripažinti, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas Pravieniškių pataisos namuose - atviroje kolonijoje (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) buvo pažeista. Pareiškėjo nuomone, teismui konstatavus ilgalaikį pažeidimą ir apie tai pasisakius minėtame sprendime, jis turi pagrindą už patirtą įtampą prisiteisti iš Lietuvos valstybės piniginę kompensaciją.
Atkreipia dėmesį, kad RAAT priėmė sprendimą 2022 m. vasario 14 d., o pareiškėjas iš linkusių pabėgti įskaitos buvo išbrauktas tik 2022 m. balandžio 1 d. ir tik tuomet, kai pats kreipėsi į administraciją, reikalaudamas vykdyti teismo sprendimą. Akcentuoja, kad nurodyti suvaržymai ir aplinkybės jam suteikė ne tik fizinius skausmus, bet ir papildomus psichologinius išgyvenimus, dėl ko tapo užsidaręs, konfliktiškas, nukentėjo jo orumas ir reputacija, be to, jautė pastovų stresą, nes pamiršus atsižymėti grėsė gauti nuobaudą.
Pareiškėjas atkreipia dėmesį į Europos Ministrų Komiteto Rekomendacijas dėl Europos kalinimo taisyklių, cituoja Europos Žmogaus Teisių Teismo bei nacionalinių teismų išaiškinimus bylose, susijusiose su žmogaus teisių ar kalinimo sąlygų pažeidimais, neturtinės žalos atlyginimu.
Pažymi, kad dėl atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų patyrė nepakeliamas fizines bei dvasines kančias, pažeminimą, depresiją, sumažėjo jo savivertė, pablogėjo savijauta ir sveikata, naktimis teko keltis, nes buvo tikrinama jo tapatybė. Pareiškėjo nuomone, jo atžvilgiu padarytas pažeidimas yra rimtas, truko pakankamai ilgą laiką bei sukėlė rimtas neigiamas pasekmes, todėl ir žalos atlyginimas už sukeltas neigiamas pasekmes privalo būti įvertintas proporcingai, nežeminti pareiškėjo.
Šalies argumentai
Apibendrindamas skunde nurodytas aplinkybes pareiškėjas nurodo, kad valstybė tiek pagal nacionalinę teisę, tiek pagal tarptautinę teisę neužtikrino laisvės atėmimo įstaigoje pareiškėjo orumo ir pagarbos, todėl mano, jog jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus kalėjimo, dėl neteisėtų veiksmų priteistinas 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas.
Atsiliepimas
Pareiškėjas 2022 m. birželio 14 d. pateikė atsikirtimą į atsakovės atstovo atsiliepimą, kuriame papildomai nurodė, jog jį perkėlus į Vilniaus PN, jis automatiškai buvo įtrauktas į linkusių pabėgti sąrašą, Komisijos posėdyje nedalyvavo, gavo tik pasirašyti nutarimą. Pažymi, kad Vilniaus PN apie RAAT 2022 m. vasario 14 d. sprendimą nutyli, nepasisako, dėl ko iš linkusių pabėgti sąrašo buvo išbrauktas tik 2022 m. balandžio 1 d. Atkreipė dėmesį, kad prie atsiliepimo Vilniaus PN netgi pridėjo pareiškėjo 2022 m. kovo 30 d. prašymo kopiją, kuriame jis raštu prašo atsakyti, dėl ko net įsiteisėjus 2022 m. vasario 14 d. teismo sprendimui jis vis dar nebuvo neišbrauktas iš linkusių pabėgti sąrašo. Pasak pareiškėjo, akivaizdu, kad Vilniaus PN vilkino teismo sprendimo vykdymą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti, remdamasis skunde išdėstytais argumentais.
Atsiliepimas
Pateiktame atsiliepime atsakovės atstovas Vilniaus PN (po reorganizavimo nuo 2023 m. sausio 1 d. – Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimas) su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Cituoja Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. V-88 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) 220 ir 222 punktų nuostatas, kuriose įtvirtinta suimtųjų (nuteistųjų) įrašymo į linkusių pabėgti įskaitą ir išbraukimo/neišbraukimo iš šios įskaitos sąlygos ir tvarka.
Paaiškina, kad pareiškėjui 2021 m. balandžio 30 d. atvykus iš Pravieniškių PN-AK 3-iojo sektoriaus į Vilniaus PN buvo nustatyta, kad jis 2021 m. vasario 4 d. Pravieniškių PN-AK direktoriaus įsakymu Nr. 2-197 buvo įrašytas į linkusiųjų pabėgti įskaitą, remiantis 2021 m. vasario 2 d. Pravieniškių PN-AK 1-ojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto tarnybiniu pranešimu Nr. 41-1042, kuriame nurodyta, jog 2021 m. vasario 2 d. apie 11 val. 1-ojo sektoriaus uždaroje zonoje, bendraujant su nuteistuoju (pavardė administracijai žinoma), jis užsiminė apie pareiškėjo ketinimus pabėgti iš Pravieniškių PN-AK 3-iojo sektoriaus.
Pažymi, kad, atsižvelgiant į pareiškėjo asmens byloje esančius dokumentus, 2021 m. gegužės 4 d. Vilniaus PN patariamajai komisijai nuteistųjų ir suimtųjų teisinės padėties pokyčių klausimais (toliau – ir Komisija), buvo pateiktas tarnybinis pranešimas Nr. 64-1163 „Dėl nuteistojo A. G. įrašymo į linkusiųjų pabėgti įskaitą“, kuriame Komisijai buvo siūloma svarstyti dėl nuteistojo įtraukimo į linkusių pabėgti įskaitą tikslingumo. Komisija 2021 m. gegužės 12 d. pateikė nuomonę įtraukti pareiškėją į linkusiųjų pabėgti įskaitą (protokolo Nr. 1-118), todėl 2021 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 7-171 minėtas nuteistasis buvo įtrauktas į linkusiųjų pabėgti įskaitą.
Nurodo, kad 2022 m. kovo 25 d. Komisija nusprendė pareiškėją išbraukti iš linkusiųjų pabėgti įskaitos (protokolo Nr. 1-75). 2022 m. kovo 30 d. Vilniaus PN direktoriaus įsakymu Nr. 7-149 „Dėl nuteistojo A. G. išbraukimo iš linkusiųjų pabėgti įskaitos“ pareiškėjas buvo išbrauktas iš linkusiųjų pabėgti įskaitos. Atsakovės atstovo nuomone, remiantis Instrukcijos nuostatomis bei nurodytomis aplinkybėmis, Vilniaus PN veiksmai buvo teisėti bei pagrįsti, įstaigos pareigūnai bausmių vykdymo sistemą reglamentuojančių teisės aktų nepažeidė, veikė taip, kaip pagal nustatytus teisės aktus priklauso veikti.
Su pareiškėjo reikalavimu atlyginti neturtinę žalą nesutinka. Pažymi, kad pareiškėjo teiginiai dėl patirtos žalos nėra pagrįsti, kadangi nėra tiesioginio ryšio dėl skunde minimų aplinkybių ir tariamai jam padarytos žalos. Vilniaus PN nuomone, įstaigos darbuotojai tinkamai ir teisėtai vykdė jiems pavestas darbo funkcijas, visuomet reaguodavo į pareiškėjo prašymus. Pareigūnai savo darbe vadovavosi bausmių vykdymo sistemos veiklą reglamentuojančiais Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais ir kitais teisės aktais, neturėjo išankstinio ar asmeninio nusistatymo prieš pareiškėją, savo pareigas atliko atsakingai, todėl nėra priežasčių manyti, kad priesaiką davę ir sąžiningai dirbantys pareigūnai pažeidė nuteistojo teises ar kitaip siekė pakenkti pastarajam.
Atsakovės atstovas teismo posėdyje, apie kurį buvo pranešta tinkamai, nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – pareiškėjo reikalavimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus kalėjimo, priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą pagrįstumas.
Pareiškėjo paaiškinimais ir byloje surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2021 m. balandžio 30 d. pareiškėjui atvykus iš Pravieniškių PN-AK 3-iojo sektoriaus į Vilniaus PN buvo nustatyta, kad jis 2021 m. vasario 4 d. Pravieniškių PN-AK direktoriaus įsakymu Nr. 2-197 buvo įrašytas į linkusiųjų pabėgti įskaitą, remiantis 2021 m. vasario 2 d. Pravieniškių PN-AK 1-ojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto tarnybiniu pranešimu Nr. 41-1042, kuriame nurodyta, jog 2021 m. vasario 2 d. apie 11 val. pirmojo sektoriaus uždaroje zonoje bendraujant su nuteistuoju jis užsiminė apie pareiškėjo ketinimus pabėgti iš Pravieniškių PN-AK 3-iojo sektoriaus.
Atsižvelgdamas į pareiškėjo asmens byloje esančius dokumentus Vilniaus PN 1-asis saugumo valdymo skyrius 2021 m. gegužės 4 d. Komisijai pateikė tarnybinį pranešimą Nr. 64-1163 „Dėl nuteistojo A. G. įrašymo į linkusiųjų pabėgti įskaitą“, kuriame, vadovaudamasis 219 punkto ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymo Nr. V-35 ,,Dėl laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“ pakeitimo 226 punkto reikalavimais, pasiūlė Komisijai svarstyti dėl pareiškėjo įtraukimo į linkusių pabėgti įskaitą tikslingumo.
Komisija 2021 m. gegužės 12 d. pateikė nuomonę įtraukti pareiškėją į linkusiųjų pabėgti įskaitą (protokolo Nr. 1-118).
Atsižvelgdamas į 2021 m. gegužės 12 d. vykusio posėdžio metu Komisijos pateiktą nuomonę, Vilniaus PN direktorius 2021 m. gegužės 19 d. priėmė įsakymą Nr. 7-171 ,,Dėl nuteistojo A. G. įrašymo į linkusiųjų pabėgti įskaitą“, kurio 1.1.1 papunkčiu nurodė įrašyti pareiškėją į linkusiųjų pabėgti įskaitą.
RAAT administracinėje byloje Nr. I1-203-428/2022 pagal pareiškėjo skundą Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių PN-AK, dėl neturtinės žalos priteisimo 2022 m. vasario 14 d. priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė tenkinti pareiškėjo skundą iš dalies ir pripažinti, jog jo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas Pravieniškių PN-AK buvo pažeista, sprendime, be kita ko, konstatavęs, kad pareiškėjas į linkusių pabėgti asmenų sąrašą buvo įtrauktas nepagrįstai.
Pareiškėjas 2022 m. kovo 30 d. Vilniaus PN direktoriui pateikė prašymą (reg. Nr. 8.35(3)-346), kuriame prašė nurodyti, dėl kokių priežasčių jis dar nėra išbrauktas iš linkusių pabėgti asmenų sąrašo, nors jau yra įsiteisėjęs RAAT 2022 m. vasario 14 d. priimtas sprendimas.
Komisija 2022 m. kovo 25 d. pateikė nuomonę išbraukti pareiškėją iš linkusiųjų pabėgti įskaitos (protokolo Nr. 1-75). Vilniaus PN direktorius 2022 m. kovo 30 d. priėmė įsakymą Nr. 7-149 ,,Dėl nuteistojo A. G. išbraukimo iš linkusiųjų pabėgti įskaitos“, kurio 1.1.1 papunkčiu nurodė išbraukti pareiškėją iš linkusiųjų pabėgti asmenų įskaitos.
Vilniaus PN 2022 m. balandžio 21 d. raštu Nr. 42-900 ,,Dėl prašymo išnagrinėjimo“ informavo pareiškėją, kad suėjus 30 kalendorinių dienų dėl RAAT 2022 m. vasario 14 d. sprendimo apskundimo laikotarpiui, 2022 m. kovo 16 d. klausimas dėl pareiškėjo išbraukimo iš linkusiųjų pabėgti įskaitos buvo įtrauktas į Vilniaus PN Komisijos posėdžio darbotvarkę. Paaiškino, kad 2022 m. kovo 16 d. protokolo nutarimu Nr. 1-65 Komisija nutarė atidėti svarstymą kitame posėdyje, siekiant išsiaiškinti, ar teismo sprendimas nebuvo apskųstas. Nurodė, kad 2022 m. kovo 25 d. klausimas dėl pareiškėjo išbraukimo iš linkusiųjų pabėgti įskaitos buvo pakartotinai įtrauktas į Komisijos posėdžio darbotvarkę. Posėdžio metu buvo pateikta informacija, kad teismo sprendimas apskųstas nebuvo, todėl 2022 m. kovo 25 d. posėdžio protokolo nutarimu Nr. 1-75 buvo nutarta siūlyti įstaigos vadovui išbraukti pareiškėją iš linkusiųjų pabėgti įskaitos. Pažymėta, kad 2022 m. kovo 30 d. Vilniaus PN direktoriaus įsakymu Nr. 7-149 ,,Dėl nuteistojo A. G. išbraukimo iš linkusiųjų pabėgti įskaitos“ jis buvo išbrauktas iš linkusiųjų pabėgti įskaitos bei 2022 m. balandžio 1 d. pasirašytinai supažindintas su minėto įsakymo išrašu.
Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir jose laikomų asmenų priežiūros vykdymo tvarką nustato Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija, patvirtinta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. V-88, pakeistu 2021 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. V-35 ,,Dėl laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“ pakeitimo (toliau – ir Instrukcija, redakcija galiojusi nuo 2021 m. sausio 29 d. iki 2021 m. liepos 24 d. ir redakcija galiojanti nuo 2021 m. liepos 24 d.).
Instrukcijos 219 punkte nustatyta, kad į linkusiųjų pabėgti įskaitą įrašomi visi suimtieji (nuteistieji), kurie buvo pabėgę, rengėsi ar bandė pabėgti paskutinio suėmimo, laisvės atėmimo ar arešto bausmės atlikimo metu. Instrukcijos 220 punkte nurodyta, kad informacijos šaltiniai apie suimtojo (nuteistojo) ketinimą pabėgti yra: suimtojo (nuteistojo) asmens byloje esantys dokumentai (220.1 papunktis); duomenys apie teistumą už pabėgimą (220.2 papunktis); suimtųjų (nuteistųjų) pažintinė apklausa įstaigoje (220.3 papunktis); suimtųjų (nuteistųjų) laiškai (220.4 papunktis); įstaigos darbuotojų, suimtųjų (nuteistųjų) ir kitų asmenų žodinė informacija (220.5 papunktis); kiti informacijos šaltiniai (220.6 papunktis).
Įstaigos pataisos pareigūnas, iš Instrukcijos 220 punkte nurodytų šaltinių gavęs informacijos, kad suimtasis (nuteistasis) yra linkęs pabėgti, nedelsdamas tarnybiniu pranešimu informuoja įstaigos vadovybę, nurodo, iš kur ir kokiu būdu gavo informaciją, kokie asmenys arba kokie dokumentai gali patvirtinti suimtojo (nuteistojo) sumanymą pabėgti bei kokiu būdu ketinama tai padaryti (Instrukcijos 221 punktas).
Visa dokumentinė medžiaga apie suimtąjį (nuteistąjį), kuris įrašytas į likusiųjų pabėgti įskaitą, saugoma Saugumo valdymo skyriuje. Saugumo valdymo skyriaus pareigūnai medžiagą dėl suimtojo (nuteistojo) įrašymo į linkusiųjų pabėgti įskaitą su savo pasiūlymais teikia šiems klausimams svarstyti įstaigoje sudarytai komisijai. Prieš posėdį suimtajam (nuteistajam) suteikiama galimybė pasiaiškinti raštu. Į komisijos posėdį pristatomas svarstomas suimtasis (nuteistasis), kuriam komisijos pirmininkas praneša apie priimtą sprendimą, siūlyti (arba ne) įstaigos direktoriui įrašyti suimtąjį (nuteistąjį) į linkusiųjų pabėgti įskaitą. Jei įstaigos direktorius pritaria komisijos siūlymui įrašyti suimtąjį (nuteistąjį) į linkusiųjų pabėgti įskaitą, šį sprendimą patvirtina įsakymu. Suimtasis (nuteistasis) pasirašytinai supažindinamas su jam taikomais papildomais režimo reikalavimais (tai nepriskiriama drausminei nuobaudai). Komisijos posėdžių protokolų ir įstaigos direktoriaus įsakymų išrašai (arba įsakymų ir protokolų kopijos), su kuriais supažindinami suimtieji (nuteistieji), įrašyti į įskaitą, jiems pasirašius, saugomi asmens bylose (Instrukcijos 222 punktas).
Instrukcijos 229 punkte nustatyta, kad suimtojo (nuteistojo) buvimo linkusiųjų pabėgti įskaitoje tikslingumą komisija svarsto suimtojo (nuteistojo) prašymu kas vienerius metus. Turėdamas duomenų, kad įrašytas į linkusiųjų pabėgti įskaitą suimtasis (nuteistasis) tikrai atsisakė sumanymo pabėgti, Saugumo valdymo skyriaus pataisos pareigūnas pateikia tarnybinį pranešimą, įstaigoje dirbantis kriminalinės žvalgybos pataisos pareigūnas – pažymą komisijai, kuri sprendžia, ar siūlyti įstaigos direktoriui palikti įskaitoje suimtąjį (nuteistąjį), ar siūlyti išbraukti jį iš įskaitos. Nusprendusi, kad yra pagrindas suimtąjį (nuteistąjį) išbraukti iš linkusiųjų pabėgti įskaitos, Komisija kreipiasi su siūlymu į įstaigos direktorių dėl suimtojo (nuteistojo) išbraukimo iš linkusiųjų pabėgti įskaitos, kartu pateikdama įsakymo projektą. Tarnybinis pranešimas, pažyma, posėdžio protokolo išrašas ir direktoriaus įsakymo išrašas (arba įsakymo ir protokolo kopijos arba nuorašai) saugomi suimtojo (nuteistojo) asmens byloje. Su įsakymu dėl suimtojo (nuteistojo) išbraukimo iš linkusiųjų pabėgti įskaitos pasirašytinai supažindinamas suimtasis (nuteistasis), išbrauktas iš šios įskaitos.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas į linkusių pabėgti asmenų įskaitą buvo įrašytas remiantis Pravieniškių PN-AK 1-ojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto 2021 m. vasario 2 d. tarnybiniame pranešime Nr. 41-1042 nurodyta informacija, kad 2021 m. vasario 2 d., apie 11 val. pirmojo sektoriaus uždarojoje zonoje, bendraujant su kitu nuteistuoju, šis užsiminė apie pareiškėjo ketinimus pabėgti iš Pravieniškių PN-AK 3-iojo sektoriaus. Pareiškėjui 2021 m. balandžio 30 d. atvykus iš Pravieniškių PN-AK 3-iojo sektoriaus į Vilniaus PN ir nustačius, kad pareiškėjas 2021 m. vasario 4 d. Pravieniškių PN-AK direktoriaus įsakymu Nr. 2-197 buvo įrašytas į linkusiųjų pabėgti įskaitą, Vilniaus PN 1-asis saugumo valdymo skyrius 2021 m. gegužės 4 d. Komisijai pateikė tarnybinį pranešimą Nr. 64-1163 „Dėl nuteistojo A. G. įrašymo į linkusiųjų pabėgti įskaitą“, kuriame siūlė Komisijai svarstyti dėl pareiškėjo įtraukimo į linkusių pabėgti įskaitą tikslingumo.
Instrukcijos 226 punkte (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. sausio 29 d. iki 2021 m. liepos 24 d.) buvo nustatyta, kad suimtąjį (nuteistąjį) perkėlus į kitą įstaigą, vadovaujantis įstaigos direktoriaus įsakymu, kuriuo suimtasis (nuteistasis) įrašytas į linkusiųjų pabėgti įskaitą, laikotarpiu nuo suimtojo (nuteistojo) atvykimo į įstaigą dienos iki įrašymo į linkusiųjų pabėgti įskaitą pagrįstumo ir tikslingumo svarstymo komisijoje taikomi papildomi režimo reikalavimai, skirti įrašytiems į linkusiųjų pabėgti įskaitą suimtiesiems (nuteistiesiems). Per mėnesį laiko nuo atvykimo dienos komisijoje turi būti apsvarstytas visų naujai atvykusių suimtųjų (nuteistųjų), įrašytų į linkusiųjų pabėgti suimtųjų (nuteistųjų) įskaitą, nebuvusių įrašytų į šią įskaitą šioje įstaigoje, buvimo įskaitoje pagrįstumas ir tikslingumas.
Naujai atvykusių suimtųjų (nuteistųjų), įrašytų į linkusiųjų pabėgti įskaitą, išbraukimas iš šios įskaitos organizuojamas ir įforminamas Instrukcijos 222 punkte nustatyta tvarka. Komisijai nutarus, kad suimtąjį (nuteistąjį) išbraukti iš linkusiųjų pabėgti įskaitos nėra pagrindo, toks sprendimas įforminamas posėdžio protokolu, kuriame komisija teikia siūlymą įstaigos direktoriui neišbraukti suimtojo (nuteistojo) iš linkusiųjų pabėgti įskaitos. Įstaigos direktorius komisijos posėdžio protokole rezoliucija pažymi, ar sutinka su komisijos siūlymu. Posėdžio protokolo išrašas arba kopija įdedami į suimtojo (nuteistojo) asmens bylą. Suimtųjų (nuteistųjų) buvimo linkusiųjų pabėgti įskaitoje tikslingumas šiame punkte nustatyta tvarka nesprendžiamas suimtiesiems (nuteistiesiems) laikinai išvykus iš įstaigos atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmų baudžiamosiose bylose arba dėl bylų nagrinėjimo teisme, perkėlus iš įstaigų dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn kitoje byloje, jeigu jiems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, perkėlus gydytis į laisvės atėmimo vietų ligoninę (grąžinus atgal iš laisvės atėmimo vietų ligoninės) ir jų laikino perkėlimo į kitas įstaigas metu.
Pažymėtina, jog, kaip ir nurodyta minėtame Instrukcijos 226 punkte, pareiškėjui 2021 m. balandžio 30 d. atvykus į Vilniaus PN, klausimas dėl jo įrašymo į linkusių pabėgti įskaitą buvo apsvarstytas per mėnesį. Šią aplinkybę patvirtina Vilniaus PN direktoriaus 2021 m. gegužės 19 d. įsakymas Nr. 7-171 ,,Dėl nuteistojo A. G. įrašymo į linkusiųjų pabėgti įskaitą“, kuriuo, atsižvelgiant į Komisijos 2021 m. gegužės 12 d. posėdžio protokolą Nr. 7-171 bei remiantis Instrukcijos 219-229 punktų reikalavimais, buvo nuspręsta įrašyti pareiškėją į linkusiųjų pabėgti įskaitą. Pareiškėjas savo parašu patvirtino, kad su Vilniaus PN direktoriaus 2021 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 7-171 ,,Dėl nuteistojo A. G. įrašymo į linkusiųjų pabėgti įskaitą“ buvo supažindintas 2021 m. gegužės 24 d.
Atkreiptinas dėmesys, kad byloje duomenų, jog pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2021 m. vasario 4 d. įsakymo Nr. 2-197 ,,Dėl nuteistojo A. G. įrašymo į linkusiųjų pabėgti įskaitą“, kuriuo pareiškėjas buvo įrašytas į linkusių pabėgti asmenų įskaitą, ar dėl Vilniaus PN direktoriaus 2021 m. gegužės 19 d. įsakymo Nr. 7-171 ,,Dėl nuteistojo A. G. įrašymo į linkusiųjų pabėgti įskaitą“, kuriuo buvo nuspręsta, kad nėra pagrindo pareiškėją išbraukti iš linkusiųjų pabėgti įskaitos, nėra. Duomenų, jog atsakovės atstovas pareiškėjo nesupažindino su priimtais sprendimais dėl pareiškėjo palikimo linkusiųjų pabėgti įskaitoje byloje pateikta taip pat nebuvo. Nors pareiškėjas atsikirtime į atsakovės atstovo teismui pateiktą atsiliepimą nurodė, kad jis Komisijos posėdyje nedalyvavo, o buvo tik pasirašytinai supažindintas su priimtu įsakymu, pažymėtina, jog remiantis paminėtu teisiniu reglamentavimu, sprendžiant dėl naujai atvykusių suimtųjų (nuteistųjų), įrašytų į linkusiųjų pabėgti įskaitą, palikimo šioje įskaitoje tikslingumo, nebuvo privaloma į Komisijos posėdį pristatyti suimtąjį (nuteistąjį), o tokia tvarka privaloma tik tuomet, kai suimtasis (nuteistasis) yra įrašomas į linkusių pabėgti įskaitą.
Teismas, atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą ir išdėstytas faktines aplinkybes, daro išvadą, kad Vilniaus PN veiksmai buvo teisėti bei pagrįsti, todėl nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentu, jog jis linkusiųjų pabėgti įskaitoje buvo paliktas įrašytas automatiškai.
Dėl pareiškėjo skundo argumento, kad Vilniaus PN, RAAT 2022 m. vasario 14 d. priėmus sprendimą, kuriuo buvo pripažinta, jog pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje buvo pažeista, nepagrįstai įtraukus pareiškėją į linkusiųjų pabėgti asmenų sąrašą, delsė atlikti veiksmus dėl pareiškėjo išbraukimo iš linkusiųjų pabėgti įskaitos, pažymėtina, jog, kaip ir paaiškinta Vilniaus PN 2022 m. balandžio 21 d. rašte Nr. 42-900 ,,Dėl prašymo išnagrinėjimo“, suėjus 30 kalendorinių dienų RAAT 2022 m. vasario 14 d. sprendimo apskundimo laikotarpiui, buvo imtasi atitinkamų veiksmų, t. y. 2022 m. kovo 16 d. klausimas dėl pareiškėjo išbraukimo iš linkusiųjų pabėgti įskaitos buvo įtrauktas į Komisijos posėdžio darbotvarkę. Siekiant išsiaiškinti, ar teismo sprendimas nebuvo apskųstas, 2022 m. kovo 16 d. protokolo nutarimu Nr. 1-65 svarstymas buvo atidėtas, o 2022 m. kovo 25 d. klausimas dėl pareiškėjo išbraukimo iš linkusiųjų pabėgti įskaitos buvo pakartotinai įtrauktas į Komisijos posėdžio darbotvarkę. Posėdžio metu buvo pateikta informacija, kad teismo sprendimas apskųstas nebuvo, todėl 2022 m. kovo 25 d. posėdžio protokolo nutarimu Nr. 1-75 buvo nutarta siūlyti įstaigos vadovui išbraukti pareiškėją iš linkusiųjų pabėgti įskaitos. Atkreiptinas dėmesys, kad nors skunde pareiškėjas teigia, jog išbrauktas iš linkusiųjų pabėgti įskaitos buvo tik tuomet, kai kreipėsi į administraciją, kaip matyti pareiškėjo prašymas išbraukti jį iš linkusiųjų pabėgti įskaitos buvo pateiktas 2022 m. kovo 30 d., o klausimas dėl pareiškėjo išbraukimo iš linkusiųjų pabėgti įskaitos buvo įtrauktas į Komisijos posėdžio darbotvarkę jau 2022 m. kovo 16 d. ir 2022 m. kovo 30 d. Vilniaus PN direktoriaus įsakymu Nr. 7-149 ,,Dėl nuteistojo A. G. išbraukimo iš linkusiųjų pabėgti įskaitos“ pareiškėjas buvo išbrauktas iš linkusiųjų pabėgti įskaitos bei 2022 m. balandžio 1 d. pasirašytinai supažindintas su minėto įsakymo išrašu. Taigi, pareiškėjo argumentai dėl Vilniaus PN vilkinimo atlikti veiksmus atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad patirtą neturtinę žalą kildina iš to, kad laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 30 d. iki 2022 m. kovo 31 d., kuomet jis buvo perkeltas atlikti bausmę į Vilniaus PN ir Komisija nutarė, jog pagrindo jį išbraukti iš linkusiųjų pabėgti įskaitos nėra, patyrė stiprius psichologinius išgyvenimus ir fizinius skausmus. Pasak pareiškėjo, jis išgyveno emociškai ir dvasiškai, jautė stresą, nepatogumus, dėl ko suprastėjo jo savijauta, sveikata ir bendravimo galimybės.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 39 straipsnis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumui CK 6.271straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. CK 6.250 straipsnio 1-2 dalyse nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens pažeminimas, fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).
Atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį turi įrodyti asmuo, prašantis žalos atlyginimo. Sprendžiant ginčą dėl neturtinės žalos atlyginimo būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami ir pan., ir šie padariniai priežastiniu ryšiu susiję su neteisėtais valdžios institucijų veiksmais. Nors neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, tačiau bylą nagrinėjantis teismas turi vadovautis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais. Esant aplinkybėms, kai tuo pačiu laikotarpiu asmenį veikia keli neigiami veiksniai, siekiant nustatyti, kuris būtent veiksnys asmeniui buvo stipriausias ir galėjo sukelti pasekmes, kurios CK 6.250 straipsnio prasme gali būti vertinamos kaip neturtinė žala, be kita ko, turi būti atsižvelgiama į visuotinai pripažintus atitinkamų reiškinių ir vertybių vertinimo moralinius ir etinius standartus (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146–1509/2012; 2012 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756–342/2012).
Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti neteisėtus Vilniaus PN veiksmus bei faktą, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Nesant vieno iš civilinei atsakomybei atsirasti ir atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų būtino elemento – neteisėtų veiksmų ar neveikimo – negali kilti civilinė atsakomybė. Tuo remdamasis teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus nagrinėtu aspektu dėl neturtinės žalos atlyginimo ir plačiau dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų nepasisako.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad tenkinti pareiškėjo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo jo skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.