- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-02-14
- Bylos Nr.
- I1-203-428/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01968-2021-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Jolanta Medvedevienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. G.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, Lietuvos valstybė
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN), 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 1–11).
Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdžio metu panašiai paaiškino, kad 2021-02-02 Pravieniškių PN saugumo valdymo vyriausiasis specialistas, pateikė tarnybinį pranešimą Nr. 41-1042, kuriame nurodoma, kad pirmojo sektoriaus uždaroje zonoje bendraujant su nuteistuoju (pavardė administracijai žinoma), jis užsiminė apie nuteistojo A. G. ketinimus pabėgti iš pataisos namų trečiojo sektoriaus. Pareiškėjas teigė, jog pataisos namų 1 ir 3 sektorių skiria apie 1 km atstumas. Todėl neaišku kaip pareiškėjas galėjo bendrauti su nuteistuoju iš pirmojo sektoriaus. 2021-02-04 pagal drausmės komisijos posėdžio protokolą Nr. 357, nesiaiškinant jokių aplinkybių, pareiškėjas buvo įrašytas į linkusių pabėgti įskaitą. 2021-02-04 buvo priimtas įsakymas Nr. 2-197 bei pažyma 2021-02-04 Nr.43-2088, kuriais pareiškėjui buvo neteisėtai suvaržytos teisės.
Suvaržymai ir apribojimai buvo pareiškėjui skirti, pasikalbėjus su kažkokiu nuteistuoju, nesiaiškinant aplinkybių, o vien remiantis nuteistojo pasakymu, kad pareiškėjas ruošiasi bėgti iš pataisos namų. Nurodė, jog priimtą įsakymą skundė Kalėjimų departamentui, kuris nurodė kreiptis į teismą. Šie apribojimai, užkerta kelią, pervedant į besargybą, prašyti trumpalaikės išvykos. Taikant lygtinį paleidimą, tai sukelia ilgalaikes pasekmes.
Tokios gyvenimo sąlygos ir aplinkybės pareiškėjui suteikė ne tik fizinius skausmus, bet ir papildomus psichologinius išgyvenimus, baimę ir nevisavertiškumo jausmą, kas pareiškėją žemino ir menkino. Dėl to tapo konfliktuotas, grubus, užsidaręs, nukentėjo orumas, reputacija, buvo dideli dvasiniai sukrėtimai, dėl kurių patyrė emocinius, dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą. Žymiai pablogėjo savijauta ir sveikata. Pastoviai išgyveno stresą, kad nepamiršti atsižymėti, nes tai gresia gauti nuobauda.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. l. 51–54) nurodė, kad Suimtųjų (nuteistųjų) įrašymo į linkusiųjų pabėgti įskaitą ir priežiūros ypatumus reglamentuoja Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-04-01 įsakymu Nr. V-88 (toliau – ir Instrukcija), XI skyrius. Instrukcijoje nėra įtvirtintas baigtinis informacijos šaltinių apie rengiamą pabėgimą sąrašas, todėl tai gali būti bet kokio pobūdžio informacija, sudaranti pagrindą manyti, jog yra arba gali būti rengiamas pabėgimas. Tai reiškia, jog spręsdama nuteistųjų įrašymo į linkusių pabėgti asmenų įskaitą pagrįstumo klausimą ir vertindama pateiktą informaciją, įstaigos administracija yra saistoma protingumo ir proporcingumo kriterijų ir visais atvejais yra vertinama bet kokia informacija apie nuteistąjį. Be to, vertinant polinkį pabėgti nėra būtina remtis konkrečiais pabėgimo faktais.
Iš Pataisos namų direktoriaus 2021-02-04 įsakymo Nr. 2-197 ir faktinių aplinkybių matyti, jog pareiškėjas į linkusių pabėgti asmenų įskaitą pateko atsižvelgiant į Pirmojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto 2021-02-02 tarnybiniame pranešime Nr. 41-1042 nurodytą informaciją, apie tai, kad pareiškėjas turi ketinimus pabėgti iš Pataisos namų. Pataisos namų direktorius priimdamas 2021-02-04 įsakymą Nr. 2-197 vadovavosi informacija, kuri, atsakovo nuomone, įvertinta kaip pakankama išvadai, dėl pareiškėjo įtraukimo į linkusiųjų pabėgti sąrašą, priimti.
Pataisos namai veikė teisėtai ir nepažeisdamas galiojančių teisės aktų. Taip pat pažymėtina, jog nėra pagrindo abejoti priesaiką davusių ir savo pareigas atliekančių statutinių valstybės tarnautojų pasirašytais tarnybiniais pranešimais.
Iš aukščiau išdėstyto ir iš pateikiamų dokumentų matyti, kad neteisėtų pataisos įstaigos veiksmų (neveikimo) nenustatyta. Įstaigos pareigūnai susidariusioje situacijoje veikė laikydamiesi teisės aktų reikalavimų, jų nuostatų nepažeidė. Byloje nėra jokių įrodymų ar duomenų apie tai, kad pataisos įstaigos pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas ar, kad dėl pataisos įstaigos pareigūnų veikimo ar neveikimo būtų kilusi žala pareiškėjui. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių žalos buvimo faktą. Nesant neteisėtų veiksmų, bei žalos įrodymo, negali būti nustatytas ir priežastinis ryšys tarp jų. Taigi nėra įrodyta ir pagrįsta nė viena iš civilinės atsakomybės kilimo viešojo administravimo subjektui, sąlygų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškėjas iš atsakovo prašo priteisti neturtinę žalą, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais Pravieniškių PN pareigūnų veiksmais įtraukiant pareiškėją į linkusių pabėgti įskaitą.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Bylos duomenimis nustatyta, jog Pravieniškių PN pirmojo sektoriaus saugumo valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas 2021-02-02 tarnybiniu pranešimu Nr. 41-1042 pranešė, kad 2021-02-02 apie 11.00 val. pirmojo sektoriaus uždarojoje zonoje, bendraujant su nuteistuoju (pavardė administracijai žinoma), jis užsiminė apie nuteistojo A. G. ketinimus pabėgti iš Pravieniškių PN trečiojo sektoriaus (b. l. 34, 57).
Pravieniškių PN trečiojo sektoriaus Saugumo valdybos skyriaus 2021-02-03 protokolas dėl nuteistojo atsisakymo pasiaiškinti raštu Nr. 43-1947 patvirtina, jog pareiškėjas buvo informuotas, jog yra duomenų apie tai, jog jis ketina pabėgti iš pataisos įstaigos, buvo pasiūlyta parašyti paaiškinimą, tačiau atsisakė ir žodžiu pareiškė „nesutunku su tokia informacija“ (b. l. 105).
2021-02-04 drausmės komisijos posėdžio protokolas Nr. 357 patvirtina, jog drausmės komisija siūlo nuteistąjį įrašyti į linkusių pabėgti įskaitą (b. l. 58, 103–104).
Pareiškėjas komisijos posėdyje nedalyvavo, kadangi dėl nepalankios epideminės situacijos nebuvo kviečiamas į posėdį (b. l. 106, 113, 116–125).
Pravieniškių PN direktorius vadovaudamasis Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-04-01 įsakymu Nr. V-88, 219 punktu ir atsižvelgdamas į 2021-02-02 tarnybinį pranešimą Nr. 41-1042 bei 2021-02-04 Drausmės komisijos posėdžio protokolą Nr. 63-357, 2021-02-04 įsakymu Nr. 2-197 (toliau – ir Įsakymas) įrašė nuteistąjį A. G. į linkusių pabėgti įskaitą bei minėtu įsakymu nurodė nuteistajam taikyti papildomus režimo reikalavimus (b. l. 59).
Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Departamentas), išnagrinėjęs pareiškėjo skundą išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka, 2021-03-22 sprendimu Nr. 2S-1182 pareiškėjo skundą atmetė.
Pareiškėjas į teismą dėl Pravieniškių PN direktoriaus 2021-02-04 įsakymo Nr. 2-197 teisėtumo nesikreipė.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020-04-01 įsakymu Nr. V-88 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcijų (toliau – ir Instrukcija, redakcija galiojusi nuo 2021-01-29 iki 2021-07-24) 219 punkte numatyta, jog į linkusiųjų pabėgti įskaitą įrašomi visi suimtieji (nuteistieji), kurie buvo pabėgę, rengėsi ar bandė pabėgti paskutinio suėmimo, laisvės atėmimo ar arešto bausmės atlikimo metu.
Informacijos šaltiniai apie suimtojo (nuteistojo) ketinimą pabėgti yra: suimtojo (nuteistojo) asmens byloje esantys dokumentai; duomenys apie teistumą už pabėgimą; suimtųjų (nuteistųjų) pažintinė apklausa įstaigoje; suimtųjų (nuteistųjų) laiškai; įstaigos darbuotojų, suimtųjų (nuteistųjų) ir kitų asmenų žodinė informacija; kiti informacijos šaltiniai (Instrukcijos 220 p.).
Įstaigos pataisos pareigūnas, iš šios Instrukcijos 220 punkte nurodytų šaltinių gavęs informacijos, kad suimtasis (nuteistasis) yra linkęs pabėgti, nedelsdamas tarnybiniu pranešimu informuoja įstaigos vadovybę, nurodo, iš kur ir kokiu būdu gavo informaciją, kokie asmenys arba kokie dokumentai gali patvirtinti suimtojo (nuteistojo) sumanymą pabėgti bei kokiu būdu ketinama tai padaryti (Instrukcijos 221 p.).
Visa dokumentinė medžiaga apie suimtąjį (nuteistąjį), kuris įrašytas į likusiųjų pabėgti įskaitą, saugoma Saugumo valdymo skyriuje. Saugumo valdymo skyriaus pareigūnai medžiagą dėl suimtojo (nuteistojo) įrašymo į linkusiųjų pabėgti įskaitą su savo pasiūlymais teikia šiems klausimams svarstyti įstaigoje sudarytai komisijai. Prieš posėdį suimtajam (nuteistajam) suteikiama galimybė pasiaiškinti raštu. Į komisijos posėdį pristatomas svarstomas suimtasis (nuteistasis), kuriam komisijos pirmininkas praneša apie priimtą sprendimą, siūlyti (arba ne) įstaigos direktoriui įrašyti suimtąjį (nuteistąjį) į linkusiųjų pabėgti įskaitą. Jei įstaigos direktorius pritaria komisijos siūlymui įrašyti suimtąjį (nuteistąjį) į linkusiųjų pabėgti įskaitą, šį sprendimą patvirtina įsakymu. Suimtasis (nuteistasis) pasirašytinai supažindinamas su jam taikomais papildomais režimo reikalavimais (tai nepriskiriama drausminei nuobaudai). Komisijos posėdžių protokolų ir įstaigos direktoriaus įsakymų išrašai (arba įsakymų ir protokolų kopijos), su kuriais supažindinami suimtieji (nuteistieji), įrašyti į įskaitą, jiems pasirašius, saugomi asmens bylose (Instrukcijos 222 p.).
Suimtąjį (nuteistąjį) perkėlus į kitą įstaigą, vadovaujantis įstaigos direktoriaus įsakymu, kuriuo suimtasis (nuteistasis) įrašytas į linkusiųjų pabėgti įskaitą, laikotarpiu nuo suimtojo (nuteistojo) atvykimo į įstaigą dienos iki įrašymo į linkusiųjų pabėgti įskaitą pagrįstumo ir tikslingumo svarstymo komisijoje taikomi papildomi režimo reikalavimai, skirti įrašytiems į linkusiųjų pabėgti įskaitą suimtiesiems (nuteistiesiems).
Per mėnesį laiko nuo atvykimo dienos komisijoje turi būti apsvarstytas visų naujai atvykusių suimtųjų (nuteistųjų), įrašytų į linkusiųjų pabėgti suimtųjų (nuteistųjų) įskaitą, nebuvusių įrašytų į šią įskaitą šioje įstaigoje, buvimo įskaitoje pagrįstumas ir tikslingumas (Instrukcijos 226 p.).
Iš Instrukcijos 220 punkto normos turinio matyti, jog jose nėra įtvirtintas baigtinis informacijos šaltinių apie rengiamą pabėgimą sąrašas, todėl tai gali būti bet kokio pobūdžio informacija, sudaranti pagrindą manyti, jog yra arba gali būti rengiamas pabėgimas. Tai reiškia, jog spręsdama nuteistųjų įrašymo į linkusių pabėgti asmenų įskaitą pagrįstumo klausimą ir vertindama pateiktą informaciją, laisvės atėmimo įstaigos administracija yra saistoma protingumo ir proporcingumo kriterijų ir visais atvejais yra vertinama bet kokia (tame tarpe ir asmenines savybes charakterizuojanti) informacija apie suimtojo ar nuteistojo elgesį. Be to, vertinant polinkį pabėgti nėra būtina remtis konkrečiais pabėgimo faktais (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. A-143-916/2011, Nr. A-143-1611/2010, Nr. A-143-1600/2010, Nr. A-146-1517/2010).
Iš Įsakymo turinio matyti, jog pareiškėjas, į linkusių pabėgti asmenų įskaitą, pateko atsižvelgiant į Pravieniškių PN pirmojo sektoriaus saugumo valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto 2021-02-02 tarnybiniame pranešime Nr. 41-1042 nurodytą informaciją, kad 2021-02-02, apie 11.00 val. pirmojo sektoriaus uždarojoje zonoje, bendraujant su nuteistuoju (pavardė administracijai žinoma), jis užsiminė apie nuteistojo A. G. ketinimus pabėgti iš Pravieniškių PN trečiojo sektoriaus.
Tačiau nenurodyta kaip asmuo kuris pranešė apie pareiškėjo ketinimą pabėgti gali būti susijęs su pareiškėju, iš kokių šaltinių jam apie tai yra žinoma, jei jis yra uždarytas į kamerų tipo patalpą pirmame sektoriuje (kai pareiškėjas tuo metu buvo trečiame sektoriuje), kokie galimai santykiai sieja pareiškėją su pranešėju ir kiek tai yra patikima informacija. Šios ir kitos abejonės nebuvo tiriamos ir drausmės komisijos posėdyje. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad ginčijamo Įsakymo priėmimo metu buvo nustatyta ir kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas įrašyti pareiškėją į Įskaitą
Teismui nebuvo pateikta jokių kitų duomenų, kas patvirtintų, jog buvo tikrinami tarnybiniame pranešime nurodyti duomenys, nebuvo prašoma kriminalinės žvalgybos skyriaus pažymos apie susidariusią situaciją. Teismas vertina, jog iš tarnybinio pranešimo nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjas turėjo rimtų ir konkrečių ketinimų pabėgti iš įkalinimo įstaigos, pareiškėjo veiksmai iš esmės nėra konkretizuoti. Medžiagoje nėra tokios informacijos, kuri net ir objektyviai vertinant, galėtų būti pagrindu prielaidai, kad pareiškėjas ketino (turėjo ketinimų) pabėgti. Todėl darytina išvada, kad Pravieniškių PN direktorius priimdamas Įsakymą vadovavosi informacija, kuri, teismo vertinimu kaip nepakankama išvadai, dėl pareiškėjo įtraukimo į linkusiųjų pabėgti sąrašą, priimti. Pripažinus, kad iš surinktos medžiagos nėra pagrindo išvadai, kad pareiškėjas turėjo ketinimų pabėgti, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas į linkusiųjų pabėgti sąrašą buvo įtrauktas nepagrįstai.
Bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas iš Pravieniškių PN buvo perkeltas į Vilniaus PN 2021-04-30 (b. l. 102, 106). Todėl spręstina, jog Įsakymas galiojo preliminariai iki 2021-05-30, kadangi pagal Instrukcijos 226 puntą Vilniaus PN per mėnesį laiko turėjo apsvarstyti naujai atvykusių nuteistųjų, įrašytų į linkusių pabėgti nuteistųjų įskaitą pagrįstumą ir tikslingumą. Todėl spręstina, jog papildomi rėžimo reikalavimai pareiškėjui buvo taikomi laikotarpiu nuo 2021-02-04 iki 2021-05-30.
Teismo vertinimu, pripažinus, jog pareiškėjas nepagrįstai buvo įtrauktas į linkusiųjų pabėgti asmenų sąrašą, įvertinus tai, kad pareiškėjas buvo laikomas kitokiomis sąlygomis, kurios galėjo sukelti jam tam tikrų nepatogumų, daroma išvada, kad pareiškėjas turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.
Kaip matyti iš byloje esančio Įsakymo bei 2021-02-04 pažymos (b. l. 60) pareiškėjui buvo pritaikyti papildomi režimo reikalavimai, t. y. draudimas dirbti tamsiu paros metu, taip pat dirbti už įstaigos teritorijos ribų, įpareigojimas tris kartus per dieną (nuo signalo „keltis“ iki signalo „miegoti“) atvykti pas atsakingą pataisos pareigūną registruotis Linkusiųjų pabėgti suimtųjų (nuteistųjų) patikrinimų apskaitos žurnale, išskyrus kamerų tipo patalpose laikomus suimtuosius ir nuteistuosius (šie suimtieji (nuteistieji) tikrinami kamerose); du kartus nuo signalo „miegoti“ iki signalo „keltis“ tikrinimas miegui skirtose vietose; įpareigojimas ant viršutinių drabužių nešioti kortelę su vardu ir pavarde, nuotrauka ir raudonos spalvos įstriža juosta (išskyrus suimtuosius).
Todėl laikytina, jog nepagrįstai įtraukus pareiškėją į linkusiųjų pabėgti asmenų sąrašą, jam buvo sukelti tam tikri nepatogumai, kurių jis nebūtų patyręs, jei ginčo laikotarpiu būtų laikomas įprastomis sąlygomis.
Dėl pareiškėjo skundo teiginių, jog įtraukus jį į linkusių pabėgti asmenų įskaitą, tai darė įtaką administracijos priimamiems sprendimams (negalėjo būti pervedamas į besargybą, prašyti trumpalaikės išvykos, atsižvelgiama taikant lygtinį paleidimą ir kt.), pažymėtina, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog pareiškėjo atžvilgiu būtų priimami kokie nors atsakovės atstovo sprendimai atsižvelgiant į pareiškėjo įtraukimą į linkusiųjų pabėgti asmenų sąrašą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas abstrakčiai nurodė, jog jo įtraukimas į linkusiųjų pabėgti asmenų sąrašą apribojo jo galimybes, tačiau nenurodė nei kokie būtent sprendimai buvo priimti jo atžvilgiu, nei kada jie buvo priimti, nei ar dėl to kreipėsi į įstaigos administraciją. Šiuo atveju nedetalizuoti pareiškėjo skundo teiginiai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šiuo aspektu pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, todėl atmestini.
Byloje nenustatyta, kad atsakovės atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Pareiškėjas skunde nurodė, kad kalinimo sąlygos netinkamos, darančios žalą pareiškėjo sveikatai, tačiau teismas pažymi, kad byloje nėra jokių įrodymų apie kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Nėra duomenų apie sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio. Pareiškėjui nepakanka tik deklaratyviais pagrįsti neturtinės žalos dydį.
Tačiau įvertinęs nustatytas aplinkybes dėl nepagrįsto pareiškėjo įtraukimo į linkusiųjų pabėgti asmenų sąrašą bei dėl to atsiradusių papildomų įpareigojimų, šio pažeidimo trukmę (apie 4 mėnesius) ir mastą, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas patyrė tam tikrų neigiamų išgyvenimų, nepatogumų ir papildomą diskomfortą labiau nei būtina atliekant bausmę. Tačiau tai savaime nereiškia, kad pareiškėjo patirti neigiami išgyvenimai buvo tokio lygio, kad vienintelis būdas kompensuoti patirtą skriaudą būtų piniginės kompensacijos priteisimas.
Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-06-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017; 2018-05-16 nutartį administracinėje byloje A-985-556/2018; ir kt.).
Šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, tačiau teismų praktikoje laikoma, kad neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 4 punktas numato, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdai nurodomi ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.), bet teisių apgynimas kitais įstatymų numatytais būdais (CK 1.138 str. 8 p.).
Tiek EŽTT (2000-10-10 sprendimas (pareiškimo Nr. 42095/98), 2006-10-10 sprendimas (pareiškimo Nr. 7508/02) ir kt.), tiek LVAT (2018-10-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2295-442/2018), gindami visuotinai įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, ne kartą yra konstatavę, kad teisės pažeidimo pripažinimas atskirais atvejais savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Todėl ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti. Paprastai tai konstatuojama grubių, ilgai trunkančių, intensyvių pažeidimų atveju.
Šiame kontekste pabrėžtina, jog pats pareiškėjas iš esmės nepateikė įrodymų pagrįsti, kad jam buvo padaryta esminė neturtinė žala, kurią reikėtų įvertinti pinigais, ir byloje nėra jokio pagrindo išvadai, jog nustatyti pareiškėjo nepatogumai buvo tokio pobūdžio ir mąsto bei pareiškėjo teises pažeidė tokiu būdu, kad joms apginti nepakanka konstatuoti paties pažeidimo fakto.
Teismas, atsižvelgdamas į šios individualios bylos aplinkybes, konstatuoja, kad teismo sprendimu pripažintas Pravieniškių PN pareigūnų veiksmų neteisėtumas yra pakankama ir teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą neturtinę žalą. Nagrinėjamu atveju neturtinė žala nebuvo tokia didelė, kad ją būtų būtina įvertinti pinigais.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 4 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo A. G. skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad pareiškėjo A. G. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje buvo pažeista.
Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.