- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-08-13
- Bylos Nr.
- 2S-969-826/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01523-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir klausimas perduotas nagrinėti iš naujo I instancijos teismui.
- Teisėjas
- Marius Dobrovolskis (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. J.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. J. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-3541-323/2020 pagal pareiškėjo A. J. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis J. P., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ir
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas A. J. kreipėsi į antstolį J. P. su skundu, kuriuo prašė panaikinti antstolio 2020 m. vasario 11 d. patvarkymą Nr. S20-2429 dėl skolos išieškojimo, 2020 m. vasario 11 d. patvarkymą S20-2430 dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, 2020 m. vasario 18 d. patvarkymą Nr. S20-2813 dėl skolos išieškojimo. Pareiškėjas nurodė, kad jis pagal Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų (buvęs pavadinimas – Akmenės rajono apylinkės teismas) 2017 m. liepos 16 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-7-922/2014 iki 2016 m. liepos 30 d. į suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) sąskaitą turėjo sumokėti 349,24 Eur (1 204,84 Lt). Vykdydamas teismo sprendimą iki nurodytos datos į VMI sąskaitą sumokėjo net 951,29 Eur (3 284,60 Lt). Nors buvo didžiulė permoka, antstolis, pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 651 straipsnio 1 dalį, nepatikrinęs, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, priėmė vykdomąjį raštą ir pradėjo išieškojimo veiksmus, nepagrįstai reikalauja įvykdyti teismo sprendimą ir atlyginti vykdymo išlaidas. Kadangi nuo pat vykdymo pradžios jokios skolos nebuvo, vykdymo procesas pradėtas nepagrįstai ir neteisėtai, antstolis negali reikalauti vykdymo išlaidų.
2. Antstolis J. P. 2020 m. kovo 3 d. patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino ir perdavė jį su vykdomąja byla Nr. 0172/16/02188 nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. gegužės 27 d. nutartimi pareiškėjo skundo netenkino.
4. Teismas nustatė, kad Telšių apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 2 d. išdavė vykdomąjį raštą Nr. 2-7-922/2014 dėl 240,54 Eur, iš jų 63,73 Eur žyminio mokesčio ir 171,81 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš skolininko A. J. išieškotojai valstybei, atstovaujamai VMI. Iki 2016 m. liepos 30 d. pareiškėjas į VMI biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas sumokėjo 237,25 Eur, iš jų 10,02 Eur pagal įmokos kodą 5660 ir 227,23 Eur pagal įmokos kodą 5630. VMI 2020 m. vasario 18 d. antstoliui pateikė raštą „Dėl informacijos pateikimo“, kuriuo informavo antstolį, kad VMI 2017 m. birželio 19 d. pagal pareiškėjo prašymus įskaitė 237,25 Eur prievolei pagal vykdomąjį dokumentą Nr. 2-7-922/2014 padengti. Ši suma pareiškėjo buvo dalimis sumokėta nurodant klaidingus įmokų kodus 5630 ir 5660. Likusią 3,29 Eur įsiskolinimo dalį pareiškėjas padengė tik 2020 m. vasario 17 d.
5. Teismas pažymėjo, jog nors didžioji dalis teismo priteistos sumos sumokėta iki vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti, tačiau pareiškėjui ją sumokėjus ne pagal vykdomojo dokumento reikalavimus – iš dalies netinkamai nurodant įmokų kodus, ši suma išieškotojos užskaityta tik 2017 m. birželio 19 d., t. y. po vykdomosios bylos užvedimo ir raginimu nustatyto termino įvykdyti teismo sprendimą pabaigos. Be to, minėta, kad iki vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti pareiškėjas buvo sumokėjęs ne visą priteistą sumą, o tik didžiąją jos dalį. Trūkstamą 3,29 Eur sumos dalį pareiškėjas sumokėjo tik 2020 m. vasario 17 d. Todėl teismas nusprendė, kad byloje neginčijamai nustatyta, jog nagrinėjamu atveju priverstinio vykdymo procedūra prasidėjo praėjus geranoriško skolos padengimo terminui, visa išieškoma suma buvo sumokėta praėjus daugiau nei trejiems metams nuo priverstinio vykdymo pradžios. Todėl nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo skundo argumentais, jog vykdomoji byla pradėta neteisėtai ir kad antstolis neturi teisės reikalauti vykdymo išlaidų. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina faktą, kad skolininkas iki priverstinių vykdymo veiksmų pradžios geruoju teismo sprendimo visa apimtimi nebuvo įvykdęs.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atskiruoju skundu pareiškėjas A. J. prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutartį panaikinti ir klausimą išnagrinėti iš esmės – tenkinti jo skundą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais.
6.1. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, klaidingai nurodydamas pareiškėjo VMI sumokėtas sumas ir visiškai nepasisakydamas dėl padarytos net virš 500 Eur permokos VMI. Teismas turėjo išsiaiškinti, kiek ir kada pareiškėjas buvo sumokėjęs VMI, ar tokie mokėjimo kodai buvo nurodyti teismo sprendime, tačiau teismas tik formaliai konstatavo, kad antstolio patvarkymai yra teisėti.
6.2. Nors buvo labai didelė permoka VMI, antstolis J. P., pažeisdamas CPK 651 straipsnio 1 dalį, nepatikrinęs, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, priėmė vykdomąjį raštą ir pareikalavo, kad pareiškėjas vykdytų jau įvykdytą teismo sprendimą ir atlygintų antstolio vykdymo išlaidas.
Atsiliepimas
7. Suinteresuotas asmuo antstolis J. P. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė jį atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą, taip pat priteisti iš pareiškėjo 100 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Pagal antstoliui VMI 2017 m. sausio 24 d. pateiktą raštą Nr. (20.21-06) RMA-1114 pareiškėjas A. J. per laikotarpį nuo 2014 m. liepos 9 d. į valstybės biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas sumokėjo 237,25 Eur, nurodant įmokų kodus 5660 ir 5630. A. J. mokėjimo dokumentuose nenurodyta, pagal kokį vykdomąjį dokumentą mokamos šios įmokos, todėl VMI negali nustatyti, kurios įmokos sumokėtos pagal antstoliui perduotą vykdomąjį dokumentą. Iš šios VMI pateiktos informacijos antstoliui tapo aišku, kad liko nepadengta 3,29 Eur skolos suma, kuri pagal VMI 2020 m. vasario 18 d. raštą buvo pareiškėjo sumokėta tik 2020 m. vasario 17 d.
7.2. Antstolis apskaičiavo vykdymo išlaidas, atsižvelgdamas į teisės normas, reglamentuojančias vykdymo išlaidų apskaičiavimo reikalavimus, ir Sprendimo vykdymo instrukcijos nuostatas. Pareiškėjas neginčija nei vykdymo išlaidų apskaičiavimo, nei vykdymo išlaidų dydžio.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
9. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
10. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumas ir pagrįstumas.
Dėl rašytinių paaiškinimų priėmimo
11. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314, 338 straipsniai).
12. Pareiškėjas A. J. apeliacinės instancijos teismui 2020 m. liepos 14 d. pateikė rašytinius paaiškinimus dėl antstolės atsiliepimo į pareiškėjo atskirąjį skundą, kurie grindžiami naujais argumentais dėl antstolio veiksmų. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pareiškėjo teikiamais rašytiniais paaiškinimais, pažymi, jog pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) atskirąjį skundą yra draudžiama (CPK 323, 338 straipsniai). Todėl apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti pareiškėjo A. J. pateiktus rašytinius paaiškinimus ir grąžina juos padavusiam asmeniui.
Dėl ginčo esmės
13. Iš vykdomosios bylos Nr. 0172/16/02188 duomenų nustatyta, kad Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų (buvęs pavadinimas – Akmenės rajono apylinkės teismas) 2014 m. liepos 16 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-7-922/2014, be kita ko, pareiškėjui A. J. buvo išdėstytas teismo 2014 m. balandžio 14 d. sprendimu priteisto 91,23 Eur (315 Lt) žyminio mokesčio ir 257,72 Eur (889,84 Lt) antrinės pagalbos išlaidų mokėjimas 2 metų laikotarpiui mokant po 14,48 Eur (50 Lt) kas mėnesį. Teismas taip pat išaiškino A. J., kad pinigai mokėtini VMI į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, dėl žyminio mokesčio sumokėjimo įmokos kodu 5660, o dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų – įmokos kodu 5630. Teismas 2016 m. rugpjūčio 8 d. išdavė vykdomąjį raštą išieškotojui VMI dėl pareiškėjo nesumokėtos 240,54 Eur sumos, kurį VMI perdavė vykdyti antstoliui J. P.. Antstolis J. P., priėmęs vykdomąjį raštą vykdymui, be kita ko, priėmė 2016 m. gruodžio 16 d. patvarkymą dėl informacijos pateikimo, kuriuo užklausė išieškotoją VMI, ar A. J. yra apmokėjęs skolą. Jeigu taip, paprašė nurodyti skolos likutį. VMI 2017 m. sausio 20 d. raštu informavo antstolį J. P., jog A. J. per laikotarpį nuo 2014 m. liepos 9 d. į valstybės biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas sumokėjo 237,25 Eur, nurodant įmokų kodus 5660 ir 5630. A. J. mokėjimo dokumentuose nenurodyta, pagal kokį vykdomąjį dokumentą mokamos šios įmokos, todėl VMI negali nustatyti, kurios įmokos sumokėtos pagal antstoliui perduotą vykdomąjį dokumentą.
14. Antstolis J. P. 2020 m. vasario 11 d. priėmė patvarkymą Nr. S20-2428 dėl informacijos pateikimo, juo užklausė VMI, ar A. J. yra sumokėjęs skolą. Jei taip, paprašė nurodyti apmokėjimo datą ir sumą, jei skola sumokėta, – skolos likutį. Antstolis tą pačią 2020 m. vasario 11 dieną priėmė pareiškėjo skundžiamus patvarkymus – patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. S20-2430, kuriuo nutarė išieškoti vykdymo išlaidas pagal vykdymo išlaidų apskaičiavimą, ir patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S20-2429, kuriuo pareikalavo iš A. J. darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti išieškomą 389,05 Eur sumą, kurią sudaro 240,54 Eur skolos suma ir 148,51 Eur vykdymo išlaidų suma. VMI 2020 m. vasario 18 d. pateikė antstoliui raštą dėl informacijos pateikimo, juo informavo antstolį, kad išieškotoja įskaitė A. J. laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 27 d. iki 2016 m. liepos 27 d. į VMI surenkamąsias sąskaitas sumokėtą 237,25 Eur sumą klaidingais įmokos kodais 5630 ir 5660. VMI pažymėjo, kad A. J. 2020 m. vasario 17 d. sumokėjo 3,29 Eur įmoką, kuri buvo įskaityta prievolei pagal išduotą vykdomąjį dokumentą padengti. Antstolis, atsižvelgęs į VMI pateiktą raštą, 2020 m. vasario 18 d. priėmė taip pat pareiškėjo A. J. skundžiamą patvarkymą dėl skolos išieškojimo, kuriuo pakeistas 2020 m. vasario 11 d. patvarkymas dėl skolos išieškojimo Nr. S20-2429. Šiuo patvarkymu antstolis pareikalavo iš A. J. darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti išieškomą 148,51 Eur sumą, kurią sudaro vykdymo išlaidos.
15. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nutarimu atmetė pareiškėjo A. J. skundą dėl minėtų antstolio patvarkymų, konstatavęs, kad nors didžioji dalis teismo priteistos sumos sumokėta iki vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti, tačiau ji apmokėta netinkamai nurodant įmokos kodus ir VMI užskaityta tik 2017 m. birželio 19 d., trūkstama 3,29 Eur sumos dalis pareiškėjo sumokėta tik 2020 m. vasario 17 d., todėl nėra pagrindo sutikti su pareiškėju, kad vykdomoji byla pradėta neteisėtai, o antstolis neturi teisės reikalauti vykdymo išlaidų. Pareiškėjas pateiktu atskiruoju skundu nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, argumentuodamas, kad teismas neatskleidė bylos esmės, klaidingai nurodydamas pareiškėjo VMI sumokėtas sumas ir visiškai nepasisakydamas dėl padarytos net virš 500 Eur permokos VMI. Teismas turėjo išsiaiškinti, kiek ir kada pareiškėjas buvo sumokėjęs VMI, ar tokie mokėjimo kodai buvo nurodyti teismo sprendime, tačiau teismas tik formaliai konstatavo, kad antstolio patvarkymai yra teisėti. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su tokiais pareiškėjo argumentais.
16. Taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK ir jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires (viršijant įgaliojimus) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principų ir vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-678/2013; 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008 ir kt.). Taigi nurodyti išaiškinimai suponuoja išvadą, kad antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus įvykdymo pagal pateiktus vykdomuosius dokumentus turi būti atliekama, atsižvelgiant į tai, jog nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai.
17. Nagrinėjamu atveju antstolis J. P., priėmęs vykdyti išieškotojos VMI pateiktą vykdomąjį dokumentą dėl 240,54 Eur sumos išieškojimo iš pareiškėjo A. J. ir gavęs VMI 2017 m. sausio 20 d. raštą, iš kurio, kaip pats antstolis pateiktame atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, jam tapo aišku, jog likusi išieškotina iš A. J. skolos suma sudaro tik 3,29 Eur, vis tiek priėmė pareiškėjo skundžiamus patvarkymus dėl 240,54 Eur skolos bei 148,51 Eur vykdymo išlaidų, apskaičiuotų pagal 240,54 Eur skolos sumą, išieškojimo. Be to, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, neatsižvelgė į A. J. kartu su skundu pateiktus AB „Swedbank“ pareiškėjo banko sąskaitos išrašus, iš kurių matyti, jog A. J. laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 27 d. iki 2016 m. liepos 27 d. (t. y. dar iki vykdomojo rašto VMI išdavimo 2016 m. rugpjūčio 8 d.) išieškotojai VMI pagal įmokos kodus 5630 ir 5660 buvo pervedęs daugiau kaip 900 Eur. Šie pareiškėjo A. J. banko išrašai prieštarauja VMI 2017 m. sausio 20 d. ir 2020 m. vasario 18 d. raštuose pateiktai informacijai, tačiau pirmosios instancijos teismas į šias aplinkybes skundžiamoje nutartyje neatsižvelgė.
18. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad nors VMI pateiktuose raštuose nurodoma, kad pareiškėjo atlikti mokėjimai VMI buvo atlikti pagal klaidingus 5630 ir 5660 įmokos kodus, dėl ko VMI negalėjo nustatyti, už ką tiksliai šie mokėjimai buvo atlikti, tačiau atlikti mokėjimus nurodant būtent tokius įmokos kodus pareiškėjui buvo išaiškinta dar Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų (buvęs pavadinimas – Akmenės rajono apylinkės teismas) 2014 m. liepos 16 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-7-922/2014. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas mokėjimus atliko ne pagal vykdomojo dokumento reikalavimus – iš dalies netinkamai nurodant įmokų kodus.
19. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis šioje nutartyje nustatytomis ir išdėstytomis aplinkybėmis, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju liko neatskleista bylos esmė. Apeliacinės instancijos teismas negali pašalinti nustatytų pažeidimų, nes tinkamam ginčo išsprendimui būtina tirti aplinkybes, kurios nebuvo tirtos pirmosios instancijos teisme, todėl skundžiama nutartis naikintina ir pareiškėjo A. J. skundas dėl antstolio veiksmų grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
20. Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
21. Bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismas šalių patirtų kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia, šiuo klausimu turės pasisakyti pirmosios instancijos teismas (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo A. J. skundą dėl antstolio veiksmų pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Atsisakyti priimti pareiškėjo A. J. 2020 m. liepos 14 d. pateiktus rašytinius paaiškinimus ir grąžinti juos padavusiam asmeniui.