Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajam ir nukentėjusiajam T. M. (T. M.), jo gynėjui advokatui Šarūnui Vadeikiui, kaltinamajam ir nukentėjusiajam P. H. (P. H.), jo gynėjui advokatui Sergejui Chiminui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

P. H., gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nesusituokęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje;

T. M., gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, šiuo metu laikomas suimtas Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nesusituokęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

1. 2025 m. spalio 21 d. apie 21.00 val. viešoje vietoje – svečių namuose „(duomenys neskelbtini)“, esančiuose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendrojo naudojimosi virtuvėje P. H. ir T. M. akivaizdžiai įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką: tarp P. H. ir T. M. kilusio žodinio konflikto metu P. H. tyčia kairiu kumščiu sudavė ne mažiau kaip tris smūgius T. M. į veido sritį, tokiais veiksmais T. M. sukeldamas fizinį skausmą, o T. M. tyčia nenustatytu kumščiu sudavė ne mažiau kaip keturis smūgius P. H. į veido sritį, pataikydamas į nosies sritį, po ko P. H. nugriuvus ant žemės T. M. atsisėdo ant P. H. ir laikė šį, tokiais veiksmais P. H. sukeldamas fizinį skausmą bei padarydamas nosies kaulų lūžį su aplinkinių minkštųjų audinių patinimu, t. y. sužalojimus, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

2. Teisiamojo posėdžio metu P. H. parodė, kad kaltinimas jam aiškus, kaltę jis pripažįsta ir sutinka duoti parodymus. Nagrinėjamo įvykio dieną jam nuėjus į virtuvę savo sužadėtinei paruošti kavos T. M. jį apkaltino pavogus ar suvalgius T. M. tepamą kremą „Nutellą“, pradėjo jį pravardžiuoti, sakyti seksualinio pobūdžio komentarus. Jam artėjant link T. M. pastarasis pradėjo grasinti, dėl ko jis trenkė T. M. (kiek kartų, jis neatsimena). Prasidėjo muštynės, jie nugriuvo ant grindų ir mušėsi toliau. Jis neatsimena, ar jiems būnant ant grindų T. M. jam sudavė. Jo sužadėtinė stengėsi juos išskirti, t. y. bandė suduoti T. M., pėda spirdama pastarajam į petį. Po to jie vienas kitą paleido. Jis nežino, kiek kartų T. M. jam sudavė - jam buvo pataikyta į nosį, iš kurios pradėjo bėgti kraujas, taip pat jis į grindis susitrenkė galvą. Jis nežino, kiek tiksliai kartų ir kuo jis sudavė T. M. (jis galėjo suduoti keturis- penkis kartus, daugiausia į veido sritį). Jis žinojo, kad T. M. nešioja akinius, pastarąjį daug kartų matė svečių namuose. Jis nesutinka su pareikštu 100 000 eurų dydžio civiliniu ieškiniu. Jis nematė, kad po nagrinėjamo įvykio T. M. akiniai būtų sudužę; jeigu akiniai buvo sudaužyti šio įvykio metu, jis sutinka atlyginti žalą už akinius. Jis sutiktų atlyginti 1 000 eurų žalos. Savo civilinio ieškinio jis atsisako, pretenzijų T. M. neturi, nori susitaikyti su T. M. Jis gailisi dėl savo veiksmų.

3. Ikiteisminio tyrimo metu P. H. parodė, kad jis į Lietuvą atvyko pas savo sužadėtinę M. J. aplankyti šios tėvus. Nuo 2025 m. spalio 15 d. jis apsistojo svečių namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini). 2025 m. spalio 21 d. jis visą dieną praleido svečių namuose, tvarkėsi kambarį, užsiėmė higiena. Apie 21.00 val. atėjęs į bendrą svečių namų virtuvę padaryti kavos savo sužadėtinei jis pastebėjo prie stalo sėdintį ir valgantį vyriškį (virš 30 metų amžiaus, aukšto ūgio, dėvintį akinius). Gamindamas kavą jis išgirdo, kaip minėtas vyriškis pradėjo jam grasinti dėl to, kad jis neva suvalgė šio tepamą kremą „Nutella“. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurį išprovokavo minėtas vyriškis: pastarasis pradėjo įžeidinėti, apkalbinėti jo sužadėtinę, minėdamas, jog pasiims jo merginą, išprievartaus šią, taip pat siūlė jam su šiuo tenkinti lytinę aistrą, patenkinti šį oraliniu būdu. Dėl šių žodžių suirzęs ir supykęs jis priėjo prie vyriškio ir paklausė, ką jis čia nusišneka; tuo metu vyriškis atsistojo ir priėjo prie jo, dėl ko jis pajuto grėsmę ir apimtas emocijų kairiu delnu ar kumščiu trenkė šiam vyriškiui į veido sritį (kiek kartų, jis neatsimena, tačiau kumščiu jis sudavė ne mažiau kaip tris smūgius). Tarp jo ir minėto vyriškio prasidėjo muštynės, kurių metu vyriškis kumščiu (kuriuo, jis neprisimena) trenkė jam į veidą, nosį (sudavė ne mažiau kaip keturis smūgius). Jis pajuto fizinį skausmą (iš karto skausmas nebuvo stiprus, kadangi jis buvo paveiktas adrenalino, tačiau adrenalinui nuslūgus patirtą skausmą jis vertina 8 balais iš 10). Po suduoto smūgio į nosį jam pradėjo bėgti kraujas. Jam nugriuvus ant žemės vyriškis ant jo atsisėdo ir laikė jį paėmęs už megztinio, sakė jam baigti muštynes ir šis jį paleis. Išgirdusi muštynių garsus iš kambario atbėgo jo sužadėtinė, kuri pradėjo ginti jį, bandė vyriškį atitraukti nuo jo, tačiau jai tai padaryti nepavyko ir ji iškvietė policijos pareigūnus. Supratęs, kad kviečiami policijos pareigūnai, vyriškis jį paleido. Jis sugrįžo į virtuvę pasiimti savo batų, o vyriškis batus nusviedė į koridorių. Pasiėmęs batus jis nuėjo į kambarį laukti policijos pareigūnų. Jis pareiškė 5 000 eurų dydžio civilinį ieškinį, kadangi jam lūžo nosis, jis jautė stiprų skausmą (bylos tomas 1, lapai 53-62; bylos tomas 2, lapai 61-63).

5. Specialistas, apžiūrėjęs P. H. medicininius dokumentus, konstatavo, kad P. H. vienu trauminiu poveikiu kietu buku daiktu padarytas nosies kaulų lūžis su aplinkinių minkštųjų audinių patinimu. Sužalojimas padarytas prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata dėl nosies kaulų lūžio sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (bylos tomas 1, lapas 86).

6. Teisiamojo posėdžio metu T. M. parodė, kad kaltinimas jam aiškus, kaltės jis nepripažįsta ir sutinka duoti parodymus. Nagrinėjamo įvykio dieną jis norėjo susitepti sumuštinį su tepamu kremu „Nutella“. Pamatęs, kad kremo stiklainis beveik tuščias, jis paklausė, ar niekas nepavogė jo „Nutella“. Iš kambario išėjęs vaikinas (jis nežino, kodėl vaikinas išėjo) pasiėmė kelis popierinio rankšluosčio lapelius. Vaikinas nesielgė taip, kad siektų išspręsti situaciją, nurodė jam užsičiaupti ir nebeįžeidinėti. Jie apsižodžiavo ir vaikinas jį užpuolė, t. y. trenkė jam į veidą ir galvą, po ko prasidėjo grumtynės. Vaikinas atsitrenkė į spintą, tada jie paėjo dešiniau, vaikinas laikydamas jį už megztinio nutempė jį į koridorių ir privertė ant šio nugriūti (vaikinas meluoja, jog jis atsisėdo ant šio ir laikė). Jis nemano, kad vaikinas stipriai susitrenkė galvą, nes šis laikėsi už jo (galvą vaikinas galėjo susitrenkti atsitrenkdamas į sieną). Jis nėra tikras, kur jis pataikė vaikinui - į nosį ar į galvos sritį, bet jis mano, kad vaikinas galva nesitrenkė - tik pečiais. Jiems gulint ant grindų vaikinas laikė jį už megztinio (jis nei vieno smūgio nesudavė). Jie trumpai apsižodžiavo ir situacija pasibaigė, t. y. vaikinas pasakė, kad jis nustotų grumtis, o jis pasakė, kad šis jį paleistų; vaikinui jį paleidus jis atsistojo. Jam atsistojus vaikinas tęsė įžeidinėjimus, pavadino jį (duomenys neskelbtini), smirdančiu (duomenys neskelbtini), šio draugė sakė tą patį; be to, vaikinas jį apspjovė. Visi jo veiksmai buvo pagrįsti būtinąja gintimi ir gynyba, be vaikino veiksmų nebūtų įvykusios muštynės, būtų užtekę tik apsižodžiavimo. Jis nežino, kodėl vaikinas jį užsipuolė. Konflikto metu vaikinas sudavė jam keturis – šešis smūgius (galėjo suduoti kumščiu), o jis vaikinui sudavė vieną – du kartus (tikriausiai kumščiu). Konflikto metu ant žemės nukrito jo akiniai, ant kurių vaikinas atsistojo, dėl ko tikriausiai buvo pažeista akinių medžiaga. Be to, konflikto metu vaikino draugė sudavė jam smūgius į pečių, nugaros ir galvos sritis (alkūne sudavė nuo penkių iki septynių smūgių į nugaros sritį, tris - keturis kartus spyrė į pečius ir galvą). Jis mano, kad atsakomybėn turėtų būti patraukta ir vaikino draugė. Jis nesutinka atlyginti P. H. 5 000 eurų turtinės žalos. Jis reikalauja 45 700 eurų žalos atlyginimo, nes jis sėdi kalėjime, yra (duomenys neskelbtini), turi paskolą. Po šio įvykio prieš užmigdamas jis nuolat mato situacijos veiksmus, t. y. jis yra patyręs psichologinę žalą ir jam tikriausiai reikalinga psichologo ar psichiatro pagalba. Jis yra patyręs smegenų sutrenkimą, hematomą galvos srityje. Jo akys buvo pažeistos, taip pat jam skauda nugarą. Jis nėra nusikaltėlis, kalėjime jis praleido dvi savaites. Įvykio metu buvo apgadinti jo akiniai, megztinis, dėl ko jis patyrė 300 eurų dydžio turtinę žalą; taip pat sugedo jo maisto produktai, jis buvo iškeldintas iš svečių namų, neturėjo, kur nakvoti, turėjo rūpintis dokumentais.

7. Ikiteisminio tyrimo metu T. M. parodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis, į Lietuvą jis atvyko vienas kaip turistas. Jis gyvena svečių namuose „(duomenys neskelbtini)“, esančiuose (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Gyvenant svečių namuose viskas buvo gerai. 2025 m. spalio 21 d. apie 21.00 val. jis nuėjo į svečių namų bendro naudojimo virtuvę, kurioje ketino pavalgyti. Iš spintelės pasiėmęs savo nusipirktą tepamą kremą „Nutella“ jis pamatė, kad kremo nebėra daug, indelis beveik tuščias. Atsisėdęs prie stalo jis susitepė sumuštinį ir garsiai šūktelėjo „Kas pavogė mano Nutellą“ (jam labai nepatiko, kad buvo suvalgytas jo tepamas kremas). Tuo metu į virtuvę atėjo jam nepažįstamas vyriškis, kurio jis paklausė, ar šis nesuvalgė jo tepamo kremo „Nutella“. Vyriškiui atsakius neigiamai jis vyriškio paklausė, ar jo kremą valgė šio mergina, ir nurodė, kad jeigu ji valgė, kad daugiau nebevalgytų. Taip pat jis įžeidė vyriškio merginą, pavadindamas ją „kale“. Jie apsižodžiavo, po ko vyriškis staiga priėjo prie jo ir sudavė jam kumščių vieną smūgį į kaklo sritį, o kitą – į pakaušį, po ko sudavė ne mažiau kaip tris- keturis smūgius į veido sritį. Po suduotų smūgių jis vyriškiui sudavė į veido sritį ne mažiau kaip du – tris kartus (jis sudavė, nes turėjo apsiginti; jis gynėsi, jo veiksmai turėtų būti vertinami kaip būtinoji gintis). Jis vyriškiui pataikė į nosies sritį, tačiau tai nebuvo sąmoninga reakcija, o refleksas. Po to vyriškis sugriebė už jo megztinio ir jie kartu nugriuvo ant žemės. Tarp jų vyko grumtynės. Jis atsisėdo ant vyriškio, o pastarasis laikė jį už megztinio ir neleido jam atsistoti. Jiems būnant ant žemės jis laikė vyriškį, kad pastarasis nepultų. Jiems būnant ant žemės priėjo vyriškio mergina, kuri kumščiais, alkūnėmis sudavė jam į nugaros sritį ne mažiau kaip aštuonis kartus, taip pat spyrė ne mažiau kaip keturis kartus į galvos, pečių sritis. Jiems atsikėlus nuo žemės vyriškis jį įžeidė, pavadindamas jį (duomenys neskelbtini), o vyriškio mergina pasakė kažką apie smirdantį (duomenys neskelbtini). Po to vyriškis spjovė ant jo, o jis spjovė atgal. Po viso šito konfliktas pasibaigė, mergina iškvietė policiją. Įvykio metu jis jautė fizinį skausmą, kurį jis vertina 8 balais iš 10. Dėl šio įvykio jis patyrė 300 eurų turtinę žalą ir 100 000 000 eurų neturtinę žalą, kadangi jis prarado savo telepatinius gebėjimus, todėl žmonijai bus padaryta didžiulė žala (bylos tomas 1, lapai 97-98, 173-174; bylos tomas 2, lapai 12-14, 23-25).

9. Teisiamojo posėdžio metu M. J. parodė, kad ji gyvena svečių namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilniuje. Nagrinėjamo įvykio metu būdama kambaryje ji išgirdo garsus. Pribėgusi prie kambario durų, prie kurių buvo M. P., ji pamatė P. H., gulintį ant grindų, šio nosis buvo kruvina, o T. M. buvo užlipęs ant P. H.. Jai atrodo, kad tuo metu buvo tyla, pastarieji nekalbėjo. Ji neatsimena, ar ji matė smūgius. T. M. ji liepė sustoti ir bandė pastarąjį visais įmanomais būdais nuo P. H. atitraukti, tačiau T. M. nepajudėjo iš vietos. Ji bijojo lįsti į muštynes, todėl bandė T. M. atitraukti, patraukdama už šio kapišono, pečių. Ji neatsimena, ar ji sudavė smūgius T. M.; jai T. M. nebandė suduoti. Po to ji pradėjo sakyti iškviesianti policijos pareigūnus. T. M. atsitraukus nuo P. H., pastarasis pradėjo spaudytis krauju, o T. M. nuėjo į virtuvę ir šie vėl apsižodžiavo. Anksčiau ji yra T. M. pasakiusi pastabą dėl neišplautų indų – T. M. dėl to įsižeidė ir ji daugiau nebekreipė į šį dėmesio.

10. Ikiteisminio tyrimo metu M. J. parodė, kad 2025 m. rugsėjo 21 d. ji kartu su savo vaikinu P. H. atvyko iš (duomenys neskelbtini) (jos vaikinas nuolatos gyvena (duomenys neskelbtini)) aplankyti jos tėvus. Nuo 2025 m. spalio 15 d. jie apsistojo svečių namuose „(duomenys neskelbtini)“, esančiuose (duomenys neskelbtini), Vilniuje. 2025 m. spalio 21 d. apie 21.00 val. būdama savo kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini) ji išgirdo muštynių garsus. Jai priėjus prie kambario durų muštynių garsai tapo dar garsesni. Tuomet ji išbėgo į bendrojo naudojimosi koridorių ir pamatė P. H. gulintį ant žemės (jam iš nosies labai stipriai bėgo kraujas) ir ant P. H. sėdintį kitą svečių namų gyventoją, gyvenantį kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini) (virš 30 metų amžiaus, liekno kūno sudėjimo, aukšto ūgio, dėvintį akinius). Ji pabandė minėtą vyrą nuo P. H. nustumti. Kažkurio momentu jai pavyko nustumti minėtą vyrą nuo jos vaikino. Vyras nueidamas nuo P. H. pradėjo šaukti anglų kalba ir vartoti necenzūrinius žodžius, taip pat pradėjo šaukti, kad ją kažkur išveš. Kadangi jos vaikinas kraujavo ir šiam buvo reikalinga pagalba, ji iš karto paskambino bendruoju pagalbos numeriu. Pareigūnai atvyko labai greitai. Minėtas vyriškis svečių namuose gyveno 3-4 dienas, su pastaruoju buvo konfliktas ir anksčiau dėl neišplautų indų - ji šiam vyrui pasakė pastabą, kad šis netvarko indų, o vyras atsakė, kad jie (duomenys neskelbtini) taupo vandenį. Minėtas vyras yra labai nemalonus, agresyvus ir konfliktinis, galbūt vartoja kažkokius kvaišalus (bylos tomas 1, lapai 118-121).

11. Teisiamojo posėdžio metu M. P. parodė, kad ji matė nagrinėjamą konfliktą, įvykusį prie bendro naudojimo virtuvės koridoriuje bendro naudojimo patalpose. Nagrinėjamo įvykio dieną būdama vonios kambaryje ji išgirdo riksmus. Išėjusi iš vonios kambario ji išgirdo, kaip P. H. ir T. M. ginčijasi bendro naudojimo virtuvėje. Po to ji pamatė, kaip T. M. atsistojo nuo kėdės ir ranka trenkė P. H. (ji negali nurodyti, į kurią vietą, nes ji buvo išsigandusi, šoke; konfliktą sukėlė ir pirmas smūgius sudavė T. M.). Ji pakvietė M. J., kad ši vyrus išskirtų, o pati atsitraukė, nes buvo išsigandusi, šoke. Atėjusi M. J. bandė atitraukti T. M. nuo P. H. Tuo metu P. H. ir T. M. gulėjo ant grindų, t. y. ant P. H. buvo užlipęs T. M. ir laikė prispaudęs P. H.. Ji matė P. H. kruviną nosį. Vyrai gulėdami ant grindų vartojo necenzūrinius žodžius. Bandydama išskirti vyrus M. J. koja bandė atstumti T. M., taip pat traukė, paėmusi šį už kaklo. Ji stengdavosi vengti T. M., kadangi šis yra agresyvus, konfliktiškas žmogus.

12. Ikiteisminio tyrimo metu M. P. parodė, kad ji laikinai gyvena svečių namuose „(duomenys neskelbtini)“, esančiuose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini). 2025 m. spalio 21 d. vakare ji bendrojo naudojimosi vonioje skalbė drabužius. Išskalbusi drabužius ji norėjo eiti į savo kambarį, tačiau išėjusi iš kambario bendrojo naudojimosi virtuvėje ji pamatė kaimynus iš kitų kambarių, kurie tarpusavyje žodžiu konfliktavo. Vienas kaimynas buvo iš kambario Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini), apie 40 metų amžiaus, lieso kūno sudėjimo, aukštas, nešioja akinius, buvo apsirengęs tamsius drabužius), kitas kaimynas buvo iš kambario Nr. 6 (jaunas vaikinas iš (duomenys neskelbtini), vardu P., buvo apsirengęs šviesų megztinį, kelnes, avėjo sportbačius). Abu kaimynai konfliktavo labai garsiai anglų kalba, kaimynas iš (duomenys neskelbtini) nuolatos vartojo angliškus necenzūrinius žodžius. Iš ginčo konteksto ji suprato, kad kaimynas iš (duomenys neskelbtini) kaltino P. suvalgius šokoladinį sviestą „Nutella“. Žodinio konflikto metu kaimynas iš (duomenys neskelbtini) atsistojo nuo kėdės, priėjo prie P. ir nieko nesakęs trenkė šiam į veido ir nosies sritis ne mažiau kaip du kartus (ar trenkė ranka, ar galva, ji neatsimena). Kaimynui iš (duomenys neskelbtini) trenkus P. pastarajam iš nosies pradėjo labai stipriai bėgti kraujas. Ji labai išsigando ir nuėjo į kambarį Nr. (duomenys neskelbtini), norėdama pakviesti P. merginą M. Pastarajai atidarius duris ji pasakė, kad kaimynas iš (duomenys neskelbtini) ir P. mušasi virtuvėje, tuomet M. išbėgo į bendrojo naudojimosi koridorių, kuriame tuo metu vyko konfliktas, ir pabandė abu vyrus išskirti. Kadangi M. yra smulkaus kūno sudėjimo, šiai nepavyko sustabdyti kaimyno iš (duomenys neskelbtini). Kažkuriuo momentu kaimynas iš (duomenys neskelbtini) nustojo naudoti smurtą prieš P. ir šaukdamas keiksmažodžius anglų kalba išėjo į bendrojo naudojimosi virtuvės bei atsisėdo prie stalo. Po to M. iškvietė policijos pareigūnus. Kaimynas iš (duomenys neskelbtini) svečių namuose gyvena apie savaitę, visą tą laiką jis atrodė visiškai neadekvačiai, nuolatos buvo agresyvus visų kaimynų atžvilgiu, su niekuo nesisveikino, nuolatos palikinėjo po savęs šiukšles ir neišplautus indus, o į jų pastabas nuolatos reagavo su agresija. Ji ne vieną kartą matė kaimyną iš (duomenys neskelbtini) geriantį alkoholinius gėrimus, vėliau kažką rūkantį ir besijuokiantį (galbūt jis vartoja narkotines medžiagas, tačiau ji tiksliai to nežino); matant jo neadekvatų elgesį kitų žmonių atžvilgiu jai būdavo neramu ir dėl savo pačios saugumo. Minėtas vyras yra labai aršus ir konfliktinis. Kiti svečių namų gyventojai (kurių ji nepažįsta ir kurie jau svečių namuose nebegyvena) pasakojo, kad (duomenys neskelbtini) bandė ir šiuos užpulti. Ji asmeniškai yra labai ramaus būdo žmogus ir nekonfliktiška, todėl ji stengėsi pro kaimyną iš (duomenys neskelbtini) prabėgti labai greitai ir su šiuo nesusidurti, tačiau gyvenant svečių namuose to padaryti praktiškai neįmanoma, todėl ji labai gerai atsimena visus šio vyro agresijos išpuolius prieš kitus lankytojus. Minėtas vyras yra neprognozuojamas ir, jos manymu, pavojingas visuomenei. Kaimynus P. ir M. ji gali apibūdinti kaip labai ramius, tylius ir paslaugius asmenis (bylos tomas 1, lapai 112-115).

13. Svečių namų „(duomenys neskelbtini)“, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atstovo ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateiktame 2025 m. spalio 21 d. vaizdo įraše užfiksuota, kaip virtuvės patalpoje vyras (trumpų plaukų, užsidėjęs akinius, dėvintis juodą megztinį ir tamsiai mėlynas kelnes; toliau – vyras Nr. 1) ruošiasi valgyti, t. y. ant stalo pasideda maisto produktus, peilį. Po to iš kambario išeina kitas vyras (šviesių plaukų, dėvintis baltą megztinį su gobtuvu ir juodas kelnes; toliau – vyras Nr. 2), kuris nueina į virtuvę, pasiima rankšluostinio popieriaus ir pradeda kalbėtis su vyru Nr. 1. Tuo metu iš kambario išeina tamsių plaukų moteris (toliau – moteris Nr. 1), kuri stovėdama koridoriuje stebi/klausosi vyrų pokalbio. Vyras Nr. 2 priartėja prie vyro Nr. 1 ir pastarajam stojantis nuo kėdės suduoda smūgius į vyro Nr. 1 galvos sritį. Vyrui Nr. 1 nusisukus vyras Nr. 2 suduoda dar vieną smūgį, po ko vyras Nr. 1 stumia vyrą Nr. 2 nuo savęs. Tuo metu moteris Nr. 1 nueina prie kambario durų ir su kažkuo kalbasi. Vyras Nr. 2 atsitrenkęs į spintelę atsitraukia toliau nuo vyro Nr. 1 (20:59:33 val.), tuo metu vyras Nr. 1 priartėja prie vyro Nr. 2 ir suduoda šiam smūgį. Po to vyrai pradeda grumtis koridoriuje. Iš kambario išeina šviesių plaukų moteris (toliau – moteris Nr. 2). Vyrams nukritus ant žemės ir vyrui Nr. 1 prispaudus vyrą Nr. 2 prie žemės, moteris Nr. 2 pradeda ranka smūgiuoti vyrui Nr. 1 į nugaros sritį, po to pradeda spardyti. Moteris Nr. 1 stebi vykstantį konfliktą. Po to moteris Nr. 2 nueina į kambarį ir grįžta į koridorių, rankoje laikydama telefoną, po ko vyras Nr. 1 atsitraukia ir nueina į virtuvę, nuo žemės pakelia akinius, šiuos palanksto ir užsideda. Vaizdo įraše užfiksuoti sužalojimai: vyro Nr. 1 antakis yra kruvinas, o vyro Nr. 2 nosis yra kruvina. Moteris Nr. 1 stebėjo visą konfliktą.

14. Policijos pareigūnų mobiliuoju vaizdo registratoriumi darytuose vaizdo įrašuose užfiksuota, kaip į įvykio vietą atvykusius policijos pareigūnus pasitinka moteris (trumpų juodų plaukų, dėvinti juodą megztinį su gobtuvu; toliau – moteris Nr. 1), kuri sako, kad pareigūnus iškvietė jos kaimynė, esanti kambaryje Nr. 6. Koridoriuje pareigūnai sutinka vyrą (šviesių plaukų, dėvintį baltą megztinį ir juodas kelnes; toliau – vyras Nr. 1), kurio nosis yra raudona, ant šio megztinio matomos raudonos dėmės. Vyras Nr. 1 pasakoja, kad jis nuėjo padaryti kavos savo merginai, o vyras (tamsiais trumpais plaukais, dėvintis akinukus ir juodą megztinį; toliau – vyras Nr. 2) jį apkaltino pavogus maistą, grasino jam ir jo merginai. Vyras Nr. 2 sako, kad jis nekalba lietuviškai ir yra iš (duomenys neskelbtini). Pareigūnas paprašo, kad vyras Nr. 2 parodytų asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Vyras Nr. 2 užeina į kambarį Nr. 4 ir paprašo pareigūno išeiti, nes tai jo kambarys. Vyras Nr. 2 tvirtina, kad vyras Nr. 1 pirmas jį puolė. Ant vyro Nr. 2 kaktos virš kairio antakio matoma raudona linija. Vyras Nr. 2 atsisako eiti su pareigūnais ir sako, kad vyras Nr. 1 jį užpuolė, o jis nieko nedarė. Vyras Nr. 2 vartoja necenzūrinius žodžius ir teigia, kad vyras Nr. 1 pertraukė jo vakarienę, taip pat teigia, kad savo noru jis neis į tarnybinį automobilį. Pareigūnai išveda vyrą Nr. 2 prie tarnybinio automobilio. Vyras Nr. 2 pasodinamas į tarnybinio automobilio laikinojo sulaikymo kamerą. Moteris Nr. 1, stovinti prie įėjimo, pareigūnams pasakoja, kad vyras Nr. 1 atėjo pasiimti vandens, o vyras Nr. 2 su mažu peiliu šį puolė. Moteris Nr. 1 sako, kad iš karto pakvietė kaimynę, nes jai pakirto kojas – vyras Nr. 2 be priežasties puolė vyrą Nr. 1. Koridoriuje pasirodo moteris (rudais surištais plaukais, dėvinti žalsvą palaidinę ir mėlynas kelnes; toliau –moteris Nr. 2). Pareigūnas užeina į vyro Nr. 2 kambarį, apžiūri kambaryje esančius daiktus. Virtuvės patalpoje medikai apžiūri vyrą Nr. 1. Moteris Nr. 2 sako prieš porą dienų bendravusi su vyru Nr. 2 ir prašiusi, kad šis nuskalautų indus, tačiau pastarasis atsakęs taupąs vandenį. Moteris Nr. 2 sako konflikto nemačiusi, nes tuo metu buvusi kambaryje – tik išgirdusi daužymus ir triukšmą (bylos tomas 1, lapai 122-124).

15. Šio baudžiamojo proceso metu P. H. ir T. M. neginčija aplinkybės, kad konfliktas kilo viešoje vietoje – svečių namuose „(duomenys neskelbtini)“, esančiuose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendrojo naudojimosi virtuvėje, konfliktą stebėjo pašaliniai asmenys – M. P. ir M. J.. P. H. pripažino, kad svečių namų bendro naudojimo virtuvėje kilus žodiniam konfliktui su T. M. jis pirmas sudavė smūgį T. M. į veido sritį, po ko sudavė dar kelis smūgius. T. M. iš esmės pripažino, kad svečių namų bendro naudojimo virtuvėje kilus žodiniam konfliktui jis įžeidė P. H. merginą, pavadindamas šią „kale“, tęsiantis konfliktui P. H. trenkė jam į galvos sritį, o jis gindamasis trenkė P. H. į veido sritį, nosį, po ko jiems nukritus ant žemės P. H. laikė už jo megztinio ir neleido jam atsistoti. T. M. mano, kad jo veiksmai turi būti vertinami kaip būtinoji gintis.

Motyvuojamoji dalis

16. BK 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką, be kita ko, gindamasis nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.

17. Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje nustatytos būtinosios ginties teisėtumo sąlygos: 1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi; 2) kėsinimasis turi būti realus; 3) kėsinimasis turi būti akivaizdus; 4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui; 5) neperžengtos būtinosios ginties ribos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38-788/2020, 2K-205-719/2020, 2K-73-495/2022). Sprendžiant, ar buvo pavojingas kėsinimasis, be kita ko, būtina atsižvelgti į bylos aplinkybes, susijusias su konflikto pobūdžiu, nukentėjusiojo bei kaltininko tarpusavio santykiais, jų elgesiu prieš nusikaltimo padarymą ir anksčiau, konflikto dalyvių jėgų santykį ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-248-495/2023). Kėsinimosi pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142-303/2021). Teisė į būtinąją gintį nekyla ir muštynių atveju, t. y. kai abi pusės naudoja fizinį smurtą ne gynybos, bet puolimo tikslais, išskyrus atvejį, kai viena iš pusių muštynes nutraukia, o kita puola toliau (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-62-489/2015, 2K-245-976/2024).

18. Baudžiamojo proceso metu surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus duomenis vertindamas minėtų būtinąją gintį reglamentuojančių teisės normų kontekste teismas visų pirma pažymi, kad žodinis konfliktas tarp T. M. ir P. H. kilo dėl to, kad T. M., įtaręs, jog jo tepamą kremą „Nutella“ suvalgė iš kambario išėjęs P. H., pradėjo įžeidinėti P. H. ir pastarojo draugę. Vaizdo įraše užfiksuota kaip P. H. priėjus prie T. M., pastarasis atsistoja nuo kėdės ir P. H. trenkia T. M. į galvos sritį. Teismas šiuos P. H. veiksmus vertina kaip pradėtą pavojingą, realų ir akivaizdų kėsinimąsi, nuo kurio T. M. turėjo teisę gintis, tačiau vaizdo įraše užfiksuota ir tai, kad T. M. gindamasis rankomis stūmė P. H. nuo savęs, po ko P. H. atsitraukė nuo T. M., t. y. greitu žingsniu pabėgo/nuėjo toliau nuo T. M. (arčiau sienos), o tuo metu T. M. pribėgo prie P. H. ir sudavė pastarajam smūgį, po ko P. H. atsitraukė nuo T. M., o šis vėl artėjo prie P. H. Šie T. M. veiksmai negali būti pripažinti būtinąją gintimi, kadangi P. H. nebepuolė T. M., o traukėsi nuo šio, vengė kontakto, tačiau nepaisydamas to T. M. toliau puolė P. H.- trenkė pastarajam. Tokiu būdu žodinis konfliktas peraugo į muštynes, kadangi abi šalys naudojo fizinį smurtą viena prieš kitą, puolė vienas kitą. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip kaltinamieji pradėjo grumtis koridoriuje, T. M. sugriebė P. H. už kaklo/smakro srities, tuo metu P. H. bandė paimti kavos aparatą; T. M. nustūmė P. H. ir šie pradėjo grumtis; P. H. griūnant ant grindų su šiuo krito ir T. M., matoma, kaip P. H. viena ranka laiko T. M., po ko paleidžia ranką, tačiau T. M. neatsitraukia nuo P. H. ir pradeda šį rankomis spausti prie žemės.

19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas renginys, kaltininko elgesys žemina ar žeidžia aplinkinių orumą ir pan., paprastai laikomi visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2011, 2K-134/2014, 2K-385/2014). Nagrinėjamu atveju svečių namų bendro naudojimo virtuvėje tarp T. M. ir P. H. kilusio konflikto metu buvo trukdoma ilsėtis svečių namų gyventojams, M. P. nebeužsiėmė savo veikla, kreipėsi pagalbos į M. J., kuri nutraukė savo veiklą ir ėjo išskirti besimušančiuosius, taigi konstatuotina, kad nagrinėjamo įvykio metu P. H. ir T. M. savo veiksmais - įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

20. Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad 2025 m. spalio 21 d. apie 21.00 val. viešoje vietoje – svečių namuose „(duomenys neskelbtini)“, esančiuose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendrojo naudojimosi virtuvėje P. H. ir T. M. akivaizdžiai įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką: tarp P. H. ir T. M. kilusio žodinio konflikto metu P. H. tyčia kairiu kumščiu sudavė ne mažiau kaip tris smūgius T. M. į veido sritį, tokiais veiksmais T. M. sukeldamas fizinį skausmą, o T. M. tyčia nenustatytu kumščiu sudavė ne mažiau kaip keturis smūgius P. H. į veido sritį, pataikydamas į nosies sritį, po ko P. H. nugriuvus ant žemės T. M. atsisėdo ant P. H. ir laikė šį, tokiais veiksmais P. H. sukeldamas fizinį skausmą bei padarydamas nosies kaulų lūžį su aplinkinių minkštųjų audinių patinimu, t. y. sužalojimus, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

III. Veikų kvalifikavimo motyvai

21. P. H. viešoje vietoje matant aplinkiniams sukėlė muštynes, tyčia kairiu kumščiu sudavė ne mažiau kaip tris smūgius T. M. į veido sritį, tokiais veiksmais jis sukėlė T. M. fizinį skausmą ir demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, taigi P. H. padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje.

22. T. M. viešoje vietoje matant aplinkiniams tyčia nenustatytu kumščiu sudavė ne mažiau kaip keturis smūgius P. H. į veido sritį, pataikydamas į nosies sritį, po ko P. H. nugriuvus ant žemės atsisėdo ant P. H. ir laikė šį, tokiais veiksmais jis demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, taigi T. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje.

23. T. M. smurtaudamas - nenustatytu kumščiu suduodamas ne mažiau kaip keturis smūgius P. H. į veido sritį, pataikydamas į nosies sritį, nesunkiai sutrikdė P. H. sveikatą, taigi T. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

IV. Bausmių skyrimo motyvai

24. P. H. ir T. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, už kurio padarymą numatytos viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

25. T. M. padarė ir nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, už kurio padarymą numatytos laisvės apribojimo arba arešto, arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės.

26. Spręsdamas dėl P. H. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. P. H. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. P. H. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). P. H. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. P. H. nėra išreiškęs sutikimo atlikti viešųjų darbų bausmę, taigi viešųjų darbų bausmė P. H. neskirtina. P. H. Lietuvos Respublikoje neteistas, taigi teismas įsitikinęs, kad bausmės tikslai bus pasiekti P. H. skiriant turtinio pobūdžio bausmę – baudą, jos dydį nustatant minimalų – 50 MGL, t. y. 2 500 eurų, įpareigojant P. H. šią baudą sumokėti per du mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

27. Spręsdamas dėl T. M. skirtinų bausmių rūšies bei dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. T. M. padarė du tyčinius nusikaltimus, priskiriamus nesunkių nusikaltimų kategorijai. T. M. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. T. M. nėra išreiškęs sutikimo atlikti viešųjų darbų bausmę, taigi už nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, padarymą viešųjų darbų bausmė T. M. neskirtina. T. M. Lietuvos Respublikoje neteistas, Lietuvos Respublikoje nuolatinės gyvenamosios vietos neturi, dėl ko nebus galimybės vykdyti laisvės apribojimo bausmę, taigi teismas įsitikinęs, kad bausmės tikslai bus pasiekti T. M. skiriant arešto bausmes, jų terminus nustatant artimus minimaliems: už nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą T. M. skirtina dvidešimt keturių parų arešto bausmė; už nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, padarymą T. M. skirtina šešiolikos parų arešto bausmė. Įvertinus tai, kad T. M. padarytos veikos padarytos idealiąja sutaptimi, T. M. skirtinos bausmės bendrintinos jas apimant, griežtesne dvidešimt keturių parų arešto bausme apimant švelnesnę šešiolikos parų arešto bausmę, ir T. M. skirtina subendrinta dvidešimt keturių parų arešto bausmė.

28. T. M. 2025 m. spalio 21 d. 21.20 val. buvo laikinai sulaikytas (bylos tomas 1, lapai 140-143). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 23 d. nutartimi T. M. skirta kardomoji priemonė – suėmimas dešimčiai dienų, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. spalio 21 d. (bylos tomas 2, lapai 32-35). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 30 d. nutartimi T. M. skirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas penkiolikai dienų, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. spalio 31 d. iki 2025 m. lapkričio 15 d. (bylos tomas 2, lapai 36-40), taigi vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis T. M. laikinai sulaikytam ir suimtam išbūtas laikas įskaitytinas į jam skirtiną bausmę, vieną laikino sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai arešto parai, ir konstatuotina, kad T. M. dvidešimt keturių parų arešto bausmę yra atlikęs.

V. Civiliniai ieškiniai

29. Ikiteisminio tyrimo metu metu P. H. pareiškė 5 000 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl T. M. nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo (bylos tomas 1, lapai 73-76).

30. Teisiamojo posėdžio metu P. H. atsisakė civilinio ieškinio, taigi procesas dėl P. H. pareikšto civilinio ieškinio nutrauktinas.

31. Baudžiamojo proceso metu T. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl P. H. nusikalstama veika padarytos 300 eurų turtinės žalos ir 45 700 eurų neturtinės žalos atlyginimo (bylos tomas 1, lapai 98-99). Teisiamojo posėdžio metu T. M. paaiškino, kad jam padaryta 300 eurų turtinė žala dėl apgadintų akinių ir megztinio, o 45 700 eurų žala padaryta dėl to, kad jis sėdi kalėjime, yra (duomenys neskelbtini), turi paskolą, po šio įvykio prieš užmigdamas jis nuolat mato situacijos veiksmus, t. y. jis yra patyręs psichologinę žalą ir jam tikriausiai reikalinga psichologo ar psichiatro pagalba, taip pat sugedo jo maisto produktai, jis buvo iškeldintas iš svečių namų, neturėjo kur nakvoti, turėjo rūpintis dokumentais.

32. Vertindamas T. M. civilinį ieškinį teismas pažymi, kad T. M. turtinę ir neturtinę žalą galėjo patirti dėl savo paties nusikalstamų veiksmų, kuomet, iš pradžių gynęsis nuo pavojingo, realaus ir akivaizdaus P. H. kėsinimosi, jis pradėjo pastarąjį pulti, tokiu būdu padarydamas nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, taigi T. M. civilinis ieškinys atmestinas.

VI. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos

33. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teismui pateikė prašymus iš P. H. valstybės naudai priteisti 145,83 eurų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro P. H. gynėjo advokato Sergejaus Chimino darbo užmokestis (bylos tomas 1, lapai 90-94), ir iš T. M. valstybės naudai priteisti 393,75 eurų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro T. M. gynėjo advokato Šarūno Vadeikio darbo užmokestis.

34. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

35. Nagrinėjamu atveju gynėjai P. H. ir T. M. buvo paskirti BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu (bylos tomas 1, lapai 165-166; bylos tomas 2, lapai 54-55). P. H. ir T. M. nedirba, tačiau yra jauno amžiaus, darbingi, taigi iš P. H. valstybės naudai priteistina 145,83 eurų, o iš T. M.- 393,75 eurų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

VII. Procesinės prievartos priemonės

36. Ikiteisminio tyrimo metu P. H. skirta kardomoji priemonė – dokumento – (duomenys neskelbtini) piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimas (bylos tomas 2, lapai 64-65), kuri paliktina galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintina ir (duomenys neskelbtini) piliečio pasas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas baudžiamojoje byloje, grąžintinas P. H.

37. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 23 d. nutartimi T. M. skirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurios terminas buvo pratęstas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 30 d. nutartimi (bylos tomas 2, lapai 32-40). Įvertinus tai, kad T. M. jam skirtiną dvidešimt keturių parų arešto bausmę yra atlikęs, T. M. skirta kardomoji priemonė - suėmimas naikintina šio nuosprendžio paskelbimo dieną ir T. M. nedelsiant paleistinas iš suėmimo.

VIII. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

38. T. M. vardu išduota Europos sveikatos draudimo kortelė, saugoma baudžiamojoje byloje, šiam nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintina teisėtam savininkui T. M.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 49 straipsniais, 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 2 dalimi, 106 straipsnio 2 dalimi, 112 straipsnio 3 dalimi, 115 straipsnio 1 dalimi, 139 straipsnio 1 dalimi, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 309 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 313 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

Pripažinti P. H. (P. H.) kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam 50 MGL, t. y. 2 500 eurų dydžio baudą, įpareigojant P. H. (P. H.) šią baudą sumokėti per du mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Pripažinti T. M. (T. M.) kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam dvidešimt keturių parų arešto bausmę.

Pripažinti T. M. (T. M.) kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam šešiolikos parų arešto bausmę.

Bausmes subendrinti jas apimant ir T. M. (T. M.) skirti subendrintą dvidešimt keturių parų arešto bausmę.

Į bausmės laiką įskaityti T. M. (T. M.) laikinai sulaikytam ir suimtam išbūtą laiką nuo 2025 m. spalio 21 d. iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos, vieną laikino sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai arešto parai, ir konstatuoti, kad T. M. (T. M.) dvidešimt keturių parų arešto bausmę yra atlikęs.

Procesą dėl P. H. (P. H.) civilinio ieškinio nutraukti.

T. M. (T. M.) civilinį ieškinį atmesti.

Iš T. M. (T. M.) valstybės naudai priteisti 393,75 eurų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Iš P. H. (P. H.) valstybės naudai priteisti 145,83 eurų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

T. M. (T. M.) skirtą kardomąją priemonę – suėmimą panaikinti šio nuosprendžio paskelbimo dieną ir T. M. (T. M.) nedelsiant paleisti iš suėmimo.

P. H. (P. H.) skirtą kardomąją priemonę – dokumento – (duomenys neskelbtini) piliečio paso Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimą palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti ir (duomenys neskelbtini) piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą baudžiamojoje byloje, grąžintini P. H. (P. H.).

T. M. (T. M.) vardu išduotą Europos sveikatos draudimo kortelę, saugomą baudžiamojoje byloje, šiam nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti T. M. (T. M.).

Išaiškinti P. H. (P. H.) ir T. M. (T. M.), kad valstybei priteistos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: AB „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Luminor Bank“ Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB „SEB bankas“ Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB „Šiaulių bankas“ Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, UAB „Medicinos bankas“ Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą „188659752“, įmokos kodą „5630“, mokėjimo paskirtį „Įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą“.

1. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB banke“, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos banke“, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių banke“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“, gavėjo kodą – „188659752“, įmokos kodą – „6801“, unikalų mokėjimo kodą – „1-4286-990/2025“. Sumokėjus baudą tai patvirtinančius dokumentus būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo raštinės tarnautojui.

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.