Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus ir Irenos Stasiūnienės (pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. V. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. V. ieškinį atsakovams antstolei V. Š., uždarajai akcinei bendrovei „Žvalguva“, L. K., K. K., J. P., J. P., trečiajam asmeniui AAA „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančiam per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, dėl senaties termino atnaujinimo, turto perdavimo išieškojimo akto ir sandorių panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė R. V. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą terminą pareikšti ieškinio reikalavimus dėl antstolės V. Š. 2010-09-20 surašyto turto perdavimo išieškotojui akto patvirtinimo; pripažinti negaliojančiu antstolės V. Š. 2010 m. rugsėjo 20 d. turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-10-27 patvirtintą Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėjo Laisvydo Zederštremo; panaikinti 2013-11-08 pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB „Žvalguva“ pardavė, o L. K. įsigijo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su K. K. dvylika žemės sklypų: (duomenys neskelbtini); panaikinti 2013-11-08 pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią UAB „Žvalguva“ pardavė, o J. P. įsigijo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su J. P. du žemės sklypus (duomenys neskelbtini).

Ieškinyje nurodė, kad 2010-09-20 turto perdavimo išieškotojui akto Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė jai ir jos vyrui A. V. neįteikė. UAB „Žvalguva“ direktorius V. L. 2011-02-17 raštu informavo, kad bendrovė perėmė akte išvardintą turtą, apie skundžiamą aktą ji sužinojo 2014-07-04, gavusi VĮ Registrų centro išrašą. Teismo prašo pripažinti, kad terminas reikalavimui dėl 2010-09-20 turto perdavimo išieškotojui akto panaikinimo pareikšti praleistas dėl svarbių priežasčių ir jį atnaujinti; teigia, kad turtas buvo perleistas už labai mažą kainą, antstolė V. Š. neatliko ginčijamo nekilnojamojo turto vertinimo. Taip pat nurodo, kad atsakovai L. K. ir J. P. negali būti pripažinti sąžiningais įgijėjais, nes jie nupirko turtą už daug mažesnę nei rinkos kainą, be to, 2,0000 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini) yra R. V. turtas, nes jį pirko už jai tėvų duotus pinigus, todėl antstolė negalėjo jo perduoti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kelmės rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 21 d. sprendimu ieškinį atmetė, panaikino byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Teismas nustatė, kad atsakovė UAB „Žvalguva“ 2011-02-17 raštu informavo A. V. ir R. V., jog UAB „Žvalguva“ perėmė šiame rašte nurodytą turtą, ieškovė R. V. pripažino gavusi šį raštą, todėl sprendė, kad vėliausiai 2011-02-17 ieškovė jau tikrai žinojo apie ginčijamą turto – žemės sklypų ir arkinio sandėlio - perdavimo aktą. Ieškinį teismui ieškovė padavė 2015 m. kovo 19 d., t.y. praėjus ketveriems metams nuo neabejotino sužinojimo, su ieškiniu ir bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių įrodymų, kad ji ieškinio senaties terminą praleido dėl svarbių priežasčių. Teismas pripažino, kad nėra pagrindo atnaujinti apie trejus metus ieškovės praleistą vienerių metų ieškinio senaties terminą, ir esant atsakovų prašymui taikyti ieškinio senatį, ieškovės R. V. ieškinį dėl antstolės surašyto turto perdavimo išieškotojui akto panaikinimo atmetė.

Teismas taip pat nurodė, kad skolininkas A. V. sutiko su antstolės V. Š. 2009-11-10 patvarkymu dėl turto verčių patikslinimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo nustatyta bendra 67 200 Lt parduodamo turto vertė, todėl, nesant prieštaravimų dėl turto įvertinimo, nebuvo pagrindo skirti ekspertizę turto vertei nustatyti. Ieškovės pateiktų publikacijų iš interneto teismas nepripažino tinkamais įrodymais, patvirtinančiais ginčo turto vertę, nes minėtose publikacijose buvo nurodyta visiškai kitokio turto vertė.

Teismas nurodė, kad jokių preliminarių sutarčių su UAB „Žvalguva“ dėl ginčo sklypų grąžinimo ieškovė nebuvo sudariusi, todėl bendrovė laisvai galėjo elgtis su jos nuosavybėje esančiu turtu. Ginčo pirkimo –pardavimo sutartys patvirtintos notaro, o ieškovė nenurodė jokių pagrindų, dėl kurių galima būtų spręsti, kad minėtos pirkimo pardavimo sutartys galėjo būti sudarytos pažeidžiant įstatymo reikalavimus. Teismas pripažino, kad ieškovė R. V. nepagrindė savo reikalavimo, dėl ko pirkimo pardavimo sutartis reikėtų naikinti, todėl šį jos reikalavimą atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė R. V. prašo panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, taip pat prašo apeliacinį procesą sustabdyti iki sprendimo Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2FB-6133-797/2016 priėmimo. Apeliantė savo apeliacinį skundą grindžia tuo, kad ieškinio reikalavimus įrodė pateikusi bylai reikšmingus dokumentus ir posėdžio metu duotais paaiškinimais; teigia, jog teismo išvada, kad terminas apskųsti turto perdavimo išieškotojui aktą praleistas be svarbių priežasčių, neteisinga, nes apeliantė teisme įrodė, jog apie minėtą aktą nežinojo; ginčijamos pirkimo – pardavimo sutartys neteisėtos, nes pardavėja UAB „Žvalguva“ parduodamą turtą įgijo neteisėtai ir buvo neteisėta savininkė.

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė antstolė V. Š. prašo apeliacinį skundą atmesti ir Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 21 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai: apeliantė R. V. nenurodė ir nepagrindė jokių aplinkybių, kad ieškinio terminą praleido dėl svarbių priežasčių; UAB „Žvalguva“ turtą perėmė teisėtai ir turėjo teisę savo nuožiūra juo disponuoti. Atsiliepimuose į apeliacinį skundą atsakovai L. K., K. K., J. P. ir J. P. prašo apeliacinį skundą atmesti ir Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 21 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimuose nurodoma, kad abstraktūs, jokiais įrodymais nepagrįsti apeliantės teiginiai nesudaro pagrindo panaikinti teisėtas ir galiojančias 2013-11-08 pirkimo pardavimo sutartis; apeliantė nenurodo jokio sandorių pripažinimo negaliojančiu pagrindo; atsakovai yra sąžiningi turto įgijėjai.Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Žvalguva“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, nes apeliaciniame skunde nurodyti argumentai yra nepagrįsti, neparemti jokiais įrodymais, todėl nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą sprendimą. Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 21 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliaciniame skunde nenurodytos aplinkybės, sudarančios pagrindą panaikinti teismo sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl bylos sustabdymo

Apeliantė apeliaciniame skunde pateikė prašymą dėl apeliacine tvarka nagrinėjamos civilinės bylos sustabdymo iki sprendimo Šiaulių apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2FB-6133-797/2016 priėmimo. Pažymėtina, jog civilinės bylos sustabdymas reiškia laikiną visų procesinių veiksmų, atliekamų nagrinėjant bylą (išskyrus procesinius veiksmus, susijusius su laikinųjų apsaugos priemonių išsprendimu), sustabdymą dėl aplinkybių, kurios nepriklauso nuo byloje dalyvaujančių asmenų ir teismo valios (CPK 163–164 straipsniai, 166 straipsnio 3 dalis, 167 straipsnio 1 dalis). Pagal civilinės bylos sustabdymo pagrindus įstatymo išskirtos dvi bylos sustabdymo rūšys: privalomasis bylos sustabdymas (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvusis bylos sustabdymas (CPK 164 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisės normų, reglamentuojančių civilinės bylos sustabdymo pagrindus, taikymą, yra konstatavęs, kad, nepaisant to, dėl kurios rūšies civilinės bylos sustabdymo pagrindo egzistavimo yra sprendžiama, abiem atvejais turi būti nustatytos objektyvios aplinkybės, kliudančios išspręsti civilinę bylą. Byla sustabdoma iki tol, kol išnyksta sustabdymo pagrindą sudariusios aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2011 ir kt.). Taigi, civilinės bylos sustabdymas (privalomasis ar fakultatyvusis) gali būti konstatuotas tik tuo atveju, jei teismas nustato, jog civilinės bylos neįmanoma teisingai išnagrinėti tol, kol neišnyks/neatsiras tam tikros aplinkybės, kurių išnykimas/atsiradimas nepriklauso nuo teismo ir byloje dalyvaujančių asmenų valios.

Nagrinėjamu atveju ieškovė pateikė prašymą iki tol, kol bus išspręstas bankroto bylos ieškovei, kaip fiziniam asmeniui, iškėlimo klausimas, sustabdyti apeliacinį procesą byloje dėl turto perdavimo akto pripažinimo negaliojančiu. Teismų informacinės sistemos duomenimis bankroto bylos iškėlimo klausimas išspręstas 2016-09-05 nutartimi, nutartis įsiteisėjo 2016-11-02, fizinio asmens bankroto byla ir nagrinėjama byla nėra susijusi taip, kad jų nebūtų galima nagrinėti atskirai, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog prašymas dėl civilinės bylos sustabdymo šiuo atveju yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Dėl ginčo esmės

Turto perdavimas išieškotojui, kaip ir turto pardavimas iš varžytinių, yra speciali procesinė turto realizavimo forma (CPK 700 straipsnis), tai tolesnė priverstinio teismo sprendimo vykdymo stadija, kuri gali būti vykdoma tik esant konkrečioms CPK nustatytoms sąlygoms (varžytinės pripažįstamos neįvykusiomis, pasiūloma turtą pasiimti išieškotojui ar išieškotojams laikantis CPK nustatyto eiliškumo) (CPK 722 straipsnis). Tai priverstinis turto perleidimas kito asmens nuosavybėn įstatyme nustatyta tvarka, siekiant gauti lėšas atsiskaityti su turto savininko kreditoriais.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolės V. Š. kontoroje 2009-2010 metais buvo vykdomos penkios vykdomosios bylos skolininkų A. V. ir R. V. atžvilgiu. Antstolė V. Š. 2009-10-26 turto arešto aktu vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtoje pagal Šiaulių miesto VI-ojo notaro biuro notaro D. J. 2009-10-22 vykdomąjį įrašą dėl 37 656,78 Eur išieškojimo iš A. V. UAB „Žvalguva“ naudai, areštavo A. V. priklausančius žemės sklypus, 2009-11-10 patvarkymu dėl turto verčių patikslinimo Nr. (duomenys neskelbtini) patikslino areštuoto turto vertę, ir nustatė bendrą 67 200 Lt sklypų vertę. 2009-07-02 buvo areštuotas R. V. priklausantis žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Vykdymo procese buvo skelbiamos varžytynės, tačiau turtas jose nebuvo nupirktas, apie skelbiamas varžytynes buvo informuojami skolininkai A. V. ir R. V.. Antstolė V. Š. 2010-05-19 pateikė pasiūlymą UAB „Žvalguva“ ir kitiems išieškotojams, nurodydama, kad skelbtos pirmosios ir antrosios A. V. ir R. V. priklausančio turo varžytynės neįvyko, todėl antstolė V. Š. pasiūlė išieškotojams Pakruojo ūkininkų kredito unijai, D. K. ir UAB „Žvalguva“ per 10 dienų pranešti antstolės V. Š. kontorai, ar jie sutinka paimti iš varžytinių neparduotą turtą, pirminė parduodamo turto kaina 56 460,00 Lt. UAB Žvalguva“ sutiko perimti turtą ir jai buvo perduoti minėti penkiolika žemės sklypų ir pastatas – arkinis sandėlis. 2010-09-20 antstolė V. Š. surašė turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo perdavė UAB „Žvalguva“ šiame akte nurodytą turtą už 56 460 Lt. Antstolės V. Š. 2010 m. rugsėjo 20 d. turto perdavimo išieškotojui aktas Nr. (duomenys neskelbtini) Pakruojo rajono apylinkės teismo patvirtintas 2010 m. spalio 27 d.

Dėl ieškinio senaties termino taikymo

Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad teismo išvada, jog terminas apskųsti turto perdavimo išieškotojui aktą praleistas be svarbių priežasčių, neteisinga, nes apeliantė teisme įrodė, jog apie minėtą 2010 m. rugsėjo 20 d. turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. (duomenys neskelbtini) nežinojo.

Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Bendrąjį dešimties metų ieškinio senaties terminą nustato CK 1.125 straipsnio 1 dalis, o atskirų rūšių reikalavimams taikomus sutrumpintus ieškinio senaties terminus nustato CK, taip pat kiti teisės aktai. Remiantis CK 1.126 straipsnio 2 dalimi, ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalies nuostatą, ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujintas. Taigi, jei kita ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senatį, ieškinio reikalavimus teismas nagrinėja iš esmės nustatęs, ar šis terminas nepraleistas arba, jei praleistas, ar nėra pagrindo jį atnaujinti. Šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškinio senaties terminas praleistas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šią išvadą teismas padarė tinkamai aiškindamas nagrinėjamam klausimui išspręsti aktualias ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas. Pažymėtina, kad spręsti, ar ieškinio senaties terminas praleistas, galima tik nustačius tikslų momentą, nuo kurio prasidėjo šio termino eiga.Bendroji taisyklė, reglamentuojanti ieškinio senaties termino pradžią, įtvirtinta CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, kur nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; šios taisyklės išimtis nustato Civilinis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Viena iš tokių išimčių yra nustatyta CPK (redakcija, įsigaliojusi nuo 2011 m. spalio 1 d.) 602 straipsnio 3 dalyje, ji taikytina vykdymo proceso metu realizuojant skolininkui priklausantį turtą. Šioje teisės normoje įtvirtinta taisyklė, pagal kurią reikalavimams dėl turto pardavimo iš varžytynių, perdavimo išieškotojui, turto pardavimo be varžytynių aktų pripažinimo negaliojančiais taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas, kuris pradedamas skaičiuoti nuo varžytynių akto pasirašymo dienos. Taigi ši teisės norma ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžią sieja ne su momentu, kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo pažeistą teisę (išskyrus atvejį, jeigu buvo realizuotas skolininkui nepriklausantis turtas), o su konkrečiu įvykiu – varžytynių, turto perdavimo išieškotojui ar turto pardavimo be varžytynių akto pasirašymu. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovės R. V. ginčijamas turto perdavimo išieškotojui aktas antstolės buvo surašytas 2010 m. rugsėjo 20 d., teisėjo rezoliucija patvirtintas 2010 m. spalio 27 d. Lietuvos Respublikos Seimas 2011 m. birželio 21 d. priėmė Civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymą (įstatymo Nr. XI-1480). Iki 2011 m. spalio 1 d. galiojusi CPK 602 straipsnio redakcija nenustatė ieškinio senaties termino tokiems, kaip nagrinėjamas, reikalavimams, o nuo 2011 m. spalio 1 d. įsigaliojus CPK pakeitimams nebeliko teismo pareigos tvirtinti turto perdavimo išieškotojui akto ir tokiam aktui apskųsti nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Ieškovė reikalavimą pripažinti negaliojančiu 2010 m. rugsėjo 20 d. turto perdavimo išieškotojui aktą pareiškė 2015-03-19, t. y. galiojant naujai CPK redakcijai, todėl jos ieškinys nagrinėtinas pagal proceso teisės normas, įsigaliojusias nuo 2011 m. spalio 1 d. Teisėjų kolegija, esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, taip pat atsižvelgdama į tai, kad turto perdavimo išieškotojui aktas teisme patvirtintas 2010 m. spalio 27 d., ieškovė apie turto perdavimą raštu informuota 2011-02-17, sprendžia, kad ieškinio senaties termino pradžia reikalavimui pripažinti negaliojančiu 2010 m. rugsėjo 20 d. turto perdavimo išieškotojui aktą turi būti skaičiuojama nuo Civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymo (įstatymo Nr. XI-1480) įsigaliojimo, t.y. nuo 2011 m. spalio 1 d. Kadangi ieškinys pareikštas 2015 m. kovo 19 d., tai ieškinio senaties terminas šiuo atveju laikytinas praleistu.Minėta, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas atmesti ieškinį (CK 1.131 straipsnio 1 dalis). CK 1.31 straipsnio 2 dalis nustato, jog, teismui pripažinus, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė ieškinio senatį atnaujinti. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių svarbos nustatymo ir ieškinio senaties atnaujinimo, nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kad ji ieškinio senaties terminą praleido dėl svarbių priežasčių, ir pripažino, kad nėra pagrindo atnaujinti apie trejus metus ieškovės praleistą vienerių metų ieškinio senaties terminą. Teisėjų kolegija sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, nes ieškovė nepateisinamai ilgai delsė reikšti nagrinėjamus reikalavimus ir bylos aplinkybės nesudaro teisinio pagrindo manyti, jog ieškovė vienerių metu ieškinio senaties terminą praleido dėl svarbių priežasčių. Kasacinio teismo išaiškinta, kad apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Apeliacinio skundo ribas paprastai nustato teisiniai ir faktiniai argumentai, kurių pagrindu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Nagrinėjamu atveju apeliantė apeliaciniame skunde nenurodė jokių motyvų ar teisinių argumentų, kuriais remiantis turėtų būti panaikinta 2013-11-08 pirkimo-pardavimo sutartis, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2013-11-08 pirkimo-pardavimo sutartis, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Apeliantė tik įvardina, kad UAB „Žvalguva“ parduodamą turtą įgijo neteisėtai ir buvo neteisėta savininkė, tačiau nenurodo jokių šį teiginį patvirtinančių aplinkybių.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs pateiktą civilinės bylos medžiagą, įvertinęs apeliacinio skundo bei atsiliepimų į jį argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingas išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti ar pakeisti, remiantis apeliacinio skundo motyvais, nėra įstatyme numatytų pagrindų. Taip pat pažymėtina, kad apeliantė apeliaciniame skunde išdėstė iš esmės tokius pat argumentus kaip ir pirmosios instancijos teismui pateiktame ieškinyje, į kuriuos pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pakankamai argumentuotai atsakė. Apeliantė su apeliaciniu skundu nepateikė jokių naujų faktinių bei teisinių argumentų, naujų įrodymų, kurie patvirtintų ieškinio reikalavimų pagrįstumą bei paneigtų skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Kelmės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.