- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-09
- Bylos Nr.
- 2A-1464-123/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06352-2010-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Nijolė Griškevičienė (pirm.), Aušra Maškevičienė, Rimvida Zubernienė
- Atsakovas
- A. Č.
- Ieškovas
- Ž. L., Z. G.
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.4.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.4.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-1464-123/2012
2012 m. lapkričio 9 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Nijolės Griškevičienės, kolegijos teisėjų Aušros Maškevičienės, Rimvidos Zubernienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. Č. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimo civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovų Ž. L. ir Z. G. ieškinį atsakovui A. Č. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai ieškiniu kreipėsi į teismą, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo ieškovui Ž. L. 14 000 Lt, ieškovui Z. G. – 3 100 Lt skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog atsakovas įsipareigojo reorganizuoti individualią įmonę į uždarąją akcinę bendrovę ir bendrovės akcijas perleisti ieškovui Z. G. Pažymėjo, jog atsakovas individualią įmonę reorganizavo į UAB „Čekona“, tačiau bendrovės akcijų ieškovui Z. G. neperrašė. Paaiškino, kad ieškovas Ž. L. atsakovui buvo sumokėjęs 14 000 Lt, ieškovas Z. G. iš viso buvo sumokėjęs atsakovui 10 000 Lt, dalį – 6 900 Lt atsakovas ieškovui Z. G. grąžino. Iš viso atsakovo skola ieškovams sudaro 17 100 Lt sumą.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-03-29 sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė ieškovui Ž. L. iš atsakovo A. Č. 14 000 Lt skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 14 000 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2010-05-17 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 420 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisė ieškovui Z. G. iš atsakovo A. Č. 3 100 Lt skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 3 100 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2010-05-17 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 93 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai negali būti kvalifikuojami kaip paskoliniai teisiniai santykiai, konstatavo, kad tarp šalių susiklostė įmonės pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai. Tiek ieškovai, tiek atsakovas nurodė, kad pinigai atsakovui buvo perduoti turint tikslą iš jo įsigyti įmonę. Ieškovas Ž. L. perdavė atsakovui iš viso 24 000 Lt, tam, kad atsakovas galėtų pradėti įmonės reorganizavimą per vieną mėnesį nuo pinigų gavimo. Atsakovas per šalių nustatytą terminą reorganizavo įmonę, iš individualios įmonės pertvarkė įmonę į uždarąją akcinę bendrovę, tačiau sandoris nebuvo įvykdytas, nes ieškovai atsisakė laiduoti savo turtu už įmonės prisiimtus įsipareigojimus, o atsakovas atsisakė toliau likti laiduotoju, įmonei perėjus ieškovų nuosavybėn. Nustatė, kad notarinės ir rašytinės įmonės pirkimo–pardavimo sutarties nesudarymo faktas reiškia tai, kad ši sutartis niekada nebuvo sudaryta, todėl konstatavo, jog šalių sudaryta įmonės pirkimo–pardavimo sutartis yra niekinė ir negaliojanti nuo jos sudarymo momento. Esant nurodytai aplinkybei pripažino, kad atsakovas privalo grąžinti ieškovams visas pagal sutartį gautas sumas – 17 100 Lt (24 000 Lt – 6 900 Lt), todėl ieškinį tenkino visiškai. Dėl atsakovo reikalavimo priteisti 9 764 Lt nuostolių, patirtų vilkikams stovint aikštelėje, teismas nurodė, kad atsakovas neįrodė ieškovų kaltės, turėjusios įtakos nuostolių atsiradimui, todėl atsakovo reikalavimą atmetė jam neįrodžius visų civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas A. Č. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-03-29 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nesant galimybės priimti naują sprendimą, prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad savo įsipareigojimą Ž. L. įvykdė visiškai. Įmonės pertvarkymui buvo reikalingos išlaidos, 24 000 Lt ieškovas Ž. L. atsakovui perdavė ne kaip paskolą (ieškovo Ž. L. ir atsakovo santykiai nebuvo paskoliniai), o kaip piniginę įmoką (rankpinigius) už įmonės UAB „Čekona“ perdavimą jam. Paaiškino, kad toks sandoris neprieštarauja įstatymo reikalavimams, o įmonė nebuvo parduota, nes nuo būsimo sandorio atsisakė būtent ieškovas Ž. L., taigi įmonės pirkimo–pardavimo sandoris neįvyko tik dėl ieškovo Ž. L. kaltės. Mano, kad atsakovas neprivalo grąžinti ieškovui įmokos už parduodamą įmonę. Teismas taip pat nepagrįstai priteisė 3 100 Lt sumą ieškovui Z. G., nes atsakovas jokių piniginių sumų iš Z. G. nebuvo gavęs.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo ieškovams 17 100 Lt sumą, ieškovų sumokėtą atsakovui, nustatęs, kad įmonės pirkimo–pardavimo sutartis yra niekinė ir negaliojanti nuo jos sudarymo momento, teisėtumo ir pagrįstumo.
Pirmosios instancijos teisme pagrįstai nustatyta, kad 2009-05-18 ieškovas Ž. L. perdavė atsakovui iš ieškovo Z. G. gautus 10 000 Lt, 2009-05-20 ieškovas Ž. L. perdavė atsakovui 14 000 Lt; iš viso atsakovas iš ieškovų gavo 24 000 Lt. Šalys susitarė, kad atsakovas per vieną mėnesį reorganizuos A. Č. IĮ į uždarąją akcinę bendrovę ir ją užrašys Ž. L. vardu (baudž. b. l. 6–7, 19–20, 22–23, 41–42, b. l. 101, 121–123). Sutartu terminu atsakovas pertvarkė individualią įmonę į uždarąją akcinę bendrovę (b. l. 117–118). Tačiau ieškovams atsisakius būti laiduotojais su AB „Swedbank“ dėl lizingu įsigytų vilkikų sudarytoje sutartyje, o atsakovui atsisakius toliau likti lizingo sutarties laiduotoju, ieškovams sumokėjus už įmonę, sutartis nebuvo įvykdyta (baudž. b. l. 41–42, b. l. 123). 2009-07-01 dalį pinigų – 6 900 Lt atsakovas A. Č. grąžino ieškovui Z. G., pinigus perduodamas per I. S. (b. l. 6).
Aiškinant tikruosius šalių ketinimus (CK 6.193 str.) matyti, kad šalys siekė sudaryti įmonės pirkimo–pardavimo sutartį ir byloje šios aplinkybės iš esmės neginčija. Ieškovai perdavė atsakovui iš viso 24 000 Lt, kad atsakovas galėtų pradėti įmonės reorganizavimą per vieną mėnesį nuo pinigų gavimo. Atsakovas per šalių nustatytą terminą reorganizavo įmonę, iš individualios įmonės pertvarkė įmonę į uždarąją akcinę bendrovę (b. l. 117–118). Ieškovams atsisakius laiduoti už lizingu įsigytus vilkikus ir šalims sutarties iš esmės neįvykdžius, atsakovas pinigų ieškovams negrąžino.
CK 6.402 straipsnis reglamentuoja įmonės, kaip turtinio komplekso ar jos esminės dalies, pirkimo–pardavimo sutarties sampratą, o 6.404 straipsnis nustato reikalavimus tokios sutarties turiniui ir jos priedams. Priklausomai nuo sandoriu perleidžiamo įmonės verslo ar verslo dalies turinio bei apimties tokiam sandoriui taikytinos CK 6.403–6.404 straipsnių imperatyvios teisės normos. Nustatyta, kad visi tarp šalių sudaryti susitarimai buvo žodiniai. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šalių sudaryta įmonės pirkimo–pardavimo sutartis, kuri sudaryta nesilaikant įstatyme įtvirtinto reikalavimo dėl jos rašytinės formos ir patvirtinimo notarine tvarka, yra niekinė ir negaliojanti nuo jos sudarymo momento (CK 1.80 str. 1 d., 1.93 str. 3 d., 1.95 str. 1 d., 6.403, 6.404 str.). Esant nurodytoms aplinkybėms Klaipėdos miesto apylinkės teismas pagrįstai taikė restituciją ir grąžino ieškovams pinigines sumas (iš viso 17 100 Lt), kurias šie buvo perdavę atsakovui už perkamą įmonę (CK 1.80 str. 2 d., 6.145 str. 1 d.).
Apeliantas įrodinėja, kad įmonės pirkimo–pardavimo sandoris neįvyko tik dėl ieškovo Ž. L. kaltės, todėl mano, jog neturi grąžinti ieškovams piniginių sumų, kurias gavo už įmonės pertvarkymą. Nagrinėjamoje byloje nėra rašytinių įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti, ar įmonės pirkimo–pardavimo sandoris neįvyko tik dėl ieškovo Ž. L. kaltės (CK 6.248 str., CPK 178 str.). Sandoriams, kurie negalioja dėl įstatymo reikalaujamos formos nesilaikymo, paprastai taikoma abipusė restitucija (kiekviena iš jo šalių privalo grąžinti antrajai šaliai visa tai, ką yra gavusi pagal sandorį). Teismui pripažinus, jog sandoris negalioja CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu, šaliai neleidžiama nepagrįstai praturtėti kitos sandorio šalies sąskaita (CK 6.242 str.). Iš Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros 2010-03-08 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą matyti, kad ieškovo Ž. L. atsakovui A. Č. perduoti pinigai buvo skirti įmonės skoloms padengti (b. l. 6). UAB „Čekona“ perduota ieškovams nebuvo, atsakovas nagrinėjant bylą neįrodė, kad dėl sandorio negaliojimo jam padaryti nuostoliai dėl ieškovų kaltės, kurie turi būti atlyginti, ar nebūtų pagrindo taikyti restitucijos bei grąžinti ieškovams jų atsakovui už perkamą įmonę sumokėtas sumas.
Apeliantas, įrodinėdamas, jog neprivalo grąžinti ieškovui įmokos už parduodamą įmonę vadovaujasi CK 6.100 straipsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis rankpinigiais užtikrintos sutarties neįvykdymo pasekmes. Pažymėtina, kad rankpinigiais negali būti užtikrinama sutartis, kuriai pagal įstatymus privaloma notarinė forma (CK 6.98 str. 2 d.). Kvalifikavus pardavėjo gautas lėšas kaip avansą (CK 6.309 str. 2 d.), ir nesudarius pagrindinės sutarties, pardavėjas netenka teisinio pagrindo jas turėti ir jos turi būti grąžinamos pirkėjui kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas (CK 6.237 str. 2 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2006-11-04 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006).
Apeliantas iš esmės neneigia, kad 24 000 Lt sumą už parduodamą įmonę gavo ir dalį jos – 6 900 Lt grąžino 2009-07-01 pinigus perduodamas per I. S. Aplinkybė, jog apeliantas nežinojo, kad dalis pinigų (10 000 Lt) priklausė ieškovui Z. G., nesudaro pagrindo pripažinti, jog 3 100 Lt suma ieškovui Z. G. iš atsakovo priteista nepagrįstai.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 str.), kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo. Dėl šių aplinkybių Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-03-29 sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.