- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-11
- Bylos Nr.
- 2S-1209-577/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-14781-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jadvyga Mardosevič
- Pareiškėjas
- I. R.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo I. R. (I. R.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo I. R. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Dainius Šidlauskas, J. B., akcinė bendrovė „Neo Finance“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė panaikinti antstolio patvarkymus dėl skolos išieškojimo iš pareiškėjo sutuoktinės J. B. piniginių lėšų. Skunde nurodė, kad santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). Pasak pareiškėjo, jis ir jo sutuoktinė neturi jokio bendro turto, nes pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę ir jokio turto neturi; sutuoktinė neatsako už jo prievoles, sutuoktinės santaupos yra jos asmeninis turtas, o ne bendras sutuoktinių turtas.
2. Suinteresuotas asmuo antstolis D. Šidlauskas 2019 m. gegužės 13 d. patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino. Antstolis pažymėjo, kad, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos pripažįstamos bendrąja jungtine nuosavybe, todėl areštuotas skolininkui priklausantis bendras su sutuoktine turtas ir, negavus skolininko sutikimo dėl turto dalies nustatymo, pasiūlė vykdomosios bylos šalims kreiptis į teismą dėl turto dalies nustatymo. Anot antstolio, skundžiami veiksmai nepažeidžia teisinio reglamentavimo (numatyto Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 667 straipsnyje), atitinka CPK nuostatas ir teismų praktiką.
II. Pirmosios instancijos nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Teismas pažymėjo, kad 2019 m. kovo 6 d. ir 2019 m. kovo 18 d. turto arešto aktais vykdomas ne išieškojimas iš skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio (banko sąskaitose esančios lėšos yra gaunamas darbo užmokestis), o siekiant įgyvendinti CPK 667 straipsnyje nuostatas, areštuojama skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio, kuris pagal CK 3.88 straipsnio nuostatas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, dalis, paliekant sutuoktinei teisę laisvai naudotis ir disponuoti neareštuota darbo užmokesčio suma. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo sutuoktinės darbo užmokesčio areštas atitinka CPK 667 straipsnio 1 dalies nuostatas, aktų bei 2019 m. kovo 27 d. patvarkymo naikinti nėra pagrindo, nes tol, kol nėra nustatyta skolininkui priklausančio turto dalis pagal CPK 667 straipsnį, antstolis turi teisę aprašyti ir areštuoti bendrąjį turtą. Pažymėjo, kad pareiškėjo skunde nurodomos aplinkybės patvirtina, kad skolininkas neturi pakankamai asmeninio turto, iš kurio galėtų būti vykdomas atsiskaitymas su išieškotoju.
4. Teismas nurodė, kad pareiškėjo sutuoktinė nelaikytina skolininke vykdymo procese; nagrinėjamu atveju areštuotas bendrąja jungtine nuosavybės teise priklausantis skolininko ir jo sutuoktinės turtas. Vadovaudamasis CPK 5 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo skundo argumentus atmetė ir tuo pagrindu, kad jame nurodomi ne pareiškėjo, bet jo sutuoktinės teisių ir (ar) interesų pažeidimai. Pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo teisę veikti savo sutuoktinės vardu ir (arba) teismine tvarka ginti jos teises ir (ar) interesus. Teismas sprendė, kad pareiškėjo skundas nepagrįstas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai
5. Pareiškėjas I. R. atskiruoju skundu dėl 2019 m. gegužės 15 d. nutarties panaikinimo/pakeitimo prašo pripažinti, kad antstolio D. Šidlausko veiksmai J. B. atžvilgiu yra neteisėti ir naikintini, antstolio patvarkymais išskaitytas pinigines lėšas prašo grąžinti į J. B. nurodytą sąskaitą, apie tai ją informuojant antstolio D. Šidlausko patvarkymais. Atskirajame skunde nurodė, kad su santuoką su J. B. įregistravo atlikdamas laisvės atėmimo bausmę; su J. B. iki santuokos įregistravimo dienos nebuvo pažįstamas, kartu negyveno, bendro turto neturėjo. Teigia, kad sutuoktinė niekaip nesusijusi su šiais pareiškėjo įsiskolinimais, o teismas neatsižvelgė ir nenagrinėjo šių faktinių duomenų. Antstolis D. Šidlauskas patvarkymais priverstinai nukreipė išieškojimą į pareiškėjos sutuoktinės lėšas, banko sąskaitas ir išskaičiavo žymias sumas, tokiais veiksmais apribodamas jos galimybes iš sąskaitos apmokėti sveikatos priežiūros ir kitas kasdienes išlaidas. Pažymi, kad pareiškėjas šiuo metu įsidarbino, todėl įsiskolinimas gali būti išieškomas iš jo gaunamų darbo pajamų. Mano, kad šioje byloje turi būti taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso II dalyje nuostatos (BPK 109 straipsnis), taip pat CK 3.110 straipsnio1, 2 dalys, 3.114 straipsnio 1, 2 dalys, kuriuose reglamentuojama regreso teisė.
Atsiliepimas
6. Suinteresuotas asmuo antstolis D. Šidlauskas atsiliepime prašo pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti. Pažymėjo, kad pareiškėjas skunde iš esmės nenurodo jokių motyvų, dėl kurių skundžiama nutartis turėtų būti panaikinta, tik atkartoja tuos pačius argumentus, išdėstytus skunde dėl antstolio veiksmų.
7. Suinteresuotas asmuo AB „Neo Finance“ atsiliepime prašo I. R. atskirojo skundo netenkinti. Nurodė, jog remiantis CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos pripažįstamos bendrąja jungtine nuosavybe, todėl areštuotas bendras skolininkui ir jo sutuoktinei priklausantis turtas. Tai reiškia, kad tiek I. R., tiek J. B. turtas laikomas bendrąją jungtine nuosavybe. Antstolis siųsdamas patvarkymus į J. B. darbovietę, vykdydamas išskaitymus vykdė savo, kaip antstolio įsipareigojimus ir visus veiksmus, susijusius su skolos išieškojimu, atliko tinkamai ir teisėtai, vadovaudamasis aktualiais teisės aktais. I. R. nepateikia jokių pagrįstų argumentų, kodėl išieškojimas iš jo sutuoktinės negalimas arba neteisėtas. Pažymi, kad antstolis tinkamai įgyvendino CPK 667 straipsnio nuostatas, areštuodamas skolininko sutuoktinės darbo užmokestį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Pagal CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
8. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo I. R. skundo dėl antstolio veiksmų.
9. CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis).
10. Nagrinėjamu atveju ginčas kilęs dėl pradinio šiame straipsnyje antstolio atliktų veiksmų etapo, t. y. skolininko bendro su sutuoktine turto (piniginių lėšų) arešto. Apelianto įsitikinimu, areštuotas turtas jo sutuoktinei priklauso asmeninės nuosavybės teise; ji nėra atsakinga už pareiškėjo neįvykdytus įsipareigojimus.
11. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl šių argumentų, visų pirma, pažymi, kad tiek antstolis, tiek teismas aiškiai nurodė, kad pareiškėjo sutuoktinė nelaikoma skolininke vykdymo procese. Iš vykdomosios bylos duomenų nenustatyta, kad antstolis vykdo išieškojimą iš jos asmeninio turto ar jos dalies bendrojoje nuosavybėje. Skundžiamoje nutartyje nurodytos aktualios ginčo nagrinėjimui teisės normos, dėl kurių taikymo apeliantas iš esmės nepasisakė.
12. Pažymėtina, kad vykdant išieškojimą iš fizinio asmens pagal asmeninę turtinę prievolę išieškoma ne tik iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, bet taip pat ir iš jo dalies, esančios bendrojoje dalinėje ar jungtinėje nuosavybėje. Išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje gali būti nukreiptas tik tada, kai nustatoma jam priklausanti dalis (apibrėžiama sutuoktinio asmeninio turto apimtis ir jo vertė) arba padalijamas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis).
13. CK 3.87 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe laikomos pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai, taip pat bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe laikomos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3, 5 punktas, 2 dalis).
14. Atsižvelgdamas į šias įstatymo nuostatas, apeliacinės instancijos teismas pritaria, kad antstolis, nustatęs, jog skolininkas 2019 m. sausio 3 d. sudarė santuoką su J. B., ir kad skolininko sutuoktinė dirba bei gauna darbo pajamas, jas pagrįstai laikė bendrąja sutuoktinių nuosavybe, bei vadovaudamasis CPK 667 straipsniu areštavo. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad toks areštas nereiškia, kad įsipareigojimas laikomas bendra sutuoktinių prievole. Taigi, atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, kad jo įsipareigojimai yra atsiradę iki santuokos sudarymo neturi įtakos skundžiamos nutarties išvadų teisėtumui ir pagrįstumui. Be to, nors apeliantas atskirajame skunde teigia, kad antstolis areštavo jo sutuoktinės santaupas, duomenų, kad areštuotos iki santuokos sudarymo sukauptos J. B. piniginės lėšos, nepateikė. Priešingai, kaip ir nurodyta skundžiamoje nutartyje, nustatyta, kad banko sąskaitose esančios lėšos yra gaunamas darbo užmokestis. Faktas, kad skolininkas atlieka laisvės atėmimo bausmę, nesudaro pagrindo netaikyti pacituotų CK 3.88 straipsnio nuostatų ir skolininko sutuoktinės areštuotų gaunamų pajamų nelaikyti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Kaip minėta, tokių įrodymų nepateikta. Pažymėtina, kad antstolis 2019 m. kovo 18 d. patikslino Turto arešto aktą, nustatydamas J. B. laisvai disponuojamą sumą – (394 Eur per mėnesį gaunamo darbo užmokesčio).
15. Atskirojo skundo argumentai apie įsiskolinimo išieškojimo galimybę iš skolininko gaunamų darbo pajamų nepatvirtinti jokiais įrodymais. Be to, nurodoma, kad skolininkas įsidarbino pataisos namuose „šiuo metu“, o tai leidžia manyti, jog ši aplinkybė neegzistavo skundžiamų antstolio veiksmų atlikimo metu, todėl negali įtakoti jų teisėtumo.
16. Apibendrinus išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, kad pareiškėjo sutuoktinės darbo užmokesčio areštas, 2019 m. kovo 27 d. patvarkymas (Dėl siūlymo kreiptis į teismą dėl dalies nustatymo) atitinka CPK 667 straipsnio 1 dalies nuostatas, todėl atskirasis skundas netenkinamas.
17. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos priimtos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).
18. Apeliantas prašo atskirąjį skundą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, taip pat nurodo pageidaujantis dalyvauti procese konferenciniu būdu. Pažymėtina, kad pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Šiuo atveju, nenustačius aplinkybių, dėl kurių būtina skirti žodinį bylos nagrinėjimą, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, todėl prašymas dėl apelianto dalyvavimo procese konferenciniu būdu netenkinamas.
19. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 320, 338 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartį palikti nepakeistą.