Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danguolės Martinavičienės, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto kredito unijos „Žemdirbio gerovė“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų D. P. ir V. P. ieškinį atsakovams bankrutuojančiai Stasio Jasinsko įmonei, uždarajai akcinei bendrovei „LKU turto valdymas“, tretiesiems asmenims S. J., kredito unijai „Žemdirbio gerovė“, uždarajai akcinei bendrovei „Rūtagra energy“ dėl sutarties sąlygų pakeitimo pripažinimo, dėl statybos rangos sutarties pripažinimo pirkimo–pardavimo sutartimi ir nekilnojamojo turto įsigijimo bei hipotekos pripažinimo pasibaigusia.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Trečiasis asmuo KU „Žemdirbio gerovė“ prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 3 d. sprendimą ir atmesti ieškovų ieškinį visa apimtimi. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovai ir atsakovas bankrutuojanti Stasio Jasinsko IĮ sudarė preliminariąją nepastatyto būsto pirkimo–pardavimo sutartį. Šalių sudarytoje Sutartyje nėra CK 6.401 straipsnio 2 dalyje nustatytų esminių tokios sutarties sąlygų: nėra susitarta dėl pirkėjo teisės per dešimt dienų nuo sutarties sudarymo dienos atsisakyti preliminariosios sutarties; nėra nurodyti teisės į gyvenamąjį namą ar butą suvaržymai (tiek esantys, tiek būsimi); nėra nurodytas žemės sklypo, kuriame bus statomas namas, teisinis statusas ir nusipirkusio gyvenamąjį namą pirkėjo teisės į žemės sklypą. Nesant bent vienos iš esminių sutarties sąlygų, laikytina, kad šalys nesudarė tokios rūšies sutarties. Šiuo atveju Rangovas įsipareigojo pagal parengtą projektą pastatyti vienutį individualų gyvenamąjį namą ir atlikti kitus Sutartyje numatytus darbus, o ieškovai – priimti atliktus statybos darbus ir už juos atsiskaityti sutartyje nustatyta tvarka, todėl Sutartis kvalifikuotina kaip statybos rangos sutartis.

2. Teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 6.401 straipsnio 5 dalį, argumentuodamas, kad net ir nesumokėjus visos statinio kainos bei nesukūrus objekto, t. y. nepastačius gyvenamojo namo, galima pripažinti ieškovams nuosavybės teisę į daiktą. Nuosavybės teisei pagal CK 6.401 straipsnio 5 dalį atsirasti yra būtinos dvi sąlygos: daikto sukūrimas, t. y. statinio pastatymas, perdavimas ir visos statinio kainos sumokėjimas. Šiuo atveju statinys nebuvo pastatytas, ieškovai jo teisėtai nepradėjo valdyti. Ieškovai nėra sumokėję visos Sutartyje nustatytos kainos – 250 000,00 Lt. Vadinasi, nėra būtinų sąlygų CK 6.401 straipsnio 5 dalies taikymui.

3. Šiuo atveju nuosavybės teisė negalėjo būti perleista ir dėl to, kad žemės sklypas yra hipotekos objektas. Negavus hipotekos kreditoriaus sutikimo, negalėjo būti sudaryta ir žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis.

4. Teismas neįvertino aplinkybės, kad ieškovai, sudarydami Sutartį, elgėsi neapdairiai bei nerūpestingai, kadangi nepatikrino siekiamo daikto teisinio statuso. Dėl šios priežasties teismas nepagrįstai visas neigiamas ieškovų bei Rangovo pareigų nevykdymo pasekmes perkėlė sąžiningam hipotekos kreditoriui. Ginčo objektu esantis žemės sklypas buvo įkeistas S. Jasinsko IĮ ir apeliantui sudarius 2007 m. birželio 5 d. paskolos sutartį. Įkeitimo sandoris buvo įregistruotas įstatymų nustatyta tvarka. Rangos sutartyje nebuvo jokių Rangovo įsipareigojimų užtikrinti žemės sklypo hipotekos panaikinimą. Tai reiškia, kad sudarydami Sutartį ir vykdydami mokėjimus jos pagrindu, ieškovai prisiėmė riziką, susijusią su tuo, kad sklypas yra ne tik įkeistas, bet jo įkeitimas nebus panaikintas gyvenamojo namo / žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo metu.

5. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovai, įvykdę savo prievoles atsakovui, įgijo teisę reikalauti hipotekos išregistravimo esant CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytam pagrindui. Teismas nepagrįstai suabsoliutino vartotojų interesų apsaugą, pažeisdamas sąžiningo kreditoriaus teises bei interesus. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. birželio 2 d. nutartyje pasisakė, kad pagal CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatą, pagrindas hipotekai pasibaigti yra ne pirkėjo prievolės pardavėjui įvykdymas, o hipotekos skolininko prievolės hipotekos kreditoriui įvykdymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-892/2014). Net ir pripažinus šalių sudarytą sutartį būsimo gyvenamojo namo pirkimo–pardavimo sutartimi, tai nebūtų pagrindas panaikinti žemės sklypo hipoteką, nes CK 6.401 straipsnis taikomas išimtinai gyvenamajam namui.

6. Hipotekos kreditorių interesų gynimas yra prioritetinis ir laikytinas viešu interesu.

Atsakovas UAB „LKU turto valdymas“ prašo KU „Žemdirbio gerovė“ apeliacinį skundą tenkinti visa apimtimi.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d.).

Šioje apeliacijoje keliamas klausimas, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas ginčo sutartį kvalifikavo kaip preliminariąją nepastatyto būsto pirkimo–pardavimo sutartį, kurios pagrindu pripažino ieškovams nuosavybės teisę į nebaigtą statyti gyvenamąjį namą su žemės sklypu bei pripažino pasibaigusia hipoteką šiam žemės sklypui.

Dėl ginčo sutarties kvalifikavimo

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2011 m. balandžio 26 d. ieškovai ir atsakovas Stasio Jasinsko IĮ sudarė statybos rangos sutartį, pagal kurią Rangovas įsipareigojo žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), pastatyti vienbutį individualų gyvenamąjį namą ir atlikti kitus Sutartyje numatytus darbus (1 t., 14-17 b. l.). Šalys susitarė, kad bendra pastato statybos darbų ir sklypo kaina yra 250 000 Lt (Sutarties 2.1 p.). Ieškovai įsipareigojo sutarties pasirašymo dieną sumokėti Rangovui 100 000 Lt pradinį įnašą, o likusią kainos dalį sumokėti tokia tvarka: 20 proc. kainos – kitą mėnesį po Sutarties pasirašymo, 20 proc. kainos – liepos mėnesį ir 20 proc. kainos – per mėnesį nuo visų numatytų darbų pabaigos (Sutarties 3 p.). Sutartyje aptartas darbų atlikimo terminas – iki 2011 m. gruodžio 31 d. (Sutarties 4.1 p.), taip pat nustatyta, kad nuosavybės teisė į pastatą ir žemės sklypą užsakovui pereina, kada įvykdomi visi sutartiniai įsipareigojimai ir sudaroma notaro patvirtinta pirkimo–pardavimo sutartis (Sutarties 4.5 p.).

Įvertinus minėtas Sutarties sąlygas, yra pagrindas pripažinti, kad Sutarties pavadinimas ne visiškai atitinka jos turinį, t. y. Sutartis pagal savo požymius labiau atitinka būsimo gyvenamojo namo pirkimo–pardavimo sutartį (CK 6.401 str.), o ne statybos rangos sutartį (CK 6.681 str.). Tokią išvadą teisėjų kolegija daro visų pirma atsižvelgdama į tai, kad šiuo atveju žemės sklypas, kuriame atsakovas Stasio Jasinsko IĮ įsipareigojo pastatyti gyvenamąjį namą, nuosavybės teise priklausė šiai įmonei, o ne ieškovams. Antra, Sutarties dalykas apima ne tik gyvenamojo namo statybos darbų atlikimą ir perdavimą, bet ir nuosavybės teisės į žemės sklypą perdavimą užsakovui. Į Sutarties kainą įskaičiuoti tiek statybos darbai, tiek ir sklypas. Trečia, nors pagal Sutarties 4.3 punktą šalys įsipareigojo per 5 darbo dienas po darbų, nurodytų priede prie Sutarties, atlikimo pasirašyti namo priėmimo–perdavimo aktą, tačiau pagal Sutarties 4.5 punktą, kaip minėta, nuosavybės teisė į namą ir žemės sklypą užsakovui pereina sudarius notaro patvirtintą pirkimo–pardavimo sutartį. Ketvirta, ieškovai yra fiziniai asmenys, Sutartį sudarę savo asmeniniams poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti. Išvardintų aplinkybių visuma ginčo Sutartį leidžia kvalifikuoti kaip preliminariąją nepastatyto gyvenamojo namo pirkimo–pardavimo sutartį (CK 6.401 str. 1 d.).

Šios išvados nepaneigia tam tikrų CK 6.401 straipsnio 2 dalyje nustatytų esminių sąlygų nebuvimas Sutartyje. Pažymėtina, kad šios sąlygos yra skirtos vartotojų teisių apsaugai, todėl tokių sąlygų neaptarimas sutartyje, kurią parengė pardavėjas – juridinis asmuo, negali būti vertinamas kaip esminis trūkumas, užkertantis kelią sutartį kvalifikuoti vartotojų naudai (CK 6.193 str. 4 d.).

Dėl pirkėjo nuosavybės teisės į statomą būstą pripažinimo

Pagal CK 6.401 straipsnio 5 dalį pirkėjas įgyja visišką nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą ar butą nuo visos preliminariojoje sutartyje nustatytos statybos kainos sumokėjimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. birželio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2011 pažymėjo, kad minėta įstatymo formuluotė negali būti aiškinama taip, kad tik sumokėjęs visą kainą pirkėjas įgyja nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą ar butą, o sumokėjęs tik dalį kainos daiktinių teisių neįgyja. Pasak kasacinio teismo, toks aiškinimas neatitiktų CK 6.401 straipsnio 5 dalyje reglamentuotos sutarties tikslo – aprūpinti fizinį asmenį (dažniausiai vartotoją) gyvenamuoju būstu, taip pat netinkamai paskirstytų šalių teises ir pareigas, nes sumokėjęs net ir didžiąją dalį statomo namo ar buto kainos pirkėjas neįgytų į šį daiktą jokių teisių bei jam tektų pardavėjo nemokumo rizika. Nesant reglamentuotos situacijos dėl statomo gyvenamojo namo ar buto nuosavybės teisės, kai pirkėjas sumoka ne visą, o dalį jo kainos, tokio objekto nuosavybės teisės klausimas turi būti nustatomas kiekvienu atveju atskirai, atsižvelgiant į sumokėtą kainos dalį, sukurto objekto dalį, į tai, ar gyvenamasis namas ar butas perduotas pirkėjui, ir pan.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi nurodytoje kasacinio teismo nutartyje pateiktais išaiškinimais, pripažindamas ieškovams nuosavybės teisę į ginčo turtą. Teismas nustatė, kad ieškovai yra sumokėję didesnę dalį sutartos objektų pirkimo kainos, t. y. 235 000 Lt. Nebaigtas statyti namas su sklypu faktiškai buvo perduoti naudotis ieškovams. Nors objektų perdavimas ir nebuvo tinkamai įformintas, tačiau šią aplinkybę teisme patvirtino abi Sutarties šalys. Ginčo dėl to, kad atsakovas Stasio Jasinsko IĮ nebaigė gyvenamojo namo statybos, nėra. Konkrečių duomenų apie atsakovo Stasio Jasinsko IĮ atliktus darbus ir pastato baigtumą iki jo perdavimo ieškovams byloje nėra pateikta, tačiau S. J. nurodė, kad darbų baigtumas buvo apie 75,80 procentų, o ieškovai to neginčijo. Be to, sprendžiant iš šalių paaiškinimų, po objektų perdavimo ieškovams atsakovas Stasio Jasinsko IĮ papildomai atliko įvairių darbų, dėl kurių buvo susitarta sudarant Sutartį. Apmokėjimą už šiuos darbus patvirtina ieškovų pateikti kasos pajamų orderio kvitai, kuriuos atsakovas išrašė nuo 2012 m. kovo mėn., t. y. jau po to, kai objektai faktiškai buvo perduoti ieškovams (1 t., 21-23 b. l.). Ieškovai Sutarties sąlygas vykdė tinkamai, sąžiningai ir nustatytais terminais. Tuo tarpu S. J. neneigė, kad namas laiku nebuvo pastatytas ir pirkimo–pardavimo sutartis su ieškovais nebuvo sudaryta dėl jo įmonės kaltės. Byloje nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 19 d. nutartimi Stasio Jasinsko IĮ iškelta bankroto byla. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo yra įsiteisėjusi. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad Sutarties tolesnis vykdymas nutrūko dėl pardavėjo – atsakovo Stasio Jasinsko IĮ bankroto. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovai kaip vartotojai gali būti ginami CK 6.401 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka pripažįstant jiems kaip pirkėjams nuosavybės teisę į statomą būstą. Tokios pozicijos laikosi ir kasacinis teismas, kuris minėtoje nutartyje pažymėjo, kad nesuteikus vartotojui šios apsaugos, verslininko nemokumo rizika vartotojui būtų perkelta neproporcingai.

Apeliantas pernelyg siaurai ir formaliai aiškina minėtą teisės normą, apeliaciniame skunde teigdamas, kad nuosavybės teisė pagal CK 6.401 straipsnio 5 dalį ieškovams negalėjo atsirasti, nes tam šiuo atveju nėra visų būtinų sąlygų – statinys nebuvo pastatytas ir teisėtai perduotas, ieškovai nėra sumokėję visos Sutartyje nustatytos kainos. Visų pirma, apeliantas nepagrįstai teigia, kad nuosavybės teisė gali atsirasti tik į užbaigtą statyti statinį. Apeliantas nenurodo jokių argumentų, kodėl, jo manymu, nebaigtas statyti namas negali būti laikomas nekilnojamuoju daiktu. Pažymėtina, kad pagal Statybos įstatymo 34 straipsnio 1 dalį nebaigtas statyti statinys gali būti įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Antra, byloje nustatyta, kad nebaigtas statyti namas su sklypu faktiškai buvo perduoti ieškovams, jie šiuo turtu naudojasi. Vien ta aplinkybė, kad objektų perdavimas ieškovams nebuvo tinkamai įformintas, nereiškia, kad toks perdavimas yra neteisėtas. Kasacinis teismas minėtoje nutartyje pažymėjo, kad CK 6.401 straipsnio 5 dalyje nustatytas specialus pirkėjo nuosavybės įgijimo būdas, besiskiriantis nuo bendrosios CK 6.393 straipsnio 4 dalyje ir 6.398 straipsnyje reglamentuotos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą perdavimo ir įgijimo tvarkos. Trečia, visos kainos sumokėjimas nėra būtina sąlyga tam, kad pirkėjui būtų pripažinta nuosavybės teisė pagal CK 6.401 straipsnio 5 dalį, atsižvelgiant į jau minėtus kasacinio teismo išaiškinimus dėl šios teisės normos taikymo. Ieškovai elgėsi sąžiningai ir rūpestingai, o visos pinigų sumos už namą nesumokėjo dėl bankrutuojančios įmonės veiksmų, t. y. dėl to, kad Sutartis nebuvo įvykdyta – dalis darbų nebuvo atlikta. Atsižvelgiant į tai, ieškovų nenaudai CK 6.401 straipsnio nuostatų prasme negali būti priešpastatyti galimi neigiami padariniai dėl daiktinės teisės nustatymo nesumokėjus visos objektų kainos (CK 6.206 str.).

Hipotekos kreditoriaus sutikimas dėl įkeisto žemės sklypo nuosavybės teisės perleidimo šiuo atveju neturi reikšmės teismui sprendžiant, ar yra pagrindas pripažinti pirkėjui nuosavybės teisę pagal CK 6.401 straipsnio 5 dalį. Tokio sutikimo buvimas ar nebuvimas reikšmingas tik kreditoriaus ir skolininko tarpusavio teisiniams santykiams. Jeigu pardavėjas yra žemės sklypo, kuriame yra parduodamas nekilnojamasis daiktas, savininkas, tai pirkėjui perduodama nuosavybės teisė į tą žemės sklypą arba žemės nuomos ar užstatymo teisė, atsižvelgiant į tai, ką numato sutartis (CK 6.394 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju Sutarties 4.5 punkte yra aptartas ir žemės sklypo, kuriame statomas namas, nuosavybės teisės perėjimo užsakovui momentas. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino ieškovams nuosavybės teisę ne tik į gyvenamąjį namą, bet ir į žemės sklypą, kuriame tas namas yra.

Dėl hipotekos pabaigos CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu

Pagal CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punktą hipoteka pasibaigia, kai yra tinkamai įvykdytas skolinis įsipareigojimas arba hipoteka užtikrinta prievolė pasibaigia kitais hipotekos sandoryje ar įstatymuose nustatytais pagrindais. Pirmosios instancijos teismas pripažino pasibaigusia hipoteką ginčo žemės sklypui tuo pagrindu, kad ieškovai įvykdė savo prievoles atsakovui Stasio Jasinsko IĮ, o hipotekos kreditorius pats nevykdė savo pareigos kontroliuoti kredito gavėjo įsipareigojimų vykdymą, domėtis įmonės mokumu ir kt. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo išvados dėl žemės sklypo hipotekos pabaigos yra nepagrįstos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atmesdamas ieškovų reikalavimą dėl Sutarties kainos pakeitimo pripažinimo, teismas iš esmės konstatavo, kad Sutarties kaina yra 250 000 Lt. Teismas taip pat konstatavo, kad ieškovai pagal Sutartį yra sumokėję dalį šios kainos, t. y. 235 000 Lt. Kadangi ieškovai nesumokėjo visos Sutartyje nustatytos kainos, konstatuoti, kad ieškovai įvykdė savo prievoles pagal Sutartį, nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl hipotekos pabaigos, neatsižvelgė į minėtoje kasacinio teismo nutartyje, kuria prieš tai vadovavosi, pateiktą išaiškinimą, kad užtikrinant bankrutuojančios įmonės kreditorių, finansavusių statybą ir kurių naudai suvaržytas ginčo būstas, interesus, šiems kreditoriams turi išlikti hipotekos teisė į ginčo objektą, kol pirkėjas atsiskaitys su bankrutuojančia įmone. Dėl šios priežasties teismas nepagrįstai pripažino ginčo objekto hipoteką pasibaigusia. Ieškovų prievolių pagal Sutartį visiškas įvykdymas, t. y. likusios kainos dalies sumokėjimas, būtų pagrindas pasibaigti minėto žemės sklypo hipotekai.

Ta aplinkybė, kad nagrinėjamu atveju įkeistas yra tik žemės sklypas, o ne namas, neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl hipotekos pabaigos, nes Sutarties objektas, kaip minėta, yra individualus gyvenamasis namas su sklypu. Kartu pažymėtina, kad apeliantas nepagrįstai remiasi Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-892/2014, nes nurodytoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos (nurodytoje byloje sutartis buvo sudaryta tarp juridinių asmenų dėl negyvenamosios paskirties patalpų įsigijimo).

Pripažinus ieškovams nuosavybės teisę į ginčo objektus, jų pareigos pagal Sutartį lieka galioti nepaisant to, kad byloje nustatyta, jog atsakovas Stasio Jasinsko IĮ namo statybos neužbaigė, t. y. dalies Sutartyje numatytų darbų neatliko. Kadangi ieškovai atsisakė savo kreditorinių reikalavimų atsakovo Stasio Jasinsko IĮ bankroto byloje (2 t., 122-127 b. l.), jų teisinis statusas bankroto procese keičiasi nesumokėtos sumos apimtimi – iš kreditoriaus į skolininko. Teisėjų kolegija pažymi, kad tai nekliudo ieškovams, jeigu jie mano, kad jų teisės buvo pažeistos, jas ginti kitais būdais (pvz., pareiškiant reikalavimą dėl Sutarties kainos sumažinimo).

Apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovai, sudarydami Sutartį, elgėsi neapdairiai bei nerūpestingai, kadangi nepatikrino siekiamo daikto teisinio statuso, ar kad teismas nepagrįstai suabsoliutino vartotojų interesų apsaugą, pažeisdamas sąžiningo hipotekos kreditoriaus teises bei interesus, kurių gynimas yra prioritetinis ir laikytinas viešu interesu, atmestini kaip prieštaraujantys susiformavusiai teismų praktikai aktualiu klausimu. Vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimais, pirkėjui atsiskaičius pagal būsimojo būsto pirkimo–pardavimo sutartį su pardavėju, pirkėjo nuosavybės teisės suvaržymas hipoteka pasibaigia CK 4.197 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Tai, kad pirkėjas visiškai atsiskaitė ne su hipotekos kreditoriumi, o su hipoteka įkeisto būsto pardavėju, nekeičia fakto, kad pirkėjas savo įsipareigojimą įvykdė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2013; 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2014).

Remiantis išdėstytais motyvais, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas, panaikinant sprendimo dalį, kuria pripažinta pasibaigusia hipoteka žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini) (hipotekos identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)), ir šioje dalyje priimant naują sprendimą – ieškovų reikalavimą dėl hipotekos pripažinimo pasibaigusia atmesti. Kita teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Apeliacinės instancijos teismui pakeitus skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos perskirstomos ieškovams priteisiant proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o apeliantui, kuris yra trečiasis asmuo atsakovo pusėje, – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 ir 5 d.).

Byloje nėra duomenų apie šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmojoje instancijoje. Apeliacinėje instancijoje apelianto patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 144 Lt (41,70 Eur) sumokėtas žyminis mokestis už apeliacinį skundą (3 t., 87 b. l.). Apeliantui išlaidos už advokato paslaugas nepriteistinos, nes prašymas priteisti šias išlaidas apeliacinės instancijos teismui pateiktas jau po bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 str. 1 d.). Ieškovas D. P. prašo priteisti 1200 Lt (347,54 Eur) išlaidų už advokato teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą ir pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus (3 t., 130-132 b. l.). Kiti byloje dalyvaujantys asmenys jokių įrodymų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teismui nepateikė.

Iš dalies patenkinus apeliacinį skundą, laikytina, kad teismo patenkinta ieškovų pareikštų reikalavimų dalis sudaro 1/3, todėl ieškovui D. P. iš apelianto priteistina 115,84 Eur bylinėjimosi išlaidų, o apeliantui iš ieškovų – 27,80 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atlikus priteistinų sumų tarpusavio įskaitymą, ieškovui D. P. iš apelianto priteistina 88,04 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 3 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria iš dalies patenkinus ieškovų D. P. ir V. P. ieškinį, pripažinta pasibaigusia hipoteka žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini) (hipotekos identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini)), ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovų reikalavimą dėl hipotekos pripažinimo pasibaigusia atmesti.

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui D. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš trečiojo asmens kredito unijos „Žemdirbio gerovė“ (į. k. 112043462) 88,04 Eur (aštuoniasdešimt aštuonis eurus 04 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.