Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdimaras Bavėjanas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Akcinės bendrovės DNB banko (šiuo metu Luminor Banko Akcinės bendrovės) (toliau – ir bankas) atstovo advokato Laimono Pivoro (toliau – ir Akcinės bendrovės DNB banko atstovas; atstovas) skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. nutarties, kuria atmestas Akcinės bendrovės DNB banko prašymas panaikinti laikiną nuosavybės teisių apribojimą į R. J. ir L. J. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto dalį: ½ žemės sklypo, 1,800 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 22 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-19-626/2015, R. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 2 dalį nuteistas 50 parų arešto, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį – 2 metų laisvės atėmimu, pagal BK 199² straipsnio 1 dalį – 300 MGL (11 298 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, 2 dalimi, R. J. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdu bei jam paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams su 250 MGL (9 415 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmė R. J. atidėta 3 metams, įpareigojant jį per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti teismo priteistą turtinę žalą valstybei ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas į R. J. turtą: automobilį Honda Accord, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) 650 Lt ir 355 Eur, šiuo nuosprendžiu paliktas iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o į ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), paliktas iki civilinio ieškinio visiško įvykdymo. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 22 d. nuosprendis pakeistas: R. J. nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir BK 300 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuota į BK 182 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, naujai paskirta bausmė pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 22 d. nuosprendžiu paskirta bausmė pagal BK 199² straipsnio 1 dalį subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu ir R. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams su 250 MGL dydžio (9 415 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant R. J. per 6 mėnesius nuo nuosprendžio paskelbimo dienos atlyginti teismo priteistą turtinę žalą valstybei ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje. Kita nuosprendžio dalį palikti nepakeista.Vilniaus apygardos teisme 2017 m. rugpjūčio 11 d. gautas Akcinės bendrovės DNB banko prašymas panaikinti laikiną nuosavybės teisių apribojimą, taikomą Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 22 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-19-626/2015, iki visiško civilinio ieškinio įvykdymo, t. y. R. J. ir L. J. bendra jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiam turtui: ½ daliai žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartimi paminėto Akcinės bendrovės DNB banko prašymo netenkino. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – ir CPK) 150 straipsnio 3 dalį, kai ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo; antstolis, įvykdęs teismo sprendimą, praneša viešo registro tvarkytojui apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byloje pabaigą. Teismas vertino, kad antstoliui, įvykdžiusiam teismo sprendimą, kyla pareiga pasirūpinti taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pabaiga, t. y. pranešti viešo registro tvarkytojui apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pasibaigimą. Konkrečiu atveju, tokios pareigos antstolis dar nėra įvykdęs. Todėl teismas sprendė, kad jis neturi pareigos panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.Akcinės bendrovė DNB banko atstovas, nesutikdamas su Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartimi, skunde prašo šią nutartį panaikinti ir dėl skundo priimti naują sprendimą – panaikinti laikiną nuosavybės teisių apribojimą į R. J. ir L. J. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto dalį: ½ daliai, 1,800 ha, žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).Atstovas teigia, kad apskųstoji nutartis prieštarauja formuojamai teismų praktikai, civilinio proceso kodekso nuostatoms bei pažeidžia banko, kaip hipotekos kreditoriaus, teises bei interesus. Anot atstovo, aplinkybė, kad nėra įvykdyti baudžiamojoje byloje išduoti vykdomieji raštai, savaime nėra pagrindas konstatuoti laikino nuosavybės teisių apribojimo taikymo būtinumą. Turtas, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, yra įkeistas bankui, t. y. jis apsunkintas hipoteka. Tai reiškia, kad bet kokiu atveju laikinu nuosavybės teisių apribojimu siekiami tikslai nebus pasiekti, nes turtas dar 2006 m. gegužės 18 d. hipotekos lakštu, identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini), įkeistas bankui. Be to, pasak atstovo, konkrečiu atveju taikyti laikiną nuosavybės teisių apribojimą nėra pagrindo ir todėl, kad nuosavybės teisių apribojimas nesuderinamas nei su banko, kaip įkaito turėtojo, turtiniais interesais, nei su R. J. ir L. J., kaip skolininkų, interesais.Bankas yra hipotekos kreditorius. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, hipotekos kreditorius savo reikalavimus pirmiausia gali tenkinti tik iš jo naudai įkeisto turto. CPK 754 straipsnyje imperatyviai įtvirtinta, kad hipotekos kreditoriaus ir įkaito turėtojo reikalavimai iš įkeisto turto patenkinami be eilės. Toliau pirmąja eile tenkinami reikalavimai išieškoti išlaikymą ir reikalavimai atlyginti žalą, padarytą suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat atsiradusią dėl maitintojo netekimo; antrąja eile patenkinami darbuotojų reikalavimai trečiąja eile patenkinami visi kiti reikalavimai. Jei realizavus įkeistą turtą po hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo padengimo, lieka lėšų, kurių nepakanka visiems vienos eilės reikalavimams visiškai patenkinti, jie patenkinami proporcingai kiekvienam išieškotojui. Nustatyta reikalavimų tenkinimo eilė yra nepakeistina.Atstovas pabrėžia, kad esant apribotoms nuosavybės teisėms į hipoteka užtikrintą turtą, jo pardavimas iš varžytynių negalimas iki tol, kol bus panaikintas taikomas areštas arba bus suteiktas leidimas antstoliui turtą parduoti iš varžytynių. Dėl tokių priežasčių hipotekos kreditorius negali įgyvendinti savo daiktinės teisės ir taip patenkinti skolinio reikalavimo pagal Vilniaus miesto 31-ojo notarų biuro išduotą vykdomąjį įrašą, kuris pavestas vykdyti antstoliui I. G., o skolininkai R. J. ir L. J. – atsiskaityti su hipotekos kreditoriumi. Tokiu būdu nuolat didėja R. J. ir L. J. įsiskolinimo suma dėl skaičiuojamų palūkanų už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną iki visiško skolos išieškojimo. Kuo ilgiau įkeistas turtas nerealizuojamas, vis labiau auga R. J. ir L. J. skola bankui, kartu mažėja tikimybė, kad pardavus bankui įkeistą turtą už jį gautų lėšų pakaks patenkinti banko reikalavimams bei liks lėšų paskesnės eilės išieškotojų (įskaitant ir baudžiamojoje byloje esančių civilinių ieškovų) reikalavimams patenkinti.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.192 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad notaro vykdomasis įrašas yra vykdytinas ir vykdomas dokumentas, pateikiamas vykdyti antstoliui CPK nustatyta tvarka. Nepanaikinus laikino nuosavybės teisių apribojimo, bus sukurta tokia situacija, kad Vilniaus 31-ojo notarų biuro notaro išduotas vykdomasis įrašas, kuris jau perduotas vykdyti antstoliui, niekada nebus įvykdytas. Antai, tokia situacija iš esmės prieštarauja hipotekos instituto paskirčiai ir pažeidžia banko, kaip hipotekos kreditoriaus, interesus. Dėl R. J. turtui taikomo nuosavybės teisės apribojimo, antstolis negali realizuoti jam įstatymo suteiktos funkcijos, t. y. vykdomųjų dokumentų (vykdomojo įrašo) vykdymo funkcijos.Todėl apibendrinęs tai, kas pasakyta, atstovas mano, kad R. J. turtui taikoma procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisių apribojimas – panaikintinas.Akcinės bendrovė DNB banko atstovo skundas tenkintinas.Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartis neteisėta bei nepagrįsta, todėl naikintina.Žemesnės instancijos teismas neteisingai įvertino teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su laikino nuosavybės teisių apribojimo taikymo tikslingumu bei reikalingumu turtui, apsunkintam hipoteka, taip pat netinkamai taikė ir aiškino baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 151 straipsnis, 361 straipsnis), nukrypo nuo apeliacinės instancijos teismo formuojamos praktikos (nutartys, priimtos bylose Nr. 1S-155-150/2016, Nr. 1S-136-483/2017 ir kt.).Laikinas nuosavybės teisių apribojimas yra viena iš BPK įtvirtintų kitų procesinės prievartos priemonių rūšių. Laikino nuosavybės teisių apribojimo, kaip procesinės prievartos priemonės taikymo (termino pratęsimo) pagrindai ir sąlygos nustatytos BPK 151 straipsnyje. Pažymėtina, kad taikant BPK 151 straipsnyje nustatytą procesinės prievartos priemonę apribojamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje garantuojamas nuosavybės neliečiamumas, todėl, kaip ir bet kuri kita procesinės prievartos priemonė, laikinas nuosavybės teisių apribojimas galima tik siekiant proceso tikslų. Pagal BPK 151 straipsnio 1 dalį, civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui ar išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam arba pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas.Remiantis bylos medžiaga, vadovaujantis šia teisės norma aptariamoje baudžiamojoje byloje ir buvo taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į R. J. ir L. J. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto dalį: ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (t. 14, b. l. 76–77, 108–109). Kaip nurodyta 1 punkte, laikinas nuosavybės teisių apribojimas į nurodytą turtą Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 22 d. nuosprendžiu paliktas galioti iki civilinio ieškinio visiško įvykdymo (t. 13, b. l. 151–187).Tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, turtas, kuriam baudžiamojoje byloje pritaikyta procesinė prievartos priemonė, apsunkintas hipoteka. Vilniaus miesto 31-ojo notaro biuro notaras 2014 m. kovo 31 d. bankui išdavė vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai išieškoti hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo sumą arba nesumokėtos skolos dalį su priklausančiomis palūkanomis solidariai iš skolininkų / įkaito davėjų: R. J. ir L. J., hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus Akcinės bendrovės DNB banko naudai pagal hipotekos lakštą, 2006 m. gegužės 18 d. patvirtintą Vilniaus miesto 14-ojo notaro biuro notarės, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini). Šiame vykdomajame įrašė nurodyta, kad skolinio įsipareigojimo suma arba nesumokėtos skolos dalies dydis sudaro: 191 469,69 Lt negrąžinto kredito, 90 891,81 Lt nesumokėtų palūkanų, 24 974,59 Lt delspinigių, iš viso 307 336,09 Lt, ir 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo išieškotinos sumos (nuo 307 336,09 Lt) nuo vykdomojo įrašo atlikimo dienos iki vykdomojo įrašo visiško įvykdymo (t. 14, b. l. 110). Antstolis I. G., siekdamas užtikrinti šios prievolės įvykdymą, bankui įkeistą turtą areštavo, uždrausdamas šiuo turtu disponuoti (t. 14, b. l. 108–109).Kaip nurodyta 9 punkte, laikinas nuosavybės teisių apribojimas galima tik siekiant proceso tikslų. Įprastai laikinas nuosavybės teisių apribojimas taikomas pareikštam ar galimam civiliniam ieškiniui užtikrinti tuo atveju, kai yra tikimybė, jog turtas bus sugadintas, sunaikintas, perleistas ar kitaip suvaržytos teisės į jį ir pan. Laikinu nuosavybės teisių apribojimu iš esmės siekiama nurodytą turtą išsaugoti, kad jis nebūtų įkeistas, juo laiduota, kitaip suvaržytas ir bet kokiu būdu perleistas tretiesiems asmenims. Tuo tarpu, nagrinėjamu atveju anksčiau ištirtos aplinkybės aukštesnės instancijos teismui suponuoja išvadą, kad laikinu nuosavybės teisių apribojimu siekiami tikslai konkrečiu atveju jokiu būdu nebus pasiekti, nes turtas, kuriam taikoma ši procesinė prievartos priemonė, nuo 2006 m. gegužės 18 d. įkeistas bankui (t. 14, b. l. 108–109). Iš įsiteisėjusio Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 22 d. nuosprendžio turinio matyti, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos civilinis ieškinys patenkintinas iš dalies ir iš civilinių atsakovų R. J. bei A. M. solidariai priteista 2 262,76 Lt akcizo bei 840,30 Lt – PVM, iš viso 3 103,06 Lt (898,71 Eur) valstybei turtinei žalai atlyginti (t. 13, b. l. 151–187). Turto konfiskavimas / išplėstinis turto konfiskavimas nagrinėjamoje byloje netaikytas. Baudžiamojoje byloje pritaikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas civiliniam ieškiniui patenkinti nėra susijęs su kokiu nors sandoriu tarp skolininkų (R. ir L. J.) ir Akcinės bendrovės DNB banko (hipotekos kreditoriaus). Baudžiamojoje byloje kokie nors kaltinimai bankui taip pat nepareikšti.Bankas yra hipotekos kreditorius. Hipoteka yra daiktinė teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, kuria užtikrinamas esamos ar būsimos turtinės prievolės įvykdymas, kai įkeistas turtas neperduodamas kreditoriui (CK 4.170 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šiai daiktinei teisei būdingi bruožai yra jos absoliutumas, pirmumas prieš kitus kreditorius ir sekimas paskui įkeistą daiktą (kasacinė nutartis Nr. 3K-7-364/2010). Vadovaujantis CK 4.193 straipsnio 1 dalimi, jeigu realizavus įkeistą daiktą gaunama mažesnė suma, nei priklauso hipotekos kreditoriui, jis turi teisę reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto bendra įstatymų nustatyta tvarka. Išieškojimo iš skolininko turto bendrosios taisyklės įstatymo leidėjo įtvirtintos CPK XLVII skyriuje. CPK 664 straipsnio 1 dalyje aiškiai nustatyta, kad pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai. Vadinasi, hipotekos kreditorius savo reikalavimus pirmiausia gali tenkinti tik iš jo naudai įkeisto turto, o reikalavimų išieškoti pagal vykdomuosius dokumentus patenkinimo eiliškumo tvarka, kai išieškotos iš skolininko sumos neužtenka vykdymo ir su juo susijusioms išlaidoms bei visiems reikalavimams pagal vykdomuosius dokumentus patenkinti, nustatyta CPK 753 straipsnyje. CPK 753 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paskesnės reikalavimai patenkinami po to, kai visiškai patenkinami pirmesnės eilės reikalavimai. Reikalavimų patenkinimo eilę nustato CPK 754 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, hipotekos kreditoriaus ir įkaito turėtojo reikalavimai iš įkeisto turto patenkinami be eilės. Toliau pirmąja eile tenkinami reikalavimai išieškoti išlaikymą ir reikalavimai atlyginti žalą, padarytą suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat atsiradusią dėl maitintojo netekimo (CPK 754 straipsnio 2 dalis); antrąja eile patenkinami darbuotojų reikalavimai (CPK 754 straipsnio 3 dalis), trečiąja eile patenkinami visi kiti reikalavimai (CPK 754 straipsnio 4 dalis). Jei realizavus įkeistą turtą po hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo padengimo, lieka lėšų, kurių nepakanka visiems vienos eilės reikalavimams visiškai patenkinti, jie patenkinami proporcingai kiekvienam išieškotojui (CPK 754 straipsnio 5 dalis). Visos aptartos teisės normos yra imperatyvios, vadinasi, jų privalu laikytis besąlygiškai. Kartu tai reiškia, kad CPK 754 straipsnyje nustatyta reikalavimų tenkinimo eilė negali būti pakeista.BPK 151 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi, jeigu ši priemonė tampa nebereikalinga. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju R. J. ir L. J. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto daliai: ½ žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), taikyti laikiną nuosavybės teisių apribojimą nėra pagrindo ne tik dėl to, kad nebus pasiektas tikslas – baudžiamojoje byloje patenkinto civilinio ieškinio įvykdymas, bet ir todėl, jog nuosavybės teisių apribojimas nesuderinamas nei su banko, kaip įkaito turėtojo, turtiniais interesais, nei su skolininkų (R. ir L. J.) teisėtų interesų apsauga. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog Vilniaus apygardos teismo sprendimas dėl priteisto civilinio ieškinio valstybei būtų įvykdytas. Tačiau tokia aplinkybė pati savaime nesuteikia pagrindo taikyti (tęsti terminą) laikiną nuosavybės teisių apribojimą hipoteka užtikrintam turtui. Kaip minėta 16 punkte, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą hipotekos kreditorius turi pirmumo prieš kitus kreditorius teisę į jo reikalavimų patenkinimą. Nagrinėjamu atveju konkrečios baudžiamosios bylos baigtis negali daryti ir nedaro jokios įtakos hipotekos kreditoriaus pirmumo teisei pagal įkeitimo sutartį patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto turto. Suvaržytą turtą pardavus iš varžytynių, bet kuriuo atveju pirmiausia bus patenkinti hipotekos kreditoriaus reikalavimai, ir tik patenkinus hipotekos kreditoriaus reikalavimus, bus tenkinami kiti reikalavimai pagal pirmiau aptartą įstatymo leidėjo imperatyviai nustatytą tvarką bei eilę. Antai, esant apribotoms nuosavybės teisėms į hipoteka užtikrintą turtą, jo pardavimas iš varžytynių negalimas iki bus panaikintas taikomas areštas arba bus suteiktas leidimas antstoliui turtą parduoti iš varžytynių. Dėl tokių priežasčių hipotekos kreditorius – bankas – negali įgyvendinti savo daiktinės teisės ir taip patenkinti skolinio reikalavimo pagal Vilniaus miesto 31-ojo notaro biuro notaro 2014 m. kovo 31 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini). Kita vertus, pagal šioje situacijoje susidėjusias aplinkybes ir skolininkai (R. ir L. J.) negali atsiskaityti su hipotekos kreditoriumi. Dar daugiau, didėja jų įsiskolinimo suma dėl 12 punkte aptartų skaičiuojamų palūkanų už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną iki visiško skolos išieškojimo. Tokiu būdu daroma žala ne tik hipotekos kreditoriui, skolininkams, bet ir valstybei, t. y. didėjant skoloms, mažėja banko galimybės gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto vertės, civilinio ieškovo – valstybės – patenkinti civilinį ieškinį, išsiieškoti priteistas proceso išlaidas ir pan.Todėl remiantis tuo, kas išdėstyta, banko atstovo skundas tenkintinas, apskųstoji nutartis naikintina ir dėl skundo priimtinas naujas sprendimas.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – Akcinės bendrovės DNB banko (šiuo metu Luminor Banko Akcinės bendrovės) prašymą patenkinti.

Panaikinti laikiną nuosavybės teisių apribojimą į R. J. ir L. J. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto dalį: ½ žemės sklypo, 1,800 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Įpareigoti antstolį I. G. informuoti Vilniaus apygardos teismą apie lėšas, kurios liktų antstolio depozitinėje sąskaitoje, realizavus hipotekos kreditoriui įkeistą turtą, atsiskaičius su hipotekos kreditoriumi ir sumokėjus visas, su vykdymu susijusias išlaidas, uždraudžiant lėšas naudoti kitiems atsiskaitymams, išskyrus atsiskaitymams, susijusiems su hipotekos kreditoriumi, iki atskiro pirmosios instancijos teismo patvarkymo.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.