Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei G. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vykdantis individualią žemės ūkio veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. P., vykdantis individualią žemės ūkio veiklą, žinodamas, kad neturi pakankamai lėšų visiems kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti ir turi pradelstų įsipareigojimų valstybės biudžetui, nuo 2024 m. gruodžio 30 d. iki 2025 m. vasario 11 d. vykdė atsiskaitymus su žemesnės eilės nei Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) kreditoriais (R. M., S. M., N. P., UAB (duomenys neskelbtini), MB „(duomenys neskelbtini)“ ir S. M.). Tokiu būdu T. P. pažeidė VMI interesus, nevykdė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos laikytis atsiskaitymų grynaisiais bei negrynaisiais pinigais eiliškumo ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalyje.

Šioje byloje VMI pateikė teismui pareiškimą ir pagal jį teismo 2025 m. gegužės 15 d. nutartimi buvo iškelta administracinio nusižengimo byla pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį T. P., vykdančiam individualią žemės ūkio veiklą, dėl galimai padaryto kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimo.

T. P. inkriminuojamame ANK 120 straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą. Kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1400 iki 3000 Eur (ANK 120 straipsnio 1 dalis).

Kiek tai susiję su ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytu subjektu, kuriam taikytina administracinė atsakomybė, teismas nesutinka su T. P. atstovės argumentais, jog T. P. nėra tinkamas atsakomybės subjektas dėl to, jog nėra juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo. Nėra ginčo, kad T. P. nuo 2011 m. vykdo individualią žemės ūkio veiklą. Teismų praktikoje tokiems individualią žemės ūkio veiklą vykdantiems asmenims taikoma ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė (Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. kovo 27 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-50-360/2025; Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 26 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-86-493/2023). T. P., kaip ūkininkas, kuris individualią žemės ūkio veiklą vykdo neįsteigęs juridinio asmens, laikytinas „kitu atsakingu asmeniu“ ANK 120 straipsnio 1 dalies prasme ir tai nelaikytina plečiamuoju teisės aktų aiškinimu, kuris, kaip teisingai nurodo T. P. atstovė, administracinių nusižengimų bylose yra negalimas.

Motyvuojamoji dalis

CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje yra nustatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas, kurio privalo laikytis skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankami lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, tuo pačiu įvertino bei nustatė prioritetus, su kuriais subjektais asmuo, neturėdamas pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, visų pirma privalo atsiskaityti. Būtent įtvirtintas atsiskaitymų eiliškumas bei jo laikymasis atitinka viešąjį interesą.

Asmens atliktas mokėjimas / atsiskaitymas pripažįstamas prieštaraujančiu imperatyviosioms CK 6.930¹ straipsnio nuostatoms, kai yra nustatomos dvi sąlygos: 1) skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti; 2) skolininkas nesilaiko įstatyme nustatyto atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo nesilaikymas įstatymų leidėjo savaime vertinamas kaip kreditorių teisių pažeidimas. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka gali būti pažeista tiek fiziniam ar juridiniam asmeniui esant nemokiam, bankrutuojančiam, tiek paprasčiausiai neturint pakankamai lėšų visiems pareikštiems kreditorių reikalavimams tenkinti. Todėl šiuo atveju nėra tikslinga itin detaliai aiškintis, kokia T. P. finansinė būklė buvo nusižengimo darymo metu, taip pat kada tiksliai susidarė mokestinė nepriemoka, dėl kokių priežasčių ji susidarė, kas dėl to atsakingas ir pan. ANK 120 straipsnio 1 dalies prasme reikšminga tik tai, ar buvo pažeista kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka, ar ne.

Šioje administracinio nusižengimo byloje pati T. P. atstovė teismo posėdyje pripažino, kad T. P. 2025 m. pradžioje buvo susidūręs su laikinais finansiniais sunkumais ir neturėjo pakankamai piniginių lėšų visiems kreditorių, įskaitant VMI, reikalavimams patenkinti. Nors, T. P. atstovės teigimu, T. P. turėjo ir turi pakankamai daug likvidaus turto, kurį realizavęs galėjo atsiskaityti su VMI, yra mokus, nebankrutuojantis, tačiau tai nėra teisiškai reikšminga sprendžiat, ar buvo padarytas jam inkriminuotas administracinis nusižengimas. T. P., vykdantis individualią žemės ūkio veiklą, žinodamas, kad neturi pakankamai piniginių lėšų visiems kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti ir turi pradelstų įsipareigojimų valstybės biudžetui, nuo 2024 m. gruodžio 30 d. iki 2025 m. vasario 11 d. vykdė atsiskaitymus su žemesnės eilės nei VMI kreditoriais. Nors 2024 m. gruodžio 30 d. jau buvo fiksuojama 2400 Eur viršijanti GPM nepriemoka, T. P. pervedė 700 Eur R. M., 2025 m. sausio mėnesio pradžioje T. P. atliko 600 Eur mokėjimą S. M., 1091,42 Eur mokėjimą N. P. ir 5000 Eur mokėjimą UAB (duomenys neskelbtini), nors tuo metu skola valstybės biudžetui jau viršijo 4500 Eur. 2025 m. vasario 11–13 d. T. P. atliko 11 000 Eur mokėjimus MB „(duomenys neskelbtini)“ ir 1432 Eur mokėjimą S. M., nors skola VMI tuo metu jau sudarė beveik 38 000 Eur. Ši mokestinė nepriemoka susidarė pradelsus sumokėti GPM ir PVM. Kaip nurodyta pareiškime, nuo 2024 m. gruodžio 11 d. iki 2025 m. kovo 10 d. į valstybės biudžetą buvo išieškota tik 3067,97 Eur.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vykdo individualią žemės ūkio veiklą jau nuo 2011 m., todėl jam puikiai žinoma tvarka, kokius mokesčius ir kada privalo sumokėti valstybei. Be to, įstatymo nežinojimas ar neteisingas jo interpretavimas asmens nuo atsakomybės neatleidžia. Pažymėtina ir tai, kad atsiskaitymo eiliškumo nebuvo laikomasi ne pavieniais atvejais, o sistemingai, paskesnės eilės mokėjimų sumos buvo, be kita ko, ir pakankamai didelės, siekiančios ne kelis šimtus, o kelis tūkstančius eurų. Daryti išvadą, jog visi šie mokėjimai buvo išskirtinai būtini T. P. ūkinei veiklai ir jos tęstinumui, pagrindo nėra. Prašymas dėl mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo ar atidėjimo VMI buvo pateiktas 2025 m. kovo 10 d., t. y. jau po to, kai kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas buvo padarytas. Be to, šis prašymas nebuvo tenkintas. Ir nors T. P. atstovė teigia, jog T. P. tikėjosi, kad mokestinės paskolos sutartis su juo bus sudaryta, tai nešalina jo atsakomybės dėl padaryto pažeidimo. Nors 2025 m. pavasarį T. P. atsiskaitė su valstybės biudžetu, tačiau ši aplinkybė taip pat nešalina administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybės ir fakto, jog tiriamu laikotarpiu kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka buvo pažeista. Kadangi T. P. veiksmai atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jis baustinas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas administracinę nuobaudą T. P., teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį bei pavojingumą, į nusižengimo padarymo aplinkybes, į pažeidėjo asmenybę – baustas administracine tvarka, kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą pažeidė, tačiau galiausiai su valstybės biudžetu buvo gana operatyviai atsiskaityta, nes asmuo dėjo pastangas geranoriškai išspręsti susidariusią situaciją.

Byloje ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko nėra duomenų apie tai, kad T. P. anksčiau būtų baustas už analogišką administracinį nusižengimą. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti T. P. paskiriant ne ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudą, o mažesnę, nei numatyta sankcijoje, baudą – 700 Eur. Atkreiptinas dėmesys, kad ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymui, išklausiusi T. P. atstovės paaiškinimus, neprieštaravo ir VMI atstovė. Nors T. P. atstovė prašė atidėti baudos mokėjimą iki rudens, tačiau teismas, įvertinęs baudos dydį, nesant duomenų apie itin sunkią T. P. finansinę padėtį, sprendžia, kad tam nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 630, 635–637, 644, 646, 675 straipsniais, teismas

nutaria:

T. P. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, paskirti jam administracinę nuobaudą – 700 Eur (septynių šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti T. P., kad paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 (keturiasdešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (pavyzdžiui, (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB), mokėjimo pavedime nurodant administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-30-1095/2025 bei įmokos kodą – 1001, arba įmokų surinkimo paslaugas teikiančiose įstaigose bei jų ar jų tarpininkų padaliniuose, nurodytuose Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos tinklalapyje (pavyzdžiui, AB „Lietuvos paštas“ pašto skyriuose, SOLLO, UAB tarpininko MAXIMA LT, UAB kasose, „Perlo“ terminaluose, „Lietuvos spauda“ kioskuose).

Nesumokėjus baudos per nurodytą terminą, ji išieškoma priverstinai Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnyje nustatyta tvarka.

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismą.