Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2022-11-10 · Civilinė byla Nr. e2YT-11493-1124/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-11-10
Bylos Nr.
e2YT-11493-1124/2022
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Lapėnienė
Pareiškėjas
P.
Suinteresuotas asmuo
valstybės įmonė „Turto bankas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-11493-1124/2022Teisminio proceso Nr. 2-48-3-02232-2022-2Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.2 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 10 d.Trakai
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Rasa Lapėnienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. (P.) A. (A.) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo byloje – valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė palikimą po senelio J. J. mirties, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

2. Pareiškėjas nurodo, kad jo senelis J. J. (kai kuriuose dokumentuose J. J.) mirė (duomenys neskelbtini). Po senelio J. J. mirties į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Testamentų registre yra įregistruotas 2010 m. lapkričio 9 d. oficialusis testamentas, pagal kurį J. J. jam priklausančią dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini)., skyrė pareiškėjui. Po pareiškėjo senelio J. J. mirties palikimą – 42/100 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu – (duomenys neskelbtini), priėmė ir valdė pareiškėjas. Pareiškėjas rūpinosi ir prižiūrėjo butą, rūpinosi visu senelio J. J. likusiu turtu (knygomis, namų apyvokos daiktais, baldais). Pareiškėjas yra kitos buto dalies savininkas, 29/50 dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pareiškėjas paveldėjo po savo senelės S. J. mirties. Be pareiškėjo daugiau niekas kitas neturėjo buto raktų, negalėjo patekti į butą ir priimti senelio J. J. palikimo, faktiškai pradedant jį valdyti.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo byloje – valstybės įmonė „Turto bankas“, atsiliepimu į pareiškimą prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodo, kad valstybės įmonė „Turto bankas“ yra pradėjusi rinkti informaciją dėl galimybės paveldėti mirusiojo J. J. turtą, tačiau į notarą suinteresuotas asmuo nėra kreipęsis bei paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

4. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

5. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).

6. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan., t. y. aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

7. Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti, kaip vieno iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų, skirtumo nuo kitų palikimo priėmimo atvejų. Tokiu būdu priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 18 punktas).

8. Pareiškėjo žodiniai ir rašytiniai paaiškinimai civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto apie palikimo priėmimą nustatymo yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 24 punktas). Pagal CPK 185 straipsnio nuostatas visapusiškai vertinant pareiškėjo paaiškinimus dėl palikimo priėmimo reikia vadovautis tuo, kad pareiškėjas turi suinteresuotumą bylos baigtimi, tačiau vien ši aplinkybė nenulemia, kad jo paaiškinimus reikia vertinti kaip nepatikimus. Kartu įvertinama, kad asmuo kreipiasi su pareiškimu dėl šio juridinio fakto nustatymo, nes tokia yra įstatymu nustatyta paveldėjimo įforminimo tvarka ir kitokia tvarka jis negali gauti reikiamo dokumento. Pareiškėjas nėra pažeidęs įstatymo reikalavimų, kadangi priimti palikimą faktiniais veiksmais yra teisėta, tik reikalaujama patikimai įrodyti faktą, kad atitinkami veiksmai buvo atlikti. Sprendžiant dėl suinteresuotumo reikia įvertinti, ar dėl šio fakto yra daugiau suinteresuotų asmenų, ar pareiškėjo prašymui yra prieštaraujama, ar dėl faktinių aplinkybių kyla ginčas, ar teikiami įrodymai, kurie ginčytų pareiškėjo nurodomus faktus. Jeigu pareiškėjo pareiškimo nagrinėjimo metu nepateikiami priešingi įrodymai, nekyla ginčas dėl fakto, tai detalūs, logiški ir nuoseklūs pareiškėjo parodymai dėl palikimo priėmimo gali būti vertinami kaip patikimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018 26 punktas).

9. Byloje pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad pareiškėjo senelis mirė (duomenys neskelbtini).. Testamentų registro duomenys patvirtina, kad po J. J. mirties niekas nesikreipė į notarą dėl jo palikimo priėmimo, palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų neįregistruota, tačiau Testamentų registre įregistruotas notarės Dainos Aliukonienės 2010 m. lapkričio 9 d. patvirtintas testatoriaus J. J. testamentas reg. Nr. DA-4107, kuriuo testatorius J. J. jam priklausančią dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), skyrė savo vaikaičiui P. A..

10. Bylos faktiniai duomenys yra pakankami konstatuoti, kad pareiškėjas savo senelio palikimą priėmė, faktiškai pradėjęs valdyti palikimo objektą sudarantį turtą. Pareiškėjas nurodė, kad rūpinasi minėtu turtu kaip savo – prižiūrėjo butą, mokėjo mokesčius ne tik už savo buto dalį, bet ir už po senelio mirties faktiškai priimtą jo buto dalį, rūpinosi visu senelio J. J. likusiu turtu (knygomis, namų apyvokos daiktais, baldais). Minėtas aplinkybes, be kita ko, patvirtina pateikta UAB „Trakų energija“ pažyma, kurioje nurodoma, kad už butui, esančiam (duomenys neskelbtini), suteiktas šilumos energijos tiekimo paslaugas iki 2022 m. rugpjūčio 1 d. yra visiškai atsiskaityta. Minėti pareiškėjo paaiškinimai – nuoseklūs ir logiški, įrodymų vertinimo prasme nėra pagrindo jų vertinti kaip nepatikimų, jais abejoti ir nesivadovauti, juos patvirtina ir kartu su pareiškimu pateikti rašytiniai įrodymai. Suinteresuotas asmuo pastarųjų faktinių aplinkybių neginčija, jas (minėtas aplinkybes) paneigiantys (priešingi) įrodymai į bylą nebuvo pateikti.

11. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas pareiškėjo pareiškimą tenkina, nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas priėmė palikimą, atsiradusį mirus jo seneliui, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

12. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjui yra reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas P. (P.) A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo senelio J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties atsiradusį palikimą priėmė, faktiškai pradėdamas turtą valdyti.

Juridinio fakto nustatymas yra pagrindas pareiškėjui P. (P.) A. (A.) gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu, skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Teisėja [pasirašyta kvalifikuotu elektroniniu parašu] Rasa Lapėnienė