Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Marija Augustinaitė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (būsimo ieškovo) V. V. prašymą atsakovei A. V. dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

· Ieškovas su dukra bendrauja nuotolinėmis ryšių priemonėmis pirmadienį, trečiadienį, penktadienį nuo 18.00 val. iki 18.30 val.;

· Būdamas Lietuvoje ieškovas du savaitgalius praleidžia su vaiku. Vaiką penktadienį ieškovas pasiima iš ugdymo įstaigos ir sekmadienį 18.00 val. parveža į gyvenamąją vietą;

· Būdamas Lietuvoje ieškovas su vaiku praleidžia kiekvieną trečiadienį ir ketvirtadienį. Vaiką ieškovas trečiadienį pasiima iš ugdymo įstaigos, ketvirtadienį nuveža į ugdymo įstaigą, iš kurios vaiką pasiima atsakovė;

· Apie grįžimą į Lietuvą ieškovas atsakovę informuoja ne vėliau kaip prieš dvi savaites.

2. Prašyme nurodoma, kad ieškovas su atsakove yra sudarę santuoką. Šalys turi nepilnametį vaiką D. V., gim. (duomenys neskelbtini). Tarp ieškovo ir atsakovės yra prasidėjęs santuokos nutraukimo (skyrybų) procesas, ieškovas kreipėsi dėl privalomosios mediacijos šeimos bylose. Atsakovė riboja bendravimą su dukra, vaiku manipuliuoja, siekdama gauti jos norimas skyrybų sąlygas. Pažymėjo, jog mediacijos procesas nėra baigtas, todėl pareikšti ieškinio ieškovas šiuo metu negali. Nurodė, jog ieškovas gyvena Lietuvoje, tačiau dirba (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad iki skyrybų proceso pradžios su vaiku bendravo nuotoliniais vaizdo skambučiais. Atsakovei pranešus, kad nori skirtis, buvo pradėtas riboti bendravimas su vaiku, motyvuojant tuo, kad vaikas neva nenori su ieškovu bendrauti. Teigė, jog jam paskambinus atsakovė įjungia vaikui televizorių, tuomet vaikas išreiškia nenorą bendrauti su tėvu. Negana to, paskutiniai skambučiai vyko labai keistai, tik paskambinus vaikas pradėjo rėkti ir bėgti. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad vaikas yra nuteikinėjamas prieš tėvą, nes dar prieš mėnesį bendravimo problemų su vaiku nebuvo. Pažymėjo, jog atsakovė draudžia jam pasiimti vaiką iš darželio. Nurodė, jog skyrybų procesas gali užtrukti, jei jam nebus sudarytos sąlygos bendrauti su vaiku, tėvo ir vaiko ryšys silpnės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas netenkintinas.

3. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje (CPK 144 straipsnio 2 dalis). CPK 147 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, vadovaudamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Paduodamas šį prašymą, pareiškėjas turi nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo (ieškovo) interesams, sumokėti šio Kodekso 80 straipsnio 5 dalyje nustatytą žyminį mokestį ir pusės šio Kodekso 80 straipsnio 1 dalyje numatyto žyminio mokesčio dydžio užstatą.

4. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis iki ieškinio pareiškimo siekiama užtikrinti, kad ieškovas galėtų tinkamai pasirengti bylai bei pradėti procesą, o atsakovui nebūtų sudarytos sąlygos iki ieškinio pareiškimo atlikti veiksmus, kurie sukliudytų būsimo galimo jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą ar padidintų žalą, kad yra tam tikra grėsmė, jeigu nebus taikomos prašomos laikinosios apsaugos priemonės (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-449-464/2015; 2015 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-760-183/2015). Teismų praktikoje pažymima, kad iš įstatymo leidėjo įtvirtintų teisės normų išplaukia, kad laikinosios apsaugos priemonės iki ieškinio padavimo atsakovui gali būti pritaikytos tik esant trijų aplinkybių visetui. Pirma, turi būti įrodyta, kad egzistuoja tikimybė, jog ateityje galbūt kils grėsmė dėl to, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo galimo palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Antra, turi būti nurodytos priežastys, pateisinančios, kodėl ieškinys nepateikiamas kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Trečia, turi būti pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad jau prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones momentu yra kilusi (galbūt kils) grėsmė suinteresuoto asmens interesams tuo atveju, jei nebus pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-5322-560/2010; ir kt.).

5. Atsižvelgiant į paminėtą teisinį reglamentavimą, ieškovas, teikdamas prašymą CPK 147 straipsnio 3 dalies pagrindu, visų pirma privalėjo nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nagrinėjamu atveju ieškovas (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą su prašymu pradėti privalomąją mediaciją santuokos nutraukimo byloje. Privalomosios mediacijos procesas dar nėra pasibaigęs. Ieškovas nurodo, jog į teismą su prašymu pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones kreipiasi dėl to, kad atsakovė riboja bendravimą su dukra, vaiku manipuliuoja, siekdama gauti norimas ištuokos sąlygas; ieškinio pareikšti negali, nes mediacijos procesas dar nėra pasibaigęs. Taigi ieškovas iš esmės teigia, kad ieškinio pateikti negalėjo dėl Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo nustatyto įpareigojimo (t. y. dėl privalomosios mediacijos prieš kreipiantis į teismą su tokio pobūdžio ieškiniu).

6. Teismo vertinimu, ieškovas nenurodė teismui aplinkybių, kurios pagrįstų, kad egzistuoja objektyvios kliūtys prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pareikšti kartu su ieškiniu, o aplinkybė, jog ieškinys negali būti paduotas iš karto, nes inicijuojant šeimos ginčą, pirmiausia turi būti pasinaudota privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka – mediacija, nėra pakankama. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje, nurodant, kad būtent Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 20 straipsnyje nurodytas įpareigojimas (kreipimasis dėl privalomosios mediacijos) neužkerta kelio kreiptis į teismą su ieškiniu, ir ši aplinkybė nėra laikoma svarbia bei reikšminga priežastimi, pateisinančia ieškinio nepateikimą, teikiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio (CPK 147 straipsnio 3 dalis) (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1260-794/2020). Taigi nagrinėjamu atveju ieškovas teismui pateiktame prašyme nenurodė objektyvių aplinkybių, kurios pagrįstų, kad egzistavo objektyvios kliūtys ieškovui pareikšti ieškinį (pasinaudojus privalomąja mediacija, pabandžius su vaiko motina ginčą dėl vaiko išspręsti taikai), o ne prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio padavimo.

7. Pagal CPK 375 straipsnį teismas, nagrinėdamas šeimos bylas, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnyje, atsižvelgdamas į vaikų interesus. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose CK 3.65 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecija, atsižvelgus į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Šios teisės normos tikslas – apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus – yra aktualus visoms iš šeimos santykių kilusioms byloms.

8. Kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71- 687/2020) yra išaiškinęs, kad šeimos santykių prigimtis ir teisinio reglamentavimo principai lemia, jog CK 3.65 įtvirtinta teisės norma laikytina bendrąja CK trečiosios knygos ,,Šeimos teisė“ normų reglamentuojamiems santykiams, kartu – specialiąja kitų įstatymų atžvilgiu, todėl teismas gali joje nurodytas priemones taikyti visais atvejais, kai konstatuoja tam pakankamą pagrindą – aplinkybes, kurios patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko teisėms. Taigi laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo.

9. CK 3.161 straipsnio, reglamentuojančio vaikų teisių turinį, 3 dalis numato, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams.

10. CK 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio, 3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Taigi laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).

11. Pažymėtina, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas byloje nėra savitikslis, asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga įrodyti jų taikymo būtinybę, ir kad jų nepritaikius bus pažeisti vaiko ar vieno iš tėvų interesai (CPK 12 straipsnis, 144 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis).

12. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo ir nustatyti laikiną bendravimo su vaiku tvarką grindžia aplinkybe, jog atsakovė riboja bendravimą su vaiku, manipuliuoja vaiku, siekdama norimų ištuokos sąlygų. Savo argumentams pagrįsti ieškovas teismui pateikė šalių susirašinėjimo duomenis, iš kurių galima daryti prielaidą, jog šalių santykiai yra įtempti, ieškovas reikalauja bendravimo su vaiku, o atsakovė nurodo, jog vaikas bendrauti nenori, bei vaizdo įrašu, kuriame fiksuojamas vaikas, atsisakantis bendrauti su tėvu. Tačiau vien šie duomenys nesudaro pagrindo spręsti esant būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo, nustatant laikiną ieškovo bendravimo su vaiku tvarką. Ieškovas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iš esmės grindžia vienasmeniškais paaiškinimais, jog atsakovė riboja jo bendravimą su vaiku, sudaro tam kliūtis, tačiau neįvardija ir nepaaiškina tokio trukdymo bendrauti su vaiku trukmės, kliūčių atsiradimo pradžios ir pan., t. y. prašymą grindžia abstraktaus pobūdžio teiginiais. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas su nepilnamečiu vaiku susijusius klausimus ir siekdamas užtikrinti geriausius vaiko interesus, turi nustatyti konkretaus vaiko interesų turinį, atsižvelgiamas tiek į objektyvius kriterijus, tiek kiekvienoje byloje turi nustatyti konkretaus vaiko interesus. Nagrinėjamu atveju vien iš ieškovo dėstomų aplinkybių ir lakoniškų prašymo priedų teismui nepakanka duomenų, kad galėtų būti detaliau nustatytos konkrečios faktinės aplinkybės, charakterizuojančios ginčo situaciją bei individualius vaiko poreikius. Sprendžiant dėl bendravimo tvarkos su mažamečiu vaiku nustatymo yra svarbu, kad nebūtų pažeisti vaiko interesai, būtų atsižvelgta į vaiko poreikius, režimą ir pan. Todėl negalima vertinti, kad prašymas tinkamai pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais, kaip to reikalauja įstatymas (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5, 6 punktai, 135 straipsnio 2, 3 punktai, 147 straipsnio 3 punktas).

13. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepareiškus ieškinio yra išimtinė situacija ir tokio prašymo tenkinimui turi būti išimtiniai pagrindai. Šiuo atveju ieškovas ne tik neįrodė objektyvių aplinkybių, dėl kurių nebuvo pateiktas ieškinys, nesulaukta privalomosios mediacijos pabaigos, o buvo pateiktas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo pagrįstumo, bet neįrodė ir savo teiginių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo, nenurodė neginčijamų faktų ir aplinkybių, patvirtinančių, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iki ieškinio pateikimo yra būtinas, nepateikė duomenų, patvirtinančių realią nepilnamečio vaiko interesams kylančią grėsmę, šia aplinkybe apskirtai nesirėmė. Nagrinėjamu atveju vien ieškovo teiginiai apie siekį išsaugoti vaiko ir tėvo ryšį nėra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nesant kitų, pirmiau nurodytų aplinkybių apie abiejų tėvų gyvenimo sąlygas, vaiko situaciją ir kt. Nustatytų ir įvertintų aplinkybių visuma sudaro pagrindą išvadai, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio pareiškimo, todėl ieškovo prašymas atmestinas (CPK 144 straipsnis, 147 straipsnio 3 dalis).

14. Ieškovui išaiškintina, kad prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetimas neužkerta kelio bet kurioje civilinio proceso stadijoje kreiptis į teismą su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, ar prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teikti kartu su ieškiniu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 147, 290-291 straipsniais, teismas

nutaria:

Atmesti pareiškėjo (būsimo ieškovo) V. V. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pateikimo dienos.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.