Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovui A. M., jo atstovei advokatei Jurgitai Žiužnienei, atsakovei A. A., jos atstovei advokatei R. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovei A. A. dėl žalos, padarytos dėl nepagrįsto praturtėjimo, atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nr.Atliktas darbasMedžiagos/ daiktaiMokėta, Lt (Eur).1.ŠiltnamioPlėvelė132 LtperdengimasMediena40 Lt(2010, 2015 m.)Tvirtinimo detalės67 LtPinoteksas36 Lt2.GaražoAutomatiniai,rekonstrukcijossegmentiniai vartai1850 LtdarbaiPlastikiniai langai - 2 vnt.230 Lt x 2=460 Lt(2008m.)Grindinės plytelės 4,3987,80 LtLt/m²/20 m²Lyginamasis mišinys86 LtGruntas30 LtCementas40 LtKlijai173 Lt3.Namo fasadoLauko durys su stakta900 LtrekonstrukcijaStogelis virš lauko durų420 Lt(2011 m.)Laiptų pakopos1000 LtTurėklai2550 LtMetalo gaminiai113 LtPutplastis27 LtDekoras173 LtGrindinės plytelės 15 Lt/m²/2m²30 LtKlijai13 Lt4.KatilinėsKamino įdėklas546 LtrekonstrukcijaGrindinės plytelės182 Lt(2009m.)Plastikiniai langai230 LtPlytelių klijai121 LtMalkinio katilo pajungimas120 Lt5.Gamtinių dujųProjektasneprisimenaįvedimasPajungimo darbaineprisimena(apie 2011 m.)Dujinis katilas3096 Lt6.Pasijungimas prieProjektasneprisimenamiesto kanalizacijosKanalizacijos siurbliukas1100 Lt(2013m.)Elektros skaitiklis58 LtLaidai36 Lt7.Sanitarinio mazgoPlytelės132 LtĮrengimas rūsyjeKlijai72 Lt(2011m.)Plastikinės dailylentės823 LtRadiatorius89 LtVamzdžiai126 LtKranai, alkūnės, sujungimai328 Lt8.Sanitarinio mazgoKlozetas su nuleidimo273 Ltrekonstrukcijablokeliu356 Ltpirmame namoDušo kabina89 LtaukšteRadiatorius238 Lt(2011m.)Kriauklė su spintele415 LtPastatoma spintelė159 LtPakabinama spintelė30 LtPlytelės grindims10 LtKlijai364 LtPlokštė su plytelių 65 Ltimitacija Vamzdžiai Kranai, alkūnės, sujungimai467 Lt9.Namo priestatoAkmens vata248 LtrekonstrukcijaPlastikinės dailylentės780 Lt(2011m.)Plastikinis langas253 LtMediena186 LtIzoliacinė plėvelė43 LtTvirtinimo elementai216 LtRuberoidas'46 LtPutplastis166 LtPinoteksas438 Lt10.Ūkinis pastatas irCementas131 LttvoraŽvyras100 Lt(2014m.)Lentos1620 LtPinoteksas658 Lt11.Kiemo betonavimasCementas262 Lt(2014m.)Žvyras100 LtArmatūrinis tinkas240 LtDarbo atlygis-12.Stogo remontoStogo danga320 LtdarbaiDujos70 Lt(2007m.)Skarda40 Lt13Viso:23369,80 Lt (6768,36 Eur)

Be to, ieškovas A. M. nurodė, kad laikotarpiu nuo 2007 metų iki 2015 metų iš savo lėšų pirko daiktus: automobilį AUDI A3, įsigytas 2007 metais, liktutinė vertė 1000 Eur (šį automobilį šalys pirko už kiekvieno lėšas, susidėdami lygiomis dalimis, mokėjo 15000 Lt, automobilis buvo registruotas A. A. vardu, ieškovas prašo priteisti pusę šio automobilio vertės - 500 Eur); vasarines padangas R-15, 4 vnt., įsigytos 2013 m., likutinė vertė 80 Eur; navigaciją TOM-TOM, įsigyta 2011 metais, likutinė vertė 58 Eur; kompiuterį „ASUS", įsigytas 2012 metais, likutinė vertė 140 Eur; 2 vnt. modemų, įsigyti 2012, 2014 metais, likutinė vertė 15 Eur, 20 Eur, viso 35 Eur; atminties kaupiklį (32 GB), įsigytas 2015 metais, likutinė vertė 15 Eur; atminties kaupiklį (16 GB), įsigytas 2015 metų gegužės menesį, likutinė vertė 8 Eur; televizorių SONY, įsigytas 2011 metais, likutinė vertė 150 Eur; šaldiklį, įsigytas 2012 metais, likutinė vertė 170 Eur; indaplovę, įsigyta 2012 metais, likutinė vertė 200 Eur; dujinę viryklę, įsigyta 2012 metasis, likutinė vertė 173 Eur; skalbimo mašiną Wirlpool, įsigyta 2012 metais, likutinė vertė 172 Eur; garų surinktuvą, įsigytas 2012 metais, likutinė vertė 20 Eur; mikrobangų krosnelę, įsigyta 2010 metais, likutinė vertė 15 Eur; minkštą kampą, tamsiai mėlynas (padėvėtas), įsigytas 2009 metais, likutinė vertė 80 Eur; minkštą kampą, pilkas, įsigytas 2011 metais, likutinė vertė 150 Eur; medinę komodą, įsigyta 2012 metais, likutinė vertė 35 Eur; dviejų durų spintą, įsigyta 2013 metais, likutinė vertė 80 Eur; prieškambario komplektą, įsigytas 2013 metais, likutinė vertė 160 Eur; svetainės staliuką, įsigytas 2010 metais, likutinė vertė 20 Eur; virtuvinį stalą su 4 kėdėmis, įsigyti 2010 metais, likutinė vertė 58 Eur; supamą kėdę, įsigyta 2010 metais, likutinė vertė 15 Eur; lauko staliuką su 3 kėdėmis, įsigyti 2014 metais, likutinė vertė 35 Eur; krūmapjovę, įsigyta 2014 metais, likutinė vertė 20 Eur; juostinį šlifuoklį, įsigytas 2011 metais, likutinė vertė 10 Eur; kampinį šlifuoklį, įsigytas 2015 metais, likutinė vertė 25 Eur; aliumines kopėčias, įsigytas 2011 metais, likutinė vertė 50 Eur; karutį, įsigytas 2007 metais, likutinė vertė 10 Eur. Taigi, iš ieškovo lėšų buvo nupirkta daiktų, kurių likutinė vertė yra 2484 Eur. Šie daiktai yra pas atsakovę, ji jais naudojasi nepertraukiamai iki šiol, todėl, ieškovo nuomone, atsakovė privalo kompensuoti ieškovui likusių pas ją daiktų, kurie buvo pirkti už ieškovo lėšas, kainą. Ieškovas ieškinį grindžia tuo, kad byloje yra pakankamai duomenų daryti išvadai, kad yra visos sąlygos konstatuoti, kad atsakovė nepagrįstai praturtėjo, pagerindama savo gyvenamąją padėtį ieškovo sąskaita ir darbu. Tarp ieškovo ir atsakovės nebuvo sudarytas joks sandoris, kurio pagrindu atsakovė turėtų teisę negražinti pinigų. Ieškovo pajamos, kurios buvo skiriamos atsakovės gerovės gerinimui, yra įgytos teisėtu būdu - dirbant G. S. individualioje transporto įmonėje. Tačiau pinigų išreikalauti iš atsakovės gražiuoju nėra galimybės, atsakovė į prašymus nereaguoja.

Teismo posėdžio metu ieškovas A. M. ir jo atstovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti.

Eil Nr.Atlikti darbaiIeškovonurodomakainaAtsakovės teikiamas paaiškinimas1.Šiltnamioperdengimas 2010, 2015 metais79,65 EurŠiltnamis, kaip žinia, reikalingas daržovėms auginti. Šiltnamio perdengimas reikalingas nuolat, kadangi danga susidėvi. Ieškovas ir jo giminaičiai (mama) naudojosi šiltnamio vaisiais, esminiai pagerinimai nebuvo atlikti.Be to, 2015 m. šiltnamis buvo suremontuotas iš kaimynės pervestų lėšų - 144,81 Eur (500 Lt), kadangi jos šuo suniokojo šiltnamį ir daigus.2.Garažorekonstrukcijos darbai 2008 metais789,74 EurŠis namo pagerinimas buvo atliktas išimtinai atsakovės lėšomis ir be ieškovo pagalbos, kadangi tuo metu (2008 metais) ieškovas turėjo rimtų problemų dėl alkoholio, nuolat gėrė, jo pajamos buvo menkos, o dėl garažo rekonstrukcijos darbų nuolat konsultavo atsakovės bendradarbiai - A. D. ir K. M.. Garažo vartai buvo užsakyti Kaune, atvežti ir sumontuoti už 1218,33 Lt. Už paslaugas atsiskaitė pati atsakovė. Ieškovo nurodyta suma yra nepagrįsta. 3.4.Namo fasadorekonstrukcija2011 metaisSanitarinio mazgo įrengimas rūsyje 2011 metaisSanitarinio mazgo rekonstrukcija pirmame aukšte 2011 metaisNamo priestato rekonstrukcija 2011 metais3308,04 Eur2011 metais buvo paimta 17 000 Lt dydžio paskola DNB banke, sutarties Nr. K-0500- 2011-13. Ieškovas ir atsakovė šiuos pinigus panaudojo sanitarinių mazgų įrengimui, namo priestato rekonstrukcijai ir kt. Tačiau atsakovė atkreipia dėmesį, jog visi šie darbai ir pakeitimai buvo daromi išimtinai ieškovo interesais ir asmeniniais tikslais. Atsakovė dar iki apsigyvenant su ieškovu turėjo pirtį, įrengtą rūsyje, sanitarinį mazgą ir kitus patogumus. 2011 metais kovo 1 d. mirė ieškovo tėčio sugyventinė, ieškovo pamotė O. K., ieškovo tėčio sveikata labai pablogėjo, todėl jis buvo apgyvendintas atsakovei priklausančiuose namuose, kur ji gyveno su ieškovu. Būtent tuo tikslu, ieškovo prašymu ir iniciatyva, buvo rekonstruota pirtis ir įrengta vonia, rekonstruotas namo priestatas, kur ir buvo apgyvendintas ieškovo tėtis. Šie namo pagerinimai nelaikytini esminiais, vertinant jų vertę, taip pat atsakovei buvo visiškai nereikalingi, atlikti ieškovo naudai ir interesais. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovei priklausančio namo gyvenamosios dalies plotas sudaro 50 kv.m., dėl ieškovo buvo įrengtas papildomas tualetas, taigi name (atsakovei priklausančioje namo dalyje) dabar yra du sanitariniai mazgai, kurie atsakovei yra visiškai nereikalingi. Šių išlaidų atlyginimas ieškovui prieštarautų protingumo ir sąžiningumo principui.Atsakovė neneigia, kad buvo apšiltintas priestatas ir pritaikytas gyventi. Todėl atsakovė atidavė dalį paskolos - 3667 Lt. Be to, atsakovė atkreipia dėmesį į tai, kad dalis lėšų šiems darbams buvo panaudotos pardavus brangų pirties katilą, kuris priklausė atsakovei ir buvo namuose dar iki ieškovui ir atsakovei apsigyvenant kartu. 5.Gamtinių dujų įvedimas 2011 metais896,37 EurGamtinės dujos buvo įvestos 2007 metais. Kaip jau buvo minėta, 2007 metais ieškovas turėjo problemą dėl alkoholio, daug gėrė. Kadangi vyko centralizuotas jungimasis prie gamtinių dujų, katilai buvo perkami urminėmis kainomis, atsakovė asmeniškai ėmė paskolą 2007 metais, kurią pati ir grąžino. Darbus atlikti padėjo bendradarbis B. P., kuris atlygio neėmė. 6.Prisijungimas prie miestokanalizacijos 2013 metais345,80 EurPrisijungimas prie miesto kanalizacijos vyko 2009 m. Kanalizacijos siurbliukas, skaitikliai ir laidai atsakovei asmeniškai kainavo 662 Lt, kadangi šie įrenginiai buvo pirkti su bendrasavininkais, už prisijungimą atsakovė mokėjo pusę tos sumos iš asmeninių lėšų. 7.Ūkinis pastatas ir tvora 2014 metaisKiemobetonavimas 2014 metais726,66 Eur174,35 Eur2014 m. liepos mėnesį turėjo vykti atsakovės dukters vestuvės, todėl buvo gražinama namo aplinka. Atsakovės brolis A. S. ir kaimynas E. P. atliko ūkinio pastato ir tvoros tvarkymo darbus, betonavo kiemą. Medžiagos pagrinde buvo perkamos iš dukters duotų lėšų, taip pat prie šių darbų finansiškai prisidėjo atsakovės sesuo J. L.. Vėliau atsakovė pati tvorą dažė Pinotex dažais. 8.Stogo remonto darbai 2007 m.124,54 EurStogo remontas 2007 metais buvo atliekamas tik kosmetiškai, bendra remonto kaina buvo 220 Lt. Kadangi stogą remontavo atsakovė ir bendrasavininkė, atsakovei asmeniškai tai kainavo 110 Lt. 2015 metais taip pat buvo atliekami stogo remonto darbai, tačiau ieškovas jau negyveno su atsakove apie 2 mėnesius. 9.Katilinėsrekonstrukcija2009 metais347,25 EurIeškovas nurodo, kad kamino įdėklas kainavo 546 Lt. Atsakovė nori atkreipti dėmesį, jog šis kamino įdėklas reikalingas tik namo bendrasavininkei, todėl ji, kaip namo bendrasavininkė, prie jo pakeitimo prisidėjo tik simboliškai iš savo asmeninių lėšų. Taip pat neaišku, ką turi omenyje ieškovas teigdamas, kad buvo pajungtas malkinis katilas ir tai kainavo 120 Lt, kadangi jokie panašūs darbai nebuvo atlikti. Ieškovas taip pat nurodo, kad plastikiniai langai kainavo 230 Lt, tačiau nėra aišku, kodėl jie yra įtraukti į sąmatą, kadangi ieškovui įsikraustant pas atsakovę 2006 metais, šie langai jau buvo ir keisti nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Kai asmuo prašo teismo išreikalauti pas kitą asmenį esantį turtą, teismas visų pirma turi išspręsti materialinių teisinių santykių kvalifikavimo klausimą: nustatyti, kokiu pagrindu turtas atsakovo gautas ir iš ko kilo prievolė turtą grąžinti, ir atitinkamai koks įstatymas, reglamentuojantis tokiu pagrindu gauto turto išreikalavimo taisykles, ginčo atveju turi būti taikomas.

Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.2 straipsnis). CK 6.237 straipsnyje įtvirtintas turto gavimas be pagrindo kaip vienas iš prievolių atsiradimo pagrindų, teisės teorijoje ir praktikoje dar vadinamas kvazisutartiniu. Asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus CK nustatytas išimtis (CK 6.237 straipsnio 1 dalis). Kad tokia prievolė atsirastų, turtą praradęs asmuo turi įrodyti, kad šis praradimas neturi teisinio pagrindo, t. y. jo įgijimo negalima pateisinti nei konkrečiu teisės aktu, nei sandoriu; jei asmuo įgyja turtą pagal sutartį, jis negali būti laikomas gavusiu turtą be pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje J. P. v. T. K., bylos Nr. 3K-3-362/2009; 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. V. T., bylos Nr. 3K-3-253/2009; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje D. J. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-593/2008; kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 6.237 straipsnio taikymo, yra išaiškinęs, kad nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas taikomas tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją, priteisiant nuostolius, įpareigojant prievolę įvykdyti natūra, taikant sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos būdus) arba jos apginamos nevisiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Okseta“, bylos Nr. 3K-3-166/2008; 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje E. Č. ir kt. v. Kauno miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-140/2006). Taigi CK 6.237 straipsnio taikymas yra įmanomas tik tuo atveju, jeigu šalių nesieja jokie kiti prievoliniai santykiai ir turtą asmuo įgijo be teisinio (įstatyme ar sutartyje nustatyto) pagrindo.

Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę, aplinkybę, kad atsakovas gavo turtą be teisinio pagrindo, turi įrodyti ieškovas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Atsakovas turi teisę gintis nuo jam pareikšto ieškinio. Atsakovui pateikus atsikirtimus į ieškinį, taip įgyvendinami esminiai civilinio proceso principai – rungimosi ir šalių procesinio lygiateisiškumo (CPK 12, 17 straipsniai). Teisme nagrinėjamo ginčo ribas nustato ne vien ieškovo ieškinyje nurodytas ieškinio pagrindas ir dalykas, bet ir atsakovo pateikiami argumentai, kuriais jis siekia paneigti jam pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Įgyvendinant nuostatą, kad sprendžiant ginčą turi būti išklausyta ir kita proceso šalis (audiatur et altera pars), atsakovo reiškiami atsikirtimo į ieškinį argumentai gali būti tiek materialiojo teisinio pobūdžio atsikirtimai, t. y. atsakovo nurodomos faktinės aplinkybės, argumentai, paaiškinimai, kuriais siekiama paneigti ieškinio pagrįstumą, t. y. įrodyti, kad ieškovas neturi teisės į ieškinio patenkinimą, tiek procesinio teisinio pobūdžio (formalūs) atsikirtimai, kai atsakovo argumentais siekiama įrodyti, kad ieškovas neturėjo teisės pareikšti ieškinio (pvz., ginčas jau yra išspręstas, arba ginčas spręstinas ne teisme, bet arbitraže ir pan.). Atsakovas privalo atsikirtimus į ieškinį įrodyti (CPK 12, 178 straipsniai).

Taigi teisme sprendžiant ieškovo pareikštą reikalavimą bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia abiejų proceso šalių pateikti tiek faktinio, tiek teisinio pobūdžio argumentai. Nuo atitinkamų šalių nurodytų aplinkybių įrodytinumo priklauso ginčo išnagrinėjimo teisme rezultatas. Teismas šalių teikiamų įrodymų pagrindu visų pirma turi išspręsti materialinių teisinių santykių kvalifikavimo klausimą, t. y. nustatyti, kokiu pagrindu turtas (pinigai) atsakovo gautas ir atitinkamai koks įstatymas reglamentuotų nustatytu pagrindu įgyto turto išreikalavimo taisykles.

Taigi, šioje byloje aplinkybę, kad atsakovė gavo lėšas be teisinio pagrindo, turėjo įrodyti ieškovas. Jam pakanka įrodyti nepagrįsto turto įgijimo aplinkybę, o atsakovė, priešingai, teigdama, kad turtas įgytas pagrįstai, turi pateikti įrodymus, esančius tokio turto įgijimo pagrindu (CPK 178 straipsnis).

Šiuo konkrečiu atveju ieškovas įrodinėjo, kad atsakovė nepagrįstai ieškovo sąskaita, jiems gyvenant kartu nuo 2006 metų pabaigos iki 2015 metų rugpjūčio mėnesio, praturtėjo 9252,36 Eur suma ieškovui atsakovei priklausančiame name atlikus namo, esančio Sodų g. 5, Kaišiadoryse, pagerinimo darbus už 6768,36 Eur ir jam nupirkus daiktų už 2484,00 Eur. Atsakovė A. A. atsiliepime nurodė ir įrodinėjo aplinkybę, kad su atsakovu A. M. gyveno kartu atsakovei priklausančiame name, adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2006 m. pabaigos iki 2015 metų vidurio, vedė bendrą ūkį, pragyveno už bendrai uždirbtas lėšas, naudojosi A. A. priklausančiais daiktais, šiems sugedus, įsigydavo naujus, rūpinosi vienas kitu, artimais giminaičiais, tvarkė kartu ūkį, kas iš esmės atitinka jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę sutarties apibrėžimą.

CK trečiosios knygos normos reglamentuoja tik sutuoktinių, t. y. santuoką sudariusių asmenų, turtinius santykius. Bendrai gyvenančių santuokos nesudariusių asmenų (sugyventinių, nesant partnerystės), turtinių santykių šeimos teisės normos nereglamentuoja. Sugyventinių turtui nėra taikomos teisės normos, reglamentuojančios sutuoktinių turto statusą. Kasacinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačiu darbu teismui gali būti pakankamu pagrindu pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2008; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2009; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2010). Šie išaiškinimai pateikti civilinėse byloje, kuriose nustatyta, kad turtą įgijo ar jis bendrai priklausė asmenims, kurie bendrai gyvena neįregistravę santuokos ir nesant tarp jų partnerystės santykių (sugyventiniams). Tokiais atvejais jų santykiams dėl turto taikomos civilinės teisės normos, reglamentuojančios jungtinę veiklą. Jeigu kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys buvo susitarę siekti tam tikro tikslo, vertinama, kad jie saistomi sutartinių turtinių santykių.

Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis yra sutartis, kuria du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 straipsnio 1 dalis).Esminiai susitarimų, kurie vertintini kaip jungtinės veiklos sutartys, požymiai yra tokie: tai yra, kaip minėta, dviejų ar daugiau asmenų įsipareigojimas užsiimti bendra veikla ar bendrai veikti tam tikram tikslui; visi bendri reikalai tvarkomi bendru dalyvių susitarimu (CK 6.972 straipsnio 5 dalis); kad pasiektų tikslą, jungtinės veiklos sutarties dalyviai įneša įnašus pinigais ar kitu turtu arba dalyvaudami savo darbu. Ginčo atveju nuosavybės sukūrimo specifika – ne santuokos metu įgytas turtas.

Tiek ieškovas A. M., tiek ir atsakovė A. A. procesiniuose dokumentuose ir teisme nurodė, kad gyvendami kartu jie abu vienas kitu labai pasitikėjo, siekė sukurti šeimyniškus santykius, ieškovas labai gerai sutarė su atsakovės dukra A. A., jog ieškovui dirbant tolimųjų reisų vairuotoju, atsakovei teko prižiūrėti A. M. sergantį tėvą, pamotę, taip pat jog ieškovas prisidėjo savo darbu ir lėšomis atliekant eilinius darbus, būtinus gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį, A. A. padėjo ieškovui pasiimdama ir veždama bet kuriuo paros metu į įvairias Lietuvos vietas - Lazdijus, Marijampolę, Vilnių, Kauną, taip pat A. A. naudojosi ieškovo banko kortelėmis ir valdė elektroninę bankininkystę jo sutikimu. Todėl teismas laiko šias aplinkybes įrodytomis, kas yra pakankamas pagrindas pripažinti buvus šalių susitarimą dėl jų jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Teismui konstatavus buvus tarp šalių susitarimui dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę, ginčo atvejui CK 6.237 straipsnio nuostatos netaikytinos.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas savo reikalavimą grindė CK 6.237 straipsniu, tačiau neįrodinėjo aplinkybių, svarbių ginčui dėl turto, įgyto sugyventiniams veikiant pagal jungtinės veiklos sutartį, padalijimo išspręsti. Pažymėtina, kad sprendžiant ginčą dėl sugyventinių turtinių santykių teisinių pasekmių turi būti nustatytas konkretus turtas, dėl kurio sukūrimo ar įgijimo bendrosios dalinės nuosavybės teise ieškovas su atsakove buvo sudarę jungtinės veiklos susitarimą, turi būti sudarytas bendrosios dalinės nuosavybės teise įgyto turto balansas ir aiškiai suformuluotas reikalavimas, kaip prašoma padalinti turtą, įgytą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Šiuo konkrečiu atveju turto, įgyto bendrosios dalinės nuosavybės teise pagal jungtinės veiklos sutartį padalijimo klausimas nėra nagrinėjamos bylos dalykas, nes ieškovas byloje pareiškė reikalavimą atlyginti žalą dėl atsakovės nepagrįsto praturtėjimo (CK 6.242 str. 1 d.). Ieškinio patikslinimas šioje byloje nebuvo galimas, nes atsakovei pateikus atsiliepimą į ieškinį ir jame nurodžius aplinkybes, kuriomis ji atsikirs į ieškinio reikalavimus, buvo būtina teikti teismui naują ieškinį dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise įgyto turto atidalijimo ir kompensacijų priteisimo, o tokiu atveju turi būti tikslinamas tiek ieškinio dalykas, tiek ir pagrindas. Iškėlus teisme civilinę bylą, galimas ieškinio dalyko arba pagrindo tikslinimas (CPK 141 str. 1 d.).

Vadovaujantis išdėstytu teismas laiko, kad ieškovas neįrodė ieškinio pagrįstumo, jog atsakovė nepagrįstai ieškovo sąskaita praturtėjo 9252,36 Eur suma, todėl ieškinys atmestinas.

Kiti šalių argumentai, rašytiniai įrodymai bei nustatytos bylos aplinkybės, teismo nuomone, sprendimui įtakos neturi.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 str., 263-270 str., 279 str., teismas

nusprendžia:

ieškovo A. M. ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.