Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2021-03-19 · Civilinė byla Nr. 2YT-3387-676/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-03-19
Bylos Nr.
2YT-3387-676/2021
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Raimondas Dilys
Pareiškėjas
I. B.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-3387-676/2021Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01424-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.2; 3.4.5.11; 3.5.1. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. kovo 19 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Raimondas Dilys,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. B. skundą dėl antstolio J. P. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis J. P., uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Būsto paskolų draudimas“, O. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja antstoliui J. P. pateikė 2021 m. vasario 18 d. skundą „Dėl turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės paskyrimo su prašymu dėl antstolio nušalinimo“, kuriuo prašo paskirti pareiškėjos turto - 56,07 kv. m. buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), pakartotinę turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę; pareiškėja įsipareigojo padengti pakartotinės turto rinkos vertės ekspertizės išlaidas; tuo atveju, jeigu antstolis J. P. nepaskirs pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės, prašo antstolio nusišalinti nuo vykdomosios bylos Nr. 0172/19/01177 vykdymo. Pareiškėja nurodo, kad pareiškėjos turto rinkos vertė nustatyta netinkamai ir pareiškėjos turto rinkos vertė yra ženkliai didesnė, nei antstolio nustatyta turto rinkos vertė. Taip pat pareiškėjai nėra pateiktas antstolio turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktas, turto arešto aktas, todėl tiek dėl antstolio pasirinkto eksperto kandidatūros bei jo ekspertizės akto turinio, tokio akto pagrįstumo, pareiškėja negalėjo ir šiai dienai negali objektyviai pasisakyti. Lietuvoje skelbimų portale www.aruodas.lt nurodoma, kad Klaipėdos mieste Smiltelės g., apie 60 kv. m. ploto butai yra parduodami už 84 000 Eur arba 1292 Eur/m² kainą, todėl mano, kad antstolis jos turto rinkos vertę įkainojo netinkamai ir turto vertę nustatė net 35 proc. per mažą nei yra tikroji turto rinkos vertė.

A. J. P. 2021 m. vasario 24 d. patvarkymu Nr. S21-667 netenkino pareiškėjos skundo ir persiuntė skundą kartu su vykdomąja byla nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalis), nes pareiškėja nepateikė motyvuotų prieštaravimų ar duomenų, kurie patvirtintų kitokią rinkos vertę nei nustatyta ekspertizės akte, todėl nėra nei teisinio nei faktinio pagrindo tenkinti pareiškėjos skundo. Taip pat nenustatyta pagrindų, numatytų CPK 65 str., kuriais remiantis antstolis privalėtų nusišalinti nuo vykdomosios bylos Nr. 0172/19/01177 priverstinio vykdymo.

Suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ atsiliepimo į skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

Iš vykdomosios bylos duomenų nustatyta, kad antstolio J. P. žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0172/19/01177, pradėta vykdyti pagal 2015 m. lapkričio 24 d. notaro vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš solidarių skolininkų (ir įkaito davėjų) O. B. ir I. B. išieškotojos UAB „Būsto paskolų draudimas“ naudai. Antstolio 2020 m. liepos 30 d. turto arešto aktu areštuotas skolininkei ir O. B. priklausantis butas, 2020 m. liepos 30 d. priimtas patvarkymas dėl turto pardavimo iš pirmųjų varžytynių Nr.S20-8008, kuriuo nutarta skelbti pirmąsias ginčo buto varžytynes. Patvarkyme nurodyta, kad išvaržomas turtas bus paduodamas kaip vienas turtinis vienetas už 43 600 Eur; antstolis pirmąsias varžytynes skelbs ne anksčiau kaip po 20 dienų nuo informacijos apie areštuoto turto įvertinimo išsiuntimo dienos. 2020 m. rugsėjo 8 d. priimtas patvarkymas dėl turto pardavimo iš pirmųjų varžytynių Nr. S20-9089, kuriuo nutarta 2020 m. rugsėjo 8 d. paskelbti pirmąsias Ginčo buto varžytynes. 2020 m. liepos 30 d. patvarkymas dėl turto pardavimo iš pirmųjų varžytynių Nr. S20-8008, 2020 m. liepos 9 d. ekspertizės akto Nr. 20.07-EKS01 išvados kopija, 2020 m. rugsėjo 8 d. patvarkymas dėl turto pardavimo iš pirmųjų varžytynių Nr. S20-9089 išsiųsti skolininkams ir išieškotojui. Valstybės įmonė (toliau – VĮ) Registrų centras 2020 m. spalio 8 d. informavo, jog elektroninės varžytynės baigėsi, varžytynes laimėjo V. K.. Skolininkė kreipėsi į antstolį J. P. su skundu, kuriuo prašė panaikinti jo 2020 m. rugsėjo 8 d. patvarkymą dėl pirmųjų varžytynių Nr. 19730 paskelbimo; pripažinti skolininkės turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), varžytynes Nr. 19730 paskelbtas bei vykdytas neteisėtai; vykdomojoje byloje iki varžytynių paskelbimo pradžios leisti skolininkei jai priklausančio Ginčo buto pirkėju pasiūlyti J. B.. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 24 d. nutartimi skolininkės skundo netenkino; 2021 m. vasario 26 d. Klaipėdos apygardos teismas išnagrinėjo skolininkės atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal skolininkės skundą dėl antstolio veiksmų, ir Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 24 d. nutartį panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės – panaikino antstolio J. P. 2020 m. rugsėjo 8 d. patvarkymą dėl turto pardavimo iš pirmųjų varžytynių Nr. S20-9089. Pareiškėja teikia skundą dėl antstolio įpareigojimo skirti pakartotinė turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę. Antstolis 2021 m. vasario 24 d. patvarkymu Nr. S21-667 skundo netenkino.

Įstatymas nustato, kad, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones (CPK 681 straipsnis). Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. CPK 682 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad antstolis ekspertizę turto vertei nustatyti skiria priimdamas patvarkymą. Patvarkyme turi būti nurodyta ekspertas ar ekspertizės įstaiga, kuriai pavedama atlikti ekspertizę. Vykdymo proceso šalis (šalys) ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo antstolio patvarkymą paskirti ekspertizę, CPK 598 straipsnyje nustatyta tvarka gali pareikšti ekspertui nušalinimą. Jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Antstolio patvarkymas atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas teismui (CPK 682 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl CPK 681 ir 682 straipsnių taikymo ir aiškinimo yra pabrėžiama, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Nors šio proceso paskirtis yra patenkinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis areštuoto skolininko turto įkainojimas vykdymo procese visų pirma yra antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo, nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus. Turto kaina turi būti nustatyta kuo objektyvesnė, artimesnė rinkos kainai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018; 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-469/2020).

Įstatymas nedetalizuoja, kada antstoliui turėtų ar galėtų kilti abejonių dėl atlikto turto vertinimo, kas sudarytų pagrindą jam skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę, tačiau antstolis, vykdydamas išieškojimą, turi laikytis bendrųjų civilinio proceso principų ir siekti teisingo, operatyvaus, efektyvaus ir visoms šalims naudingo teismo sprendimo įvykdymo. Išieškotojo ir skolininko interesų derinimo ir interesų pusiausvyros paieška vykdymo procese imperatyvai suponuoja, kad priverstinis turto realizavimo procesas būtų organizuojamas taip, kad kreditorius gautų savo reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinant skolininko interesus tuo aspektu, jog turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą. Išieškojimo ir išieškotojo tikslas nėra ekonomiškai sužlugdyti skolininką, tačiau skolininko teisių apsauga nėra absoliuti ir ji neturi pažeisti išieškotojo interesų ar vilkinti vykdymo proceso. Vykdymo procese turi būti siekiama kuo ekonomiškiau įvykdyti teismo sprendimą, kad būtų išvengta ekonominės vertės praradimo ir būtų užkirstas kelias nebūtiniems skolininko ar išieškotojų nuostoliams, o išieškotojui gautas kuo didesnis ieškinio patenkinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018).

Skolininko ar išieškotojo pateikiami motyvuoti prieštaravimai dėl areštuoto turto vertės netinkamo nustatymo turi remtis ne tik prieštaravimus teikiančio asmens subjektyvia nuomone apie skolininko turto vertę, bet realiais ir objektyviais skaičiavimais, kurie leistų antstoliui daryti pagrįstą išvadą apie turto vertinimo procedūros pažeidimą ir (ar) jos metu atliktus netikslius skaičiavimus, kas sudarytų pagrindą skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę. Kadangi pakartotinės turto vertinimo ekspertizės atlikimas ilgina išieškojimo vykdymo procesą, antstolis turi būti itin atidus, vertindamas turimus duomenis apie areštuoto turto vertę. Pažymėtina, kad turto vertinimo pakartotinės ekspertizės rezultatas gali būti skirtingas vien dėl kintančių rinkos sąlygų, todėl tais atvejais, kai nėra pakankamai motyvuotų argumentų, leidžiančių abejoti turto vertinimo metu nustatyta areštuoto turto verte, antstolis turėtų dėti visas pastangas realizuoti turtą kiek galima greičiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018).

Nagrinėjamu atveju antstolis 2020 m. birželio 30 d. patvarkymu Nr. S20-7010, paskyrė skolininkės I. B. įkeisto nekilnojamojo turto, buto esančio adresu (duomenys neskelbtini), vertės nustatymo ekspertizę, kurią pavedė atlikti UAB „Finance property“. 2020 m. liepos 30 d. turto arešto aktu Nr. S-20-172-19458 antstolis nustatė areštuojamo turto vertę pagal nurodytą ekspertizės akte, t.y. 54 500 Eur. Pareiškėja, skųsdamas antstolio patvarkymą, iš esmės nesutinka su turto vertinimo etape gautu rezultatu – areštuoto turto kaina. Pareiškėja mano, kad turto rinkos vertė antstolio nustatyta netinkamai ir pareiškėjos turto rinkos vertė yra ženkliai didesnė, nei antstolio nustatyta turto rinkos vertė. Šiuo atveju aplinkybę, kad turtas buvo įkainotas netinkamai ir yra parduodamas už per mažą kainą, pareiškėja įrodinėja nekilnojamojo turto pardavimo skelbimais. Pareiškėja skunde nurodo, kad Lietuvoje skelbimų portale www.aruodas.lt nurodoma, kad Klaipėdos mieste Smiltelės g., apie 60 kv. m. ploto butai yra parduodami už 84 000 Eur arba 1292 Eur/m² kainą. Vadovaudamasi šiais duomenimis, pareiškėja mano, kad jos buto rinkos kaina yra 72 442,44 Eur, šiuo atveju tikroji turto rinkos vertė yra 17 943 Eur arba net 35 proc. didesnė, nei antstolio J. P. nustatyta 54 500 Eur turto rinkos vertė. Pareiškėjos vertinimu nurodyti skelbimai yra tinkamas įrodymas, liudijantis, kad antstolis nustatyta turto vertė ir reali šio turto vertė ženkliai skiriasi. Tačiau, vertindamas pateiktų skelbimų įrodomąją reikšmę, teismas pažymi, kad vien skelbimų iš pardavimų portalo duomenys nėra pakankami sukelti abejones dėl to, ar skolininkės I. B. turtas buvo tinkamai įkainotas, nes turto pardavėjas gali nurodyti bet kokią savo pageidaujamą turto pardavimo kainą, kuri nebūtinai atitiks realias rinkos kainas.

CPK 681 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Nagrinėjant antstolio teisę (pareigą) vertinti eksperto nustatytą turto įvertinimą ir skirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tuo atveju, kai turimi skolininko turto vertės įrodymai kelia abejonių, antstolis privalo imtis papildomų priemonių tinkamam skolininko turto įkainojimui nepriklausomai nuo to, ar skolininkas ir išieškotojas reiškia prieštaravimus dėl nustatytos turto kainos. Tiek pirminė, tiek papildoma ar pakartotinė turto vertės nustatymo ekspertizė pagal įstatymą gali būti paskirta antstolio arba vykdymo proceso šalių iniciatyva. Vienas iš papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindų įtvirtintas CPK 682 straipsnio 2 dalyje – tai vykdymo proceso šalių motyvuoti prieštaravimai dėl ekspertizės išvados. Antstolis šiuos prieštaravimus turi įvertinti pagal tai, ar jie pagrindžia esant abejonių dėl turto vertės įkainojimo teisingumo, ir skirti arba atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Kitas papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindas – paties antstolio abejonės dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis, 682 straipsnio 3 dalis). Antstolis, vykdydamas savo įstatymines pareigas ir siekdamas vykdymo proceso tikslų, visais atvejais turi įvertinti ekspertizės aktą kartu su kitais duomenimis apie turto rinkos kainą ir kilus abejonių dėl ekspertizės akto privalo pasinaudoti įstatymine teise skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, nepriklausomai nuo to, ar vykdymo šalys pareiškė prieštaravimus dėl ekspertizės akto (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2008, 2009 m. balandžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009 ir kt.).

Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, neturi pagrindo abejoti UAB „Finance property“ nustatyta pareiškėjai priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos verte. Visų pirma, pažymėtina, kad ekspertizė buvo atlikta kvalifikuotos nekilnojamojo turto vertintojos L. C., įrašytos į Lietuvos Respublikos Teismo ekspertų sąrašą, kas dar labiau patvirtina, jog ekspertizė atlikta laikantis visų teisės aktų, susijusių su nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymu. Pareiškėja nenurodė ir nepateikė jokių duomenų bei įrodymų, kurių pagrindu būtų galima abejoti ilgalaikę patirtį nekilnojamojo turto vertinime turinčios teismo ekspertės kompetencija, nenurodė, jokių kitų aplinkybių, kurioms esant ji nebūtų galėjusi atlikti turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės (šališkumo, kt.). Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėja būtų reiškusi nušalinimą UAB „Finance property“ ar konkrečiam ekspertizę atliekančiam turto vertintojui (CPK 178 straipsnis).

Susipažinus su UAB „Finance property“ ekspertizės aktu Nr. 20.07-EKS01 matyti, kad ekspertizės aktas yra išsamus, aiškus, detalus, jame nurodyti vertinimo kriterijai ir metodas, jo taikymo pagrindimas, pateiktas ekspertizės objekto aprašymas. Atliekant turto vertinimą buvo remtasi turto apžiūros medžiaga, vertintojų duomenų banke sukauptais duomenimis apie nekilnojamojo turto rinką ir jos tendencijas, bankų apžvalgomis, kitos informacijos ir atliktų darbų (ekspertizės aktų) archyvais, VĮ Registrų centras duomenimis, Lietuvos Respublikos teisės aktais (įstatymais, poįstatyminiais teisės aktais), taisyklėmis, kt. Teismo vertinimu, antstolis neturėjo pagrindo abejoti nei turto vertintojų kompetencija ir tinkamumu atlikti turto vertės nustatymo ekspertizę, nei pačiame ekspertizės akte nurodomos išvados dėl turto vertės teisingumu. Teismas pažymi, kad UAB „Finance property“ 2020 m. liepos 9 d. pateiktas ekspertizės aktas yra išsamus, jame nurodyta įstatyminė bazė, reglamentuojanti turto vertinimą, vertinamo turto detalus aprašymas, išsamiai aptarta vertinimo metodika. Atliekant areštuoto turto vertinimą ekspertas aptarė turto būklę, specifiką, patrauklumą nekilnojamojo turto rinkoje ir nustatė turto rinkos vertę. Taigi, nagrinėjamu atveju nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių antstoliui turėjo kilti abejonių dėl UAB „Finance property“ atliktos ekspertizės ir jos metu nustatytos I. B. įkeisto nekilnojamojo turto vertės.

Teismas sutinka su antstolio patvarkyme nurodyta išvada, kad vadovaujantis anksčiau minėto CPK 681 straipsnio 4 dalimi, antstolis privalėjo nustatydamas iš varžytynių parduodamo turto kainą vadovautis eksperto išvada, ką antstolis ir atliko. Antstolis eksperto nustatyta turto verte privalo vadovautis, kadangi turto vertinimo ekspertizes atlieka turto vertinimo kvalifikaciją turintys turto vertintojai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018). Antstolis nėra turto vertinimo ekspertas ir jis neturi pareigos nurodyti turto vertintojui, kokiais metodais vadovaujantis turi būti nustatoma turto rinkos vertė. Ekspertai yra nepriklausomi ir kvalifikuoti asmenys, kuriems ir yra pavedama atlikti turto vertinimą, ir tik jie, būdami savo srities profesionalai, turi teisę pasirinkti, kokiais metodais vadovaujantis ir kokiais šaltiniais remiantis atlikti konkrečią ekspertizę. Tačiau antstolis, vykdydamas savo įstatymines pareigas ir siekdamas vykdymo proceso tikslų, visais atvejais turi įvertinti ekspertizės aktą kartu su kitais duomenimis apie turto rinkos kainą ir kilus abejonių dėl ekspertizės akto privalo pasinaudoti įstatymine teise skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, nepriklausomai nuo to, ar vykdymo šalys pareiškė prieštaravimus dėl ekspertizės akto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2010). Kadangi, antstoliui nekilo abejonių dėl turto vertinimo ekspertizės akte nurodytos nekilnojamojo turto rinkos vertės, todėl antstoliui nebuvo pagrindo skirti pakartotinę ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti.

Įvertinus pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes dėl turto rinkos vertės, darytina išvada, kad jos nėra pakankamai motyvuotos ir pagrįstos patikimais objektyviais duomenimis bei įrodymais, todėl skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia ir nesudaro pagrindo abejoti vykdomojoje byloje ekspertizės akte nustatyta turto rinkos verte (CPK 12, 178 straipsniai). Byloje nėra duomenų, jog atliktas turto vertinimas būtų ydingas, prieštarautų konkretiems teisės aktų reikalavimams, būtų nepagrįstas nustatytais metodais ar vertinimu būtų nustatyta ne turto rinkos vertė. Pareiškėja tik nurodo, kad turto rinkos vertė antstolio nustatyta netinkamai ir pareiškėjos turto rinkos vertė yra ženkliai didesnė, nei antstolio nustatyta turto rinkos vertė, tačiau jokių konkrečių įrodymų ar duomenų, kurie patvirtintų skunde nurodytus argumentus dėl netinkamo turto įvertinimo, nepateikė. Todėl remiantis pateiktais vykdomosios bylos duomenimis nėra jokio pagrindo abejoti atliktos ekspertizės nepriklausomo turto vertinimo eksperto išvada dėl turto rinkos vertės nustatymo, objektyvumu bei teisingumu, pilnumu, kadangi turto vertės nustatymo ekspertizę atliko kvalifikuoti, į teismo ekspertų sąrašus įrašyti asmenys, turintis reikiamą kompetenciją. Teismas taip pat nemato pagrindo abejoti nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizės aktu, kadangi iš jo turinio matyti, jog nustatant turto rinkos vertę buvo įvertinos turto vertinimo prielaidos ir ypatybės, atlikta turto rinkos apžvalga, panaudojimo perspektyvos, nurodytas turto vertės nustatymo pagrindimas, pilnai įvertintas butas. Apibendrinant konstatuotina, jog pareiškėjos teiginiai, jog turtas parduodamas per žema kaina, nepateikiant jokių šias aplinkybes objektyviai patvirtinančių duomenų ar dokumentų (įrodymų, patvirtinančių tikrąją areštuoto turto rinkos vertę ar pan.), yra nepagrįsti.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir pareiškėjos skunde nurodytus motyvus, teismas sprendžia, kad antstolis J. P. nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, antstolis veikė teisėtai ir pagal jam įstatymų suteiktus įgaliojimus, todėl pareiškėjos skundas dėl antstolio J. P. veiksmų atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl antstolio J. P. nusišalinimo

Pareiškėja skunde pateikė prašymą, kad tuo atveju, jeigu antstolis J. P. nepaskirs pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės, pareiškėja prašo antstolio nusišalinti nuo vykdomosios bylos Nr. 0172/19/01177 vykdymo.

Antstolio nušalinimo pagrindai reglamentuojami CPK 636 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad antstolis gali būti nušalintas esant šio Kodekso 65 straipsnyje nurodytiems pagrindams. Antstolio nušalinimas pareiškimas raštu. Nušalinimas turi būti pareiškiamas prieš pradedant priverstinio vykdymo veiksmus. Vėliau nušalinimą pareikšti leidžiama tik tais atvejais, jeigu pareiškiantis nušalinimą asmuo apie pagrindą nušalinti sužino pradėjus vykdymo veiksmus. Nušalinimo pareiškimas pateikiamas pačiam nušalinamajam antstoliui. Pareiškimas dėl nušalinimo turi būti motyvuotas, visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos. Jeigu antstolis nenusišalina, nušalinimo pareiškimas ne vėliau kaip kitą darbo dieną kartu su vykdomąja byla perduodamas teisėjui, kad spręstų nušalinimo klausimą (CPK 636 straipsnio 1, 2, 3 dalys).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja pateiktą nušalinimą grindžia savo nuomone, kad antstolis, nustatydamas turto vertę, galėjo būti šališkas. Vertindamas nurodytas aplinkybes, teismas pažymi, jog CPK 178 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo naštos paskirstymas. Jame įtvirtinta bendroji taisyklė, kad įrodinėja tas, kas tvirtina. Jeigu asmuo nurodo tam tikrą aplinkybę, jis privalo ją patvirtinti faktiniais duomenimis. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad antstolis būtų atlikęs neteisėtus veiksmus, kurie sudarytų pagrindą abejoti dėl antstolio nešališkumo atliekant priverstinio išieškojimo veiksmus pareiškėjos atžvilgiu. Nors pareiškėja, teigia, kad jai kyla abejonių dėl antstolio nešališkumo, tačiau nepateikė jokių savo teiginius pagrindžiančių įrodymų. Nagrinėjamu atveju visi antstolio veiksmai yra teisėti, antstolis atliko įprastus vykdymo veiksmus, paskyrė ekspertizę turto vertei nustatyti, kad būtų gauta kuo objektyvesnė informacija apie turto vertę, o ekspertizę atliko nepriklausomi ekspertai. Įvertinus byloje atliktus veiksmus bei priimtus sprendimus, pateiktus įrodymus, nėra jokio pagrindo spręsti, jog antstolis J. P. yra suinteresuotas bylos baigtimi, pareiškėjos prašymas dėl antstolio J. P. nušalinimo nepagrįstas, todėl netenkintinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 292, 510, 512 - 513, 736 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjos I. B. skundą dėl antstolio J. P. veiksmų atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus vykdomąją bylą Nr. Nr. 0172/19/01177 grąžinti antstoliui J. P..

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose.

Teisėjas Raimondas Dilys