- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-08
- Bylos Nr.
- e2S-1006-656/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24275-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Ignotas
- Suinteresuotas asmuo
- savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo antstolės V. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo (skolininko) G. B. skundą dėl antstolės V. M. veiksmų, suinteresuotas asmuo savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I.Ginčo esmė
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti bei panaikinti antstolio patvarkymą dalyje, kuria yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems. Nurodo, kad nesutinka su antstolio patvarkymu vykdyti išieškojimą iš pareiškėjui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, nes suma neviršija vieno minimalaus mėnesinio atlyginimo (toliau - MMA) ir pareiškėjas negali įsigyti nedraudžiamų daiktų. Lėšos, kurias gauna, yra siunčiamos artimųjų. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes prašo panaikinti priimtą antstolio patvarkymą.Antstolė V. M. 2017 m. birželio 19 d. patvarkymu atsisakė patenkinti pareiškėjo skundą. Patvarkyme nurodė, kad vykdydama skolos išieškojimą vadovavosi CPK 688 straipsniu. Antstolės teigimu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje Nr. 3K-3-154/313/2016 pasisakė tik dėl CPK 688 straipsnio 1 dalies ir CPK LI skyriaus straipsnių netinkamo taikymo konkrečioje byloje. Todėl mano, jog nėra pagrindo naikinti priimto patvarkymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi pareiškėjo skundą tenkino, panaikino antstolės V. M. 2017 m. birželio 1 d. patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. S1-17992.Antstolė V. M. skundžiamame 2017 m. birželio 1 d. patvarkyme Nr. S1-17992 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, nurodė, kad, vadovaudamasi CPK 688 straipsniu, areštuoja 251,55 Eur skolos ir 348,05 Eur vykdymo išlaidų, iš viso – 599,60 Eur skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Atsižvelgiant į tai, kad patvarkyme nenurodytas ribojimas CPK 668 straipsnio nustatyta tvarka vykdyti išieškojimą iš sumos, neviršijančios vieno MMA, todėl teismas antstolės 2017 m. birželio 1 d. patvarkymą Nr. S1-17992 pripažintino nepagrįstu ir naikintinu, prieštaraujančiu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 suformuotai praktikai šiuo klausimu (CPK 513 straipsnio 1 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
Antstolė V. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – skundą atmesti. Atskirojo skundo argumentai:Teismas atkartojo kasacinio teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartyje, civilinėje byloje Nr.3K-3-154-313/2016, išdėstytus argumentus, bet neatsižvelgė į nagrinėjamos bylos aplinkybes.Antstolė, priimdama ginčijamą patvarkymą, tiksliai laikėsi teisės aktų reikalavimų ir priėmė Sprendimų vykdymo instrukcijos prieduose nurodytos formos patvarkymą.Skolininkas turi pareigą pateikti antstoliui piniginių lėšų kilmę patvirtinančius dokumentus. Tik turint duomenų apie sąskaitoje esančių ar nurašytų piniginių lėšų kilmę, jų dydį, galima spręsti apie išieškojimui iš tokių lėšų taikomus apribojimus. Teismas neatsižvelgė į tai, kad skolininkas į įkalinimo įstaigos sąskaitą gali gauti pinigines lėšas ne tik iš artimųjų, bet ir kitas lėšas, iš kurių išieškojimas galimas be apribojimų. Skolininkas teikdamas skundą duomenų apie pinigų kilmę nepateikė.Antstolių informacinės sistemos duomenimis skolininkui už laikotarpį nuo 2017-06-01 iki 2017-06-30 buvo išmokėtas 72,42 Eur dydžio darbo užmokestis. 2017 m. birželio 1 d. patvarkyme nurodyta, kad atskaitymai iš skolininko darbo užmokesčio vykdomi CPK 736 straipsnio nustatyta tvarka. 2017-07-12 į antstolės depozitinę sąskaitą pervesta 10,14 Eur, 2017-08-08 – 23,28 Eur. Jokių įrodymų apie kitokias galimai gaunamas pajamas, išskyrus darbo užmokestį, nėra pateikta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).Iš bylos duomenų nustatyta, kad antstolė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0015/14/25781 (prie jos prijungtos vykdomosios bylos Nr. 0015/15/12212; Nr. 0015/15/10427; Nr. 0015/15/08041; Nr. 0015/15/06382; Nr. 0015/15/06066; Nr. 0015/15/05005; Nr. 0015/15/04129; Nr. 0015/15/03268; Nr. 0015/15/02913 ir Nr. 0015/14/35610) dėl išieškojimo pagal SĮ „Susisiekimo paslaugos“ išduotus vykdomuosius dokumentus dėl skolų išieškojimo iš skolininko G. B. išieškotojo SĮ „Susisiekimo paslaugos“ naudai. Byloje ginčas kilęs dėl antstolės veiksmų, jai atliekant išskaitas iš skolininko lėšų.Bylos duomenys patvirtina, jog atliekant vykdymo veiksmus antstolė 2017 m. birželio 1 d. priėmė du patvarkymus: 2017 m. birželio 1 d. patvarkymą Nr. S1-17992 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, nurodant, kad, vadovaudamasi CPK 688 straipsniu, areštuoja 251,55 Eur skolos ir 348,05 Eur vykdymo išlaidų, iš viso – 599,60 Eur skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, nurodydama areštuotas lėšas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą; 2017 m. birželio 1 d. patvarkymą Nr. S1-17991 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, nurodant CPK 611,733-743 straipsnių nustatyta tvarka iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios 1MMA, ir 5 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios 1MMA.Pareiškėjas nesutinka su antstolės priimtais patvarkymais, kuriais apribota jo teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 23 d. nutartimi Nr. 3K-3-154-313/2016. Nors apeliantas skunde nenurodė konkretaus ginčijamo antstolės priimto patvarkymo, apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl antstolės 2017 m. birželio 1 d. patvarkymo Nr. S1-17992, kurio teisėtumas ir nagrinėtas pirmosios instancijos teismo, kadangi, kaip matyti iš pareiškėjo pateiktų procesinių dokumentų turinio, minėtu patvarkymu taikytas skolininkui priklausančių lėšų (gautų iš kitų asmenų) esančių (duomenys neskelbtini) pataisos namų sąskaitoje, areštas, galimai apribojantis skolininko galimybes įsigyti maisto produktų bei prekių, skirtų būtiniausiems poreikiams tenkinti. Bendrosios išieškojimo iš skolininko turto taisyklės yra įtvirtintos CPK XLVII skyriuje. Šio skyriaus 668 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje; be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos.Dėl išieškojimo bei ribojimo išieškoti iš skolininko lėšų, esančių laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje, jau ne vieną kartą yra pasisakęs kasacinis teismas.Išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų tvarką reglamentuoja CPK LI skyriaus normos. Pagal CPK 736 straipsnio, nustatančio išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų dydį, 1 dalies nuostatą, išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, iš skolininkui priklausančio darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išieškoma iki 50 proc., jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas; visų kitų rūšių išieškoms, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas, – 20 proc. (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 proc. (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas. Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 proc., jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis).Sprendimų vykdymo instrukcijos 93 punkte yra įtvirtintas turto ir daiktų, priklausančių skolininkui fiziniam asmeniui nuosavybės teise arba esančio jo bendrosios nuosavybės dalimi ir reikalingo skolininkui ar jo išlaikomiems asmenims, rūšių, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus, sąrašas. Pagal šio punkto 93.6 papunkčio nuostatą, išieškojimas negali būti nukreiptas į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią vienos MMA. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CPK atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo turto, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 20 punktas; 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-202-421/2017 20 punktas). Įstatymas nenustato išimčių, dėl kurių išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarka bei išskaitų dydžiai būtų reglamentuojami skirtingai nei išieškojimas iš kitų asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, 24 punktas). Todėl CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostata, draudžianti išieškoti iš fizinio asmens pinigų sumos, neviršijančios vienos MMA dydžio, taikytina ir išieškant iš įkalinimo įstaigoje esančios skolininko sąskaitos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad apribojimas, draudžiantis nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią MMA, apima tiek grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose ir taikytinas kaip vienkartinis apribojimas nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017, 27 punktas). Išplėstinė teisėjų kolegija suformulavo aiškinimo ir taikymo taisyklę, kad skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio išskaitų dydį, nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017, 45 punktas). Išskaitų iš skolininko pajamų ribojimas MMA dydžio atžvilgiu yra taikomas, atsižvelgiant į per vieną mėnesį gaunamas skolininko pajamas, nepriklausomai nuo to, ar jos gaunamos periodiškai, ar kartą, ar kelis kartus per mėnesį. Toks aiškinimas išplaukia iš aplinkybės, kad įstatymo leidėjas kaip atskaitos tašką, nustatant ir diferencijuojant išskaitų dydį, pasirinko būtent teisės aktais nustatyto dydžio – vienos minimaliosios mėnesinės algos – pajamų dalį, taip siekdamas apsaugoti ir skolininko teises, kad jam liktų dalis gaunamų pajamų kas mėnesį būtiniesiems poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017, 47 punktas).Pažymėtina, kad tuo atveju, jei nukreipus išieškojimą į turimą skolininko turtą, atsižvelgiant į CPK 668 straipsnio 1 dalį, išieškoma mažesnė, nei priklausanti išieškoti suma, antstolis tuo pačiu ar vėlesniu patvarkymu gali nukreipti išieškojimą ir į skolininko ateityje gautiną darbo užmokestį ar kitas pajamas. Tokiu atveju šių vėliau gautinų pajamų atžvilgiu taikytinos CPK LI skyriuje nustatytos taisyklės, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio iškaitų dydį, nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453-690/2017, 19 punktas).Šioje byloje nustatyta, kad 2017 m. birželio 1 d. patvarkymu Nr. S1-17992 antstolė nukreipė 251,55 Eur skolos ir 348,05 Eur vykdymo išlaidų išieškojimą į skolininko lėšas, esančias Vilniaus pataisos namų sąskaitoje. Šiame patvarkyme nurodyta, kad antstolė areštuoja iš viso 599,60 Eur skolininkui priklausančių lėšų, esančių minėtoje sąskaitoje, vadovaudamasi CPK 688 straipsniu, t.y. ir į pinigų sumas, gautinas iš kitų asmenų. Atsižvelgiant į tai, kad nukreipdamas išieškojimą į skolininkui priklausančias lėšas laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (ar asmeninėje laisvės atėmimo vietoje esančio skolininko sąskaitoje), esančias lėšas pradedant išieškojimą, antstolis neturi teisės nukreipti išieškojimo į vienos MMA dydžio neviršijančią sumą, todėl savo patvarkyme jis turi nurodyti CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą, t. y. kad išieškojimas vykdytinas iš lėšų sumos, viršijančios vienos MMA dydį. Antstolės 2017 m. birželio 1 d. patvarkyme Nr. S1-17992 CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas apribojimas nebuvo nurodytas, todėl pripažintina, kad šiuo patvarkymu antstolė nukreipė išieškojimą į visas skolininko lėšas, esančias Vilniaus pataisos namų sąskaitoje. Toks patvarkymas pripažintinas neteisėtu, prieštaraujančiu imperatyviajai proceso teisės normai, įtvirtintai CPK 668 straipsnio 1 dalyje, ir pirmosios instancijos teismo panaikintas pagrįstai.Atskirojo skundo argumentai dėl skolininko gautų darbinių pajamų ir iš jų vykdytomis išskaitomis yra susiję su antstolės 2017 m. birželio 1 d. patvarkymu Nr. S1-17991, kuris nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui, todėl teismas dėl jų nepasisako.Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kuria panaikino antstolės V. M. priimtą 2017 m. birželio 1 d. patvarkymą Nr. S1-17992 dėl išskaitų iš skolininko G. B. lėšų.Atsižvelgiant į aptartą, atskirasis skundas atmestinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.