- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Data
- 2019-02-21
- Bylos Nr.
- 1A-73-557/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-31354-2018-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalia Kursevičienė, Linas Pauliukėnas, Remigijus Preikšaitis
- Nuteistasis
- T. K.
Pranešėjas L. Pauliukėnas Teisėjas V. Gedeikis Baudžiamoji byla Nr. 1A-73-557/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31354-2018-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.6.; 1.1.8.1.1. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS nuTARTis Lietuvos respublikos vardu 2019 m. vasario 21 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kursevičienės, Lino Pauliukėno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Remigijaus Preikšaičio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. K. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2018 m. lapkričio 26 d. nuosprendžio, kuriuo T. K. nuteistas: pagal 281 straipsnio 7 dalį (dėl automobilio vairavimo 2018-07-02) – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, sumažinta ? ir nustatyta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams; pagal 281 straipsnio 7 dalį (dėl automobilio vairavimo 2018-08-25) – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, sumažinta ? ir nustatyta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. T. K. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones 3 (trejų) metų laikotarpiui bei 3 690 Eur pinigų sumos konfiskavimas. Teisėjų kolegija nustatė: I. Bylos esmė 1. T. K. nuteistas už tai, kad jis 2018-07-02, apie 03.59 val., (duomenys neskelbtini) mieste, vairavo R. K.-K. automobilį „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatyta mažiausia koncentracija jo kraujyje – 1,72 promilės etilo alkoholio, tuo pažeidė 2002-12-11 Nr. 1950 Vyriausybės nutarimu patvirtintų Kelių eismo taisyklių (tolia – KET) 14 punkto reikalavimą (draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims). 2. Be to, T. K. nuteistas už tai, kad jis 2018-08-25, apie 15.00 val., (duomenys neskelbtini) rajone, vairavo R. K.-K. automobilį „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatyta mažiausia koncentracija jo kraujyje – 2,37 promilės etilo alkoholio, tuo pažeidė 2002-12-11 Nr. 1950 Vyriausybės nutarimu patvirtintų KET 14 punkto reikalavimą (draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims). II. Apeliacinio skundo argumentai 3. Apeliaciniu skundu nuteistasis T. K. prašo sušvelninti Plungės apylinkės teismo 2018-11-26 nuosprendžiu jam paskirtą 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri, apelianto nuomone, yra nepagrįstai griežta, nes dėl jo padarytų nusikalstamų veikų niekas jokių nuostolių nepatyrė, nėra ir nukentėjusiųjų. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados 4. Apeliacinis skundas atmestinas. 5. Iš apeliacinio skundo matyti, jog nuteistasis T. K. neginčija jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, savo kaltės ir veikų kvalifikacijos, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme ir prašo ją sušvelninti. Būtent šiuo klausimu apygardos teismas ir pasisako. 6. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria tokią bausmę, kuri numatyta įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be šių aplinkybių, teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai (kasacinės nutartys Nr. 2K-105/2009, 2K-539/2009, 2K-575/2009, 2K-43/2011). Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltininko asmenybės pavojingumo bei jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2A-7-6/2013). 7. BK 281 straipsnio 7 dalis numato, kad tas, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Apylinkės teismas už šio nusikaltimo (padarytos dvi nusikalstamos veikos) padarymą T. K. skyrė griežčiausią savo rūšimi bausmę – laisvės atėmimą, artimą sankcijos vidurkiui – 6 mėnesius laisvės atėmimo, kuri, taikant BK 64¹ straipsnį, buvo sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę už kiekvieną iš padarytų nusikaltimų. Teismas, skirdamas nuteistajam bausmę už padarytas nusikalstamas veikas, vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgė į tai, kad T. K. padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus, būdamas praeityje net 10 kartų teistas ir turėdamas neišnykusį teistumą, turi galiojančią administracinę nuobaudą. Taip pat teismas atsižvelgė į nustatytą T. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinęs šias aplinkybes, atsižvelgęs į tai, jog naujas nusikalstamas veikas nuteistasis padarė praėjus vos porai mėnesių po paleidimo iš įkalinimo įstaigos, kas rodo, kad T. K. iš ankstesnių teistumų teigiamų išvadų nedaro ir nesiekia gyventi dorai, teismas padarė išvadą, kad bausmės tikslai, įvardyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, teisingumo principas, bus pasiekti tik kaltinamajam paskyrus laisvės atėmimo bausmę. 8. Taigi iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas nuteistajam T. K. skirtinos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikė BK 41, 54 ir 61 straipsnių nuostatas. Apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui dėl aktualių aplinkybių, skirtų T. K. bausmei individualizuoti, vertinimo, tiek parenkant bausmės rūšį – laisvės atėmimą, tiek nustatant konkretų šios bausmės dydį nuteistajam. 9. Pažymėtina, kad nuteistojo padarytos veikos yra tyčinės, vairuodamas automobilį būdamas neblaivus (nustatytas atitinkamai 1,72 promilės ir 2,37 promilės neblaivumas), T. K. neabejotinai kėlė realią grėsmę tiek savo paties, tiek kartu su juo važiavusių asmenų bei kitų eismo dalyvių sveikatai ir net gyvybei bei turtui ir tik dėl atsitiktinumo jis išvengė labai skaudžių tokio savo neatsakingo elgesio pasekmių. Inkriminuotus nusikaltimus T. K. padarė būdamas praeityje daug kartų teistas ir turėdamas neišnykusį teistumą, praėjus vos porai mėnesių po paleidimo iš įkalinimo įstaigos, turėdamas galiojančią administracinę nuobaudą taip pat už automobilio vairavimą esant neblaiviam (nustatytas 1,04 promilės neblaivumas) ir neįgijus teisės vairuoti transporto priemones (t. 1, b. l. 83). Kadangi T. K. nusikalto, turėdamas neišnykusį teistumą, jis yra recidyvistas, o tai sunkina jo atsakomybę. Tačiau apylinkės teismas šios BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės – veiką padarė recidyvistas – nepripažino T. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, o apygardos teismas, nesant prokuroro apeliacinio skundo, negali bloginti nuteistojo teisinės padėties. Todėl sprendimas dėl nuteistojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, pripažinimo nepriimamas, tačiau šią aplinkybę apeliacinės instancijos teismas vertina kartu su kitomis bausmės individualizavimui svarbiomis aplinkybėmis. Anksčiau T. K. paskirtos bausmės, net ir pati griežčiausia – laisvės atėmimas – nebuvo pakankamos sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, nes, kaip matyti, T. K., praėjus netrukus po paleidimo iš laisvės atėmimo vietos, kur atliko laisvės atėmimo bausmę už tyčinių nusikalstamų veikų (dėl smurto artimoje aplinkoje ir teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymo) padarymą, vėl padarė du tyčinius nusikaltimus, už kuriuos buvo nuteistas šioje byloje. Šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad jis kritiškai nevertina netinkamo savo elgesio, jo pavojingumo ir pažeidžiamų vertybių svarbos, o tai atskleidžia tikrąjį kaltininko psichinį santykį su jo padaryta veika ir parodo, kad tokiam nesavikritiškam ne kartą teistam asmeniui švelnesnės nei realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas neleistų pasiekti baudžiamajame įstatyme įtvirtintų bausmės tikslų. 10. Nuteistojo T. K. apeliacinio skundo argumentai, kad dėl jo padarytų nusikaltimų niekas nenukentėjo ir jokių nuostolių nepatyrė, nesudaro pagrindo bausmės švelninimui. Pažymėtina, kad automobilio, kuris yra didesnio pavojaus šaltinis, vairavimas esant neblaiviam, t. y. tyčinis nusikaltimas, už kurį nuteistas T. K., kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai (žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių) bei turtui, juolab kai vairuotojas buvo ženklaus girtumo būsenoje (T. K. kraujyje nustatyta atitinkamai 1,72 promilės ir 2,37 promilės etilo alkoholio). Vairuodamas tokio girtumo laipsnio T. K. neabejotinai kėlė didelį pavojų tiek sau pačiam, tiek kitiems asmenims ir tik dėl atsitiktinumo jis išvengė labai skaudžių tokio savo neatsakingo elgesio pasekmių. Apygardos teismo vertinimu, šiuo atveju T. K. padarytos nusikalstamos veikos, nors ir nesukėlė realios žalos, kėlė realų pavojų tiek pačiam apeliantui, tiek kitiems asmenims, buvo pakankamai pavojingos ir negali būti laikomos mažareikšmėmis. Taigi apeliaciniame skunde akcentuojama aplinkybė, jog dėl T. K. padarytų nusikaltimų neigiamų padarinių nekilo (nebuvo sužaloti asmenys, nebuvo sugadintas svetimas turtas), nelaikytina išskirtine aplinkybe, suteikiančia pagrindą bausmės švelninimui. 11. Remdamasi tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog apylinkės teismas, parinkdamas nuteistajam T. K. bausmės rūšį ir dydį, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir paties nuteistojo asmenybę, todėl darytina išvada, jog jam nėra pagrindo skirti švelnesnę bausmę. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutaria : nuteistojo T. K. apeliacinį skundą atmesti. Teisėjai Dalia Kursevičienė Linas Pauliukėnas Remigijus Preikšaitis