- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-10
- Bylos Nr.
- T-221-978/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-44895-2015-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Beatričė Bakanauskaitė
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo Panevėžio miesto apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-166-749/2016, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-03-02 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-166-794/2016 R. J., pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 140 str. 2 d. pripažintas kaltu ir jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72² str. R. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 4 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiosiose programose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str. į paskirtos bausmės laiką R. J. įskaitytas laikas išbūtas sulaikyme ir suėmime (2 paros) ir laikytina, kad R. J. atlikęs 4 dienas laisvės apribojimo. Iš R. J. priteista 5,04 Eur dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.
Panevėžio miesto apylinkės teisme 2016-04-29 gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – Tarnyba), kaip atstovaujančios Lietuvos valstybei, teikimas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (52,11 Eur) priteisimo iš kaltinamojo R. J. valstybės naudai Panevėžio miesto apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-166-749/2016. Teikime nurodoma, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2016-02-17 10 val. 45 min. Panevėžio miesto apylinkės teismui elektroniniu paštu pateikė pažymą Nr. NTP-7-1757, kurioje informavo apie valstybės patirtas antrinės teisinės pagalbos teikimo nukentėjusiajam R. J. išlaidas. R. J. baudžiamosios bylos Nr. 1-166-749/2016 nagrinėjimo teisme metu antrinę teisinę pagalbą teikė advokatė D. B.. Nurodo, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016-03-02 nuosprendžiu neišsprendė antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų klausimo ir nepriteisė valstybės patirtų išlaidų iš kaltinamojo R. J. už suteiktą teisinę pagalbą nukentėjusiajam R. J.. Tarnyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – VGTPĮ) 14 str. 12 d., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 str. 2 d., 361 str. 2 d., 362 str. 3 d., prašo išspręsti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų atlyginimo klausimą baudžiamojoje byloje Nr. 1-166-749/2016 ir priteisti iš nuteistojo R. J. 52,11 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo nukentėjusiajam R. J. išlaidas valstybės naudai.
N. R. J. į teismo posėdį kviestas šaukimu, tačiau šaukimo neatsiėmė, į teismo posėdį neatvyko. Teismas, atsižvelgdamas į BPK 362 str. 4 d., kurioje numatyta, kad teismo šaukiamų proceso dalyvių neatvykimas klausimo sprendimo nesustabdo, teikimą nagrinėjo nuteistajam R. J. nedalyvaujant.
Prokurorė prašo teikimą tenkinti. Nurodo, kad BPK 55 str. 4 d. numato atvejus, kuomet įgaliotas atstovas yra būtinas bylose, kuriose nuo nusikalstamos veikos nukenčia nepilnamečiai ir jiems gynėjas skiriamas pagal BPK 51 str. taisykles, t. y. jiems būtinas gynėjo dalyvavimas. Advokatė D. B. buvo paskirta valstybės, t. y. pagal normas, kada gynėjo dalyvavimas būtinas. Nuteistojo pozicija lėmė tai, kad buvo teisminis procesas, kuriame gynėjas dalyvavo teisme, todėl būtų teisinga, kad išlaidos būtų priteisiamos iš R. J..
Teikimas netenkinamas, kadangi paduotas nuosprendžio vykdymo proceso metu, tačiau ne institucijos, kuriai pagal BPK 342 str. 4d. nustatyta pareiga vykdyti nuosprendį ar kreiptis į teismą dėl nustatytų vykdymo metu kylančių abejonių ar neaiškumų, tarp kurių yra ir su proceso išlaidų dydžio nustatymu ir paskirstymu susiję klausimai.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad baudžiamasis procesas Lietuvos Respublikoje vyksta tik pagal proceso veiksmų atlikimo metu galiojančio BPK nustatytas taisykles (BPK 4 str. 1 ir 2 dalys). Tai reiškia, kad joks teisėjas neturi teisės priimti ir nagrinėti skundo ar prašymo kitokia nei Baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta tvarka.
VGTPĮ 14 str. 12 d., kuria vadovaujamasi teikime, nustatyta, jog kai įstatymų nustatytais atvejais antrinės teisinės pagalbos išlaidos turi būti išieškomos ar grąžinamos į valstybės biudžetą, antrinę teisinę pagalbą teikiantys advokatai privalo pateikti tarnybai prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo ir duomenis apie apskaičiuotas antrinės teisinės pagalbos išlaidas pateikti teismui procesą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu teismas neišsprendė antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimo, kai įstatymų nustatytais atvejais jos turi būti atlyginamos valstybei, antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos turi apie tai pranešti tarnybai.
BPK 106 str. 2 d., kuria vadovaujamasi teikime dėl teisinės pagalbos išlaidų, yra nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.
Iš BPK 106 str. 2 d. nuostatų matyti, jog teismui yra nustatyta teisė, bet ne pareiga išieškoti iš kaltinamojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtų išlaidų advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Pirmos instancijos teismas nuosprendyje nepriteisdamas minėtų Tarnybos išlaidų minėto BPK 106 str. reikalavimų nepažeidė, tokios išlaidos nebuvo priteistos, todėl, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, nėra objektyvaus pagrindo teismui tokias išlaidas iš nuteistojo priteisti.
BPK 342 str. 4 d. yra nustatyta, kas vykdo teismo priimtus nuosprendžius. Pagal galiojančius įstatymus Tarnyba nėra įgaliota dalyvauti vykdymo procese, o VGTPĮ bei BPK nėra nustatyta teisė ar pareiga Tarnybai kreiptis su teikimu į teismą, kad būtų priteistos Tarnybos išlaidos, todėl teikimas negali būti tenkinamas tuo pagrindu.
BPK 361 str. 1 d. nustato, kad teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta teisė teismui priimti sprendimą dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo, jeigu šie klausimai neišspręsti teismo nuosprendyje.
BPK 364 str. 2 d. nurodyti proceso dalyviai, galintys kreiptis į teismą dėl BPK 361 str. nustatytų vykdymo metu kylančių abejonių ar neaiškumų, tarp kurių yra ir su proceso išlaidų dydžio nustatymu ir paskirstymu susiję klausimai. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nėra proceso dalyvis, todėl Tarnybos direktorės A. B. teikimas netenkintinas (žr. Kauno apygardos teismo 2015-05-27 nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1-391-290/2014, Kauno apygardos teismo 2015-05-26 nutartį baudžiamojoje byloje Nr. T99-317/2015, Kauno apygardos teismo 2015-05-28 nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1-81-317/2015).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Tarnybos teikimą atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.