Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2016-03-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1-166-749/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-03-02
Bylos Nr.
1-166-749/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-44895-2015-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vytautas Krikščiūnas
Nukentėjusysis
R. J., Ž. J.
Kaltinamasis
R. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-166-749/2016Proceso Nr.1-01-1-44895-2015-1Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.2.5; 1.2.4.8.; 1.2.4.8.3;2.3.4.3; 2.3.6.4.2;2.3.6.4.5.1;2.3.6.4.5.2 (S)
PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 2 d.Panevėžys
Panevėžio miesto apylinkės teismas,pirmininkaujant teisėjui Vytautui Krikščiūnui,sekretoriaujant Loretai Butėnienei,

dalyvaujant prokurorei K. U., nukentėjusiojo R. J. atstovėms advokatei D. B. ir Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei D. S., nukentėjusiajai Ž. J., kaltinamajam R. J., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J. 2015 m. rugpjūčio 11 d., apie 22.50 val., adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, smurtaudamas prieš sutuoktinę Ž. J. bei nepilnametį sūnų R. J. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariams ir nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios Ž. J. sveikatą, o būtent: siekdamas priversti sutuoktinę paklusti jam ir nubausti dėl, jo nuomone, netinkamo sutuoktinės elgesio, kai ši negrįžo nakvoti į namus, atėjo į Žilvičių g. 7 namą, grasino panaudoti fizinį smurtą prieš šeimos narius ir vertė miegoti pasiruošusius Ž. J. ir R. J. grįžti į namus. Po to, sugriebęs nukentėjusiąją už plaukų, tempė ją iš kambario smūgiuodamas į įvairias kūno vietas, pargriovė ant žemės, taip padarydamas poodinę kraujosruvą Ž. J. kairio kelio srityje. R. J. bandant apginti savo motiną, susigrūmė su nepilnamečiu, smūgiavo jam ir pargriovęs ant žemės laikė grasindamas jį sužaloti, jei šis nepaklus.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, jų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Kaltinamasis R. J. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino. Paaiškino, kad 2015 m. rugpjūčio 11 dieną buvo konfliktas su žmona Ž. J., todėl ji sėdo į mašiną ir išvažiavo iš namų. Tą pačią dieną, apie 22.50 val. jis atvažiavo į (duomenys neskelbtini), pasikalbėti su Ž. J.. Atvažiavęs atsirakino namo duris, įėjo į vidų ir kambaryje pamatė Ž. J., kuri pradėjo kviesti R. Š., o Rokas buvo balkone prie kompiuterio. R. įsibėgėjo ir nustūmė jį ir Ž. J., visi trys nukrito ant žemės. Tada atbėgo R. Š., klausė "kas čia vyksta?" ir juos visus tris (Ž. J., R., ir R. J.) pamatė besikeliančius nuo grindų. Kai kėlėsi nuo grindų, rankose turėjo peilį, o geležtė buvo nukreipta į jį, kad nieko nesužalotų, bet po to peilį numetė į koridorių, kad nieko nesužalotų. Su savimi turėjo peilį, nes buvo jį įsidėjęs į šortų kišenę mašinos akumuliatoriui patvarkyti. Iš kišenės išsitraukė peilį tada, kai atrakinėjo namo duris ir laikė jį rankoje. Peiliu niekam negrasino, nebuvo jo nukreipęs į žmogų. Gali būti, kad krisdamas ant grindų patempė Ž. J. už plaukų, tačiau R. J. nemušė, o ji galėjo susižaloti krisdama. Rokui iš akinių rėmelio iškrito stiklas, jokio fizinio smurto ant jo nesimatė. Kai atvažiavo policijos pareigūnai, jis stovėjo prie magnetofono, prašė leisti jam parūkyti, bet policijos pareigūnai uždėjo antrankius. Neblaivumą nusistatyti atsisakė. Kitą dieną Ž. J. parėjo namo, jie viską išsiaiškino. Anksčiau Ž. J. porą kartų yra kvietusi jam policiją.

Nukentėjusioji Ž. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2016-08-11 d., pavakaryje, namo grįžo išgėręs sutuoktinis R. J.. Kadangi ji nekenčia išgėrusių žmonių, kad nebūtų konflikto, su sūnumi R. išvažiavo pas draugę R. Š.. Būnant R. Š. namuose į kambarį atėjo R. J.. Tada ji šoko ant R. J., tiksliai nepamena, bet gali būti, kad jam uždavė, supyko, kad R. J. ją sekioja. Susiginčijo su R. J. dėl to, kad ji su sūnumi miega ne namuose, o R. J. prašė važiuoti namo. Tarp jų kilo grumtynės, o tai pamatęs Rokas puolė juos išskirinėti. Buvo pargriuvę ant grindų, nes grindys buvo slidžios, o ji buvo basa, kelius susimušė krisdama. Plaukai galėjo išsipešti grumtynių metu. Nematė, kad R. J. suduotu smūgį R.. Grumtynių metu nejuto fizinio skausmo, skausmą pajuto tik po kelių dienų, nes susitrenkė kelį. Peilio nukreipto į Roką nematė. R. Š. klausė ar reikia pagalbos, o kadangi ji (Ž. J.) buvo šoke po visų grumtynių, R. Š. iškvietė policijos pareigūnus ir greitąją. Apklausos metu davė melagingus parodymus, jog R. J. smurtavo prieš ją, taip padarė iš pykčio. Su R. J. susitaikė, toliau gyvena kartu.

L. S. M. parodė, kad 2015-08-17 apžiūrai buvo atvykusi Ž. J.. Tyrimas buvo atliktas pagal Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto PK tyrėjo užduotį, pagal Ž. J. nurodytas įvykio aplinkybes. Pilnai palaiko 2015-08-17 pateiktą išvadą.

Liudytojas A. Z. parodė, kad palaiko apklausų metu duotus parodymus, kuriuose jis nurodė, kad 2015-08-11 dirbo ekipaže kartu su kolega J. B.. Pagal budėtojo nurodymą nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, dėl smurto. Atvykus juos pasitiko namo šeimininkė, paaiškino, kad pas ją atėjo ir liko nakvoti draugė su vaiku. Vėliau į namus atėjo neblaivus draugės vyras, kuris pradėjo reikalauti, kad draugė eitų į namus ir pradėjo mušti draugę bei vaiką. Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto nurodytas aplinkybes papasakojo nukentėjusioji. Moteris sakė, kad vyras ją tampė už plaukų ir rodė išrautus plaukus. Moteris buvo sutrikusi, verkė. Smurtautojas elgėsi agresyviai, nenorėjo važiuoti į policiją, buvo pasislėpęs namo rūsyje (I t., b.l. 96-97).

Liudytojas J. B. parodė, kad palaiko apklausų metu duotus parodymus, kurie yra analogiški A. Z. parodymams (I t., b.l. 93-94).

Liudytoja R. Š. parodė, kad įvykio dieną (2015-08-11) pas ją į namus buvo atvažiavusi Ž. J. su sūnumi R. Vėliau atvažiavo R. J.. Ji (R. Š.) buvo duše, prausėsi. Prausiantis išgirdo Ž. J. riksmą ir išlėkusi pro dušo duris miegamajame pamatė kniūbsčią gulinčią Ž. J. ir R., o R. J. buvo įtūžęs ir juos prispaudęs. Ž. J. toliau šaukė, o R. J. buvo įtūžęs, vyko šeimyninis konfliktas. Matė, kad R. J. rankoje turėjo peilį, o kai ji (R. Š.) įlindo į vidurį jų skirti, R. J. peilį išmetė. Tuomet iškvietė policijos pareigūnus ir greitąją. Buvo iškritę R. akinių stikliukai, jis buvo išsigandęs. Yra ir anksčiau mačiusi ginčų tarp R. J. ir Ž. J..

Iš Bendrojo pagalbos centro pateikto garso įrašo matyti, kad garso įrašo data 2015-08-11, laikas 23.31.11 val. Įrašyti girdisi moteriškas balsas (toliau M.b. sako : priepuoliai.

Vyriškas balsas (toliau V.b.): 112 klauso.

(...) M.b.: pas mane, atsitiko taip pas mane nakvoja šeima vaikas su motina ir vyras atvažiavo čia su peiliais siautėjantis ir taip toliau.

V.b.: tai vyras Jūsų grasino su peiliu?

M.b.: ne mano vyras, ne mano jos vyras čia atlėkęs.

V.b.: o tai ta šeima čia pažįstama?

M.b.: pažįstami, nu pažįstami nu žmonės, tai va stvėrė peilį va peilis voliojasi.

V.b.: o yra vaikų?

M.b.: nepilnametis vaikas, va už durų čia klykia aš čia esu.

V.b.: greitosios reikia?M.b.: pas mane mmm ar reikia greitosios Ž. J.?

Girdisi dar vienas moteriškas balsas iš tolumos verkiančiu balsu sako „žinok reikia“.

M.b.: reikia greitosios, taip reikia.

V.b.: o kurią vietą sužeidė?

M.b.: nu gal nežinau sužeidė, nesužeidė.

V.b.: bet prašo greitosios, taip?M.b.: prašau?V.b.: prašo greitosios, taip?

M.b.: taip.

V.b.: vardas, pavardė Jūsų?

M.b.: mano R. Š..

V.b.: vyras neblaivus tas?

M.b.: aš jau jo blaivumo net nelabai, jis čia tiesiog įpuolęs net nežinau nes neįmanoma nei suvaldyti ir sugaudyt.

.b.: bet su peiliu nesužalojo tik grasino, taip?

M.b.: tai va.

V.b.: su peiliu nesužalojo?

M.b.: nu nematau kažkur kraujo tekant, bet labai negera čia jai, net nespėju sugaudyt, labai negera jai.

V.b.: gerai laukit atvažiuoja greitoji ir policija.

M.b.: taip (b.l. I t 30, 31, 34-37 ).

Iš 2015-08-12 apžiūros protokolo matyti, kad šiaurinėje Panevėžio miesto dalyje, (duomenys neskelbtini), gyvenamajame name, pažymėtame Nr. 7, prieškambaryje, pietiniame kampe ant grindų, prie durų rastas ir paimtas peilis juodos spalvos rankena. Kambaryje, kurio durys iš prieškambario yra antros, prie vakarinės sienos rasti ir paimti plaukai (I t., b.l. , 11-16).

Iš 2015-08-11 tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad įvykio vietoje policijos pareigūnai nustatė, kad Ž. J. „būnant pas draugus adresu (duomenys neskelbtini), į namus atėjo neblaivus vyras ir puolė mušti nukentėjusiąją tampė už plaukų, mušė-daužė į įvairias kūno vietas, o nepilnametis sūnus bandė ginti, tai kliuvo ir jam. Buvo suduoti smūgiai ir nepilnamečiui“. Smurtą patyręs asmuo, Ž. J. paaiškino, kad smurtas pasireiškė “ tampė už plaukų, kelis kartus sudavė į įvairias kūno vietas, trenkė per veidą. Smurtą patyrė ir nepilnametis sūnus R. J., kuriam suduoti smūgiai į įvairias kūno vietas“. Smurtą galintys požymiai - išrauti plaukai. Smurtu įtariamas asmuo įvykio vietoje paaiškino: „sudavė kelis kartus už tai, kad žmona randasi ne namuose“ (I t., b.l. 8-9).

Iš liudytojos A. D. apklausos protokolo matyti, kad ji parodė, kad ji dirba Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalboje, bendrosios pagalbos specialiste. Prisimena, kad iškvietime į vieną iš Rožių g. rajono (Rožyno) namų, rado apsiašarojusias dvi moteris, vieną jų vyresnio amžiaus, ir apie 12 metų amžiaus berniuką vaikščiojantį po kambarį. Apie jiems padarytus sužalojimus šie asmenys nepasakojo, sužalojimų ant moterų ar berniuko nebuvo. Paklausus, kam reikia pagalbos, tik jaunesnė moteris paprašė raminančių vaistų. Ši moteris buvo apsiverkusi, susijaudinusi, drebanti. Paklausus moters, kas nutiko, ši nurodė kažkokias aplinkybes, iš kurių buvo aišku, kad įvyko konfliktas. Konkrečių įvykio aplinkybių moteris nepasakojo (I t., b.l. 102-103 ).

Iš liudytojos V. V. apklausos protokolo matyti, kad ji parodė, kad ji yra įmonės, kurioje apie metus laiko administratore dirba Ž. J., vadovė. Ž. J. niekada nėra sakiusi, kad prieš ją smurtauja jos vyras. Tik 2015 m. rugpjūčio mėnesį (tiksliai dienos neatsimena) Ž. J. papasakojo jai, kad susipyko su vyru ir norėtų pagyventi atskirai. Tuomet ji pasiūlė Ž. J. pasiūlė savo tuščią butą adresu Statybininkų g. 4-3, Panevėžyje, kuriame Ž. J. pagyveno apie 2 savaites (I t., b.l. 99-100).

Iš specialisto išvados Nr. G 989/15(05) matyti, kad 2015-08-17 VTMT Panevėžio skyriaus medicinos ekspertės S. M. apžiūrėta Ž. J. papildomai paaiškino, kad po įvykio med. pagalba buvo suteikta atvykus į namus M. Į. metu įvykus susistumdymui krito ir sužalojo kairę koją. Apžiūrint Ž. J. nustatyta poodinė kraujosruva kairio kelio srityje. Sužalojimas padarytas galimai aplinkybėse nurodyto įvykio metu 2015-08-11. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, galimai atsitrenkus į kietą pagrindą ar panašai. Negalima atmesti galimybės, kad Ž. J. galėjo susižaloti pati griūdama, tam neprieštarauja sužalojimo pobūdis ir lokalizacija. Dėl nustatyto sužalojimo Ž. J. sveikata sutrikdyta nežymiai (I t., b.l. 47 ).

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą ar nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Už tokios pačios veikos pdarymą savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui atsakomybė numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aukščiau aptartų ir teismo įvertintų įrodymų visuma patvirtina kaltinamojo kaltę ir leidžia daryti išvadą, kad kaltinamojo R. J. veiksmai nukentėjusiųjų Ž. J. ir R. J. atžvilgiu atitinka BK 140 str. 2 d. numatyto nusikaltimo požymius. Teismas laiko esant įrodyta, kad R. J. tyčia, smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariams Ž. J. ir R. J. ir nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios Ž. J. sveikatą, o būtent: siekdamas priversti sutuoktinę paklusti jam ir nubausti dėl, jo nuomone, netinkamo sutuoktinės elgesio, kai ši negrįžo nakvoti į namus, atėjo į Žilvičių g. 7 namą, grasino panaudoti fizinį smurtą prieš šeimos narius ir vertė miegoti pasiruošusius Ž. J. ir R. J. grįžti į namus. Po to, sugriebęs nukentėjusiąją už plaukų, tempė ją iš kambario smūgiuodamas į įvairias kūno vietas, pargriovė ant žemės, taip padarydamas poodinę kraujosruvą Ž. J. kairio kelio srityje. R. J. bandant apginti savo motiną, susigrūmė su nepilnamečiu, smūgiavo jam ir pargriovęs ant žemės laikė grasindamas jį sužaloti, jei šis nepaklus.

Nors kaltinamasis R. J. savo kaltės nepripažino, nurodydamas, kad nei prieš Ž. J. nei prieš R. J. jokio smurto nenaudojo, tačiau tokie kaltinamojo parodymai paneigti byloje esančiais įrodymais ir vertintini kaip jo siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės. Iš 2015-08-11 tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad įvykio vietoje policijos pareigūnai nustatė, kad Ž. J. „būnant pas draugus adresu (duomenys neskelbtini), į namus atėjo neblaivus vyras ir puolė mušti nukentėjusiąją tampė už plaukų, mušė - daužė į įvairias kūno vietas, o nepilnametis sūnus bandė ginti, tai kliuvo ir jam. Buvo suduoti smūgiai ir nepilnamečiui“. Smurtą patyręs asmuo, Ž. J. paaiškino, kad smurtas pasireiškė tuo, kad “tampė už plaukų, kelis kartus sudavė į įvairias kūno vietas, trenkė per veidą. Smurtą patyrė ir nepilnametis sūnus R. J., kuriam suduoti smūgiai į įvairias kūno vietas“. Smurtu įtariamas asmuo įvykio vietoje paaiškino: „sudavė kelis kartus už tai, kad žmona randasi ne namuose“ (I t., b.l. 8-9). Bylos nagrinėjmo teisme metu apklausti liudytojai A. Z., J. B. patvirtino tarnybiniame pranešime užfiksuotas aplinkybes. Iš nukentėjusiosios parodymų, duotų pirminės apklausos metu, matyti, kad ji parodė, kad sutuoktinis R. J. įvykusio konflikto metu trenkė jai kumščiu ir ji pargriuvo ant grindų. Gulinčiai vyras jai sudavė ne mažiau kaip keturis smūgius kumščiais į įvairias kūno vietas. Tame pačiame kambaryje buvęs sūnus traukė R. J. nuo jos ir, ji pati matė, kaip R. J. sūnui kumščiu trenkė į rankos žastą. Ji atsikėlė ir ginė sūnų bandydama atitraukti R. J.. Tuomet, R. J. pradėjo pešti jos plaukus ir nemažą kuokštą plaukų išpešė. Nuo suduotų smūgių ji jautė fizinį skausmą, buvo labai išsigandusi (I t., b.l. 39). R. J. nurodytas aplinkybes patvirtino ir bylos nagrinėjimo teisme metu apklausta liudytoja R. Š., kuri parodė, kad prausiantis išgirdo Ž. J. riksmą ir išlėkusi pro dušo duris miegamajame pamatė kniūbsčią gulinčią Ž. J. ir Roką, o R. J. buvo įtūžęs ir juos prispaudęs. Ž. J. toliau šaukė, o R. J. buvo įtūžęs, vyko šeimyninis konfliktas. Matė, kad R. J. rankoje turėjo peilį, o kai ji (R. Š.) įlindo į vidurį jų skirti, R. J. peilį išmetė. R. J. sužalojimo faktą taip pat patvirtina byloje esanti specialisto išvada, kurioje užfiksuota, kad apžiūrint Ž. J. nustatyta poodinė kraujosruva kairio kelio srityje, sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, galimai atsitrenkus į kietą pagrindą ar panašai. Dėl nustatyto sužalojimo Ž. J. sveikata sutrikdyta nežymiai (I t., b.l. 47 ). Taip pat įvykio vietoje, kambaryje, rasti ir paimti Ž. J. plaukai (I t., b.l., 11-16). Visi aukščiau aptarti duomenys patvirtina, kad R. J. tyčia, smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariams Ž. J. ir R. J. ir nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios Ž. J. sveikatą. Nors nukentėjusioji Ž. J. vėliau keitė savo parodymus ir tvirtino, kad R. J. jokio smurto jos ir R. J. atžvilgiu nenaudojo, tačiau šiuo atveju teismas vadovaujasi pirminiais nukentėjusiosios parodymais, duotais iš karto po įvykio, jie atitinka tikrąsias įvykio aplinkybes, bylos rašytinę medžiagą, liudytojų R. Š., A. Z., J. B. parodymus. Kaip matyti iš bylos duomenų, Ž. J. parodymus pakeitė, nes susitaikė su R. J., jie toliau kartu gyvena, Ž. J. siekia išsaugoti šeimą, todėl vėlesniais savo parodymais R. J. neabejotinai siekia padėti sutuoktiniui R. J. išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Visi aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad R. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d., jo kaltė įrodyta pilnai, veika kvalifikuota tinkamai.

Bausmės skyrimo pagrindai ir kt.

Skiriant bausmę R. J. už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo visuomenei laipsnį, į kaltės formą bei rūšį, į padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, į nusikalstamos veikos stadijas, į kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

K. R. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį R. J., teismas atsižvelgia į tai, kaltinamasis padarė vieną nesunkią nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, veika tyčinė, baigta. Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę. Jis – neteistas, baustas administracine tvarka (II t., b.l. 59-73), charakterizuojamas patenkinamai, sveikatos centre ir priklausomybės ligų kabineto įskaitoje neįrašytas (II t., b.l. 81). Remiantis visomis nurodytomis aplinkybėmis, vadovaujantis bausmės skyrimo pagrindais (BK 41 str., 61 str.), bausmės teisingumo ir protingumo kriterijais, kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skirtina sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, kartu skiriant įstatyme numatytus įpareigojimus, galinčius pasiekti bausmės paskirtį (BK 140 str. 2 d., 48 str.). Nors prokurorė prašė kaltinamajam paskirti laisvės atėmimo bausmę, atidedant jos vykdymą, tačiau šiuo atveju teismas sprendžia, jog aukščiau aptartų duomenų visuma, t.y. duomenys apie veikos padarymo aplinkybes (buitinis konfliktas tarp sutuoktinių), jos pavojingumą (smurtinis nusikaltimas, tačiau smurtas neintensyvus, padaryti nežymūs sužalojimai, kurie nesukėlė nukentėjusiajai jokių liekamųjų reiškinių), kaltinamasis su nukentėjusiąją susitaikė, nukentėjusioji jokių pretenzijų R. J. neturi, taip pat įvertinus R. J. asmenybę (neteistas, caharakterizuoajmas patenkinamai) ir kiti byloje esantys duomenys leidžia spręsti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti neskiriant R. J. griežčiausios sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką bausmės - laisvės atėmimo, o skiriant R. J. švelnesnę bausmę - laisvės apribojimą kartu su įpareigojimais, kurie teismo manymu, padės pasiekti bausmės paskirtį. Be to, atsižvelginat į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė prieš savo šeimos narius jam skirtinas įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² str.).

Vadovaujantis BK 66 str. į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikas R. J. išbūtas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2015-08-11 23.46 val. iki 2015-08-13 15.36 val. (2 paros).

Kaltinamajam R. J. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų Ž. J. ir R. J., nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti klausimas išsprendžiamas BPK 94 str. numatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str. 1, 5 d., 307 str. 1 d., 308 str., teismas

nusprendžia:

R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir jam paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² str. R. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonė – 4 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis BK 66 str. į paskirtos bausmės laiką įskaityti laiką R. J. išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2015-08-11 23.46 val. iki 2015-08-13 15.36 val. (2 paras) ir laikyti, kad R. J. yra atlikęs 4 dienas laisvės apribojimo.

Kardomąją priemonę - įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų Ž. J. ir R. J., nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Priteisti iš R. J. 5,04 Eur dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

Daiktus – peilį ir plaukus, perduotus saugoti į Panevėžio apskrities VPK daiktų, reikšmingų ikiteisminiam tyrimui, saugyklą (kvitas B, serija BBB Nr. 048170 - nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Vytautas Krikščiūnas